religinės ir tautinės kultūros žurnalas
1997 /LAPKRITIS - NOVEMBER / VOL. XLVIII, NO. 11
325 |
Elena Šuliauskaitė |
|
328 |
A. Saulaitis SJ |
|
334 |
Virginijs Paplauskienė |
|
337 |
Jūratė Peršonytė |
|
340 |
Willi Lambert SJ |
|
342 |
Juozas Vaišnys SJ |
|
347 |
Chiara Lubich |
|
348 |
Viltautė Pocienė |
|
351 |
Viktoras Jautokas |
|
353 |
Juozas Vaišnys SJ |
|
355 |
Marija A. Jurkutė |
|
358 |
Red. |
|
359 |
Juoz. M. |
Šio numeris iliustruotas Zenono Baltrušio nuotraukomis iš Tumo-Vaižganto muziejaus Kaune Viršelio piešinys - dail. Gražinos Didelytės.
Skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.
LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August. Its publishers and owners are Jesuit Fathers of Della Strada, Inc. The purpose, function, and non-profit status of this organization and the exemption status for Federal income tax purpose have not cahnged during the preceding 12 months. The editor is Rev. Joseph Vaišnys SJ. The managing editor is Ms. Maria A. Jurkutė. The offices of editors, publishers and man-agement are located at 2345 West 56th Street, Chicago IL 60636-1098. In preceding 12 months “Laiškai lietuviams” averaged a press run of 2300. Totai distribution 2275 copies, mail subscription -1950, free distribution - 325. None (0) distributed to nevvs agents and none (0) sold through dealers, and 25 copies are left-over. Annual subscription is $20.00, single copy $2.00. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.
Elena Šuliauskaitė
Vėlinės...
Tyliai virpa žvakių liepsnelės, tyli susikaupę pušys, tartum sargybiniai prie karžygių kapų. Jokio vėjelio... Dangus apniukęs, pilkas... ir saulė, lyg tai kažko išsigandusi, nedrįsta nusišypsoti Antakalnio kalvoms...
Pro kapus vis eina ir eina susikaupę žmonės. Visi susimąstę, kažkodėl labai labai negera... Išdavystės akmuo tarsi prislėgė visus čia susirinkusius... Keista... Kaip greitai keičiasi pasaulio nuotaikos, kurios nesiremia amžinomis tiesomis! Tiek kentėta, tiek kovota ir tikėta, taip laukta... pagaliau tiesiog išplėšta iš priešo nagų laisvė... O staiga - didesnei tautos daliai ji nereikalinga!
Kodėl taip greitai tėvynainiai pamiršo dundėjusius vagonus į klaikią ledinę mirtį? Kodėl sulaužytos priesaikos ir užmirštos gražios kalbos prie Katedros, Vingyje?..
Juk taip neseniai visi braukėme ašarą, kai Gedimino kalne kilo mūsų trispalvė!
Gal išgąsdino šalti butai, seniai kai kur užgesusios dujinės viryklės; gal nuolatinės silpnųjų aimanos, kad viskas brangu, užgožė laisvės troškimą ir tikėjimą ateitimi?!
Kai kas suabejojo ir palūžo...
Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. J. Grikienio nuotr.
O mūsų tėvai ir broliai, - ar atsimenate? -KGB rūsiuose išbadėję ir kankinami, geriau ėjo į mirtį, negu išdavė... Prisiminkime tik -kankinius vyskupus - Borisevičių, Reinį... Generolui Juodiškiui buvo pasiūlyta ne tik laisvė, bet ir aukštas postas šešioliktoje sovietinėje divizijoje. Bet jis atsisakė... ir mirė baisiame kalėjime kaip ištikimas Tautos sūnus. O kaip lengvai galėjo nusimesti kalinio pančius!
A. Saulaitis SJ
Įvadas. Religija gyva Amerikoje, skelbia laikraščio antraštė, aprašydama moksliškus duomenis apie religiją, tikėjimą, bažnytines bendruomenes, šalpą ir asmeniškus JAV piliečių įsitikinimus. Įsakmiai be valstybinės religijos įsteigtoji demokratinė valstybė per kelis šimtmečius išvystė savąjį veidą, išlikusį ir klestintį modernaus pasaulio iššūkiuose.
Po žvilgsnio į bendrą religinę krašto padėtį, reikėtų aprašyti JAV Katalikų Bažnyčios būklę ir tikinčiųjų siekius, išreikštus kasdieniame gyvenime.
Jeigu kas vasarą Lietuvą aplanko keliasdešimt tūkstančių lietuvių kilmės amerikiečių, jeigu į JAV per paskutinį dešimtmetį persikėlė dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų, jeigu bet kokia bažnytinė naujovė Lietuvoje suprantama lyg kilusi iš “supuvusių” Vakarų (t.y. JAV), tai nuotaikoms bei svarstyboms moksliniai duomenys gali būti įdomūs ar net naudingi.
Amerikos religijos. 62% JAV gyventojų priklauso protestantų bendruomenėms, ketvirtadalis yra katalikai, 2% izraelitų tikėjimo, 3% kitoms tikyboms ir 8% neišpažįsta jokio tikėjimo. 69% suaugusiųjų prisirašę prie parapijos, sinagogos, mečetės, šventyklos ar kitos religinės bendruomenės. 41% visų gyventojų save laiko “atgimusiais” krikščionimis.
Virginija Paplauskienė
Kiekvienas svečias, atvykęs į Kauną, skuba aplankyti miesto širdį - Senamiestį. Čia daug šventų kampelių, didingą Lietuvos praeitį mums primenančių. Eidami Rotušės link, nusilenkiam mūsų Dainiui Maironiui, amžiną poilsį suradusiam Katedros kriptoje. Už Katedros - ir kuklaus A. Jakšto-Dambrausko kapas. O štai paėjėję Nemuno link, sustojame prie gotikinės Vytauto Didžiojo bažnytėlės - čia ilsisi Juozo Tu-mo-Vaižganto kūnas. Taip, tik kūnas, nes jo dvasia sklando Senamiestyje. Šiandien aš apie jį ir kalbėsiu. Tam yra rimta priežastis...
J. Tumo-Vaižganto valgomasis.
Lygiai po 64 metų pavyko išgyvendinti J. Tumo-Vaižganto testamentinį norą. Netoli Vytautinės, Aleksoto gatvėje namo numeris 10, butas 4, (ten kur jis gyveno 13 metų) atidarytas jo muziejus. Dar vienas Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialas atvėrė duris.
(Konkurse premijuotas rašinys)
Jūratė Peršonytė
Žmogaus pasaulyje egzistuoja pavydas. Pagrindinė šio žodžio reikšmė turi neigiamą atspalvį. Pavydas - tai kartėlio jausmas. Kaip ir kiekvienas kitas jausmas, šis yra ilgalaikis, gilus, užvaldantis kiekvieną žmogaus širdies kertelę. Be to, jausmui būdinga didesnė ar mažesnė aistra. Prisiminkite, ar esate kada nors pavydėję. Tikriausiai taip. Argi nesutiksite, kad pavydo jausmas, gimstąs žmoguje, yra didžiulė, veržli, iracionali jėga? Ji išnaršo žmogų, sugriauna geriausius jo dvasios klodus. Patį žmogų, o ir aplinkinius, pavydas ir stebina, ir piktina.
Bendra tendencija yra priskirti pavydą absoliučiam blogiui. Mes paprasčiausiai apie tai ilgai nemąstome. Pamirštame, jog beveik kiekvienas šio gyvenimo reiškinys turi kelias puses, nėra vienareikšmis. Todėl pabandykime atidžiau panagrinėti pavydo jausmą, mes neišbrauksime pavydo iš nuodėmių sąrašo ir neištrauksime iš jo blogio šaknies. Tačiau galime pakalbėti apie tai, kas mums kelia rūpestį, galime ieškoti išeičių.
Svečių kambarys.
(kodėl, ką ir kaip)
Willi Lambert SJ
Eiti išpažinties, ar tai reiškia, kad ateis koks nors palengvėjimas? Ar tai yra tik sena tradicija? O galbūt tai yra baimė prieš sąžinės balsą? Į šiuos klausimus galėtume atsakyti taip pat klausimu: kodėl Jėzus kalba apie nuodėmių išpažinimą? Ne kunigai ir ne popiežiai sugalvojo išpažintį, bet pats Jėzus Kristus Šv. Rašte kalba apie nuodėmių išpažinimo ir atleidimo svarbą.
“Užsakų” kambarys.
Trys klausimai padėtų aiškiau suvokti, ką reiškia - eiti išpažinties.
Kodėl? Eiti išpažinties - prisimenant kaip Jėzus savo laiku, įvairiais momentais, daug kam atleisdavo nuodėmes, nereikalauja: aš turiu eiti, nes kiti taip daro, bet priešingai - kviečia ateiti pas Jį laisva valia. Nuostabiausia Dievo meilė Šv. Rašte pasirodo kaip tik susitaikinime su Juo. Kokia būtų Jėzaus Geroji naujiena (Evangelija) be palyginimo apie gailestingą tėvą ir sūnų palaidūną, be moters, kuri ieškojo pamestos drachmos, be Rašto aiškintojų ir fariziejų, kuriems akmenys iš rankų krito, kai Jėzus sakė: “Kas iš jūsų be nuodėmės, temeta akmenį...!”
Juozas Vaišnys SJ
Kanda liūtas ir kanda gyvatė, bet koks skirtumas ! Liūtas, galingas girių karalius, puldamas savo auką, garsiai sustaugia ir sumauroja, kad net visos džiunglės sudreba. Jis savo planus ir norus visiems paskelbia - nepuola aukos iš pasalų. Visai priešingai elgiasi gyvatė. Tas bjaurus, silpnas purvinos žemės šliužas bijosi su kuo nors akis į akį susitikti. Gyvatė tūno susisukusi kur nors prie kelmo tarp apipuvusių lapų ir dreba, kad kas nors jai ant galvos neužmintų. Ji griebia praeivį iš pasalų ir vėl greitai pasislepia nukritusiuose lapuose ar samanose. Liūtas ką nors užpuola, norėdamas numalšinti alkį, bet gyvatės tikslai kitokie. Ji kanda praeivį iš baimės arba kažkokio neaiškaus keršto ir neapykantos instinkto vedama. Tai žemas, visų paniekintas šliužas, bet jo nuodai daugeliui skausmus ir mirtį neša.
Ir tarp žmonių tokių šliužų pasitaiko, kurių širdyje yra prisisunkusių gyvatės nuodų. Jie spjaudo tuos nuodus į praeivius kerštu bei neapykanta persunktais šmeižtais, liežuvavimais, apkalbėjimais ir visokiais tuščiais tauškalais. Jie nedrįsta tam šmeižiamam žmogui į akis pažvelgti, jie bijo jį veidas į veidą susitikti; apie jo tariamas klaidas ir išsigalvotus nusikaltimus jie plepa su gandų ištroškusiomis kūmutėmis tik už akių. Pradedama nuo gandų, įtarinėjimų, įsivaizdavimų, bet pagaliau jie eina iš lūpų į lūpas kaip tikri faktai. Tokie faktai paprastai taip pradedami pasakoti: "Mano bobutės draugės viena gera pažįstama sakė mano draugės seseriai, jog ji girdėjusi iš vienos patikimos kaimynės, kad... Tai yra juokinga, bet drauge labai keista, kad tokių tuščių plepalų rimtai klausosi, jiems tiki ir juos už gryną pinigą ima didelė mūsų visuomenės dalis, net aukštus mokslus baigę inteligentai, ne tik moterys, bet ir vyrai.
CHIARA LUBICH
“Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!” (Mk 9,35)
Vieną dieną Jėzus klausė savo mokinius: “Apie ką kalbėjotės kelyje eidami į namus?” Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. O kai jau atėjo į namus, Jis atsisėdęs pasišaukė Dvylika ir tarė: “Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!” (žr. Mk 9,33-35).
Apaštalų ambicingas geidimas būti didžiausiais rodė, kad jie vis dar turėjo žemišką supratimą tos karalystės, kurią Kristus įkūrė. Užtat Jėzaus žodžiai yra aiškūs ir revoliuciniai: “Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!”
Jėzaus mokinių tikroji didybė slepiasi tarnavime, tarnavime konkrečiai. Ir tai yra tikroji tarnavimo reikšmė, kuri prieš tai buvo suprantama kaip “tarnavimą prie stalo”.
Viltautė Pocienė
Šeimos klausimas - pats aktualiausias šių dienų klausimas visiems, kam rūpi tauta, jos ateitis. Nuo to, kaip bus suprantama šeima, santuoka, jos tikslai ir pareigos, labai priklausys ir tautos likimas.
Puikiai įrengtame Dievo pasaulyje žmogui nebuvo gera vienam. Jis ieškojo antro žmogaus -moters. Moters sukūrimas ir abiejų pirmųjų žmonių sujungimas santuokon sudarė pilnutinį žmogų. Rojaus santuoka buvo šio abipusio pasipildymo išraiška. Vyras ir moteris čia susijungė ne dėl išorinių aplinkybių ar kūno valios, bet stumiami pačių prigimties gelmių. Neatbaigta buitis šaukė šito. Rojaus santuoka buvo lyčių atbaigimas. Tai yra pats pagrindinis ir esminis santuokos tikslas. Jis buvo Dievo įrašytas į pačią lyčių prigimtį ir reiškė pirmąjį dviejų žmonių susijungimo tikslą. Todėl žmogui negera būti vienam, kad trūksta abipusio pasipildymo. Mūsų amžius dažnai užmiršta šitą faktą ir lyčių pasipildymą santuokoje laiko nerealia svajone. Tuo tarpu jie ne tik pirmasis lyčių prigimties poreikis, bet ir pirmasis santuokos uždvinys laike. Žodžiai “negera žmogui būti vienam” buvo pasakyti pirmiau negu “veiskitės ir dauginkitės”.
Archyvinė nuotrauka. J. Tumas-Vaižgantas už darbo stalo.
Paruošė inž. Viktoras Jautokas
Robotas - smegenų chirurgas
Mokslininkų grupė projektuoja chirurgams naują galvos smegenų instrumentą, kuris palengvins išoperuoti galvoje esantį auglį. Instrumentas -robotas įdomus, nes jį valdo kompiuteris, turįs neuroprogramą. Si programa pasižymi savo lankstumu, nes gali “išmokti ir atsiminti”. Juo dažniau instrumentas naudojamas, tuo daugiau įstengia išmokti, darosi patikimesnis.
J. Tumo-Vaižganto miegamasis arba darbo kambarys.
Robotas turi labai ploną zondą (probe), plo-nesnį už dabartinius. Gale zondo įtaisytas prietaisas jausti spaudimą. Zondas per mažą galvos kauše išgręžtą skylutę įleidžiamas į smegenis, kur nustatoma auglio vieta ir dydis. Zondas toks gudrus, kad greitai atpažįsta sveikus smegenis ir auglį. Jei eidamas per smegenis priartėja prie arterijos ar gyslos, tuoj sustoja, nes kompiuteris sustabdo visą eigą. Dabar chirurgas turi nuspręsti tolimesnę procedūrą. Tuo būdu nepažeidžiamos sveikos smegenų vietos.
Šį robotą šiek tiek pakeitus, bus galima panaudoti ir kitų rūšių operacijoms.
Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ
Giminystės vardai
Apie giminystės vardus jau esame rašę prieš keletą metų. Žinoma, ne visi tai prisimena, ne visi yra skaitę. Vis atsiranda vienas kitas, prašydamas apie tuos vardus paaiškinti. Čia beveik pažodžiui perspausdiname iš “Gimtosios kalbos" (1965 m., Nr. 1, 2, 3-4) Pr. Skardžiaus rašinį apie mūsų giminystės vardus. Kai kurie čia pateikti giminių pavadinimai kai kam gali atrodyti keisti, neįprasti, niekad negirdėti, bet manome, kad Lietuvos kaime ir dabar galima užtikti juos visus vartojant. Gal tik vienas kitas jau yra pasenęs ir žmonių užmirštas, pvz., avynas, laigonas, šeirys. Iš pateiktų žodžių matome, kad tam pačiam giminystės ryšiui išreikšti kartais yra keli pavadinimai. Vieni jų labiau vartojami vienoje tarmėje, kiti - kitoje.
Giminystės ar su giminyste susijusių vardų, bendrai dar gentinvardžiais vadinamų, mes turime gana daug: vieni iš jų yra didžiai seni; kiti jau gerokai pakitėję ir tik iš dalies berodo gilesnę senovę; treti įvairiais laikais buvo naujai sudaryti, ir pagaliau dalis iš jų yra paskolinta iš kitų kalbų. Šnekamojoj žmonių kalboj kartais vienas ir tas pats giminystės atstovas bent keliais vardais vadinamas, arba priešingai, vienas ir tas pat žodis turi bent kelias giminystės reikšmes. Taigi dabartiniais laikais, kada senesni giminystės ryšiai jau daug kur yra atsipalaidavę ir dėl to netekę savo ankstyvesnės svarbos, daug kam yra nebelengva susigaudyti giminystiniuose santykiuose, o dar sunkiau prireikus tolimesnius giminystės atstovus vienus nuo kitų skirti ir juos tiesioginiais vardais vadinti. Todėl čia pateikiama visa eilė būdingesnių mūsų pačių darybos giminystinių vardų.
Anyta-os,vyro motina; mother-in law. augintinis,-ė, paimtas auginti svetimas vaikas; foster child, fosterling.
avynas,-aimotinos brolis, dėdė; mother's bro-ther, uncle.
Brolaitis,-ėbrolio sūnus, brolio duktė. Žr. brolėnas, brolėčia.
brolava,-os(ir broliava,-os), brolių giminystė. Žr. brolystė.
Paruošė Marija A. Jurkutė
EKSPERTAI AMŽIŲ NUSTATĖ PAGAL KAULŲ SUDĖTĮ
Panevėžio bendrojo režimo moterų pataisos darbų kolonijos administracija, išleisdama į laisvę bausmę atlikusias nuteistąsias, įteikia joms atitinkamus pažymėjimus ir gana dažnai naują Lietuvos piliečio pasą.
Neseniai iš kolonijos išleidžiamai mergaitei reikėjo net amžių nustatyti ir patvirtinti asmens tapatybę - ji neturėjo jokių dokumentų. Kauno klinikose mergaitės amžius (23 metai) buvo nustatytas pagal kaulų sudėtį. Vilniaus ekspertai kitu būdu buvo dvejais metais pajauninę. Pustrečių metų už grotų praleidusi čigonaitė Paulina, arba mieliau save vadinanti Paula, džiaugėsi esanti jaunesnė ir apgailestavo, kad buvo nuteista dar nepilnametė. Motiną Paula sakė mačiusi vieną kartą gyvenime, bet pavardę pasirinko jos. Mergaitė labai nori išmokti skaityti ir rašyti, bet pirma reikia susirasti darbą. Kolonijoje pramoko siūti ir per darbo biržą ieško darbo. Mėgsta šokti ir norėtų dalyvauti kuriame nors meno kolektyve. Kolonijos moterys žavėdavosi gražuolės Paulos šokamą lambadą.
Vienoje Afrikos tautelėje kalbėtojui leidžiama tik tiek kalbėti, kiek jis ant vienos kojos gali išstovėti. Gal ir mūsų posėdžiuose bei susirinkimuose būtų pravartu įvesti tokią tvarką.
♥
Mokytojas aiškina mokiniams alkoholio kenksmingumą.
- Štai žiūrėkite, - sako jis, - čia matote du buteliukus. Viename jų stiprus alkoholis, o antrame paprastas vanduo. Dabar atidžiai sekite, ką aš darysiu.
Mokiniai susidomi. Mokytojas paima iš dėžutės kirminą ir įmeta į stiklinę su vandeniu. Kirminas gerai jaučiasi ir smagiai plaukioja. Paskui jis išima kirminą iš vandens ir įmeta į stiklinę su alkoholiu. Aišku, kirminas tuoj nudvesia. Tada mokytojas klausia:
- Ką jums šis įvykis parodo?
Po trumpos tylos Mykoliukas atsiliepia:
- Tai parodo, kad reikia gerti daug alkoholio, norint neturėti kirminų.
□ Vysk. Hansas Dumpys liepos 8 - 16 d. dalyvavo Hong Konge vykusioje dešimtoje visuotinėje Pasaulinėje liuteronų sąjungos asamblėjoje, atstovaudamas lietuvių ev. liuteronų išeivijos Bažnyčiai.
□ Kun. Juozas Kluonius, dirbęs sielovados darbą Michigano valstijoje liepos 20 d. Detroite, Šv. Antano lietuvių parapijoje, atšventė 50 m. kunigystės sukaktį.
□ Kryžių kalne atnaujinami atlaidai. Jie vyks kiekvienų metų liepos priešpaskutinį sekmadienį. Ta pačia proga visada bus iškilmingai paminėtas ir pop. Jono Pauliaus II apsilankymas kalne.
□ Dr. Eugenijus Gerulis, ev. reformatų kunigas gyv. St. Petersburg Beach, FL, balandžio 25 d. atšventė amžiaus 75 m. sukaktį.
□ Šv. šeimos vila, senelių globos namai, Lemont, IL, atšventė 50 m. darbo sukaktį. Balandžio 6 d. buvo pagerbtos seselės kazimierietės, dirbusios šioje įstaigoje nuo pat jos įsikūrimo.
Laiškų lietuviamsrašinių konkursas
Konkurso rašiniui siūlome pasirinkti kurią nors iš šių temų: 1. Kas padeda ir kas kliudo sugyventi su kitais. 2. Kaip nugalėti savo perdėtą išdidumą. 3. Ar nuolankumas yra silpnybė? 4. Kaip reaguoti į apkalbas. 5. Kaip vertinti pasiteisinimą: “Ne mano kiaulės, ne mano pupos”. 6. Ar sutinkate su teigimu, kad dora neįmanoma be tikėjimo? 7. Koks turėtų būti šių dienų kunigas. 8. Kaip žiūriu į Lietuvos ateitį.
Konkurse gali dalyvauti ir suaugusieji, ir jaunimas. Jaunimui priklausys tik yidurinių ir kitų tolygių mokyklų moksleiviai. Jie būtinai turi pažymėti, kad rašinys skiriamas jaunimo grupei.