religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1997 / BALANDIS - APRIL / VOL. XLVIII, NO. 4

Šis numeris iliustruotas Jono Tamulaičio Čikagos vaizdų nuotraukomis. Viršelio piešinys - dail. Gražinos Didelytės.
Skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Kun. K.J. Ambrasas SJ

     Ar ėjote kada per gražų sūduvietišką beržyną, per dzūkišką pušyną, per kloniais išmargintą ir lengvais slėniais išraižytą žemaičių žemę, kur skamba tokia gili, prasminga į pačią sielos gelmę sminganti daina, kurios melodija tūno ligi šios dienos tautos pasąmonėje: “Oi, žinau aš vieną kraštą, toj šalelėj Lietuvoj; didį vargą sunkią naštą neša ji diena dienon. Brangūs broliai, milžinkapių, kankinių, narsių tautos vyrų ir didvyrių šalies gyventojai, kurių lizdus, gimtąsias sodybas ne kartą ir ne du draskė rudi ir kitokių spalvų vanagai! O ir pačius Jus kaip kas mokėjo, taip ir talžė, traiškė, grūmojo per naktis ir dienas, kad daugelio ne tik nervai pairo, bet ir kaulai supuvo Čiukčijoje, Kolymoje ir prie rūsčiojo Baikalo ar po betonine pluta paneryje, netoli raudonųjų bajorų pastatytų kultūros rūmų. Tenai dar ir šiandien kartu su arkiv. V.Borisevičiaus palaikais trūnija mūsų brolių kankinių kaulai. Brangūs Nemuno šalies varguoliai, pusšimtį metų kantriai tempę prievartos jungą,

Čikagos puošmena - Buckingham fontanas.     J. Tamulaičio nuot

kasdien labadien besigalynėję su smurtu, patyčiomis ir neteisybe, patys nesyk apsivylę ir kitų šimtus kartų apviltieji Baltijos šalies vaikai! Būkite bent vieną kartą iš visos širdies pasveikinti, kur Jūs gyventumėte, kur rūsti ranka būtų Jus nubloškusi! Būkite, sveiki! 

Skaityti daugiau: Gyvenki, Prisikėlęs Kristau, mano žody, darbe ir širdy!

Leonora Kulbokienė

     Nuo to laiko, kai Lietuva išsikovojo nepriklausomybę, prabėgo beveik penkeri metai. Tai ir labai mažai, ir labai daug. Nors istorijos požiūriu tai tik akimirka, tačiau atrodo, kad pasikeitė ištisa epocha. Nepamirštamas mūsų tautos 1988-1991 metų susitelkimas, tvirtybė, taurus pasiaukojimas, padėjęs Lietuvai ištrūkti iš imperijos gniaužtų. Jau turėdama šią didžiausią vertybę, savo šalies nepriklausomybę, mūsų visuomenė turi žengti dvasinio prisikėlimo keliu, sąmoningai suvokdama gyvenimo prasmę, dvasines žmoniškąsias vertybes. Susimąstykime ir įvertinkime tai.

Prie Michigano ežero prisiglaudusi Čikaga.     J. Tamulaičio nuotr.

Gyvenimo prasmė

     Gyvenimo prasmės klausimas yra ypatingas. Daug filosofų, rašytojų, menininkų, vienuolių ieškojo atsakymo į šį klausimą ir jį rado. Tačiau kiekvienas žmogus pamąstęs pats turi rasti atsakymą, kokia būtent jo gyvenimo prasmė. Yra daug žmonių, kurie niekad nesusimąsto apie savo gyvenimo prasmę. Jie augina vaikus, dirba, skuba paskendę smulkiuose rūpesčiuose, džiaugsmuose ir sukuria tą dirvą, kurioje išauga dvasios galiūnai - žmonės, siekiantys dvasinio bei religinio pažinimo.

Skaityti daugiau: KELIAS Į LIETUVOS DVASINĮ PRISIKĖLIMĄ

Vytautas Skuodis

     Idealus žmogus - tai tobulas žmogus. Tačiau kas yra tobulas, tobulybė? Kokia šitų žodžių semantinė reikšmė? Lietuvių kalbos žodynai aiškina, kad tobulas - tai labai geras, be trūkumų, pavyzdingas, nepriekaištingas; tobulybė arba tobulumas - aukščiausias kurios nors teigiamos kokybės laipsnis.

     Žmogaus gyvenimas yra panašus į laivą, kuris plaukia per audringą jūrą. Kad laivas neišklystų iš pasirinkto kelio, jis privalo turėti vairą, kompasą ir gerą kapitoną, nes be jų jis jūroje pasiklys, užplaukęs ant povandeninių uolų suduš arba didžiulių bangų bus panardintas į jūros gelmes. Kiekvienas žmogus yra savojo gyvenimo laivo kapitonas. Jis privalo turėti gyvenimo tikslą ir priemones, kurios jį į tą tikslą vestų.

     Ką tik gimęs žmogus atsiduria aplinkoje, kuri formuoja jo būdą. Jeigu tėvai į mažą vaiko širdelę neįstengia įdiegti sugebėjimo pačiam atskirti gėrį nuo blogio, jeigu mokykloje vaikas įgyja tiktai mokslo žinias, nesuvokdamas savo paties gyvenimo prasmės ir tikslo, nesužino apie amžinąsias dvasines vertybes, toks žmogus, ir subrendimo metais panašus į audrų blaškomą nevaldomą laivą.

Skaityti daugiau: Kaip aš įsivaizduoju idealų, pavyzdingą žmogų

Kęstutis A. Trimakas

(Iš Lietuvoje spausdinamos knygos “Asmenybės raida gyvenime: Egzistencinio apsisprendimo psichologija - I”)

1. Erikson’o pagrindinės mintys

     Vaikystei pasibaigus, per paauglystę žengiama į jaunystės amžių, kuris labiausiai pasižymi fiziologine revoliucija, vaiko kūnui keičiantis į suaugusiojo ir bręstant lytiškai. Kyla reikalas ruoštis suaugusiojo gyvenimui, ypač pasirenkant ir rengiantis suaugusiojo užsiėmimams, darbams ir santuokai.

Čikaga - dangoraižių miestas.     J. Tamulaičio nuotr.

     Ieškodami tapatiškumo ir tęstinumo naujo jausmo, jaunuoliai turi perkovoti ankstyvesniųjų metų kovas, net jei jie ir dirbtinai paskiria geranorius žmones imtis jų priešininkų vaidmens; ir jie pasiruošę statyti išliekančius stabus ir idealus ginti jų pačių galutinį identitetą.

Skaityti daugiau: Tapatybė ar vaidmenų maišatis? 12-19 m. amžiaus jaunystė

Dalia Staniškienė

Brangioji Drauge,

     Tiek nesuskaičiuojamų kartų, gyvenime kalbėjomės žodžiu, telefonu, laiškais, o dabar kalbuosi su Tavim kasdien maldoj. Leisk parašyti Tau dar vieną paskutinį laišką, nors atsakymo į jį jau nesulauksiu...

Milda Mašiotaitė 1954.

     Prisimenu mudviejų pirmą susitikimą. Tai buvo Vokietijoj, pabėgėlių stovykloj Augsburge, 1945 metais. Atvyko mūsų šeima iš Illertiseno ir mane atvedė į lietuviškos tremties mokyklos 3-čią skyrių. Klasė buvo pilna nepažįstamų veidų, o man liepė sėti į Tavo suolą. Įsispraudžiau šalia Tavęs... ir likom artimos visą gyvenimą, nors mylios skyrė, ir nuo Vokietijos laikų kartu negyvenom. Augsburge užmegzta draugystė nesibaigė, kai abi atsiradom Amerikoj. Lankėm viena kitą, kartu stovyklavom, susitikdavom studijų dienose bei suvažiavimuose ir nuolatos skrido laiškai tarp Čikagos ir Clevelando.

Skaityti daugiau: Mildos Mašiotaitės—Povilaitienės brangiam atminimui

CHIARA LUBICH

“Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!” (Mk 9, 9).

     Evangelistas Morkus, taip pat Matas ir Lukas, smulkiai aprašo įvykį, kada Jėzus, pasiėmęs Petrą, Jokūbą ir Joną, užsivedė juos į aukštą kalną. Ten jie pamatė Kristaus dievystės spindėjimą. Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai pasidarė balti kaip sniegas. Jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjo su Jėzumi. Tada užėjęs debesis uždengė juos, o iš debesies pasigirdo balsas: “Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!”

     Ką reiškia tas įvykis Jėzaus gyvenime ir kokią įtaką jis padarė apaštalų tikėjimui?

Skaityti daugiau: Jėzaus atsimainymas ant Taboro kalno

(Suaugusiųjų grupėje premijuotas rašinys)

Indrė Bartašiūnienė

     “Norėdami ką gelbėti, visuomet turime stengtis jo paties jėgas ir galias sužadinti ir jį patį paraginti jomis pasinaudoti.

          Vydūnas

     Jaunystė - pats gražiausias gyvenimo tarpsnis. Jame daugiausia susiduriame su gyvenimo tiesomis, gėrio ir blogio pažinimu. Kiek daug dvasinio pakilimo, jausmų, potyrių, savianalizės tenka išgyventi. Labiausiai į atmintį įkrito džiaugsmingi studijų metai, o su jais likimas padovanojo man geriausią draugę — Liną. Ar atsimeni, su kokiu širdies virpesiu laukdavome pavasarių? Kiekvienas pavasaris įkvėpdavo jauną sielą naujiems siekiams, mokslams, viltingumui. Tuomet mokėjome džiaugtis grožiu spinduliujančia gėle, rytmečio dangumi. Jauna širdis ilgėdavosi džiaugsmo, meilės, laimės šviesesnio gyvenimo. Sielą atverdavome j tai, kas kilnu, tiesu, tikra ir skaistu. Tada, nesuprantamas būdavo liūdesys, ilgalaikė kančia ar graužatis. Tai, kas niekinga, bjauru, neteisinga, apgaulinga, likdavo nuošalyje. Mes dažnai kalbėdavome apie gyvenimo prasmę, būtį, žmogaus prigimtį. Mūsų nuolatinės diskusijų temos būdavo: meilė, draugystė, šeima, tikėjimas. Bibliotekininkės specialybė suteikdavo dideles galimybes gilintis j knygų pasaulį. Buvo didelis troškimas per knygą pažinti žmogaus sielą, dvasią, amžinybės slėpinį. Nelikdavo nei vienas neaptartas romanas, neapmąstytas poezijos rinkinėlis. Lina visada kitą užjausdavo, paguosdavo, jautriai išgyvendavo artimo nelaimę, nesėkmę. O ypač, kai būni paliestas kito žmogaus piktumo, kerštingumo, pavydo, grėsmingumo, žinok, atsiremsi į Linos gerą širdį, rasi šiltą paguodą jos žodžiuose.

Čikagos greitkeliai, žvelgiant nuo Sears dangoraižio stogo.     J. Tamulaičio nuotr.

Skaityti daugiau: NULIŪDUSĮJĮ PAGUOSTI

Kun. K.J. Ambrasas SJ

     Kokia didžiulė kiekvieno žodžio, palikto prieš du tūkstančius, prasmė! Kokia kiekvieno Kristaus pasakyto palyginimo, posakio pamokanti galia, tarsi perlas žėrintis tekančios saulės spinduliuose, tarsi Vakarė dangaus skliaute sužibusi paklydusiems jūrininkams žvaigždė! Tas paklydęs jūrininkas - aš, dvejojąs prie naujų takų ir gyvenimo kelelio. Tai aš, parimęs prie gimto kiemo svirties ir nežinąs didmiesčių sankryžose kurlink pasukti, kur dvejonėse, skausme ir gūdžioj vientulystėj atsiremti! Toji žvaigžė - Tu, Galybių Dieve, mano nuolankusis Kristau! Tik ar suprantu to didžio Žodžio vertę? Ar vertinu ir stengiuosi Jį paversti savo širdyje tyriausiu kasdienybės auksu, kurio taip stokoja kasdiena...

Skaityti daugiau: Ar nepalaidojame savo talentų?

 (Jaunimo grupėje premijuotas straipsnis)

Dovilė Liebutė

     Gatvių labirintai išvinguriuoti it seno medžio žievė, namai, lyg degtukų dėžutės, sustatytos tvarkingomis eilėmis, ir skubantys maži žmogeliukai skelbia apie egzistuojančią gyvybės formą, tačiau išsibalansavusią iš šaknų, pradžių pradžios. Kurgi tyliai pūpsančios sodybos, vežimų ratų išvagotas kelias, kylantys stulpu dūmai, dvelkiąs šiltos duonos kvapas ir žmonės rimtais, tačiau nepiktais veidais? Pliūptelėjo šventos tylos erdvė j skystą purvą. O mes minkom ją vis gilyn ir gilyn, net nepastebėdami, kaip maišom su kietėjančio gelsvai rudo molio gabalais. Jie limpa prie pavargusių kojų, kurios sunkiai stumia žingsnius namų link. Žmonės stengiasi išvengti tamsos, todėl bėga, bėga... Neatsigręžia atgal, neapsidairo ir neieško tų, kas neturi kur bėgti.

     O tamsa it senutė, apsigaubusi juoda skara, šlepsėdama traukia grįstu pagrindu, užpūsdama žibintus, priversdama užtraukti užuolaidas. Vieninteliai šviesos žiburėliai mirkčioja aukštai danguje, globojami mėnulio, kurio spindulys, atskridęs j žemę, paskęsta baloje. Dabar bala neatrodo pilka ir drumzlina: pliūpso it baltutėlis pienas.

Skaityti daugiau: GERIEJI DARBAI KŪNUI

Marija Veniūtė

     Viešpatie, sutvirtink malda žmoniją kaip stiebą, ant kurio Tu iškeli savo pergalės vėliavą. Padėk būti Tavo amžinais tiesos kariais, nes žmonės maži ir bejėgiai. Kai siaučia didelės audros ir vėtros, jie bėga tylon, miško gilumon ar slepiasi milžiniško medžio šešėly, galinčio apsaugoti nuo akinančio žaibo blykstelėjimo, nuo pašėlusiai greitai skubančio vėjo. Žmonės myli savo namus, slėpingąją gamtą, myli savo tėvą ir brolį. Juos sukurdamas, Dievas leido rūpintis ne tik patiems savimi, bet ir kitais. Ir Viešpats dovanojo mums viso dvasinio pasaulio pamatą, visagalį ginklą, pagrindinę religijos atspirtį - maldą.

     Vieni žmonės meldžiasi Biblijos eilutėmis, kiti - iš širdies plaukiančias liepsnojančiais žodžiais, bet abiem atvejais malda turi būti nuoširdi, pripildanti gyvybės.

     Nuvytusios gamtos pašaly, kur testeri tik pernykščių krūmų žabarai, užklydo akinamai šviesus saulės spindulėlis. Nors jis ir bus tolimas, bet šiltas ir šviesus, atgaivinantis tuo nudžiūvusius krūmokšnius bei nespėjusias prieš žiemą numesti lapus medžių šakeles. Jos tarsi atspindėjo tą šilumą, šviesumos spinduliuką, atnešusi užsnūstančiai gamtai viltį...

Skaityti daugiau: MELSTIS UŽ GYVUS IR MIRUSIUS

Romualdas Kriaučiūnas

     1.    Pradedant nuo kūdikystės, savo vaikui duok viską, ko tik jis geidžia. Jis užaugs įsitikinęs, kad pasaulis yra jam skolingas.

     2.    Kai jis pradės vartoti negražius žodžius, pritariančiai juokis. Jis manys, kad tai yra mandra ir gražu.

     3.    Neduok jokio dvasinio auklėjimo Palūkėk, iki jam sueis dvidešimt vieneri metai, tada leisk jam pačiam apsispręsti.

     4.    Venk žodžio" klaidinga” arba “neteisinga”. Tai tik išugdytų kaltės jausmą. Ilgainiui, kai tavo vaikas bus areštuotas už automobilio pavogimą, jis jau bus įsitikinęs, kad visuomenė yra prieš jį nusistačius ir kad jis yra jos persekiojamas.

     5.    Surink viską, ką jis palieka išmėtyta. Daryk viską, kad jis užaugtų, mokėdamas visą atsakomybę krauti ant kitų.

Skaityti daugiau: Patarimai tėvams: kaip užauginti nusikaltėlius

Illinois Gubernatoriaus sveikinimas

     Illinois guvernatorius kiekvienais metais atsiunčia “Laiškams lietuviams” sveikinimą. Gubernatoriui už tai esame labai dėkingi ir mielu noru sveikinimą su jo nuotrauka įdedame į šį numerį.

     As Governor of the State of Illinois, it is my pleasure to congratulate you on the 47 th anniver-sary of your publication Laiškai Lietuviams.

     Laiškai Lietuviams had provided countless Lithuanian Americans with an excellent source of national and community news. The ethnic media of Illinois is vital and integral part of our citizens’ success in understanding different cultures. You can take pride in the many accompishments that your publication has achieved.

     On behalf of the citizens of Illinois, please accept my best vvishes for an enjoyable anniver-sary and much continued success.

     Best regards,

Jim Edgar
GOVERNOR

Skaityti daugiau: ATGARSIAI

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Ar vartotinas žodis švogeris?

     Švogeris - nelietuviškos kilmės žodis. Pirminis jo šaltinis — vokiečių kalba; į mūsų kalbą jis daugelyje vietų pateko tarpininkaujant lenkų kalbai. Senuosiuose mūsų raštuose švogeris pasirodė jau XVII a. ir plačiai įsigalėjo tarmėse, išstumdamas vietinius tos pačios reikšmės giminystės terminus. Panašios šaknies yra ir kai kur tarmėse pažįstamas švogrius, pasiskolintas iš baltarusių. Šiuos skolintinius giminystės pavadinimus, kad ir kaip jie būtų prigiję, derėtų keisti savais. Geriausiai šiam reikalui tinka senas mūsų žodis svainis (svainis). Juo dabar galėtume žymėti visus kalbančiojo asmens kartos vedybų giminaičius: sesers vyrą, vyro brolį, žmonos brolį, žmonos sesers vyrą, vyro sesers vyrą. Švogerka (ar švėgerkė) keistina svaine (svainė): šiuo žodžiu galėtume vadinti žmonos seserį, vyro seserį, brolio žmoną, vyro brolio žmoną.

Čikagos vaizdas, žvelgiant nuo Sears dangoraižio stogo.     J. Tamulaičio nuotr.

     Tinka vartoti ir dalyje tarmių tebeturimi savi seni gentivardžiai dieveris “vyro brolis”, moša “vyro sesuo”; taip pat - brolienė “brolio žmona”, “vyro brolio žmona” (Rūta Buivydienė)

Skaityti daugiau: Kalba

Paruošė Marija A. Jurkutė

SOSTINĖS ATEITIES PLANAS PRISTATYTAS, BET INVESTIGACIJOS LEMS, AR JIS BUS ĮGYVENDINTAS.

     Gedimino prospektas netolimoje ateityje turėtų tapti ne tik pagrindine, bet ir prestižiškiausia sostinės gatve. Jo rekonstrukcija kartu su Senamiesčio regeneracija turėtų užimti vieną svarbiausių vietų miesto bendrajame plane, kurio projektas jau pristatytas miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriuje.

     Architektai bei miesto ūkio specialistai ketina Gedimino prospektą padaryti pėsčiųjų zona. Visuomeninis transportas turėtų kursuoti tiktai nedidelėj jo dalyje tarp sankryžos su Jogailos gatve ir Katedros aikštės. Kitoje dalyje iki pat Žvėryno tilto siūloma praplatinti šaligatvius ir kuo labiau sumažinti transporto eismą - leisti važiuoti beveik tik transportui, aptarnaujančiam parduotuves, maitinimo įstaigas bei viešbučius. Ketinama perkloti gatvės dangą. Šie pasiūlymai bus pateikti svarstyti visuomenei.

     Ateityje Gedimino prospekto ansamblį daugiausia sudarytų atstatytieji Valdovų rūmai Gedimino kalno papėdėje. Katedros ir Lukiškių aikštės bei Seimo rūmai. Prospekte turėtų įsikurti svarbiausios šalies valstybinės įstaigos, bankai, viešbučiai, restoranai bei kavinės.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Vokiečių poetas Šileris jaunystėje mokėsi groti arfa. Kartą vienas pažįstamas jam pasakė:

-    Jūs grojate arfa, kaip karalius Dovydas, tik ne taip gerai.

-    O jūs, - atsako jam poetas, - sprendžiate apie tai, kaip karalius Saliamonas, tik ne taip protingai.

■ ■

Filme įtempta scena. Staiga herojus duoda į veidą vienai gražuolei.

- Mana, - klausia sūnelis, žiūrėdamas filmo su savo motina, - kodėl moteris nekerta tam vyrui atgal, kaip tu darai?

■ ■

Anglijos mieste Plymute viename restorane šalia valgiaraščio stovi toks užrašas: “Mieli svečiai, jeigu jūs vietoj peleninės vartojate lėkštelę po arbatos puoduku, tai jūs verčiau pašaukit kelnerį, ir jums arbatą atneš peleninėj”.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■    Prel. dr. Algirdas Olšauskas, Los Angeles, CA, Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonas, sausio 20 d. atšventė 45 m. kunigystės jubiliejų.

■    Kun. Julius Sasnauskas OFM, pustrečių metų praleidęs Toronte, Kanadoje, ir čia priėmęs kunigystės šventimus, lietuvių pranciškonų vadovybei nusprendus, grįžo į Lietuvą vasario 17 d. Jis ten dirbs lietuvių pranciškonų sielovadoje.

■    Lietuvių katalikų mokslo akademija birželio 15-21 d. Vilniuje rengia XVII suvažiavimą, į kurį kviečiami ir užsienyje gyvenantys lietuviai mokslininkai.

■    Poetui Bernardui Brazdžioniui, daugelio religinių eilėraščių ir giesmių autoriui, vasario 2 d. suėjo 90 m.

■    Kun. dr. Kornelijus Bučmys OFM, trisdešimt su viršum metų buvęs “Darbininko” vyr. redaktorius Brooklyne, NY, dabar gyvenąs Kennebunkporte, ME, vasario 2 d. atšventė vienuolinių įžadų 35 m. sukaktį, o balandžio 13 d. minės 70 m. amžiaus jubiliejų.

Skaityti daugiau: Trumpai

Nuširdžiai dėkojame Laiškų lieuviamsrėmėjams

80 dol. aukojo A,Veličkaitė.

Po 50 dol.: Y. Norkus, B. Kasakaitis.

30 dol. - kun. J. Grabys.

25 dol. - B. Stangenberg.

Po 20 dol.: J. Skladaitis, A. Andriulis, A. Stulpinas, R. Banionis, J. Petrauskas, A. Rimienė.

Po 15 dol.: J. Zalagenas, J. Baronaitis, O. Dovydatis.

Po 10 dol.: S. Leikus, V. Norvilas, G. Mosuraitis, G. Damašius, B. Briedis, J. Starkus, V. Damašius.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas