religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1998 / VASARIS- FEBRUARY / VOL. XLIX, NO. 2

Baigiantis praėjusiems metams, šventėme Jaunimo centro 40 metų gyvenimo sukaktį. Šių metų pirmąjį numerį iliustravome fotografijomis iš to minėjimo iškilmių. Šį numerį iliustruojame Jaunimo centro direktorių nuotraukomis.
Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės - Ričardo Spitrio.
Lietuviškas raidynas - Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 W 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Se address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Juozas Vaišnys SJ

     Lietuvai išsirinkus naują prezidentą jau nebe iš buvusios nomenklatūros, atrodo, kad jau turėtų atsidaryti platesnis kelias į mūsų tėvynės dvasinį prisikėlimą, kurio mums šiandien taip labai reikia. Tačiau, apsižalgius aplinkui, noromis nenoromis pastebi, kad kai kurie mūsų tautiečiai, ypač jaunesnieji, tiek čia gimusieji, tiek neseniai iš Lietuvos atvykusieji, labai šaltai ir abejingai žiūri į lietuvybės išlaikymo klausimą. Kai kurie lyg atsistoja prieš dilemą: būti, ar nebūti. Verta išlikti lietuviu, ar gal būtų praktiškiau ir protingiau visiškai pamiršti tą lietuvybę, kaip galima greičiau įsijungiant į gyvenamo krašto kultūrą, kalbą, papročius.

     Kai kas bando aiškinti, kad šio klausimo tokiu būdu visai negalima kelti, nes jeigu lietuviu gimei, tai lietuvis ir esi, ir visą gyvenimą būsi. Bet neatrodo, kad toks aiškinimas būtų teisingas, nes iš praktikos žinome, jog ne vienas savo tautybę praranda ir pamažu tampa kitos tautos nariu. Tautybę sudaro įvairūs elementai: kilmė, kultūra, tradicijos, kalba, religija, teritorija. Tačiau nė vienas šių elementų tautai nėra esminis.

Naujasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir jo žmona Alma.

     Nori ar nenori, turi sutikti, kad tautybės pagrindas yra tautiškumo sąmonė ar sąžinė. Toji sąmonė draugėn jungia ir visus minėtus, tautą sudarančius elementus. Kai toji sąmonė pradeda blėsti, tai vienas po kito pranyksta ir visi tautybės elementai.

Skaityti daugiau: Mintys švenčiant Vasario 16-ąją

Kun. Juozas Vaišnys SJ

     Čikagos Lietuvių Jaunimo Centras, įsteigtas ir iškilmingai atidarytas 1957 metais spalio mėn. 6 dieną, šiais metais švenčia savo laimingo gyvenimo 40 metų sukaktį. JC idėja kilo ir pamažu brendo, dideliais, bet atsargiais žingsniais artėdama prie užsibrėžto tikslo. Žvelgiant į šią raidą, į JC istoriją, aiškiai matomi keturi tarpsniai: 1. Po bolševikų okupacijos iš Lietuvos į JAV atvykę pirmieji jėzuitai nusprendžia kurtis Čikagoje ir įsigyja mažą, bet simpatišką namuką 8101 S. Champlain Ave. 1948 m. rugsėjo 25 dieną. 2. Atvykus daugiau jėzuitų, persikelia 1950 m. rugpjūčio 19 d. į didesnį namą 5541 S. Paulina Street. 3. Pamačius, kad ir šios patalpos jų veiklai per mažos, nusiperka sklypą, pastato Jaunimo Centrą bei rezidenciją 2345 W. 56^th St. Street. 1957 m. spalio 6 d. oficialiai atidaro Jaunimo Centrą, nors dar galutinai nepabaigtą. 4. Kai ir čia trūko pakankamai patalpų jėzuitų išplitusiai veiklai, praplatina Jaunimo Centrą, sujungdami jį su jėzuitų rezidencija 1967 metais.

     Atrodo, kad būtų pravartu mesti platesnį žvilgsnį į šiuos keturis Jaunimo Centro raidos tarpsnius.

Skaityti daugiau: KETURI JAUNIMO CENTRO RAIDOS TARPSNIAI

(Konkurse premijuotas straipsnis)

Dijana Kančienė

     Tyliai, ramiai, monotoniškai kapsi paskutinės rugpjūčio dienos. Liūdnos, šaltais vakarais, rasotais rytais ir žvaigždėtomis naktimis apsisiautę. Nemėgstu vasaros pabaigos, kuri pranašauja ilgą, purviną, nuobodų rudenį. Norisi kuo toliau nuo jo pabėgti, bet argi pabėgsi nuo to, kas neišvengiama. Nei vienais metais nepasisekė to padaryti, nepasiseks ir šįmet... Teks smarkiai smarkiai užsimerkti ir... pasinerti į begalinę rudens darganą, po to į speigų pusnį, pavasario marmalynę ir išnirti tik gegužės mėnesio pabaigoje, kada viskas atbunda ir atsiveria ateinančiai saulei, šilumai, šviesai.

T. Jonas Kubilius SJ JC direktorius (1957-1967).

     Liūdnos mintys tarsi gedulo šydas dengia akis ir daro visą pasaulį pilkai juodą, juodai pilką... Gamta ir buitis, kaip sesės dvynės panašios savo nykumu, net neramu darosi... Krūvos neplautų indų, vaikiškų rūbų pūpso, lyg sulytos šiaudų stirtos. Garai, verdant valgyti, kyla lyg miglos virš atvėsusių ežerų ir gula smulkiais lašeliais ant smilkinių. Vaikų klyksmas, lyg išskrendančių gervių rypavimas, purvinos grindys, kelias per pasišiaušusį lauką... Gana gana jau tos monotonijos ir nykumos!

Skaityti daugiau: PRADŽIA

Antanas Saulaitis SJ

     Sulaukęs vyresnio amžiaus, kone kiekvienas dvasininkas asmeniškai pažįsta seminarijos klasės draugą, tos pačios vienuolijos narį ar sielovados darbe sutiktą vyskupą, kuriam galėtų laišką rašyti, paskambinti ar drauge valandėlę praleisti - vyskupą bičiulį, kuriam gali irgi būti malonu be įsipareigojimo ar pareiginės įtampos pabendrauti. Be bažnytinės politikos siekių savo draugą nuoširdžiai stebėdamas, malda ir mintim lydėdamas, žmogus pajunta ganytojiškos širdies bei pašaukimo bruožus, apreiškiančius tarnybą Bažnyčioje ir pačios Dievo tautos gyvenimo vyksmą.

T. Antanas Saulaitis SJ JC direktorius (1977-1980).

     Dabartinėje santvarkoje vyskupui tenka daug administracinių darbų, uždavinių ir atsakomybės. Vienaip atsiliepia iš klebonų išaugę vyskupai (tokių daugiausia JAV), kitaip buvę profesoriai (dažniau Europoje). Būdami juridinio vyskupijos asmens pirmininkai, jie seka vyskupijos bei jos įstaigų lėšų, statybų, švietimo, leidybos, šalpos ir daugybę kitų sričių, vadovaudami ir savo pagrindiniams talkininkams parapijose bei katalikiškose įstaigose.

Skaityti daugiau: MANO DRAUGAI VYSKUPAI

Kun. K.J. Ambrasas SJ

     Kalbantis su kiekvienu žmogum, irgi reikia parodyti dėmesio, skirti laiko, - tam tikra prasme, - atverti širdį. Ką tada reiškia kalbėtis su Kristumi? Tai plačiausiai, ligi pat galo atverti savo sielos vartus, kad šis brangiausiasis Svetys galėtų kuo laisviausiai pas mus įžengti. Kodėl Jis vertas šitokios pagarbos? Jėzus yra visa, ko mums reikia laiko ir Amžinybės požiūriu. Išdės mes esame bejėgiai padaryti ką nors gera patys. Todėl tiktai prašymu, tiktai lygiai taip, kaip tas muitininkas, įžengęs šventyklon, galime rodyti savo menkumą ir nevertumą. Galime Jo prašyti pagalbos, malonės, mums reikalingų dovanų. Ne veltui tad Šv. Rašte randame daugel vietų, kur raginama melstis, pabrėžiama maldos prasmė. “Prašykite, ir gausite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir jums bus atidaryta” (Mt 7,7). Taigi -reikia prašyti. O kas yra malda? Pokalbis, kai mes išdėstome visa, kas susikaupia mūsų širdyje: prašymas, padėka, atsiprašymas, atgaila, džiaugsmas, garbinimas. Taigi malda - laidai, kuriais skrieja mano mintys - telegramos, pranešimai, skausmas ir trumpalaikis džiaugsmas. Tai linijos, kuriomis sruvena elektros srovė į variklį, kuris atlieka naudingą darbą. Malda - tiltas, kuriuo į mūsų sielą ir kūną Jis siunčia vežimus visokių gėrybių: paguodą, ramybę, džiaugsmą, prieglobstį, gyvenimo pilnatvę, laimę. Visa, ko tik reikia žmogui kasdieniame gyvenime. Tad nenuostabu, jei, Dievą užmiršę, mes kartu nutraukiame su Juo bičiulystę. Mes ne tik tada jo nelankome, bet ir parodome, kad jis mums visai nereikalingas. Mes nuo Jo nusigręžiame. Šitaip pradeda apmirti mūsų dvasinis gyvenimas. Iš jo nieko neprašome. Nesitikime. Kodėl? Neturime laiko, pamirštame, randame, mūsų akimis žiūrint, svarbesnių užsiėmimų. Tuo tarpu visiškai nejuntame, kad virstame paskutiniai luošiai, invalidai, menkaverčiai bėdžiai, netekę jėgų, vos išsilaiką ant kojų. Kai užmiršti maldą, tada dažniausiai atsiveria kelias visokiems nusikaltimams, nuosmukiui. Tada atsiveria didžiausia dvasios skurdybė. Aplaidumas - daugelio, o galbūt net visų kitų nusikaltimų priežastis. Kiekviena laisva valandėlė - daugybė progų išnaudoti maldai. Kelias į parduotuvę ar prie svogūnų lysvės darže, kelios minutės prie autobusų stotelės, triūsa virtuvėje, lūkuriavimas atliekančios savo užduotis mašinos. Tai vis begalės akimirkų, kurios gali ir turėtų būti išnaudotos maldai. Kartais trumpam atodūsiui “Jėzau, Marija, Juozapai, Jus myliu -pasigailėkite sielų!”, “paslaptingoji Rože, melski už mane, Lietuvą ir visą pasaulį”. Tebūna šitai ar kitaip savo žodžiais pasakyta nuoširdžiai, paprastai. O kartais - tebus susikaupta ilgesnei, labiau sutelktai, nuoširdesnei maldai, rimtesniam mūsų pokalbiui su antgamte.

T. Jonas Borevičius SJ JC direktorius (1968-1972).

Skaityti daugiau: ATVERTI ŠIRDĮ

Dr. Aldona Vasiliauskienė

     1997-aisiais metais tarp svarbių Lietuvos istorijai jubiliejinių datų gražiai įsijungė ir daktaro prelato Juozo Prunskio dvigubas jubiliejus: 65-eri kunigystės metai ir 90 metų amžiaus jubiliejai. Žmogaus gyvenimas skaičiuojamas ne tik nueito kelio ilgiu, bet ir to kelio prasmingumu. Žvilgterėkime į ilgą gyvenimo kelią lydėjusią svarbią, įvairiašakę prelato veiklą.

T. Kazimieras Pečkys SJ JC direktorius (1956-1957)

     1997 m. gruodžio 22 d. prelatui sueina 90 metų - taigi jis gimęs 1907 m. gruodžio 22 d. Utenos apskrityje, Daugailių parapijoje, Žvilbučių dvare. Jis yra vyriausias iš penkių vaikų šeimos. Šiuo metu netoli prelato, gyvenančio Lemonte, gyvena ir jo jauniausioji sesuo Onytė Garūnienė. Tėvas mirė Sibire 1941 metų vežimo metu, motina, pabėgusi iš Sibiro į Lietuvą, prelato rūpesčiu atvyko į Ameriką, čia sulaukusi garbingo 96 metų amžiaus, mirė. Palaidota Šv. Kazimiero kapinėse, čia ilsisi ir du jos sūnūs (jaunesnieji prelato broliai Vladas ir Jonas) bei dukra Anelė (Prelato sesutė).

Skaityti daugiau: PRELATO JUOZO PRUNSKIO VEIKLOS EPIZODAI

Kun. K.J. Ambrasas

     Auka. Aukojimas. Patys brangiausi žodžiai, didžiausios vertybės, kurių tikrąją prasmę tesužinosime vien Amžinybėje. Marijai ir Juozapui nereikėjo taip ilgai laukti, kaip mums dabar. .Tiems Aukos prasmė buvo aiški nuo tos akimirkos, kai Visagalis juodu išsirinko didžiausiam uždaviniui - padėti šion žemėn Mesijui ateiti. Tikriausiai oloje, kur jie buvo prisiglaudę pirmosiomis dienomis, ilgai nereikėjo užtrukti. Greičiausiai, kai spūstis Betliejuje po surašymo įkarščio šiek tiek atslūgo, sumažėjo žmonių, tad iš tvarto jaunoji šeima su Kūdikiu nusikėlė kur nors į namus. Juos čionai bus aplankę išminčiai. Galbūt mažasis Kūdikėlis iš šios vietos aštuntąją dieną buvo nugabentas šventyklon ir, kaip reikalavo ano meto papročiai, apipjaustytas. Be to, pagal žydų įstatymus moteris po gimdymo, jeigu berniukas, 40 dienų, jei mergaitė, 80 dienų buvo laikoma nešvari. Tad ir Marija turėjo atkeliauti šventyklon, atnešti vargingiems žmonėms skirtą dviejų balandžių auką. Kasdien į šventyklą ateidavo daugel moterų, atnešdavusių savo pirmagimius paaukoti. Mat pirmagimiai buvo Dievo nuosavybė ir turėjo ypatingas teises, todėl ir vienturčiai vadinami pirmagimiais. Šis paaukojimas irgi susijęs su tam tikrais asmenimis, kurie ypač išskiriami iš kitų Šv. Rašte minimų veikėjų. 

Skaityti daugiau: JĖZAUS PAAUKOJIMAS

Irena Lukoševičienė

     Šiame savo pranešime mėginsiu pasidalinti su 14-kos kartų - 28 mėnesių nuo 1990 metų profesinio darbo patirtimi Lietuvoje. Visai atsitiktinai 1989 metais Europos studijų savaitėje Gotlande - Švedijoj gyvenimo keliai suvedė su dr. V. Grabausku - dabartiniu Kauno Medicinos akademijos rektorium, kuris ten darė pranešimą apie Lietuvos žmogaus sveikatos stovį, ir beveik visose analizėse ryškiai vingiavo socialinių problemų kreivė. Nuo tada ir prasidėjo mano profesinis darbas ir galimybių ieškojimas socialinių problemų sprendime Lietuvoje. Per tą apie dvejų metų pradirbtą laiką Lietuvoje susidarė man realios galimybės beveik savo rankomis ir širdimi paliesti pačias giliausias ir skaudžiausias opas, daug ką suprasti, pažinti žmonių mąstymą ir realiai suvokti kartais žmonėms neperžengiamas uždangas sau padėti ar ieškoti išeičių.

T. Gediminas Kijauskas SJ JC direktorius (1972-1974).

     Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Problemų sąvoka ir jų pasireiškimas priklauso ar skiriasi nuo žmonių kultūros, civilizacijos, aplinkos sąlygų, vertybių ir daugelio kitų veiksnių. Kiekvienu atveju mes sutinkam žmogų jo gyvenamoj aplinkoj, kurį ištinka sunkumai, konfliktai, kritiški išgyvenimai ir išmuša iš normalių gyvenimo vėžių. Taip atsiranda žmogų - jo normalų gyvenimą palaužiantys išgyvenimai - problemos. To pagrinde susiduriam su žmonių, šeimos, aplinkos, visuomenės neat-sakymu į esminius poreikius, neatlikimu savo atsakomybių ir pareigų ar neišpildymu jiems priklausančių vaidmenų, o aplinkos ar valdžios autoritetai neišpildo savo vaidmens ir neišvysto į žmogaus poreikius atsakančias sistemas ir pagalbos ar preventyvines institucijas.

Skaityti daugiau: SOCIALINĖS PROBLEMOS LIETUVOJE IR GALIMA PAGALBA

Naujos knygos

     Baigiantis praėjusiems metams, buvo didokas knygų derlius. Štai ir ant Laiškų lietuviams redakcijos stalo guli nemaža jų krūvelė. Kai kurios tikrai vertos ilgesnės recenzijos, bet nelengva dabar surasti tų recenzentų. Čia tik trumpai jas paminėsime, tikėdamiesi, kad gal atsiras ir koks recenzentas.

     •    KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOJE. Redagavo Vytautas Vardys. Išleido Lietuvos krikščionybės jubiliejaus komitetas 1997 m. Čikagoje. Viršelis dail. Ados Sutkuvienės. Daug įdomių iliustracijų, 572 psl., kaina 20 dol. Gaunama Drauge.

     Veikale prof. Z. Ivinskis, prof. P. Rabikauskas SJ, prof. V. Vardys ir kiti nagrinėja Lietuvos krikščionybės pradžią ir augimą, klestėjimą nepriklausomybės metais ir herojišką laikyseną priespaudos metais. Veikalo gale išsami asmenvardžių rodyklė.

Skaityti daugiau: KNYGOS

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Ką galima ir ko negalima statyti

     Dabartinės lietuvių kalbos žodynas(Vilnius, 1972) duoda šias veiksmažodžio statyti reikšmes: 1. daryti, kad stovėtų: Stulpą stato. Rugius į gubas stato. Kumelė ausis stato. 2. daryti, kad užimtų vietą: Statyk koją ant suolo. Stalą statysime prie lango. Pila pieną į puodynę ir stato kamaroje. Perkelta prasme: Statė į pavojų savo gyvybę. 3. liepti, priversti stovėti: Stato sargybą. Stato mokinį į kampą. 4. daryti pastatą: Namą, paminklą, tiltą stato. Miestą stato. Greitai, pigiai, planingai stato. Sangrąž.: Kas čia statosi (namą sau stato)? 5. kurti: Savo darbu sau statome šviesią ateitį. 6. padėjus palikti; įtaisyti: Zuikiams kilpas stato. Taures stato (gydant). Perkelta prasme: Jis man pinkles stato. 7. rengti, rodyti scenoje ar šiaip kur: Pjesę, filmą stato. 8. tiekti: Pieną pristatydavo į namus. 9. vaišinti: Statyk alaus. Statyk magaryčias. 10. versti, pavesti ką daryti: Stato ką prie darbo. 11. duoti užstatą, keisti: Statau šimtą dolerių, kad taip bus. Taip pat su veiksmažodžiu statyti vartojami kai kurie frazeologizmai: Akis statyti (stebėtis, ginčytis). Ragus statyti (pūstis, darytis nesugyvenamam).

T. Jonas Raibužis SJ JC direktorius (1967-1968).

     Tačiau kartais šis veiksmažodis vartojamas netaisyklingai: statyti balsą, statyti balsavimui, statyti naują santvarką, statyti sau tikslu, statyti reikalavimus, statyti klausimą, statyti pažymius, statyti ženklus, statyti kandidatus, statyti pavyzdžiu.

Skaityti daugiau: Kalba

Paruošė Marija A. Jurkutė

PER BANDOMĄJl GYVENTOJŲ SURAŠYMĄ - NAUJI KLAUSIMAI

     Alytaus rajono vienoje didžiausių seniūnijų ir keliolikoje miesto mikrorajonų vyko bandomasis gyventojų ir būstų surašymas. Surašymo lapuose yra naujų, per sovietinius surašymus nebuvusių klausimų. Pavyzdžiui, kiek žmogus turi automobilių, koks jam priklauso žemės plotas. Be bendro kambarių skaičiaus, reikia nurodyti, kiek jų naudojama komerciniams ar profesiniams tikslams. Pagal europinius reikalavimus suformuluotas klausimas apie išsimokslinimą, pragyvenimo šaltinius. Žmogaus prašoma nurodyti, kiek valandų per savaitę dirbo iki surašymo. Pirmą kartą renkamos žinios apie negalią ir invalidumo priežastį. Kaip ir per prieškario surašymą, yra klausimas apie išpažįstamą tikėjimą (į jį galima ir neatsakyti). Vyresnių kaip 15 metų moterų klausiama, kada įregistruota pirmoji santuoka ir gimė pirmas vaikas, kiek pagimdyta vaikų. Pirmą kartą prašoma atsakyti, kokiomis, be gimtosios, kitomis kalbomis mokama kalbėti, skaityti, rašyti.

     Per visuotinį Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą 1999 m. bus fiksuojama tų metų gruodžio 1 d. būklė, surašymas neturės trukti ilgiau kaip dešimt kalendorinių dienų. Tai numatoma 1999 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo įstatymo projekte. (Lietuvos aidas Nr. 218)

Skaityti daugiau: Tėvynėje

-    Mama, paprašyk tėvelį, kad man naujus vakarinius drabužius nupirktų, - sako duktė.

-    Ne, dukrele, tu pati prašyk, nes tuoj ištekėsi, tai tau reikia pratintis tai daryti.

♥

Bertrand Russel sako: “Nežinau, kas mane labiau nervina - žmonijos kvailumas ar geniališkumas. Kvailumas vedė žmoniją įtikėti komunizmu, o geniališkumas - išrasti atominę bombą”.

♥

Austrijos kancleris Figl, lankydamasis Amerikoje, dėl fotografų įkyrumo buvo išėjęs iš pusiausvyros. Susitikęs prezidentą Trumeną, jis pasakė, kad Amerika jau ne demokratija, bet fotokratija.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

□    Kun Paulius Mališka, montrealietis, išgirdęs pop. Jono Pauliaus II raginimą, kad šiaurės pusrutulio kunigai daugiau dėmesio kreiptų pietų pusrutulio šalims, nuo 1989 m. paskirtas Dom Lessa, šiaurės rytų Brazilijos vyskupo, darbuojasi brazilų sielovadoje, Sergipie valstijoje. 1987 m., minint Lietuvos krikšto 600 m. sukaktį, Romoje, Šv. Jono Laterano bazilikoje, vysk. Paulius Baltakis iškilmingai Paulių Mališką įšventino diakonu.

□ Dievo Apvaizdos seserų vienuolynas su koplyčia, neseniai pastatyti Panevėžyje, buvo pašventinti rugsėjo 27 d. Panevėžio vysk. Juozo Preikšo. Čia šios vienuolės globos senelius ir invalidus.

□    Eucharistinio Jėzaus seselių kongregacija spalio 25 d. Kauno Šv. Ksavero bažnyčioje paminėjo savo veiklos 50 m. sukaktį. Šv. Mišias kon-celebravo arkiv. S. Tamkevičius, vysk. J. Boruta. Pagrindinis šios kongregacijos tikslas - mylėti ir garbinti Eucharistinį Jėzų ir Jam laimėti vaikus, jaunimą bei šeimas. Vienuolijoje darbuojasi 105 seselės. Be Kauno, jos dar darbuojasi Vilniuje, Šiauliuose, Kybartuose ir Veiveriuose.

□    Arkiv. Audys Bačkis spalio 19 d. Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje susitiko su akademiniu jaunimu, aukojo Šv. Mišias ir pasakė pamokslą, kuriame iškėlė ne tik teisingumo, bet ir meilės darbų svarbą.

Skaityti daugiau: Trumpai

Mielieji Skaitytojai,

     Jau mums tikrai nusibodo vis iš naujo prašyti, kad nesiųstumėte prenumeratos mokesčio nei kanadiška, nei dar labiau australiška moneta, o tik amerikietiška, nes, nuėjus į banką keisti svetimą valiutą į amerikietiškus dolerius, susidaro daug įvairių problemų.

     Nuo šių metų pradžios mūsų žurnalas jau turi naujus viršelius ir skirtingas skyrių vinjetes. Įdomu išgirsti, kaip tai patinka skaitytojams.

     Mūsų paskelbtas rašinių konkursas jau baigėsi. Kitame numeryje pranešime visų konkurso dalyvių slapyvardžius. Konkurso rašiniams buvo pasiūlytos net aštuonios temos, kurios mums atrodė įdomios ir įvairios, buvo iš ko pasirinkti. Gavome nemaža rašinių.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas