religinės ir tautinės kultūros žurnalas

2000 / BALANDIS - APRIL / VOL. LI, NO. 4

Šį numers iliustruotas dail. Antaano Kmieliausko kurinių nuotraukomis iš Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios ir Jėzuitų gimnazijos.
Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Rasos Sutkutės. Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street. Chicago, Il 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago. IL 60636-1098.

Algirdas Paliokas SJ

Istorija

     Senosiose kultūrose ir religijose šviesa surišama su regėjimu ir pažinimu. Todėl šviesa paprastai buvo laikoma kaip dieviškumo dalis ar savybė. Tuo pačiu šviesa buvo laikoma sąryšyje su gyvybę teikiančia priežastimi, laime, sveikata, žiniomis ir net grožiu.

     Šviesų naudojimas liturgijoje kyla iš 4 šaltinių: žydų papročių, pagonių religinių ceremonijų, pagonių šventinių papročių ir krikščionių liturgijos.

     Senajame Testamente, Išėjimo ir Samuelio knygose nurodyta, jog septynžvakė, padaryta iš gryno aukso, turi visą laiką būti šventykloje ir turi dieną naktį degti visos 7 žvakės, simbolizuojančias 7 pasaulio kūrimo dienas. Prie pranašų kapų

Kristaus prisikėlimas.     Vilnius, Šv. Kazimiero bažnyčia.     Dail. A. Kmieliauskas

buvo įprasta palaikyti amžiną ugnį. Švenčių metu vartodavo fakelus, aliejinius žiburius. Ypač daug jų uždegdavo Padangčių, Hanukkah ir kitų švenčių metu.

Skaityti daugiau: Žiburiai liturgijoje

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas rašinys)

Vidas Kondratas

     Negyvenusiems totalitarinėje sistemoje sunku suprasti, kas tos komunizmo liekanos, iš kur jos atsirado. Mums nuolat buvo tvirtinama, kad mes turime būti amžinai dėkingi už šviesų rytojų, į kurį mes įžengėme, išvadavus iš buržuazijos priespaudos ir mus priėmus į savo respublikų šeimą, kur visi lygūs. Mumis visais rūpinasi partija ir tik jos vadovavimo dėka esame visi aprūpinti darbu, gyvenamuoju plotu, nemokamu gydymu ir švietimu. Tačiau mes turime būti budrūs, nes mūsų šalis apsupta priešų, norinčių mus sunaikinti. Kapitalistai turi daug agentų mūsų šalyje, kuriuos lengva atpažinti: jie nepritaria partijos politikai, jie galvoja kitaip, negu visi, vadovaujami partijos, jie deklaruoja laisvės idėją O juos atpažinus, būtina pranešti kam reikia, kad nebūtų kenkiama socialistinei valstybei. Dievo ir dvasios nėra, nes viską sukuria tik žmonės, vadovaujami mūsų išmintingosios partijos. Ryškiausiomis komunizmo liekanomis laikyčiau:

     1.    Materialinių dalykų viršenybę virš dvasinių.

     2.    Nepasitikėjimą savo jėgomis.

     3.    Nepakantumas kitaip mąstančiam.

     4.    Ieškojimas priešų arba kaltininkų.

     Visas pasaulis judėjo pirmyn, o sąjunga išsisėmė. Nors ir buvo geležinė uždanga, bet žinutės iš kito pasaulio pasiekdavo. Jos žadino mąstymą ir norą žinoti tiesą. Budo žmonių dvasia, kuri iškėlė asmenybes, pradėjusias persitvarkymą. Buvo truputį atleistos ideologinės vadžios, kuo ir pasinaudojome. Mūsų dvasia ėmė atgimti; mes troškome laisvės ir tiesos. Tautos dvasia išugdė žymiausias intelektualines asmenybes, pradėjusias veikti ir žadinti kitus. Dvasia stiprėjo, augo, tapo neįveikiama jėga, pajėgiančia kovoti su kliūtimis, nebijančia represijų.

Skaityti daugiau: Ryškiausios komunizmo liekanos ir kaip jų atsikratyti

Antanas Marčiulaitis

     Vargu ar rastume žmogų, ypač suaugusį, neturintį kokių nors įpročių. Tad ir pakalbėkime apie juos, kad geriau pažintume ir savuosius įpročius.

     Kiekvienas įprotis yra ilgalaikės žmogaus veiklos rezultatas. Ir tasai rezultatas paprastai atliepia grįžtamuoju ryšiu: skatina užsiimti kokia nors veikla. Daugelis įpročių taip įsitvirtina žmogaus elgsenoje ir veikloje, jog atrodo, lyg jie būtų įgimti. O iš tikrųjų įpročiai atsiranda, išryškėja ir įgauna pastovų turinį, nuolat ką nors kartojant.

     Kai kas painioja įpročio ir įgūdžio sąvokas. Įgūdžiai formuojasi sąmoningai, valingai ir tikslingai, greitinant (automatizuojant) bei tobulinant kokį nors darbą, ypač susijusį su sudėtinga technika, kai reikia greitai ir tiksliai atlikti iš eilės kelias operacijas. O įprotis - tai polinkis dažnai kartoti kokį nors veiksmą; iš kitos pusės, tai veiksmas, įsitvirtinęs žmogaus elgesyje ir tapęs jo reikme.

Šv. Adriejus. Bobola

     Įpročių yra didžiulė įvairovė. Juos galima skirstyti į tris kategorijas: teigiamus, neigiamus ir neutralius. Teigiami, arba naudingi, įpročiai puošia žmogaus veiklą, ją įteisina ir įprasmina. Teigiamiems įpročiams susidaryti reikalingos pastangos, būtinas ypatingas dėmesingumas ir siekimas kuo greičiau bei tobuliau atlikti tam tikrų veiksmų (operacijų) ciklą, ypač jei jis susijęs su automatika. Tačiau nemažai yra ir tokių teigiamų įpročių, kuriuos kartojame kiekvieną dieną ir net tuo pačiu laiku. Šitokie įpročiai yra daugiau buitinio pobūdžio ir jie turi dvejopą išraišką: higieninę ir dorovinę. Higieniniai įpročiai: rytais mankštintis, praustis, vakarais valyti dantis, nusiplauti kojas ir t.t. Doroviniai įpročiai: nustatytu laiku (rytais ir vakarais) pasimelsti, sveikintis, dėkoti, atsiprašyti, užleisti vietą autobuse senukams, invalidams, visada sakyti tik tiesą, nors ir kaip būtų sunku...

Skaityti daugiau: ĮPROČIAI

Rytis Gurkšnys SJ

     Penkiolikmetis Samuelis buvo partrenktas pravažiuojančio automobilio. Jo tėvai Emilija ir Klemensas - mano artimi draugai. Todėl aš kartu su jais ir dar keletu jų draugų budime ligoninėje. To baisaus laukimo metu pradedame kalbėtis apie ką tik įvykusią nelaimę. Netrukus pokalbio tema pradeda krypti link Dievo. Emilija ir Klemensas sutaria, kad tokia buvo Dievo valia.

     -    Nieko nepadarysi, - liūdnai taria Klemensas. Mes turime priimti tai kaip Dievo valią.

Angelas

     Kartu su mumis sėdinti Virginija gerbia ir užjaučia Emiliją ir Klemensą, bet negali sutikti su nuomone. Ji prieštarauja Klemensui ir klausia:

     -    Koks Dievas gali skriausti tokį vaiką, kuris nieko blogo nėra padaręs?

Skaityti daugiau: KANČIOS PASLAPTIS IR VILTIS

Algirdas Paliokas SJ

Ko Jėzus neaiškino?

     Mes nagrinėjame Kristaus mokslą ir veiklą. Tačiau nebandome įsigilinti į tai, ko Kristus nepaaiškino ir nepadarė, nors galėjo, ir to labai žmonėms reikėjo. Vieną tokią opią sritį paimkime nagrinėjimui, naudodamiesi vėlgi tuo pačiu Kristaus palikimu.

     Prieš du tūkstančius metų visas Viduržemio jūros šalis buvo pavergusi Romos imperija, neišskiriant izraelitų. Pastarieji negalėjo suprasti, kaip jie - Išrinktoji Tauta - gali būti pavergti. Todėl jie gyveno vieninteliu ir didžiausiu laisvės troškimu. Kaip lengvai jie patikėdavo kiekvienu, kuris pakeldavo kardą už laisvę, ir sekdavo juo. Pasklidus gandui apie Kristų, dalis tautos jau vylėsi sulaukę politinio Mesijo, o Jis tuojau pasišalino patyręs, jog Jį ruošiasi skelbti karaliumi. Net ir dabar yra nesuprantančių, kodėl negalėjo nors kiek padėti savajai tautai žemiškuose reikaluose. Jis labai greitai reaguodavo į žmogiškąjį skausmą ar nelaimę, o čia nė mažiausiu patarimu ar padrąsinimu neatsiliepė į tautos didžiausią lūkestį. Net priešingai. Kai fariziejai pateikė jam politinę dilemą, jis kategoriškai atsiriboja nuo valdžios bei pasaulietinių reikalų: “Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo - Dievui” (Mt 22,21).

Skaityti daugiau: GARSTYČIOS GRŪDELIO TIKĖJIMO!

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas rašinys)

Pranas Pučiliauskas

     Paprastai sakoma, kad gyvenime daug ką ar viską prarasti žymiai lengviau, negu atrasti ar susigrąžinti tai, kas prarasta. Siekdami geriau suprasti tikėjimo praradimo priežastis, turėtume apmąstyti tikėjimo išpažinimo (raiškos) sąlygas. Jos parodo tikėjimo tvirtumo laipsnį. Yra žmonių, kurių tikėjimo šaknys taip giliai įleistos į sąmonę ir taip išaugusios, kad jų nei išjudinsi, nei išrausi, kad ir kaip besistengtum. Tokie tikėjimo ąžuolai bei tvirtų įsitikinimų asmenybės nei tikėjimo, nei savo principų neatsižadės jokiomis aplinkybėmis. Jei reikėtų, už tai jie atiduotų ir savo gyvybę. Idealiam tikinčiajam pavojaus prarasti tikėjimą nėra. Jis gresia tiems iš mūsų, kurių - pavadinkime -tikėjimo tvirtumo laipsnis stokoja intensyvumo. Šie iš mūsų labiau pasiduoda abejonėms, greičiau praranda dvasinę pusiausvyrą ir, neatlaikę kritiškų situacijų, išbandymų, atsiduria ties tikėjimo praradimo praraja. Neretai į ją ir nugarma. Tokiomis įtakomis ar sąlygomis gali tapti draugas (“Su kuo sutapsi, toks pats tapsi”), kaimynas, skaitoma knyga, vakaro filmas, laikraštis, lytis. Pagaliau - bet kas.

     Svarbus tikėjimo raiškos sąlygotumas yra aplinka, socialinis mikro klimatas, kuriame tikinčiajam žmogui tenka gyventi. Tai visų pirma yra valstybinė santvarka. Labiausiai tai gali patvirtinti žmonės, buvę komunizmo gniaužtuose, kur ateizmas buvo valstybinė politika. Antireliginės propagandos mašinai buvo pajungta televizija, radijas, spauda, mokyklos bei darželiai ir aibė, nežinia iš kur išlaužtų, propagandistų, kurie unisonu skelbė “autentiškus duomenis” apie religijos kilmę ir atsiradimą, “apie religiją, kaip žmonių sąmonės temdytoją ir nuodytoją, apie religiją, kaip žmonijos pažangos stabdį ir priešą” ir t.t. Savaime suprantama, kad tokioje ateistinėje aplinkoje, tokio ateistinio lauko apsuptyje mažiau kritiškai mąstantis žmogus yra išmušamas iš balno. Jis pradeda svyruoti tarp ateistų skelbiamų “moksliškų išvedžiojimų” ir tarp tradiciškai įdiegtų religinių nuostatų. Juk ne be reikalo sakoma, kad tūkstantį kartų pakartotas melas tampa tiesa.

Skaityti daugiau: KAIP PRARANDAMAS IR ATRANDAMAS TIKĖJIMAS

Ignas Naujokas

     Norint įsitikinti, kad už šventos asmenybės ir jo gyvenimo stovi Dievas, reikia pažinti du dalyku: 1. žmogaus prigimties moralinį silpnumą bei trapumą ir 2. šventojo labai didelį dvasinį ir moralinį pranašumą, kurs net siekia heroizmo viršūnių. Įsigilinimas į tuos du faktus, parodys mums, kaip didelis tarpas yra tarp eilinio žmogaus ir šventojo, įtikins mus, kad šito tarpo savomis jėgomis peržengti žmogus negali, ir kad šventojo gyvenimo užkulisyje turi būti antgamtinė esybė ir jėga, be kurios šventojo gyvenimas nėra išaiškinamas.

     Čia noriu pabrėžti, kad abu minėtus faktus reikia gerai pažinti, nes tik giliai įsitikinus tų faktų gyvenimiška tiesa, paaiškės toji gili praraja, kuri yra tarp eilinio, nors ir padoriai gyvenančio tikinčiojo žmogaus ir šventojo. Toji praraja be Dievo buvimo negali būti išaiškinama. Pažinti savo moralinį trapumą, nepastovumą, pažinti savo išsišakojusį egoizmą, kurs vien sau malonumo teieško, nėra taip lengva.

     Tik tas įsitikina savo dvasiniu skurdu, kurs rimtai kreipia dėmesį į savo vidų ir pradeda rimtai siekti tobulybės. Antra vertus, mažai kas tepažįsta šventojo didybę ir tas svaiginančias dvasinio gyvenimo aukštumas, kuriose jis gyvena, nes nedaugelis yra išstudijavę kad ir vieno kurio nors šventojo išsamiai ir objektyviai parašyto gyvenimo. O juk tik palyginę mūsų dvasines žemumas ir net prarajas su tomis aukštumomis, į kurias yra iškilę šventieji, net ir neturėdami tikėjimo, galime pajusti, kad šventieji -tai žmonės, kurie pasiekė aukščiausia, ką žmogus gali pasiekti. Jie yra tie “antžmogiai”, apie kuriuos kalbėjo Nietzshe. Anot Raiša Maritain (žinomo prancūzų katalikų filosofo žmonos), prancūzų filosofas Bergson matė šventuosiuose ir mistikuose aukščiausią žmonijos iškilimą.

Skaityti daugiau: ŠVENTŲJŲ ASMENYBĖS ĮRODO DIEVO BUVIMĄ

 (tęsinys)

Aldona Kamantienė

     Po trijų dienų, palikę Liurdą ir klausydami ten girdėtas giesmes juostelėje, vėl patraukėme arti Atlanto vandenyno į vakarus. Kirsdami Pirėnų kalnus važiavome Fatimos link. Dar vieną naktį pernakvojome pakely, prie Salamanca miesto Ispanijoje, ir kitos dienos vėlyvą popietę pasiekėme Fatimą. Fatimos miestelis turi 8.000 gyventojų ir yra į šiaurę nuo Portugalijos sostinės Lisabonos. Fatima yra kita iš žymiausių Marijos apsireiškimo šventovių pasaulyje.

Šv. Ignacas Lojola

     Jeigu Liurdo apsireiškimai vyko prieš pusantro šimto metų, tai Fatimos apsireiškimai vyko jau kai kurių iš mūsų gyvenimo atmintyje, dvidešimto šimtmečio pirmoje pusėje. Ir šie apsireiškimai nėra per žmonių lūpas atkeliavę pasakojimai. Šie įvykiai yra uždokumentuoti ir bažnytinės vyriausybės patvirtinti kaip tikri ir verti tikėti. 1917 metais Marija apsireiškė trims piemenėliams - Lucia dos Santos ir dviem jos pusbroliams Francisco ir Jacinta Marto. Tie Marijos pasirodymai vyko net šešis kartus, tarp gegužės 13 ir spalio 13 dienos. Pasirodžiusi šiems vaikučiams Marija kvietė juos didesnei maldai ir atgailai už nusidėjėlių atsivertimą ir sielas skaistykloje. Ji kvietė juos ateiti į tą pačią vietą kiekvieno mėnesio 13-tą dieną, tuo pačiu laiku. Kai kartą vaikai negalėjo savo pažado išlaikyti ir ateiti, Marija pasirodė jiems tenai, kur jie buvo. Kai Dievo Motina pasirodė jiems paskutinį kartą, spalio 13 dieną, 70.000 maldininkų akivaizdoje, ji save pristatė jiems kaip “Rožančiaus Karalienę” ir prašė kasdien kalbėti rožančių. Kitas jos prašymas buvo, kad koplyčia būtų pastatyta toje vietoje jos garbei. Po šito pasirodymo vaikai su tūkstančiais maldininkų stebėjo stebuklą, kurį Marija buvo jiems pažadėjusi, kad žmonės įtikėtų.

Skaityti daugiau: Tarp Liurdo ir Fatimos

Atsiųsta paminėti

     Rabindranatas Tagorė. PAKLYDĘ PAUKŠČIAI. Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Tyruolis. Redaktorė Virginija Germanavičienė. Dailininkas Gediminas Pempė. Antrasis pataisytas leidimas. 1998 m., 72 psl. Kauno Kultūros rūmų salonas. Vytauto pr. 79/1 Lt-3000 Kaunas.

     Knyga įdomi savo turiniu, bet taip pat ir autoriaus gyvenimo trumpu, gerai apgalvotu gyvenimo aprašymu. R. Tagorė mažai kam yra geriau pažįstamas.

     LIETUVIAI MUZIKAI VAKARUOSE. Žilevičiaus vardynas. Redagavo Saulė K. Jautokaitė. Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, Stickney, Illinois 1999 m. Leidinį parėmė Lietuvių Fondas. Tiražas: 1000 egz.

     Tai gražus ir labai prasmingas paminklas prof. Juozui Žilevičiui, kuris rinko žinias apie Vakarų lietuvius muzikus beveik visą savo gyvenimą. Norintieji įsigyti šį įdomų ir naudingą leidinį tesikreipia šiuo adresu: Algimantas Kezys, 4317 S. Wisconsin Ave., Stickney, IL 6040 .

     Valerija Vilčinskienė. NEPALIK PO SAULE VIENŲ... Eilėraščiai. Redaktorė Marija Rutkauskienė. Dailininkė Eglė Dragūnaitė. Korektorė Eglė Bagdonienė. Maketuotoja Edita Augustinavičiūtė. Leidykla Ramona, Vytauto 32, LT-4520 Marijampolė. Tiražas 1000 egz.

Skaityti daugiau: KNYGOS

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

AR GERAS PASAKYMAS

PADIDINTAS KRAUJOSPŪDIS?

     Gal jis geras gali būti tik dėl to, kad gerai išverstas iš rusų kalbos - povišenoje davlenije. Mes galime apsieiti be tokių rusicizmų ir vartoti lietuvišką terminų - padidėjęs kraujospūdis arba pakitęs kraujospūdis. Juk jo niekas kitas nedidina ir nekelia, jis pats padidėja ar pakyla, žinoma, dažnai dėl paties žmogaus kaltės.

Šv. Kazimieras

■

Gestas ar žestas?

     Vatokime žodį gestas. Kalbininkas Aleksas Girdenis Gimtojoje kalboje (1993, Nr. 2) aiškina, kad šis tarptautinis žodis yra seniai prigijęs. Jis tiesiogiai kildintinas iš lot. gestus “mostas, kūno judesys ar padėtis”. Žestas kartais pasakomas, nusižiūrėjus į rusus, kurie savo žest yra gavę iš prancūzų geste (tariamas žest). Mūsų klasikinės indoeuropietiškos sandaros kalbai, be jokios abejonės, geriau tinka gestas, paimtas iš pirminio šaltinio. Bet abejo, ir prancūzų geste yra paimtas iš lotynų gestus.

Skaityti daugiau: Kalba

Paruošė Laima Krivickienė

LIETUVA - TARSI PEIZAŽAS RŪKE

     Šių metų vasario 17 dieną Berlyno 50-ojo kino festivalio metu, žiūrovai turėjo progą pamatyti Panoramos programoje rodomą A.Puipos filmą Elzė iš Gilijos. Berlyno kino festivalyje rodomas lietuviškas filmas dienraščio Berliner Zeitung kino kritikui Bertui Rebhandlis nepasirodė vertas dėmesio: esą tai “ne itin vertinga alternatyva - 139 minučių trukmės švino sunkumo istorinė juosta. Lietuva šiame filme tėra peizažas rūke; rūko skraistė kilsteli tik retkarčiais, trumpam atverdama žvilgsnį į meno pasaulį ar politikos epizodą”, - jis priminė, kad iki šiol Baltijos šalių filmų ambasadorius tarptautinėje arenoje buvo beveik vien Šarūnas Bartas - Vokietijos žiūrovai matė ne tik jo Koridorių, bet ir kitus kūrinius.

     Filmo pradžioje iš rūko išnyra žvejo valtis, kurioje sėdi šviesiaplaukė Elzė ir jos tėvas, atsiskyrėlis su neklusnia barzda. Jis gaudo žuvį, bet čia ir prasideda visa su visu šventu rimtumu pasakojama istorija. Istorija apie nepaprastą žmogaus dalią, gyvenimą ne tik dvasingą, romantišką, bet paprastą, kuriame žmogiškoji būtis kartais visai pranyksta tarsi peizažas rūke. (Lietuvos rytas. Nr. 43)

ŽIŪROVAMS VĖL RODOMA LIETAUS TERORIZUOTA M.K. ČIURLIONIO DAILĖ

     Vasario mėnesio pradžioje Kaune vėl eksponuojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailė, kurios žiūrovai nematė nuo 1999-ųjų spalio, kai liūtis kiaurai prasiskverbė per M.K. Čiurlionio galerijos stogų, ir vanduo ėmė kliokti klasiko paveikslais nukabintomis sienomis. Vienas paskutinių lankytojų, kuris dar spėjo pamatyti paveikslus senojoje galerijoje, buvo anglų kino režisierius Peteris Greenaway. Kas žino, gal šis dramatiškas įvykis kada nors iškils kurioje nors jo kuriamų filmų vizijoje. Dabar, kol M.K Čiurlionio galerija laukia kapitalinio remonto, klasiko kūrinių ekspozicija, įrengta buvusiose tapybos fondo patalpose, laukia ištikimųjų žiūrovų. Architektų Eugenijos ir Geraldo Balaišių ir Gražinos Bernotienės suprojektuotoje ekspozicijoje šiuo metu lankytojams rodoma 70 žymiausių M.K. Čiurlionio paveikslų ir kūrinių ciklų. Verta pamatyti vėl eksponuojamus paveikslus, nes šiais jubiliejiniais metais pagrindinė kolekcija bus pradėta rengti kelionei į Paryžių. Pasaulio menų Mekoje lapkričio 6 dieną bus atidaryta M.K. Čiurlionio kūrinių paroda. Joje ketinama parodyti 90 tapybos ir 7 grafikos darbus.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Vagone kontrolierius tikrina bilietus, vienam keleiviui sako:

-    Pilieti, jūsų bilietas galioja paprastam traukiniui, o šis, kuriuo važiuojate, yra greitasis:

Keleivis gūžtelia pečiais ir atsako:

-    Koks man skirtumas! Jeigu jums tai svarbu, paprašykite mašinisto, kad sulėtintų greitį.

■

Na, Petruk, - klausia mokytoja, - gal gali pasakyti, nuo ko priklauso vėjo greitis?

-    Nuo viršininko, panele mokytoja.

-    ?!

- Tėvelis šįryt pasakojo mamytei, kad jo viršininkas vakar darbe pakėlė tokį vėją, net popieriai išlakstė.

■

Viena moteris pasakojasi kitai, kad turėjusi bloga lemiantį sapną; be to, išvakarėse į langą kelissyk cvaktelėjęs paukščiukas ir kad apskritai ji tikinti visokiais pritaringais ženklais.

-    O aš tai jokiais prietarais netikiu! -ryžtingai pareiškia antroji. Pavyzdžiui, jei net katė perbėga kelią iš dešinės į kairę, tris kartus nusispjaunu per kairį petį ir ramiai einu, kur ėjusi.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

n Vasario 11, Pasaulinę ligonių dieną, Kauno arkiv. S. Tamkevičius lankėsi Kauno medicinos universiteto klinikose, aukojo šv. Mišias ir pasakė pamokslą. Prieš tai jis paragino savo arkivyskupijos kunigus tą dieną aplankyti ligonines ir slaugančius asmenis.

n Didžiausias Jubiliejinių metų renginys Lietuvoje - antrasis Eucharistinis kongresas - vyks birželio 4 d. Kaune. Ta proga Amerikos kunigų vienybė organizuoja 17 dienų (geg. 29-birželio 14) ekskursiją į Lietuvą. Numatyta aplankyti daug Lietuvos vietų.

n Birželio 18-25 d. Romoje įvyks Tarptautinis eucharistinis kongresas. Popiežiui bus gera proga dar kartą priminti pasaulio katalikams Eucharistijos ir kitų sakramentų praktikos svarbą.

n Lietuvos vyskupų konferencijos pirm. Kauno arkiv. metropolitas S. Tamkevičius paragino kunigus, bendradarbiavusius su KGB, prisipažinti komisijai ir apie tai pranešti savo vyskupui. Arkivyskupas patikino, kad prieš prisipažinusius nebus imamasi represinių priemonių. Prisipažinti ir atgailauti arkivyskupas ragino ir visus tikinčiuosius, bendradarbiavusius su KGB.

■    Biblijos diena buvo surengta Biržų kultūros namuose 1999 m. lapkr. 14 d. Dalyvavo katalikai, evangelikai reformatai, metodistai, adventistai, sekmininkai. Kun. V. Aliulis MIC kalbėjo apie naujai išleistą Šv. Raštą.

■    Kauno Prisikėlimo bažnyčios ateitis aptarta specialioje konferencijoje gruodžio 3 d. Per 10 metų bažnyčios atstatymui iš žmonių ir juridinių asmenų surinkta 2,7 mil. litų, tiek pat gauta iš valstybės bei savivaldybių. Darbams baigti dar reikia apie 20 milijonų litų.

Skaityti daugiau: Trumpai

41-ojo Laiškų lietuviams konkurso premijų laimėtojai

Konkursui buvo atsiųsta 64 straipsniai (56 suaugusiųjų ir 8 jaunimo) visi, išskyrus tris iš JAV, buvo iš Lietuvos. Konkurso vertinimo komisija (Juozas Masilionis, pirm., Laima Krivickienė, sekr., Emilija Andrulytė ir Aldona Šmulkš'.ienė - narės) juos perskaitė ir įvertino. Skelbiame laimėtojus.

Suaugusiųjų grupėje

I.   (200 dol.): dr.Romualdas Kriaučiūnas, 1816 Tecumseh River Rd., Lansing, MI 48906-3823. Tel. 517-321-0091.

II.   (150 dol.): Antanas Marčiulaitis, Pajiesio 5, Garliavos paštas, LT-4316 Kauno raj.

III.   (po 100 dol.): Jurgita Sadeckaitė, Naujoji 23, Leipalingis, Lazdijų raj. Tel. 370-68-57511.

V.D Pelenė. Cleveland, Ohio.

IV.   (po 75 dol.): Rita Kairienė, Pietinė 11-10, LT-3815 Klaipėda. Tel. 36-23-90

Marytė Mikėnienė, Kalniečių 219-202, LT-3009, Kaunas. Tel. 8-27-7969.

Nijolė Rutkauskienė, Vytauto pr. 56-13, LT-3000 Kaunas.

V.   (po 50 dol.): Alma Gaivenytė, Basanavičiaus 94-222, Utena. Tel. 370-39-55185

Pranas Pučiliauskas, Kęstučio 9-6, Vilkaviškis. Tel. 23223.

Stefa Banikonienė, Baltijos, 1431, LT-3008 Kaunas.

Nijolė Sabonytė, Papartėliai, LT-4232 Kaišiadorių raj. Tel. 8-256-43216.

Speciali premija už uolų dalyvavimą konkursuose (50 dol.): Mečislovui Pacevičiui (jo globėjos dr. Birutės Žemaitytės adresas: Tvirtovės 17-45, LT-4580 Alytus.

Jaunimo grupėje

I.    (150 dol.): Robertas Urbonavičius, Ukmergės 23-68. LT-4043 Kaunas. Tel 8-27-256691.

II.    (100 dol.): Laura Čyžiūtė, Vytauto 32-14. Biržai. Tel. 8220-3450.

III.    (75 dol.): Marija Balkevičiūtė, Vilniaus 16-40. Telšiai.

IV.    (50 dol.): Antanas Meškauskas, Valančiaus 3-1. LT-3000 Kaunas.

V.    (po 25 dol.): Domas Mačiūnas, S. Daukanto 2715. Klaipėda.

Edgaras Staškauskas, Sūduvos 53, Sasnava, LT- 4536, Marijampolės raj. Tel. 8-243-28707.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas