religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1996 / GRUODIS - DECEMBER / VOL. XLVII, NO. 12

Šis numeris iliustruotas Klaipėdoje naujai statomų ar atnaujintų bažnyčių nuotraukomis. Viršelio piešinys - dail. Gražinos Didelytės.
Skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Algirdas Paliokas SJ

* * *

     Tarp keliavusių į Betliejų buvo viena šeima, atsinešusi didžiulę paslaptį. Daug akių nulydėjo šią neturtingą šeimą, tačiau akys nematė ir širdys nesuprato, kas ši Motina, kas Ateinantysis. Ir piemenys, tik tiek pamatę, nebuvo įtikėję. Todėl jiems prasivėręs dangus atskleidžia paslaptį. Angelas, jo žodžiai, angelų choras, dangiškos vizijos ekstaszė - tikrai tai buvo daug, bet ir tikėti taip pat reikėjo daug. Angelas pasakė Mesijo atpažinimo ženklą: "rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose" (Lk 2, 12). Už jų buvo akimirkai atsivėręs dangus, prieš juos žemiškas, klajokliams piemenims įprastas vaizdas, bet tai buvo ženklas. Ir šis ženklas - Viešpats. Tik jis be jokių garbės apraiškų, kad žiūrintieji nemanytų, kad paslaptį vien paženklintieji suprastų. Piemenų kelias ėjo iš dangiškos

Mieluosius mūsų skaitytojus, rėmėjus ir bendradarbius telydi kalėdinės nuotaikos per visus ateinančius metus!

Skaityti daugiau: Betliejaus paslaptis

Kun. K. J. Ambrasas SJ

     Rytų kraštų žmonės buvo ir šiuo metu yra labai prisirišę prie savo šeimos ir tų vietų, iš kur jie kilę. Šeimos ryšiais anuomet buvo itin rūpinamasi, todėl visai nenuostabu, jei kas nors paklaustas apie senelius ar prosenelius, galėdavo atsirinkti net už kelių ar keliolikos kartų ir net kokiame kaime ar name gyveno toji ar kita šeima. Arabams, pavyzdžiui, būdinga, kad jie savo kilme atseka net iki Mohometo. Net ir šių laikų musulmonų pasaulio gyventojai, įsikūrę kur nors Amerikoje ar Europoje, nesunkiai gali pasakyti, iš kokios vietos ir kokios šeimos atsiradę jų protėvių protėviai. Kaip tik toks prieraišumas prie savo protėvių ištakų, pirminio lopšio, labai išryškšėjo Romos numatyto, o Kvirino įvyktydo gyventojų surašymo metu, kai į Betliejų, į pietus už kelių nuo Jeruzalės kilometrų 770 m aukščiau jūros pakilusį miestelį, anksčiau Lahamu, o vėliau Bet - lehem, vadinamus Duonos namus, atkeliavo Dovydo giminės ainiai užsirašyti savo gimtojoje vietoje. Kadangi joks senovės dokumentas šios vietovės nemini, tikriausiai tatai būta labai menko kaimelio, kurį VIII a, prieš Kristų pranašas pavadino mažu tarp daugybės Judo giminės miestų. Kaimelis daugiausia buvo apgyventas piemenų ir žemdirbių, gal tik iš Jeruzalės į Egiptą traukią karavanų keleiviai stabtelėdavo atsipūsti ir pasigirdyti kuprių.

Skaityti daugiau: JĖZAUS GIMTINĖ

Kun. Lionginas Virbalas SJ

Sakramentinis gyvenimas

     Bažnyčia negali gyvuoti be sakramentų. Per sakramentus ji įkūnija pasaulio pašventinimo pasiuntinybę. Be to, sakramentai apima visą krikščionio gyvenimą nuo gimimo iki paskutinės mirties valandos ir turi regimą, materialų elementą. Todėl juos lengviausia pastebėti ir būtent dėl jų būdavo daugiausia susikirtimų su ateistine valdžia. Katalikiškoji pogrindžio spauda daugiausia rašė apie kunigų pareigą teikti sakramentus, tikinčiųjų, ypač vaikų, rengimą sakramentams, Pirmąją Komuniją, sutvirtinimo teikimą, santuoką bažnyčioje, ligonių patepimą, kunigų rengimą ir vyskupų parinkimą, dalyvavimą šventadienio Mišiose. Iš šių aprašymų, juose iškeltų problemų, pabrėžtų klausimų daug ką galima suprasti apie visą, taip pat ir vidinį, tikinčiųjų gyvenimą.

Eucharistija

     II Vatikano Susirinkimas pabrėžė, kad eucharistinė auka yra viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė. “Iš Eucharistijos, kaip iš šaltinio, plaukia į mūsų sielą malonė ir yra sėkmingiausiai laimimas Kristaus vykdomas žmonių pašventinimas bei Dievo pagerbimas”. Visais laikais, o labiausiai persekiojimų metu, krikščionys stiprybės sėmėsi iš Kristaus aukos, sudabartinamos šv. Mišiose. Ši tiesa ryškiai pasitvirtino ir XX amžiuje. Pavyzdžiui, Čekijos ir Slovakijos katalikų troškimas vienytis su Kristumi Euharistijoje ir baimė jos netekti dėl kunigų stokos pastūmėjo pogrindinę Bažnyčią šventinti kunigus net prasilenkiant su visuotinės Bažnyčios reikalavimais. Nenuostabu, kad eucharistinis pamaldumas buvo svarbiausias ir Lietuvos katalikų gyvenime.

Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios sienos kyla aukštyn.

Skaityti daugiau: TIKINČIŲJŲ DVASINIS GYVENIMAS PERSEKIOJIMO METAIS

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Bernadeta Miliauskaitė-Harris

     Padėti žmonėms pasiekti išganymą yra svarbiausias gailestingumo darbas, nes “kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?” (Mt 16, 26). Ganytojiškame laiške “Tertio Millennio Adveniete” Šv. Tėvas rašo, kad džiaugsmingai atšvęsti 2.000 metų sukaktį nuo Jėzaus gimimo turime pasidalinti mūsų išganymo vaisiais su kitais.

     Klausimas (Lk 18, 8) “Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?” turėtų paskatinti mus nemokančius pamokyti. Popiežius Jonas Paulius II atsako į šį klausimą savo knygoje “Peržengiant vilties slenkstį” Žurnalistas jį paklausė, kaip jis reaguoja į faktą, kad po 20 šimtmečių evangelizacijos katalikų skaičius neauga, o musulmonų ir indų didėja.

     Popiežius pamini Katalikų Bažnyčios evangelizacijos trumpą istoriją nuo pirmųjų apaštalų iki dabar ir pareiškia kad paminėtos statistikos nėra pagrindas prarasti viltį, ypatingai šiais laikais kai vis didėjančios materialinio pasaulio vilionės atitraukia žmogų nuo dvasinių siekių. Šventoji Dvasia nesustojamai veikia - viltis yra jos ženklas. Jos galia atsispindi šv. Pauliaus žodžiuose: “Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos” (Kor 9, 16). Pravartu pažvelgti į šventųjų gyvenimus ir pasimokyti, kaip jie sekė šv. Pauliaus pavyzdžiu ir atidavė save skelbti Evangeliją.

Skaityti daugiau: Ar Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?

 (Tęsinys)

Kęstutis A. Trimakas

Gyvenimo peržvalga

     Kai kurie žmonės, atsidūrę mirties pavojuje, skęsdami ar patirdami avariją, staiga prisimena savo gyvenimo svarbius momentus, kurie spontaniškai žaibo greičiu prabėga vienas po kito. Tai gyvenimo peržvalga, tokiais atvejais patiriama taip dramatiškai. Šiaip patiriama ne dramatiškai kiekvieno žmogaus, paprastai -intensyviau vyresnio amžiaus asmenims.

     Senatvėje tai gali užtrukti ilgesnį laiką: turint daugiau laiko, prisimenami svarbesni įvykiai, santykiai su reikšmingais asmenimis, ilgiau užsilaikę jausmai, nuotaikos, laikysenos. Net nesistengdamas žmogus tuo galutinai kuria savo paveikslą, savo tapatybę - savo autobiografinio įspūdžio gilų ir gal “cenzūruotą” įspaudimą.

     Tiksliai tapatybei susidaryti tokia peržvalga turi būti balansuota, ir objektyvi, t.y., kai žvelgiama tiek į teigiamus, tiek į neigiamus gyvenimo elementus. Kažkas žmogaus viduje -sąžinė ar širdis - spontaniškai vertina tas autobiografines nuotrupas vien tik sau suprantamais matais - griežtais, blankiais, indiferentiškais, pateisinančiais, ar nieko nesakančiais. Kažkas viduje gali ir atrinkti, kas ir kaip bus prisimenama: ar tik tiegiami, ar tik neigiami dalykai, ar ir vieni, ir kiti.

Skaityti daugiau: GALUTINIS BRENDIMAS SENATVĖJE

Birutė Žemaitytė

     Mūsų protėviams gyvenimas ir mirtis buvo du tarpusavyje susiję tos pačios realybės aspektai.

     Vėlinės - Ilgės.

Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios maketas.

     Giliai įsijautę į liūdesį, iššauktą mirštančios rudeninės gamtos ir netektų artimųjų prisiminimo, turėtume savyje pajusti ilgesį kažko labai tolimo, bet kartu net iki širdies skausmo artimo. Tai amžinosios Tėvynės - žmogaus versmės ilgesys. Ilgesys yra vienas prasmingiausių žmogaus vardų. Gerokai nutolome nuo suvokimo, kad žmogaus esmė niekur nedingsta, ji tik pereina į kitą būties plotmę, į dvasinės egzistencijos fazę.

Skaityti daugiau: Žmogaus pasirengimas gyvenimui ir mirčiai

CHIARA LUBICH

“Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu jų tarpe” (Mt 18, 19-20).

     Man atrodo, kad tai yra vienas iš tų Jėzaus posakių, kurie labiausiai pripildo mūsų širdis džiaugsmo. O iš tikrųjų kai daug turime gyvenime reikalų, kurių mežinome, kaip galėtume įvykdyti! Mes galime tikrai tikėti, kad tiesioginis dvasinės galybės veikimas ir malonė iš dangaus gali suteikti mums tai, ko ilgimės visa širdimi. O šie Jėzaus žodžiai, pilni vilties ir pažado, pasakyti taip aiškiai, kad nepalieka vietos abejonėms: “ Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu jų tarpe”.

Statoma Šv. Kazimiero bažnyčia šiaurinėje Klaipėdos dalyje.

     Tikriausiai jūs pastebėjote, kad evangelijoje Jėzus dažnai skatina mus melstis ir moko, kaip turime prašyti, kad gautumėm tai, ko meldžiame. O malda, apie kurią čia kalbame, yra vienintelė tos rūšies, nes ko joje prašome, kad gautume, turi būti meldžiama nors dviejų asmenų kartu - reiškia vieningai bendraujant. Jėzui tai reiškia ne prašančiųjų skaičius, bet kad jie melstų būdami vienybėje.

Skaityti daugiau: BENDRA MALDA

 (Jaunimo grupėje premijuotas straipsnis)

******

INDRĖ ŽLIOBAITĖ

     Kaimo mokykloje vienoje klasėje mokėsi du draugai, Vaidas ir Saulius. Jiedu sėdėjo viename suole, gyveno kaimynystėje. Nuo pat mažų dienų berniukai buvo neišskiriami draugai. Jie kartu žaisdavo, statydavo smėlio pilis, bėgdavo prie upės meškerioti.

     Dabar jau abu užkopę į šeštą klasę, tvirtai žingsniuodavo dulkėtais keliais į mokyklą. Kelias tolimas, daugiau kaip du kilometrai, bet Vaidas ir Saulius kiekvieną rytą eidavo kartu.

Vysk. Antanas Vaičius šventina Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios varpinės pamatus Klaipėdoje.

     Tik neseniai Vaidas pastebėjo, kad jo draugui kažkas pasidarė. Kad Saulių būtų kas apsėdęs. Nuo mažens buvęs geras berniukas, dabar jis pasikeitė. Štai praėjusį sekmadienį einančiam iš bažnyčios vaikui pakišo koją. Šis nugriuvo ir pradėjo verkti. Sauliaus veidą nušvietė piktdžiugiška šypsena. Arba užvakar einančią gatve moteriškę užsiundė savo šunimi.

Skaityti daugiau: PIKTA DARANTĮ SUDRAUSTI

Asta Stankūnaitė

     Meilė, ji taip gražiai užvaldo mažylius, nejučia įsibrauna į paauglių širdis, netikėtai uždega suaugusius, švelniai sugrąžina į prisiminimų ratą senus...

     Meilė verčia juoktis, Meilė verčia liūdėti. Kurgi mes ją sutinkame?

     Pirmoji Meilė gimsta Tikrų Motinų širdyse, kartu su kūdikio gimimu, o kartais dar tik su jo prasidėjimu. Mama nenurimsta dienom, neužmiega naktim. Pavargusi, mieguista budi prie silpno, mažo kūdikio. Nuo to ir prasideda begalinis Meilės ratas, kuris žengia kartu su mumis į netikėtumų ir išbandymų pilną pasaulį...

     Mažylis auga, stiprėja, pradeda vaikščioti, vėliau bėgioti. Nors jo širdutė dar maža, jis jau jaučia Meilę, Meilę tėvams. Ji ateina į visų vaikų širdis, nes nuo pat gimimo vaikai dažniau mato tėvus, dažniau jaučia jų artumą, šilumą, negu svetimus žmones, jų ne visada nuoširdžias šypsenas. Šeima, tėvai tai ir yra pirmoji mokykla, Meilės mokykla. Čia mažieji pirmą kartą pajunta šilumą, švelnumą, nuoširdžią Meilę ir mokosi tai duoti kitiems.

     Dažnai tėvai augančiam vaikui nuperka naminį gyvūnėlį. Taip vaikai mokosi užuojautos, rūpestingumo. Tai irgi įeina į Meilės sąvoką. Juk Meilė - ne tuščias jausmas, tai ir pagarba, ir užuojauta, ir rūpestingumas, ir sąžiningumas, ir daugelis kitų dorybių.

Skaityti daugiau: ŠEIMA — MEILĖS MOKYKLA

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Iš “Klausimų kraitelės”

     Šiame numeryje vėl pateikiame keletą klausimų iš neseniai “Gimtosios kalbos” žurnalo išleistos knygelės “Klausimų kraitelė”. Į šiuos visus klausimus atsako kalbininkas Albertas Rosinas.

Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčia, buvusi paversta filharmonija.  A. Stanevičiaus nuotr.

Ar taisyklinga sakyti ir rašyti deda pastangas?

     Pasakymas dėti pastangas reikšme “stengtis, eikvoti pastangas” yra visiškai taisyklingas Žodžių junginių su veiksmažodiu dėti (įdėti, padėti, pridėti) lietuvių kalboje yra ir daugiau. Reikšmė “eikvoti” veiksmažodis dėti turi junginyje dėti sveikatą, pvz.: Aš dirbu, dedu sveikatą, o jis tik tinginiauja; Padės sveikatą (neteks sveikatos) taip dirbdamas ir kt. Veiksmažodis dėti, be reikšmės “eikvoti”, panašiuose junginiuose gali turėti reikšmę “leist vartoti”, pvz.: Jis tik pinigus deda, nieko iš to nebus. Daug padėjo pinigų, kol pastatė namus. Visą savo uždarbį padėjau tiems reikalams; Daug darbo padėsi, kol mokslus išeisi; Daug vargo padėjo, kol visus ant kojų pastatė; Būtų gerai išarti tą kelmyną, bet gaila tiek darbo įdėti ir kt.

     Taigi ir žodžių junginys dėti pastangas ar pridėti pastangų (kai kam atrodantis esąs vertinys iš rusų priložit' usilija) yra pasidarytas pagal gyvojoje kalboje egzistuojančius pavyzdžius (pa)dėti sveikatą, dėti pinigus, padėti (dėti) darbo, vargo ir iš bendrinės kalbos nevytinas.

Skaityti daugiau: Kalba

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

TARPTAUTINIO BAKALAUREATO MOKYKLA VILNIUJE

     Jeigu Lietuvoje pavyks rasti anglų kalba dėstyti galinčių mokytojų, po dvejų metų Vilniuje duris atvers tarptautinė bakalaureato mokykla. Takią nuomonę pareiškė Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio bakalaureato direktorė Europai Monica Flodman. Ji per tris vizito dienas buvo susitikusi su Švietimo ir moksle? ministerijos bei Vilniaus miesto Švietimo skyriaus vadovais, taip pat aukštųjų Lietuvos mokyklų rektoriais ir prorektoriais.

     Beveik devyniose dešimtyse pasaulio šalių veikia apie 650 tokių prestižinių mokymo įstaigų, kurias paprastai lanko dažnai gyvenamąją vietą keičiančių diplomatų, verslininkų, garsių menininkų vaikai. Konkursą laimėję 16-19 metų jaunuoliai tarptautinėse bakalaureato mokyklose ugdomi dvejus metus. Čia jie mokomi 6 dalykus, kuriuos moksleiviai pasirenka iš tiek pat grupių.

     Mokslas jose nemokamas, bet už baigiamuosius egzaminus kiekvienam tenka sumokėti 500 Šveicarijos frankų - apie pusantro tūkstančio litų. Šių mokyklų auklėtiniai įgyja visame pasaulyje pripažįstamą vidurinio išsilavinimo atestatą ir gali stoti į daugelį pasaulio universitetų, akademijų ar institutų.

     M. Flodman lankėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje bei sostinės Tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjuje. Ekspertės manymu, šiame licėjuje galima būtų įsteigti tarptautinio bakalaureato mokyklos klases. Mat reikalavimus atitinka šios mokyklos auklėtinių skaičius -jų čia yra apie 300, o Salomėjos Nėries mokyklą lanko per tūkstantį moksleivių.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Zoologijos pamokoje mokytojas klausia mokinę:

-    Prašau man pasakyti, ką žinai apie gandrą?

-    Pone mokytojau, aš girdėjau, kad visa tai, kas pasakojama apie gandrą, yra gryniausias žmonių prasimanymas, prietarai...

*

Mažame miestelyje atvyksta pas teisėją panelė su vyriškiu ir prašo juodu sutuokti.

-Jokiu būdu negaliu šiandien judviejų sutuokti. Tik pažiūrėk, jis visiškai girtas. Ateikite rytoj.

-    Negaliu, pone teisėjau, rytoj, nes kai jis negirtas, tai nenori tuoktis.

*

Vyras, atremdamas žmonos įtarinėjimą, sako:

-    Žinoma, kad ant mano švarko gali rasti blondinų plaukų. Juk tu, brangioji, dar vakar buvai blondinė...

*

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■    Kardinolas Joseph Bernardin, Čikagos arkivyskupas, sergąs vėžiu, rugsėjo pabaigoje nepaisydamas sunkios ligos, lankėsi Vatikane ir susitiko su pop. Jonu Paulium II, kurio sveikata šiuo metu irgi nėra geriausia.

■    Kun. Stasys Kazėnas SJ, Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, spalio 4 d. Čikagos Jaunimo centro vakaronėje kalbėjo apie Lietuvos moralinę ir etinę padėtį bei ateitį.

■    Gydytojai spalio 8 d. pašalino pop. Jonui Pauliui II apendicitą, kuris, pasak Vatikano, buvo visų pastarųjų sveikatos problemų priežastis.

■    Tuebingeno religijos pedagogas prof. Albertas Biesingeris pasikalbėjime su Vokietijos katalikų žinių agentūra KVA pareiškė, kad, tikybos mokymą pakeitus etikos mokymu, iš mokinių būtų atimtos svarbios galimybės. Religija atveria prasmę, prašokstančią etikos ribas. Kaip žinia, Lietuvoje mokinys gali pasirinkti tikybos arba etikos mokymąsi. Lietuvos valdžia kėsinosi išstumti religijos pamokas iš normalaus tvarkaraščio, įvedant tik etikos pamokas.

■    1997 m. Pasaulinei taikos dienai, kuri bus minima sausio 1-ąją, pop. Jonas Paulius II parinko temą: “Siūlyk atleidimą, gauk taiką”.

Skaityti daugiau: Trumpai

Laiškų lietuviamsrašinių konkursas

     Šiam konkursui siūlome temas pasirinkti iš septynių didžiųjų nuodėmių arba iš septynių jas atitinkančių didžiųjų dorybių. Galima rašyti ir beletristine forma, tik būtinai atsakyti į pasirinktą temą.

     Didžiosios nuodėmės: 1. Puikybė, 2. Godumas, gobšumas, 3. Paleistuvavimas, gašlumas, 4. Pavydas, 5. Piktumas, rūstumas, 6. Nesaikingumas valgant ar geriant, 7. Tingėjimas.

     Didžiosios dorybės: 1. Nuolankumas, 2. Dosnumas, 3. Skaistumas, 4. Meilingumas, artimo meilė, 5. Romumas, švelnumas, 6. Susivaldymas valgant ar geriant, 7. Uolumas, darbštumas, pamaldumas.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas