religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1988 / LAPKRITIS - NOVEMBER / VOLUME XXXIX, NO. 10

Šis numeris iliustruotas fotografijomis iš “Laiškų lietuviams” ekskursijos į Pietų Ameriką. Viršelio piešinys — Rasos Sutkutės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

 (Mišių fragmentas)

"Kristus mirė, Kristus kėlės, Kristus vėl ateis”,
Glaus mus prie širdies kaip Tėvas, kaip Teisėjas teis.
Akmenį, pavertęs duona, ant liežuvio dės,
Malonumuos dings kaip dūmas, kaip gėlė skausme žydės.

Vėl vešės malonės javas po tėvų dangum,
Ir tikės, kaip Dievo veidu, vėl žmogus žmogum.
Ir sueis su kalnu kalnas, upė su upe,
Nesvyruosim smilga, vėjo lankstoma, trapia,

Nepaklysim girių plotuos, išskintuos mirties,
Nesuklupsime gyvenimo sunkioj kelionėj ties
Negyvų dievų stabais, kaip vargani vergai,
Sandėriuose išparduoti, išrengti nuogai. -

Meilė mirė. Meilė kelsis. Meilė vėl ateis
Atžarių žiemų pusnynais, arktikų rytais.
Pirštą gydantį į sielos žaizdą ji įdės,
Aleliujoje žydriausia Lelija žydės,

Po žeme ir po pilkuoju rudenio dangum,
Kad žmogus be Dievo miręs gimtų vėl žmogum,
Kad nutiltų velnio tiltų grėsusi grasa,
Kad bylotų Meilės puotoj visata visa.

Kad pasaulis Dievo saulės gydančioj gausoj
Vėl atgimtų, kai pašauks pavasario balsai!
Dievas mirė. Dievas kelsis. Dievas vėl ateis
Šviest po Lietuvos aukštaisiais vasarų skliautais!

Bernardas Brazdžionis

PAULIUS AUGIUS.    Senos kapinaitės.

Nukrinta medžių lapai, kad ataugtų gražesni.
Užgęsta žmogaus gyvenimas, kad prašvistą laimingesnis.

ALFONSAS GRAUSLYS

     Religijos pagrinduose, pačiame tikėjimo akte glūdi didesnis ar mažesnis tikėjimo pažinimas. Jei to bent elementariausio pažinimo neturėtume, negalėtume nei tikėti Dievu, nei sąmoningai jam nusilenkti, ji pagarbinti.

     Šiais žodžiais nenorima tvirtinti, kad tasai tikėjimo ir Dievo pats pirmykštis, kad ir labai netobulas, neaiškus pažinimas, laimėtas kokiu nors pamokymu, būtinai turi ateiti iš kito žmogaus ar iš knygų. Juk ir natūrali, neigiamos aplinkos nenuteikta, nesugadinta siela, šiais klausimais niekieno nepamokyta, tiesia rankas į aukštesnę, nežinomą Būtybę, kurią protinga žmogaus prigimtis nujaučia ir jos nesąmoningai ilgisi.

     Šiame straipsnyje norima kalbėti apie praplėstą, pagilintą, sąmoningą tikėjimo pažinimą, kuris, ir neduodamas tikėjimo malonės, pašalina kliūtis ir paruošia kelią tikėti. Nuolat gilinamo religijos pažinimo reikalinga ir tikinčiajam, kad jis galėtų sėkmingai kovoti ir įtikinančiai nugalėti tikėjimo sunkenybes, kylančias jo dvasios pasaulyje prietarų, priekaištų ar abejonių forma.

Skaityti daugiau: PAŽINTI RELIGIJĄ IR DIEVĄ

CHIARA LUBICH

     "Būkite vienas kitam maloningi, gailestingi, vienas kitam dovanokite, kaip ir Dievas dovanoja jums Kristuje” (Efez 4,32).

     Šioji ištrauka yra paimta iš šv. Pauliaus laiško efeziečiams. Apaštalas tame laiške kalba apie krikščionišką gyvenimą, kuris turi būti vienybės ir meilės gyvenimas. Suminėjęs nedorybes (melą, vagystę, visokios rūšies piktumą ir t.t.), kurių vengti mums padeda krikščioniškoji meilė, jis nurodo, ko toji meilė mus moko. Jis mus skatina būti maloningais, suprantančiais, gailestingais, atlaidžiais.

     Mes turime būti gailestingi,— apaštalas aiškina, — nes esame Dievo vaikai ir kaip tokie esame pašaukti mylėti taip, kaip Dievas myli, rodydami artimui gailestingumą, kurį mums parodė dangiškasis Tėvas per savo Sūnų Jėzų Kristų.

     Tokią beribę meilę mes ir matome Jėzuje. Jis nesmerkia, niekada neišskiria nė vieno, stiprina ir drąsina kiekvieną, negesina gruzdančios ugnelės. Jo meilė ieško paklydusios avelės, grąžina ramybę, viską atleidžia ir užmiršta, džiaugiasi nusidėjėlio grįžimu į Tėvo namus ir grįžusį visiškai atnaujina.

Skaityti daugiau: BŪKITE GAILESTINGI

Paruošė P. DAUGINTIS, S.J.

     Per šių metų Sekmines Čikagos arkivyskupas kard. Bernardin parašė tam tikrą pareiškimą apie dvasinį atsinaujinimą, pavadintą "Come, Holy Spirit”. Norime supažindinti skaitytojus su svarbiausiomis to pareiškimo mintimis.

Šios kardinolo mintys ir mums, lietuviams, atšventusiems krikščionybės jubiliejų ir Marijos metus, padės palaikyti ir sustiprinti savyje bei kituose gyvą krikščionišką dvasią ir paskatins atsinaujinti.

     Šį savo raštą kardinolas pradeda popiežiaus Jono XXIII malda, ruošiantis II Vatikano susirinkimui: "Ateik, Šventoji Dvasia, naujom Sekminėm atnaujink savo Bažnyčią mūsų laikais!” Po šio susirinkimo Bažnyčios dėmesys buvo nukreiptas į asmeninį ir bažnytinį atsinaujinimą bei Bažnyčios vaidmenį moderniajame pasaulyje. Katalikų charizmatinis atsinaujinimas yra autentiška Bažnyčios dvasinio atsinaujinimo dalis.

Argentinos lietuvių jaunimas.

     Mat šis atsinaujinimas gyvai liudija Gerosios Naujienos centrinius, pagrindinius elementus, pvz., Dievo Tėvo meilę, Jėzaus viešpatavimą, Šv. Dvasios galią, sakramentinį ir bendruomeninį gyvenimą, maldą, charizmas ir evangelizacijos būtinumą. Jo istorinės, išorinės formos, kuriomis įkūnija tuos pagrindinius elementus, nėra kieno nors griežtai įsakytos, bet žmonių laisvai pasirinktos, pvz., maldos grupės, bendruomenės, seminarai, konferencijos, spauda. Pastoviai prisiimantis ir sėkmingai naudojantis tuos pagrindinius elementus katalikų charizmatinis atsinaujinimas negali ir neturi būti nustumtas, lyg koks pašalinis dalykas Bažnyčios gyvenimui.

Skaityti daugiau: DVASINIS ATSINAUJINIMAS

DANUTĖ BINDOKIENĖ

     Lietuvių tauta nuo seniausių senovės laikų tikėjo pomirtinį gyvenimą. Mirusiųjų vėlės dausose ar danguje gyveno panašiai, kaip gyvieji: jos vartojo tuos pačius įrankius, ginklus, daiktus; buvo linksmos ar nuliūdusios; laimingos ar nelaimingos. Tai labai priklausė nuo gyvųjų elgesio, žmogui mirus. Todėl mirusiems į kapą dėdavo jų kasdieninio gyvenimo apyvokos daiktus, papuošalus, ginklus, indus: aprūpindavo viskuo, kad vėlei nebūtų sunku kitame gyvenime, kad ji nekeiktų gyvųjų ir nesistengtų jiems keršyti, kenkti. Šalia to dar buvo rengiami mirusiųjų prisiminimai — puotos, dažnai švenčiamos prie mirusio artimojo kapo. Yra išlikusių rašytų šaltinių iš XIV-XV a., kad lietuviai rudenį (manoma, kad spalio pabaigoje ar lapkričio mėn. pradžioje) šventė didelę savo šventę, kurioje ypač buvo atsimenami mirusieji.

     Ta senovinė mirusiųjų paminėjimo šventė buvo perkelta į Vėlines, kurios taip pat yra lapkričio pradžioje — 2 d. Šventė labai greitai prigijo Lietuvoje, bet jos šventimo apeigose (kaip ir kitų švenčių metu) galime dar rasti senųjų papročių ir tradicijų.

     Vėlinės yra po Visų Šventųjų šventės (lapkričio mėn. 1 d.), kuri Lietuvoje buvo gana nublukusi prieš Vėlinių papročius ir tradicijas. Visų Šventųjų šventė švenčiama, kaip bet kuri kita bažnytinė šventė, su pamaldomis bažnyčioje. Tačiau paskutiniaisiais laikais ši šventė įgauna kiek daugiau prasmės lietuviams, nes, paminint visus šventuosius, kurių vardų net Bažnyčia nebeatmena, bet kurie, be abejo, džiaugiasi dangiškąja laime, prisimenami ir tūkstančiai lietuvių kankinių, nužudytųjų, persekiotųjų dėl tikėjimo ir savo tautos meilės. Ypač po Antrojo pasaulinio karo (ir to karo metu), vienai ar kitai svetimai valstybei okupavus Lietuvą, tų kankinių-šventųjų tikrai mūsų tautoje pagausėjo. Nežiūrint, kad daugumas jų likę bevardžiai, nežinomi, reikėtų visus bendrai prisiminti šv. mišių aukoje ar šventės pamaldų metu, nes tai tikri mūsų tautos šventieji.

Skaityti daugiau: VĖLINĖS

VYT. BAGDANAVIČIUS, M.I.C.

GANYTOJO IR KAIMENĖS {VAIZDŽIŲ DAŽNUMAS ŠV. RAŠTE

     Skaitant įkvėptuosius raštus, ne kartą kyla klausimas, kodėl ten taip dažnai sutinkama išraiškos priemonė — kaimenė ir ganytojas, norint pavaizduoti religinį vadovą ir tikinčių jų visuomenę. Mums kartais nemalonu tai skaityti, nes tai nepatenkina mūsų, naujųjų amžių žmonių, labai plačiai ir giliai išvystytą individualumo sąmonę. Individualumą, žinoma, reikia vertinti ir jo neprarasti. Individualumas yra taip pat religinė sąvoka, turinti labai tvirtus pagrindus apreikštoje religijoje. Be išvystyto individualumo negalima būtų kalbėti ir apie individualaus žmogaus amžinybę. Tačiau šalia to reikia nepraleisti iš akių kitų dviejų didelių žmogiškų vertybių, būtent solidarumo ir teisingo solidarios visuomenės vadovavimo. Tas dvi vertybes ir nori pabrėžti tas taip dažnai Šv. Rašte sutinkamas kaimenės ir ganytojo simbolis.

Iguassu kriokliai.

     Mūsų laikais šis simbolis nelabai tinka išreikšti religinio vadovo ir visuomenės santykiui. Mūsų ganytojai (piemenys) yra tik gyvulių kaimenės prižiūrėtojai, bet nėra jos pilnaprasmiai vadovai ir aprūpintojai. Šis simbolių junginys yra kilęs iš gyvulių augintojų kultūrų, kur ganytojas buvo ne tik kaimenės saugotojas, bet ir jos vedėjas į geresnes ganyklas. Dėl to tose kultūrose ganytojas reiškė maždaug tą pat, ką genties tėvas ar tautos karalius. Dėl to religinio vadovo reikšmė S. Testamento religijoje buvo apipavidalinta karaliaus Dovydo vadovavimu. Net tada, kai karališka institucija Izraelyje dėl politinių priežasčių buvo netekusi reikšmės, karaliaus Dovydo simbolis nebuvo praradęs vadovaujančios reikšmės religiniame tautos gyvenime. Pvz., Babilonijos tremties laikais pranašas Ezekielis turėjo labai gyvą Dovydo reikšmės sampratą.

Skaityti daugiau: TEISĖTAS IR NETEISĖTAS RELIGINIS VADOVAVIMAS ODISĖJO IR MOZĖS ATVEJAIS

STASĖ VAIŠVILIENĖ

     Š.m. balandžio 28 d. išskridę iš Čikagos, 29 d. po pietų, su trumpu sustojimu Rio de Janeiro aerouoste, nusileidome Argentinos sostinėje Buenos Aires. Aerouostas gana to li nuo miesto, tad pakelėje matėme salas, įlankas. Čia dabar buvo ruduo, tad kai kurie medžiai jau parudavę, bet buvo matyti ir žydinčių medžių bei gėlių. Įdomūs spygliuočiai su į viršų užriestomis šakomis. Buvo matyti ir palmių.

     Mus apgyvendino Plaza Hotel, miesto centre. Sako, kad tai geriausias Buenos Aires viešbutis, jame apsistoja ir kitų šalių diplomatai. Įėjimas atrodo labai iškilmingai. Lovų užvalkalai ir paklodės ploniausio lino su viešbučio monogramomis. Lovas pakloja iš ryto, o vakare atidengia ir dar ant pagalvės padeda šokoladinę širdukę su saldžių sapnų linkėjimu.

Didžiausias Iguassu krioklys — “Velnio gerklė”.

     Šiek tiek apsitvarkę, vakare ėjome į čia pat viešbutyje esančią odos ir kailių krautuvę, kur vaišėmis buvo bandoma suminkštinti širdis ir atidaryti pinigines. Argentina yra žinoma savo odos ir vilnos dirbiniais, kurie yra žymiai pigesni negu Amerikoje. Krautuvės pilnos puikių kašmiro megztukų, suknelių. Daugelis susigundė ne tik dėl kainos, bet ir dėl reikalo turėti ką nors šiltesnio. Čia vakarai gana vėsūs, ir daugumas moterų apsivilkusios kailio puspalčiais, apsiavusios odiniais botais gal daugiau dėl mados negu reikalo.

Skaityti daugiau: “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KELIONĖ Į PIETŲ AMERIKĄ (III)

 (Suaugusiųjų konkurse IV premiją laimėjęs straipsnis)

Dalia Staniškienė

     “Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl Tavo žodžio užmesiu tinklus”. Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti” (Lk 5,5).

     “Viešpatie, ir šiandien Tavo rankoj,
     Tartum paukščiai žydinčiais sparnais,
     Mūsų naktį šviesios viltys lanko,
     Kad širdis nemirtų po kalnais. . .”

          B. Brazdžionis

          Maldos pagrindas yra visiškas pasitikėjimas Dievu. Pal. Jurgis Matulaitis savo užrašuose rašė: "Ar ne ramesnis esi žmogus, ar ne drąsiau žiūri į ateitį, kai visiškai su gyvu tikėjimu esi Dievo Apvaizdai atsidavęs?.. Juk nė plaukas nenukrinta nuo mūsų galvos, nė mažiausias paukštelis nepragaišta be Dievo žinios. Tad drąsiai eikime į tikslą, tvirtai tikėdami, kad Dievo Apvaizdos ranka mus veda ir neša”.

     Kaip tai pritaikyti šeimoje? Kaip Jam pavesti visus rūpesčius, vargus, bėdas ir nepasisekimus? Pirmiausia reikia padaryti Kristų savo šeimos centru ir spręsti visus klausimus bei problemas Jo mokslo šviesoje.

Iguassu kriokliai.

Skaityti daugiau: Tebūnie Tavo valia

     Žmonės sunkiai suvokia, kad svarbiausias moters, žmonos poreikis yra saugumo poreikis, o fundamentalus vyro poreikis — švelnumas ir meilumas. Saugumo poreikį nereikia suprasti vien tik kaip materialų, nors ir tai labai svarbu. Šeimoje moteris saugi, jeigu jaučia, kad yra mylima, kad ja rūpinamasi, kad ji gali atsiremti į savo vyrą. Dažnai nesąmoningai ji išbando jį, ar jis dar patikimas. Kai moteris prašo ką nors pataisyti namuose, jai svarbiau, kad vyras parodytų, kad jam tai rūpi, t.y. dėmesį. Namai — tai moters asmenybės praplėtimas, jos įtakos sfera, todėl jai svarbu užsitikrinti saugumą: ji jam dar rūpi. Moteris turi girdėti, kad yra mylima, kad ja žavimasi, kad ji reikalinga. Kitaip ji susvetimėja, sutrinka, negali atsiskleisti.

     Žmona nori jausti, kad ji yra svarbiausia vyro gyvenime. Bet tuo pat metu nori, kad jam sektųsi darbe, kad jis mėgtų savo darbą. Jeigu jis tuos dalykus suderina — jis idealus; jeigu pusiau suderina — jis geras.

Skaityti daugiau: Menas pažinta kitą

     Abortas yra žmogžudystė. Jai įvykdyti reikia:

     1.    Žmogaus, kuris dar neišvydo šio pasaulio ir kuriam pašykštima meilės, nes jis nepageidaujamas.

     2.    Moters, kuri ryžtasi abortu įvykdyti žmogžudystę.

     3.    Vyro, draugės, o gal ir tėvų, kurie "stumteli akmenį į pakalnę”.

     4.    Dorovinės aplinkos, kuri morališkai pridengia norinčius abortais rišti socialines problemas.

     5.    Įstatymo, kuris abortą-žmogžudystę legalizuoja ir pateisina.

Skaityti daugiau: Nuožmiai nuspręsta žmogžudystė

 (jaunimo konkurse IV premiją laimėjęs rašinys)

Audrė Šlenytė

     Į Lietuvą žiemuojančią einu,
     Kryžkelėse stovėsiu smūtkeliu,
     Milžinkapiuos vidurnaktį varpais skambėsiu,
     Kad speiguose po stora miline
     Neliautų plakusi Lietuvos širdis.

Balys Sruoga

     Dabarties jaunimas yra Lietuvos ateitis. Lietuvių tautai jis yra brangus. Be jaunimo nėra ateities, yra pavojus išnykti mūsų tautai ir būti užmirštai.

     Visais laikais mūsų tauta buvo žinoma kaip laisvę mylinti ir už savo krašto laisvę kovojanti. Dabar Lietuva yra Sovietų sąjungos okupuota, bet tai dar nereiškia, kad kova už Lietuvos nepriklausomybę jau būtų pralaimėta. Mes, lietuviai, visada turime likti stiprūs ir nepamiršti savo krašto. Neturime pamiršti nė pavergtųjų savo brolių bei sesių, turime išlikti lietuviai, kaip ir mūsų protėviai.

Skaityti daugiau: Ko reikia, kad lietuvybė išsilaikytų; kaip jaunimas gali padėti

Nida Gelažytė

     Lietuviai išeivijoje yra susibūrę į įvairias tautines organizacijas. Šiose organizacijose lietuviai gali susieiti ir pabendrauti su savo tautiečiais. Jaunimo organizacijos padeda tėvams išauklėti savo vaikus, kad jie užaugtų, pažindami savo tautą ir jos kultūrą. Lietuviškos organizacijos yra geriausia priemonė lietuviams išeivijoje išlaikyti savo tautybę. Tad kodėl yra toks nedraugiškumas tarp dviejų jaunimo organizacijų: skautų ir ateitininkų? Aš priklausau abiem organizacijoms. Dėl to nemažai žmonių galvoja, kad aš nesu gera nei skautė, nei ateitininkė. Žinoma, yra nemaža jaunimo, kurie priklauso abiem organizacijom ir su visais draugauja. Bet vis tiek gali jausti aiškų skirtumą tarp šių grupių.

     Mano klausimas yra toks: jeigu šių dviejų lietuviškų jaunimo organizacijų tikslai yra išlaikyti ryšį tarp lietuviško jaunimo, tad kodėl yra toks nedraugiškumas tarp jų? Lietuva yra maža tauta. Jos nariai bent tarp savęs turėtų gerai sugyventi. Ar ateitininkų principai: šeima, tauta, Bažnyčia, visuomenė ir inteligentiškumas yra tokie skirtingi nuo skautų šūkio: Dievui, Tėvynei ir Artimui?

Skaityti daugiau: Ar yra skirtumas?

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

MIKALOJAUS DAUKŠOS JUBILIEJUS

     Š.m. balandžio 9 d. Varniuose paminėtos Mikalojaus Daukšos gimimo 350-osios metinės. XVI a. pabaigoje iki pat savo mirties 1613 m. Varniuose gyveno ir pirmosios lietuviškos knygos Didžiojoje Lietuvoje autorius Mikalojus Daukša. Malonu, kad šį jubiliejų pažymėti iniciatyvos ėmėsi patys varniškiai.

     Retą kurį Žemaitijos miestelį galima būtų taip išskirti dėl didesnių nuopelnų Lietuvos kultūrai kaip Varnius. XVII-XVIII a. tik Kražiai galėjo prilygti jiems. Dabar net sunku patikėti, kad šis nedidelis miestelis XVI-XIX a. buvo tikras Žemaitijos, o atskirais laikotarpiais ir Lietuvos kultūros centras. Čia susikirto daugelio žymių žmonių keliai. Palei Varnelę vaikščiojo ir Simonas Daukantas, ir Motiejus Valančius, ir Antanas Baranauskas, ir daugelis kitų mums brangių asmenų. (Kultūros barai)

ĄŽUOLAI IR LIEPOS — ĮŽYMIŲ ŽMONIŲ ATMINIMUI

     Balandžio 20 d. beveik šimtas Lietuvos kultūros ir mokslo darbuotojų prie plento Šalčininkai - Eisiškės pasodino 139 medelius. Poetai, rašytojai, žurnalistai, dailininkai, literatai, etnografai ir kiti kultūros veikėjai paskyrė ne vieną ąžuoliuką ir liepaitę žymiems lietuvių tautos žmonėms. (Kultūros barai)

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

VIRTUVĖS ŽODŽIAI

     Mūsų šeimininkės vis skundžiasi, kad įvairiems virtuvėje vartojamiems daiktams pavadinti nėra pakankamai lietuviškų žodžių. Dažniausiai vartojami svetimi. Manome, kad šią problemą žymiai palengvins A. Montvilienės straipsnis, išspausdintas "Kalbos kultūroje” (Nr. 52, p. 54-58). Čia jį perspausdiname.

Redakcija

     Kasdien susiduriame su įvairiais virtuvės daiktais ir vienaip ar kitaip juos pavadiname. Deja, šios srities buitinė leksika dar turi įvairių negerovių. Vartojama nemaža barbarizmų, t.y. neteiktinų skolinių, kurie turi gerų lietuviškų arba tarptautinių atitikmenų. Pasitaiko netaisyklingos darybos žodžių ir žodžių, vartojamų ne savo reikšme.

XIV Lituanistikos seminaro dalyviai prie elegantiškų “La Šalie Manor” rūmų.

     Vienas iš pagrindinių virtuvės įrenginių yra verdamoji krosnis, vadinama viryklė. Viryklė bendrinei kalbai tektinesnis žodis negu plytelė. Mažam kilnojamam elektriniam virimo prietaisui pavadinti tinka terminas elektrinė viryklėlė. Nereikėtų painioti dviejų žodžių viryklė ir virykla. Viryklareiškia virimo įmonę, pvz., muilo, druskos virykla, arba šiaip virimo vietą (panašios darybos patalpų pavadinimai yra mokykla, siuvykla, skaitykla,). Kaime kartais pasistatomos viryklos valgiui arba pašarams virti vasarą. O viryklė, kaip minėjome, yra verdamoji krosnis.

Skaityti daugiau: Kalba

ĮDOMUS IŠRADIMAS

     Japonų firma “Sharp” pradėjo gaminti nešiojamą aparatą, kuriame yra kasetinis neįrašantis stereomagnetofonas, radijas su vidurinių ir ultratrumpųjų bangų diapozonais bei nespalvotas televizorius su plokščiu ekranu. Aparatas, kurio dydis 13x8x3 cm, kartu su baterijomis tesveria 340 g.

LIGONINĖ GĖLĖMS

     Frankfurte prie Maino atidaryta nauja ligoninė kambarinėms gėlėms. Rūpestingieji gėlininkai mėgėjai gali čionai sunešti blogai augančias, nesveikas gėles. Šioje ligoninėje specialistai pataria, kaip gydyti gėles namų sąlygomis, o kai kuriais atvejais, kai augalai sunkiai negaluoja, jie paliekami klinikoje, kol atsigauna.

VIENKARTINIS FOTOAPARATAS

     Japonų firmos “Fuji” vadovai nesitikėjo tokios didelės paklausos savo pasiūlytai naujovei — per 6 mėnesius buvo parduota pusantro milijono vienkartinių fotoaparatų. Nufotografavus 24 vaizdus, aparatas atiduodamas į laboratoriją ir po kurio laiko atsiimamos nuotraukos. Aparato kaina — 6,95 dol.

Skaityti daugiau: Įvairybės

GERAS PATARIMAS?

O. M.

     Žliumbia žurnalistai.
     Rauda rašytojai.
     Ašaroja redaktoriai.
     Aimanuoja kioskų vedėjai.

     Kodėl? Ogi — niekas neperka knygų, neužsiprenumeruoja laikraščių ir žurnalų. Na, gal jau vienas kitas pasigaili, įsigyja. Bet tai — vos vienas kitas iš minios. Skaitytojų gretos kasmet suliesėja — ir tai ne todėl, kad svorį meta. . .

     Laikraštį, sakykim, dar pavarto koks nors prinokęs ir pernokęs pilietis. Taip sau, iš smalsumo. Bet jau knygą pirkt — aukšto rango investacija.

     Tos knygelės, rodos, ir plonos, ir pigios, ir jų ne taip jau daug išeina. O neperka ir tiek. Pelyja vargšelės sandėlių lentynose ir kalbasi su žiurkėmis.

     Tai kas gi daryti? Negi pradėsi botagais švaistytis ir rėkti visa gerkle:

     — Remkit spaudą! Pirkit knygas, skaitykit laikraščius!

     Atmenu, dar mano senelis pasakojo, jog senais, gerais, tais auksiniais nepriklausomybės laikais Lietuvoje buvo sugalvotas toks šūkis pritraukti skaitytojus:

LAUKINIAI LAIKRAŠČIŲ NESKAITO!

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■ Čekoslovakijoje pasienio muitininkai konfiskavo 200 kilogramų religinio turinio spausdinių, įrašų į magnetofono juosteles, devocionalijų, kurias iš Vengrijos vežė vienas slovakų elektronikas, važiuodamas traukiniu.    ,

■    Bulgarijoje paskirtas naujas Sofijos-Plovdivo vyskupas. Konsekracija įvyko liepos 31 d. Bulgarijoje yra arti 70.000 katalikų, kurių dauguma priklauso Sofijos-Plovdivo vyskupijai, turinčiai 13 parapijų, bet tėra likę tik 9 kunigai, visi senyvo amžiaus, tik vienas nepasiekęs 50 metų.

■    Lietuvoje slaptą kunigų seminariją baigęs Robertas Grigas buvo į kunigus įšventintas gruodžio mėnesį. Jis rugpjūčio mėnesį su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi Kiauklių parapijoje aukojo šv. mišias. Paskirtas Kiauklių parapijos, Širvintų rajone, vikaru.

Gaucho, stačias jodamas ant žirgo visu smarkumu, įveria ietį į pakabintą žiedą.

■ Tarptautinis spaudos institutas, kuriam priklauso apie 2000 žurnalistų ir leidėjų, pasiuntė griežtą protestą Nikaragvos prezidentui Ortegai dėl katalikų radijo stoties ir dėl opozicijos laikraščio “Prensa” uždarymo. Protesto rašte pabrėžiama, kad tai pažeidžia esminę įsitikinimų ir žodžio laisvę. Taipgi neleistinas nutarimas atgaivinti spaudos cenzūrą.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IŠ VISUR

TRISDEŠIMTASIS KONKURSAS

     Praėjusiame “Laiškų lietuviams” numeryje (spalio mėn.) paskelbėme trisdešimtąjį konkursą, pasiūlydami rinktis net iš 20 temų. Čia tų temų nekartosime, tik norime pastebėti, kad tarp tų temų nėra nė vienos (kaip paprastai būdavo) apie lietuvybės išlaikymą. Tai padarėme sąmoningai. Aišku, ši tema yra labai svarbi, ypač jaunimui, tačiau žinome, kad iki šiol jaunimas beveik visuomet rinkdavosi šią temą ir dažnai kartodavo tuos pačius dalykus. Tad šį kartą tegul pamėgina rašyti ir kitokiomis temomis.

     Pirmiau jaunimą laikydavome iki 30 metų amžiaus, bet dabar nutarėme šią amžiaus ribą sumažinti — dabar jaunimo konkurse galės dalyvauti jaunuoliai iki 25 metų amžiaus. Manome, kad taip yra teisingiau. Juk per 25 metus peržengęs asmuo jau paprastai yra baigęs aukštąjį mokslą, dažnai jau sukūręs šeimą, tad jį galima laikyti suaugusiu.

     Konkurso premijoms turėsime 1600 dol. Štai šių metų mecenatai: Ona Siliūnienė (350 dol.), dr. A. Prunskienė (300 dol.), Vanda ir Jonas Prunskiai (200 dol.), K. Valiuškienė (200 dol.), prel. J. Prunskis (150 dol.), J. ir B. Jankauskai (100 dol.), V. ir M. Momkai (100 dol.), dr. V. Kerelytė (100 dol.), S. Rudokienė (100 dol.).

     Konkursas baigiasi 1989 m. kovo mėn. 1 d., bet labai patariame paskutinių dienų nelaukti, o pradėti rašyti jau dabar.

EKSKURSIJA

     Jau galvojame apie ateinančių metų ekskursiją. Vieni siūlo Angliją, kiti — Kiniją, dar kiti — Turkiją. Kitame numeryje gal jau galėsime pranešti, ką nutarėme.

Nuoširdi padėka “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” rėmėjams.

100 dol. aukojo Julija Šaulienė mirusios sesers Ritos Vailokaitytės atminimui.

25 dol. aukojo Omahos lietuvių moterų klubas.

20 dol. aukojo M. Puškarskis.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas