religinės ir tautinės kultūros žurnalas
1988 / GRUODIS - DECEMBER / VOLUME XXXIX, NO. 11
|
361 |
J. E. |
|
|
364 |
Chiara Lubich |
|
|
365 |
Putinas |
|
|
366 |
Romualdas Kriaučiūnas |
|
|
369 |
Irena Šerelienė |
|
|
378 |
Stasė Vaišvilienė |
|
|
382 |
V. Bagdanavičius, M.I.C. |
|
|
386 |
Aras Tijūnėlis |
|
|
388 |
Aldas Kriaučiūnas |
|
|
389 |
Red. |
|
|
390 |
Gediminas Vakaris |
|
|
392 |
Juozas Vaišnys, S. J. |
|
|
392 |
Juoz. Pr. |
Šis numeris iliustruotas fotografijomis iš “Laiškų lietuviams” ekskursijos Pietų Amerikoje. Viršelio piešinys — Rasos Sutkutės.
Šis numeris yra paskutinis spausdinamas Putname. Nuo ateinančių metų pirmojo numerio jau spausdinimą perkeliame į Čikagą. Dabar tik labai trumpai norime padėkoti seselėms už ilgą, pastovų, labai kruopštų ir nuoširdų darbą. Plačiau apie šį mūsų “persitvarkymą” parašysime ateinančiame numeryje.
Visiems mūsų bendradarbiams, rėmėjams ir skaitytojams linkime linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų ateinančių metų!
Redakcija, administracija ir leidėjai
STATEMENT OF OWNERSHIP
LAIŠKAI LIETUVIAMS—Letters to Lithuanians—is published monthly except July and August, when bi-monthly. Its publishers and owners are the Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., a non-profit religious society approved by the Roman Catholic Church. The editor is Rev. Joseph Vaišnys, S.J. The managing editor is Mrs. Aleksandra Likander. The offices of editors, publishers and managament are located at 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636. In the preceding 12 months “Laiškai Lietuviams” averaged a press run of 2286. Total distribution 2236 copies, mail subscription 2161, free distribution—ICO copies. None (0) distributed to news agents and none (0) sold through dealers, and 50 copies are leftovers. Annual subscription is $10.00, single copy $1.00. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices.
Laiškai Lietuviams— Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.
J. E.
Amžiai ateina ir praeina. Revoliucija seka revoliuciją. Nors laikas nuolatos juda, bet amžinybė stovi vietoje. Ir tarp visų pasikeitimų mūsų tikėjimas, kuris yra amžinybės atstovas žemėje, niekada nesikeičia. Tas tikėjimo pastovumas teikia tikrąjį poilsį gyvenimo audrų blaškomai sielai.
Stebuklingos nakties Betliejaus istorija, kada amžinasis Žodis gulėjo tvartelyje tarp gyvulių, niekada nepasikeitė ir neišnyko iš tikinčiųjų atminties. Nors Betliejus atrodo tyro džiaugsmo šventovė, joje netrūksta nei liūdesio, nei gilaus skausmo. Ir virš Betliejaus namelio kabo tamsus perkūnijos debesis. Mes niekada kaip reikiant nesuprasime dieviškojo Kūdikio paslapties, kol neįžvelgsime tarp Betliejaus džiaugsmų Jo gilaus skausmo.
Joks dailininkas nepajėgs išreikšti to, kas glūdi tikinčiojo širdyje, kai Kalėdų varpai suskamba tylų žiemos vidunaktį. Dievas guli ant drėgnų šiaudų. Blizga gyvulių akys prieblandoje. Neramus vėjas blaško raudoną lempos liepsną Juozapo rankoje, kai prieš mūsų akis atsiskleidžia nuostabūs vaizdai. Iš tamsos mūsų vaizduotėje išnyra praeitis, žydų tautos ir pagonijos amžiai, dar negimusios ateities kartos, kurių mįslingus veidus supa tamsūs netikrumo šešėliai.
Pranas Domšaitis. Trys išminčiai pagarbina gimusį Mesiją.
CHIARA LUBICH
"Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?” (Jok 2,14).
Viena labiausiai apgaulingų dvasinių ligų, kuri gali visiškai paraližuoti ir padaryti tuščią ir be turinio krikščionio gyvenimą, yra nesuderinimas ir atskyrimas tikėjimo nuo darbų. Apaštalas Jokūbas savo laiške įvairioms krikščionių bendruomenėms įspėja mus tokio pavojaus saugotis.
Jis čia kalba apie žmones, kurie tikėjimą brangina, bet nežino ar nenori vykdyti kasdieniniame gyvenime to, ko tikėjimas reikalauja. Nesutarimai ir piktnaudžiavimai, visiškai nesuderinami su krikščionio pašaukimu, tose bendruomenėse buvo išsiplėtę, labiausiai pažeisdami solidarumą ir artimo meilę.
Šv. Jokūbui darbai reiškia aktyvumą, kuris atitinka Jėzaus mokymą. Jie reiškia Jėzaus žodžius, konkrečiai vykdomus kasdienos gyvenime, bet nepaliktus tik intelekto nevaisingam sutikimui. Tie darbai, kaip tekstas rodo, yra neatidėliotini krikščioniško gailestingumo darbai kūnui ir sielai. Už juos vieną dieną būsime atsakingi: "Aš buvau alkanas, ir jūs mane pavalgydinote. .. nuogas — mane aprengėte, ligonis — mane aplankėte. .. (Mt 25,35-36).
V. MYKOLAITIS-PUTINAS
RAUDONSPALVĖJ LIEPSNOJ
Vidudienio saulė, ir vėjas, ir karštis,
Ir pragaras rūkstančiais dulkėm keliais.
Laisvė jaučiais polėkiais kilti ir veržtis
Išgąsdinti paukščiai sparnu neišskleis.
Vėlyvo pavasario dygstančią sėją
Nudegino kaitros, nurinko varnai.
Sausi ryto vėjai dirvonus akėja,
Apnuoginti liūdi laukų akmenai.
Ir tu, mano gimtas žaliuojantis kaime,
Skambėjęs dainų šimtastygiais aidais,
Keliesi su rūpesčiu, guodies su baime,
Kaip įnamis tėviškės kloniais bastais.
Žiauri ir pikta raudonspalvė liepsna
Išdegino tavo laukus ir gėlynus,
Ir moteris vaško žvake nešina
Nelauktai aplanko gentis ir kaimynus.
Mūs dienos kaip tankios kalėjimų gretos—
Ir laisvės aušra jom negreitai nušvis.
Nebylios kalėjimų sienos rasotos. . .
O, Viešpatie, kokia klaiki ta būtis!
Romualdas Kriaučiūnas
(Suaugusiųjų konkurse V premiją laimėjęs straipsnis)
Depresija — psichinis prislėgimas gali mus pasiekti bet kokiame amžiuje: vaikystėje, jaunystėje, gyvenimo pusiaukelėje ir žiloje senatvėje. Kiekviename minėtame amžiaus periode gyvenimas mums teikia savo reikalavimus, kurių neišpildymas gali pastūmėti į depresiją — psichinio liūdesio ligą. Depresija — tai ilgalaikis ir intensyvus liūdesys, kuris stipriai ir negatyviai pristabdo ar sumaišo asmens kasdieninį gyvenimą. Asmenys, išgyvenę nelaimingą jaunystę, vėliau dar pergyvenę nusivylimus bei atstūmimus, ypač yra imlūs depresijai. Taip pat asmenys, išgyvenę asmeninius praradimus, tarsi normaliai pasidaro depresijos ligos aukomis. Artimųjų bei draugų mirtys, chroniškos ligos, nenumatyti finansiniai sunkumai, skausmingos jų pačių ar vaikų skyrybos dažnai paspartina savigarbos ir geros savijautos praradimą. Beveik visi išgyvename nesėkmes, nepriteklių, nusivylimą. Tai dalis pilkos kasdienybės. Kai tokie nusivylimai eina vienas po kito ir iki gilumos sudrumsčia gyvenimą, tada jau reikia rimtai susirūpinti savo gerove. Reikia rimtai susirūpinti, jei depresija tęsiasi daugiau kaip keturias savaites ir yra palydima nepagrįstų prasimanymų ar minčių apie savižudybę. Laimė, kad, depresiją atpažinus, galima ją dažniausiai sėkmingai gydyti ar apvaldyti.
IRENA ŠERELIENĖ
Keturiasdešimt metų tik mintimis, prisiminimais ir ilgesiu grįždavau į Europą, o dabar renkuosi: Čikaga - Zagrebas, Kroatijos sostinė, — 7800 km; beveik tokiam pačiam nuotoly, tik šiauriau: 58-as meridianas. .. — Lietuva. Į kurią tėviškę? Renkuos, mąstau ir vėl renkuosi, pagaliau lėtai sulankstau žemėlapį ir padedu stalčiun. Mane kviečia Motina, kviečia dabar.
Ten, kur tyliai tebeošia nebaigta sakmė, jau kita jaunystė braido pamariais, kitiems žydi jūra ir kitokią dalią užkukuoja gegutė eglynuos. Perpetuum mobile...
Rio de Janeiro miestą laiminančio Kristaus statula.
Ten, kur kviečia mane Motina, ten — mano namai.
"Esu jūsų geroji Motina, ir Jėzus yra jūsų didysis Draugas...”
(Marija Jelenai — 1983.XI.29)
. .. Pamatęs stovinčią motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: "Moterie, štai tavo sūnus!” Paskui tarė mokiniui: "Štai tavo motina!” (Jono 19,26-27)
Skaityti daugiau: SAVAITĖ RAMYBĖS KARALIENĖS ŠVENTOVĖJE MEDJUGORJE
STASĖ VAIŠVILIENĖ
BRAZILIJA — RIO DE JANEIRO
Nuo gegužės 5-os iki 12-os dienos gyvenome Rio de Janeiro, gražiausiame pasaulio mieste, elegantiškame Rio Othon viešbutyje, prie puikaus Copacabana pajūrio. Nežiūrint, kad čia ruduo, pajūris pilnas vaikščiojančių, sportuojančių, o dienai įpusėjus ir plaukiojančių. Smėlis švarus, baltas. Rio de Janeiro miestas įspaustas tarp kalnų ir vandenų.
Ekskursijos organizatorius su Brazilijos vaikučiais,
ISTORIJA
Krašto istorija prasidėjo prieš 450 metų, kai Portugalijos karalius, paruošęs 13 laivų, juos išsiuntė į Indiją užimti Kalkutos ir jos turtų. Užuot nuplaukę į Indiją, laivai pasiekė pietinės Brazilijos pakraščius. Paplaukę šiaurėn, radę saugų uostą, išsikėlė į krantą ir, nešdami kryžių, karaliaus vardu užėmė žemę. Prie Rio de Janeiro jūros pakraštyje yra pastatyta Pedro Alvarez Cabrol statula, prie kurios gegužės trečią dieną deda vainikus, prisimindami Brazilijos atradimo dieną.
Skaityti daugiau: “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KELIONĖ Į PIETŲ AMERIKĄ (IV)
VYT. BAGDANAVIČIUS, M.I.C.
Lietuviškose legendose yra sutinkamas vienas paprotys, ar greičiau apeiga, kuri yra sutinkama ir Senajame Testamente — tai tam tikras įžadas transcendentinei būtybei, tai išreiškiant galvos plaukų nukirpimu. Jis yra plačiau žinomas iš Samsono atvejo. Samsonas pasakė savo žmonai, kur glūdi jo stiprybės priežastis: "Skustuvas niekada neperėjo per mano galvą, nes aš esu nazarietis, tai yra pašvęstas Dievui nuo pat savo motinos įsčių. Jei būtų nuskusta mano galva, nuo manęs atstotų mano stiprybė, aš susilpnėčiau ir būčiau kaip kiti žmonės” (Teis 16,17).
Jo žmona Dalila, filistinė, sužinojusi jo stiprybės paslaptį, jam užmigus, nukirpdino jo plaukus, ir jo stiprybė pasiliovė. Ji jį atstūmė nuo savęs ir išdavė filistinams. Kadangi Viešpats buvo nuo jo atstojęs, jis neturėjo jėgos. Filistinai, jį nutvėrę, išlupo akis ir surištą pristatė sukti girnas. Jis tai darė ligi neataugo jo plaukai. Tada jis išvertė salės stulpus ir, žūdamas pats, nužudė pokyliaujančius filistinus.
XIV Lituanistikos seminaro dalyviai.
Lietuviškose velnio legendose turime keletą šios praktikos atvejų. Vienas piemuo, daug metų ganęs ir bernavęs pas ūkininką, neėmė algos, tikėdamas viską atsiimti kartu. Kai jis apsisprendė išeiti, gavo tiktai "apiplyšusią rudinę ir dvidešimt skatikų. Paėmęs į ranką tą dvidešimt skatikų, išėjo; nuėjo į parugę — o tai buvo vasara — atsigulė pievaitėje ir užmigo. Atbėgo velniukas ir pavogė nuo jo tą pinigėlį. Parbėgęs į peklą, pasisakė Liucipieriui, kad jis pavogęs nuo berno tą pinigėlį. 'Nešk, — sako Liucipierius, — atiduok tą pinigėlį ir dar už tai žiūrėk, kad tu jį padarytum karalium’. Neša tas velniukas tą pinigėlį, nunešė, jam atidavė, o jį patį nunešė į tokius tyrus, į tokias pūstynes ir pasodino. 'Dabar, — sako, — čion būk tu tris metus; aš tau visko pristatysiu, ko tik tu norėsi valgyti ir gerti, ale per tuos tris metus tu nesiprausi, nagų nepjausi, plaukų nekirpsi, barzdos neskųsi’. — 'Na, tai gerai’.
Skaityti daugiau: NAZARIZMAS LIETUVIŠKOSE PASAKOSE IR SENAJAME TESTAMENTE
(Jaunimo konkurse V premiją laimėjęs rašinys)
Aras Tijūnėlis
Į klausimą, ar jaunimui naudinga aplankyti Lietuvą, atsakymas yra garsus TAIP. Lietuva yra kraštas, kur gimė beveik visų mūsų tėvai. Mūsų seneliai ar tėvai spėjo pabėgti nuo priešo, o daug giminių liko Lietuvoje, laukdami tos dienos, kada Lietuva bus laisva. Kad žmogus tikrai pamiltų savo tautą, reikia įsigyti tautinę sąmonę. Tautinė sąmonė yra jausmas, kurį žmogus jaučia giliai savo širdyje. Žmogus įgyja tam tikrą stiprumą, žinodamas, kad jis kam nors priklauso. Tą jausmą galima gauti tik aplankius ir iš arti pamačius tą mylimą kraštą. Jei žmogus prarastų savo tėvynę, turėjęs stiprią tautinę sąmonę, jis būtų lyg praradęs batus: galėtų vaikščioti, bet nuo šalčio būtų sunku apsiginti.
Pirmiausia, jaunimui keliauti yra svarbu. Keliavimas žmogui yra naudingas, norint įsigyti gerą pasaulėžiūrą. Kiekvienas gali skaityti ir mokytis apie įvairius dalykus, bet pats jų nematęs, negalės gerai suprasti ir įvertinti. Juk žmogus nepasidaro mechaniku ar chirurgu, nematęs ar nepadirbėjęs su atitinkamom priemonėm. Romantiškų eilėraščių mėnulis dar vis tebebūtų sūris, jeigu jo nebūtų aplankę astronautai.
Aldas Kriaučiūnas
(Jaunimo konkurse V premiją laimėjęs rašinys)
Svarbiausias dabartinis išeivijos klausimas — kokia bus lietuviškos veiklos ateitis? Jeigu lietuviai praras savo gimtąją kalbą, ar bus įmanoma tolimesnė lietuviška veikla? Dabar turime įvairių organizacijų, dirbančių lietuvių naudai. Lietuvos vyčiai daug prisideda prie išeivijos veiklos, bet daugiausia jų veikla vyksta ne lietuvių kalba. Tad atrodo, kad vyčių organizacija įrodo, jog įmanoma lietuviška veikla be lietuvių kalbos. Yra ir kitų lietuviškų ar nelietuviškų organizacijų, dirbančių lietuvių naudai. Panagrinėję lietuvišką veiklą, pamatysime, kad ji stipriausia yra tada, kai įvairios organizacijos jungiasi į bendrą kovą už tėvynę, o ne tada, kai jos pešasi dėl kalbos.
Yra tokių grupių, kurios padeda lietuviams, bet nevartoja lietuvių kalbos, pvz., "Americans for Due Process” (APD) yra tokia organizacija, kuri kovoja prieš OSI. Jai priklauso nemaža lietuvių, nekalbančių lietuviškai. Amerikoje reikia tokių grupių. Kita sritis yra politinė, čia reikia palaikyti ryšius su Vašingtonu. Be abejo, ši veikla vyksta taip pat ne lietuvių kalba. Pavyzdžiui, Michigano senatoriai Riegle ir Levin rašo laiškus ir proklamacijas lietuvių reikalais, bet jie nė žodžio nemoka lietuviškai. Mūsų reikalams daug padeda ir mūsų kaimynai: latviai, estai, ukrainiečiai. Visos tautos, kurios kovoja už savo teises prieš komunistus, padeda ir mums.
Dr. Petras Jonikas. LIETUVIŲ KALBA IR TAUTA AMŽIŲ BŪVYJE. Visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai. Išleido Lituanistikos Institutas 1987 m. Kieti viršeliai, 454 psl., kaina 15 dol.
Pagaliau pasirodė jau seniai laukta dr. P. Joniko knyga apie lietuvių kalbos istoriją. Kai kas gal pasakys, kad nereikėjo jam vargti, juk Lietuvoje prof. Zigmas Zinkevičius rašo didelį veikalą šia tema. Jau išėjo du tomai, bet žada išeiti dar bent trys. Šie du veikalai nėra to paties pobūdžio. Prof. Zenkevičius rašo grynai apie lietuvių kalbos istoriją, jos kilmę, vystymąsi ir pan., o prof. Joniko knyga sieja lietuvių kalbos istoriją su lietuvių tauta. "Šiame darbe nagrinėjami istoriniai lietuvių kalbos ir tautos santykiai, t.y. lietuvių kalbos raida ryšium su lietuvių tautos, jos gyvenimo raida (iki 1904 m.)”, jis rašo pratarmėje.
Dabar, kai mes čia, išeivijoje, sielojamės lietuvybės išlaikymu, kai lietuvių kalba mūsų jaunimo vis labiau pamirštama, ši knyga bus puiki paskata dar laiku susigriebti, gaivinti ir tobulinti savo kalbą, nes be jos nebus nė lietuvybės. Ne kartą teko girdėti kai kuriuos postringaujant, kad kalba ne tiek svarbi, reikia tik stengtis išlaikyti lietuvišką dvasią. Tai yra didelė klaida. Kalba yra vienas iš pagrindinių tautybę sudarančių elementų. Tiesa, kad kartais laikinai gali dar rusenti toji "lietuviška dvasia” ir be kalbos, bet tai tik laikinai ir išimtiniais atvejais. Anksčiau ar vėliau toji dvasia be kalbos savaime išblės ir užges.
Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
GROŽIO TEATRAS
Kaune, prie "Jaunystės” buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato, įsikūrė "Grožio teatras”, dirbantis ūkiskaitos pagrindais pagal sutartis su miesto dailininkais modeliuotojais, lengvosios pramonės įmonėmis, kirpėjomis, madų demonstruotojomis.
"Grožio teatras” — tai šventė, kurioje matome įvairioms progoms skirtus drabužius, prie jų priderintus papuošalus ir šukuosenas, taip pat merginų, demonstruojančių madas, eleganciją ir teatriškumą. Po kiekvieno tokio "spektaklio” vyksta varžytinės, kuriose žiūrovai gali nusipirkti patikusį drabužį. (Tiesa)
VAIKŲ TRAUKINYS
Anykščiuose, geležinkelio ruože Anykščiai - Rubikiai, pradėjo kursuoti vaikų traukinys "Nykštukas”. Per dieną — du reisai. Traukinį aptarnauja, prižiūrimi instruktorių, Vilniaus miesto vidurinių mokyklų moksleiviai — busimieji geležinkelininkai. Jų paslaugomis noriai naudojasi "Puntuko” pionierių stovyklos moksleiviai. Jie patys reguliuoja eismą, dirba kontrolieriais. (Laikas ir įvykiai)
Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
VIETININKAS SPORTO KALBOJE
Neseniai baigėsi sporto olimpiada. Rašant arba kalbant apie pasiektus rezultatus, dažnai būdavo netaisyklingai vartojamas vietininkas, pvz.: Šimto metrų bėgime buvo pasiektas naujas pasaulio rekordas; taip pat pasiekti rekordai ieties metime, rutulio stūmime, šuolyje į aukštį, trišuolyje, dešimtkovėje ir t.t. Čia vietininkas lietuvių kalbai yra svetimas. Juk nesakome: Solistė dainavime gražiai pasirodė; Antrame važiavime nusmuko vežimo ratas. Šiais atvejais sakytume: Solistė gražiai padainavo; Antrą kartą važiuojant, nusmuko vežimo ratas.
Tad ir minėtus sakinius apie pasiektus sporto laimėjimus galėtume taip pataisyti: Buvo pasiektas naujas šimto metrų bėgimo pasaulio rekordas; taip pat buvo pasiekti ieties metimo, rutulio stūmimo, šuolio į aukštį, trišuolio, dešimtkovės rekordai. Būtų taisytinas ir toks sakinys: Sportininkas pasiekė naują rekordą šimto metro bėgime, ieties metime, šokime į aukštį... ( —bėgdamas šimtą metrų, mesdamas ietį, šokdamas į aukštį...).
Ir šachmatininkai mėgsta sakyti: Matas trečiame ėjime; buvo nutraukta partija trisdešimt penktame ėjime.. . Reikėtų sakyti: Matas trečiu ėjimu: partija buvo nutraukta po trisdešimt penkto ėjimo. . .
Taip pat reikia atsiminti, kad vartininkas pagauna sviedinį ne šuolyje, bet iššokęs, pasišokėjęs, o krepšinio žaidėjas suklysta ne sviedinio perdavime, o sviedinį perduodamas.
■ Jonas Paulius II rugsėjo mėnesį lankėsi penkiose Afrikos valstybėse. Zimbabvėje popiežius, primindamas padėtį Pietų Afrikoje, kalbėjo apie žmonių teises ir rasinę lygybę. Pažymėjo, kad to siekiant sankcijos yra moraliai priimtinos, kaip paskutinė išeitis prieš rasinę nelygybę. Popiežius aplankė Zimbabvę, Botswaną, Lesotho. Swazilan-do monarchijoje rugsėjo 16 d. kalbėdamas pamaldose sostinės stadione, kur buvo atvykęs to krašto karalius Mswati II su keturiomis žmonomis, popiežius pabrėžė monogamijos svarbą, pasisakydamas prieš daugpatystę. Tos šalies karalius yra jauniausias monarchas pasaulyje — teturi 20 m. Mozambike, kur vyriausybėje marksistai, popiežius išryškino religinės laisvės svarbą.
■ Čekoslovakijoje 10.000 žmonių susirinkus minėti Sovietinės okupacijos sukaktį, paskaitė prašymą Tomas Dvorak, reikalaudamas laisvų rinkimų, cenzūros nuėmimo, Sovietų įgulų išvedimo, rehabilitacijos tūkstančių persekiotų žmonių. Dvorak komunistinės okupantų vyriausybės buvo apkaltintas chuliganizmu ir nuteistas dvejiems metams kalėti.
■ Čekoslovakijoje Augustin Navratil, 59 m., parašė religinės laisvės prašymą, po kuriuo pasirašė apie pusė milijono to krašto gyventojų. Teismas jį paskelbė psichiškai nesveiku, uždarytinu 5 psichiatrinę ligoninę. Du šveicarai psichiatrai pareiškė, kad kaltinamasis normalus, bet teismas jų liudijimo nepriėmė. Prašyme taip pat buvo ieškoma leidimo paskirti vyskupus aštuonioms vyskupijoms, kurios dabar neturi vyskupų. Tik penkiose yra vyskupai.
TRISDEŠIMTASIS “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS
Konkursui tiek suaugusieji, tiek jaunimas (iki 25 metų) gali pasirinkti bet kurią iš čia siūlomų temų:
1. Moralė be religijos? 2. Rasinis klausimas. 3. Religinio atšalimo priežastys. 4. Dėl ko kai kurie žmonės meta savo religiją ir ieško kitos? 5. Koks skirtumas tarp tavo buvusio vaikystės Dievo ir dabartinio? 6. Ko lauki iš Bažnyčios ir kunigų? 7. Moters vieta Bažnyčioje. 8. Seksualinis auklėjimas. 9. Dėl ko trūksta pašaukimų į dvasinį luomą? 10. Ar žmogaus išorė atspindi jo vidų? 11. Kaip jautiesi vyresniųjų kompanijoj? 12. Laisvė, teisės, pareigos. 13. Kur žmonija eina pirmyn, kur atgal? 14. AIDS įtaka žmonių, ypač jaunimo, moralei. 15. Ištikimybė principams ir tolerancija kitaip manančiam. 16. Ko reikia mūsų spaudai? 17. Kokių reformų reikėtų jaunimo organizacijoms? 18. Kokie auklėtojai (mokytojai) jaunimui patinka. 19. Draugų įtaka (Peer pressure). 20. Kuo dabartinis jaunimas labiausiai domisi?
Tai čia yra konkurso medžiaga, temas galima ir kitaip formuluoti. Jaunimas turi pažymėti, kad straipsnis skiriamas jaunimo konkursui. Jeigu nebus pažymėta, jį dėsime į suaugusiųjų kategoriją. Straipsniai turi būti tokie, kad tiktų spausdinti “Laiškuose lietuviams”. Jaunimo rašiniai turėtų būti bent 2-3 mašinėle rašytų puslapių, o suaugusiųjų — bent 4-6 puslapių. Žinoma, gali būti ir ilgesni.
Straipsniai turi pasiekti redakciją iki 1989 m. kovo 1 dienos. Autoriai pasirašo slapyvardžiu, o į atskirą vokelį įdeda savo tikrąją pavardę, adresą ir telefoną.