religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1996 / VASARIS - FEBRUARY / VOL. XLVII, NO. 2

Šis numeris iliustruotas A. Kezio nuotraukomis Viršelio piešinys — dail. Gražinos Didelytės. Skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus. Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (ISSN 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except July/August, vvhen bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Algirdas Paliokas SJ

    Vasario 16. Ką pasakysiu Tėvynei. Ar priminsiu jai gražiausius jos istorijos tarpsnius? Ar kalbėsiu apie tautos didvyrius? Ar verksiu su verkiančiais ir džiaugsiuos su vilties spindulėlį pagavusiais? Tai gerai, to reikia, bet man rūpi Tavo žaizdos, Tėvyne. Juk tau be perstojo skauda. Man rūpi Tavo nepritekliai, vargai, pavojai... Noriu pasakyti ne tik paguodžiantį žodį, bet ir atskleisti šio meto prasmę ir dovanoti vilties.

    Girdžiu: “Ak, kaip nešildo mūsų laisvė, ji vargšais ir alkanais padarė mus... Anksčiau buvo kitaip..Miela mano Tėvyne, argi nematai, kad dabar Rytai dar skurdesni už Tave. Ir jei ne vasario 16, ir tu būtum ne 50, o 73 metus tą nužmoginantį režimą kentėjus. Dabar tau duota galimybė gyventi kitaip. Tačiau tik galimybė. O viską reikia pasidaryti patiems ir eiti reikia patiems. Sakau Tau: kas griūva, atsikelia, kas eina, nueina, pastangos vainikuojamos vaisiais. Tik rankas nuleidusieji išmaldos prašo, tik viltį praradusieji iškeliauja.

A. Kezio nuotr.

    Tačiau nenurimstantys kodėl neleidžia ramiai Tau gyventi. Jie neatstoja dieną ir naktį. Kodėl, atėjus laisvei, dingo materialinė gerovė? Kodėl vieni per daug sotūs, o kiti badauja? Kodėl palaipsniui įsigali džiunglių įstatymai? Kodėl nėra išeities? Ak, jeigu galėtum žinoti, kodėl taip yra dabar, kas dėl to kaltas, ką daryti, tada būtų lengviau ir sunkumus nešti, ir eiti pirmyn.

Skaityti daugiau: TĖVYNEI

Rytis Gurkšnys SJ

Dvasinės pagalbos jaunimui centras Klaipėdoje nori ir gali padėti spręsti jaunimui ir šeimoms dvasines, psichines ir moralines problemas.

    Šiuo sudėtingu ekonominių ir psichologinių pasikeitimų laiku Lietuvoje daug žmonių susirūpinę moraline, psichine ir dvasine padėtimi šalyje, šiandieniniai socialiniai ir politiniai pasikeitimai, ekonominiai sunkumai ir nestabilumas veda daugumą į nusivylimą, skausmą. Prievarta ir agresyvumas tarp žmonių didėja, narkomanija ir alkoholizmas plinta, savižudybių ir nusikaltimų skaičius auga. Įstatymai nesugeba visą šį blogį sureguliuoti. Į visa tai atsižvelgiant, reikia ir būtina žmonėms padėti prie šių radikalių pasikeitimų prisitaikyti.

    “Lietuvos Vyriausybė yra apsileidusi socialiniuose klausimuose. Vienintelė jėga, galinti atstatyti Lietuvą yra katalikų Bažnyčia,” — sako Jaunimo centro projekto direktorius kun. Edmundas Putrimas, užaugęs Kanadoje ir dabar dirbantis Toronto lietuvių parapijoje. Pajutęs, kad jis vienas nedaug gali pagelbėti atsikuriančiai Tėvynei, atvyko čia, važinėjo po Lietuvą, stebėdamas, kur labiausiai reikia jaunimui pagalbos, nes, pasak jo, “vienintelė galimybė atkurti Lietuvą yra per jaunimą”. O Klaipėdą jis pasirinko todėl, kad šiame uostamiestyje gyvena įvairių tautybių žmonės, kurie neseniai čia atvyko ir čia neturi gilių šaknų. Ir jis pastebi, kad klaipėdiečių problemos yra labai panašios kaip Vakaruose. O, be to, miestas neturi jokios aiškios socialinės pagalbos programos bei gauna mažai dėmesio iš lietuvių išeivijos, nes yra toliau nuo kitų didžiųjų Lietuvos miestų Kauno ir Vilniaus.

Skaityti daugiau: GALIMYBĖ SUGRĮŽTI Į VISUOMENĘ

Kun. PETRAS LINKEVIČIUS

    Jėzaus mokiniai su juo praleido ištisus trejus metus. Jie su Kristumi keliavo, su Juo valgė ir klausėsi Jo kalbančio. Jie Jį stebėjo, buvo betarpiški visų Jo stebuklų liudininkai. Tačiau vis tiek jie Kristaus nesuprato. Tik po prisikėlimo jiems akys atsivėrė. Kai jau atrodė, kad su Jėzaus egzekucija, Jo mirtimi ir laidotuvėmis viskas sužlugę ir, kai apaštalai jau nieko nesitikėjo, buvo visiškoje depresijoje, prisikėlęs Jėzus pas juos ateina... su jais kalbasi, su jais valgo. Jis juos guodžia, ramina, stiprina, su nauja paslaptinga būties jėga ir sąmoningos Būtybės pilnatve. Tik su šia naująja Kristaus tikrove mokiniai suprato buvusią Jėzaus būtį ir Jo likimą.

    Lukas 24-me skyriuje aprašo dviejų mokinių kelionę į Emaus visai netrukus po Jėzaus nukryžiavimo. Jiedu kalbasi apie žlugusias viltis... O su jais keliauja tas trečiasis Nepažįstamasis ta pačia kryptimi. Besikalbant ir juos beklausinėjant apie nesenus įvykius Jeruzalėje, Jis užeigoj taria: “O jūs neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys patikėti tuo, ką pranašai yra skelbę! Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę!?” (Lk 24, 25).

    Ir Kristus jiems atveria akis.

Skaityti daugiau: JĖZAUS ŽEMIŠKAS GYVENIMAS

Kun. K.J. Ambrasas SJ

    Erodo Didžiojo sūnus tertrachas Antipas atėjo į valdžią labai jaunas, gal tik apie 17 m. Greičiausiai auklėtas Romoje. Jame labiausiai išryškėjo tėvo bruožai — polinkis į prabangą ir noras įsakinėti. Tik jam trūko tėvo energijos ir darbštumo. Pataikavo imperatoriui: pastatytus ir atstatytus miestus pavadindavo valdovo arba jo šeimos narių vardais, sakysime, Augusto žmonos Livijos vardu, miestą prie Genezareto imperatoriaus garbei Tiberiada, Seforis pavadintas Cezarėja, vėliau — Diozecarėja.

    Erodas Antipas ar tik nebuvo imperatoriaus šnipas, siuntinėjęs žinias apie Rytuose dirbančius valdininkus, todėl magistrato darbuotojai nekentė skundiko. Tačiau giliausią duobę šiam tetrarchui iškasė garsioji Erodiada. Antipas kartą buvo nuvykęs Romon ir apsistojo jokių kilmingų laipsnių ir aukštų tarnybų netrokštančio savo brolio Erodo Pilypo namuose. Tasai buvo vedęs savo pusseserę Erodiadą, kuri buvo Erodo Didžiojo sūnaus Aris-tobulo ir asmonitės Miriamos dukra. Jinai nepaprastai troško garbės ir nepakentė kuklaus savo vyro Erodo Pilypo gyvenimo. Nepaisydamas, kad pats jau buvo nebe jaunas — apie penkiasdešimt metų, — ir namuose turi savo teisėtą žmoną, arabų Nabatėjų karaliaus Areto IV dukterį, nutarė Erodiadą paveržti iš savo brolio.

Skaityti daugiau: KAS PASTŪMĖJO ERODIADĄ NUSIKALSTI

CHIARA LUBICH

"Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis Viešpats" (Mt 24, 42).

    Jūs turbūt pastebėjote kaip dažnai jūsų gyvenimas slenka nuobodžiai be prasmės. Gal jūs visuomet tik ir laukiate “tos rytdienos”, tikėdamiesi, kad ji ką nors gražaus atneš? O iš tikrųjų toksai “gražusis rytojus” jau yra mums paruoštas, bet tik ne toks, kokio mes laukiame.

    Dievo duodama intuicija skatina mus tikėtis ko nors, kas mus galėtų patenkinti. Užtai, tikėdamiesi kad būsime patenkinti, laukiame kokių nors švenčių minėjimo, atostogų ar kokio specialaus susitikimo; bet kai jau viskas baigėsi, esame nepatenkinti ar tik mažai patenkinti. Tada ir vėl pradedame įprastinę kasdienybę, be apsisprendimo, visuomet tik kažko laukdami.

    O tiesa yra ta, kad tarp daugelio įvykių, kurie sudaro dalį jūsų gyvenimo, yra vienas, kurio niekas neišvengia, neišskiriant ir jūsų — susitikimas veidas į veidą su Viešpačiu, kuris ateis. Tai ir bus tasai “gražusis rytojus”, kurio jūs nesąmoningai ir laukiate — laimė, kuriai ir buvote sutverti ir tik Jis vienintelis tą laimę gali jums duoti.

Skaityti daugiau: BŪKITE PASIRUOŠĘ!

ALDONA E. PUIŠYTĖ

Meldžiu, nutildyk klegesius minčių.
Taip trokštu Tavo kuždesius girdėti.
Triukšmuos— tik išorės ribas liečiu.
Tyloj man skliautai veriasi žvaigždėti.

    Kaip tyliai juda vaiskūs šviesuliai.
    Ir žiedas skleidžiasi tyloj iš lėto.
    Vanduo skaidriausias srūva iš giliai,
    Iš slėpiningų, iš tyliausių vietų.

Tas žodis, kurs prabyla iš tylos,—
Lyg smilkalai pro žemės triukšmą kyla.
Po nemigos — naktim — tyli keliuos:
Smilkysiu tyliai Tau maldos kodylą...

    Meldžiu, nuskaidrink širdį ir mintis.
    Ilgiuosi dvasios duonos — Sakramento —
    Jis liūdną sielą vėl šviesa maitins,
    Kai aidi varpas virš laukų: memento...

Skaityti daugiau: Tylos psalmė

Zita Surintienė

    Jau 44 metai, kai T. B. Andruška ilsisi Pietų Urale. Ne pagal iškilmingas laidotuves ar aukštą granito paminklą sprendžiama apie žmogaus verte, o pagal jo tautai atliktą darbą. Kiekvienas žmogus, ateidamas į gyvenimą, atsineša su savimi ir talentus. Tik vieni sugebame juos surasti savyje ir išugdyti, o kiti galbūt net neieškome. Tėvas Benediktas Andruška visą gyvenimą jų ieškojo, o suradęs ugdė ir panaudojo. Savo muzika, knygomis ir straipsniais vedė mūsų tautą per gyvenimo audras į pažadėtąją žemę, kaip kadaise Mozė — Dievo išrinktąją tautą.

    Norėdama geriau nušviesti T. B. Andruškos — muziko vaidmenį, pacituosiu jo paties žodžius iš laiško, rašyto Šiauliuose prof. J. Žilevičiui 1933 m. vasario 26 d.: “Apie mano paties kompozicijas nėra ko daug kalbėti, aš ne specialistas, tik mėgėjas, perėjęs harmonizacijos ir kompozicijos teoriją”...

    T. B. Andruška harmonijos ir muzikos teoriją studijavo pas savo draugą jėzuitą, svetimtautį kompozitorių profesionalą užsienyje. T. Andruška nebuvo plačiai studijavęs muzikos, bet iš prigimties būdamas muzikai jautrus, parašė lyrinės nuotaikos giesmių, dainų ir operečių. Iš jo sukurtų operečių žinoma “Šviesos beieškant”, ji pradžioje dėl savo linksmos nuotaikos keletą kartų buvo statyta Kauno Dvasinėje Seminarijoje. Kita labai juokinga operetė iš kunigų gyvenimo: “Curator Infirmorum” už seminarijos sienų neišėjo. Kai kurios dainos, pvz., “Ten kur Nemunas banguoja”, yra virtusios liaudies dainomis.

Skaityti daugiau: Tėvo Benedikto Andruškos kūrybinis palikimas

KUN. C. C. MARTINDALE SJ

Vertėjo įvadas

    Iš Kristaus gyvenimo mes esame padarę daug išvadų, sužinoję daug tiesų, kurios vadovauja mūsų gyvenimui. Iš jų esame įsivedę papročių ir švenčių, kurios sudaro mūsų krikščioniško gyvenimo stilių. Tačiau šių labai reikšmingų analizių dėka pats Kristaus asmuo, jo pavidalas, kaip istorinė apraiška, paprastai pasilieka toli nuo mūsų dėmesio centro. Žinom, nėra būtino reikalo kiekvienam studijuoti visas kultūrines ir istorines Kristaus gyvenimo aplinkybes. Tačiau, kadangi Kristus nėra tik teorija, bet reali žmonijos istorijos apraiška, tai yra teisėtas kiekvieno mūsų noras pažinti Kristų kaip Žmogišką apraišką.

    Nėra toks paprastas uždavinys pasinaudoti rašytiniais dokumentais, kaip paprastu mokymu, kurie parašyti prieš porą tūkstančių metų. Dėl to ir mes, skaitydami ar girdėdami evangelijas, nepretenduokime būti istorijos tyrinėjimo specialistais, bet verčiau pasinaudokime tokiu autorium, kuris savo studijų dėka gali mus priartinti prie tų kultūrų ir aplinkybių, kuriose buvo parašytos evangelijos. Tik tokiu keliu galime pažinti Jėzų, kaip realią istorinę žmonijos apraišką. Tada Kristus gali mums nušvisti kaip konkretus žmogiško gyvenimo veikėjas.

Skaityti daugiau: JĖZUS IŠ NAZARETO - KRIKŠČIONIJOS STEIGĖJAS

 (Jaunimo grupėje premijuotas straipsnis)

Monika Norvilaitė

    Daug išbandymų slypi kiekvieno žmogaus gyvenimo kelyje. Daugel kliūčių sutinkame, kurias įveikę einame toliau arba suklumpame padarę klaidas, o kartais palūžę...

    Mano gyvenimo devizas: “Išlieka tik tie, kas stipresni”. Tai turbūt primintų nerašytus džiunglių įstatymus, bet tai reiškia, kad žmonės išlieka ne tie, kurie fiziškai stipriausi, bet tie, kurie stiprūs dvasiškai, turi valią — moka įveikti save. Daugelis gyvenimo kliūčių atrodo neįveikiamos vien dėl to, kad mes pristingame drąsos ir valios, bijome, kad neįveiksime negerovių.

    Dažnai net mums, mokiniams, mokytojai kartoja: “Nenorit, nesimokykit, niekas jūsų neprivers, jei patys to nenorite". Anksčiau neapmąstydavom šių žodžių, o dabar ilgai sėdžiu ir galvoju: o juk tiesa; žmogų, panorusį pakelti prieš save ranką, galėsi sustabdyti tik jėga ir tik laikinai, jis vis tiek sieks savo tikslo, ir visiškai sustabdyti įmanoma tik tuomet, jei žmogus pats įveiks save ir pakeis savo sprendimą.

Skaityti daugiau: KITUS ĮVEIKTI GALI DAUG KAS, SAVE ĮVEIKTI GALI TIK ŽMOGUS

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Indrė Bartašiunienė

     “Šeimos vertybės, pagrįstos gilia pagarba žmogaus gyvybei ir orumui, besireiškiančios kantrybe, atjauta, supratimu, parama ir atleidimu, padeda šeimos bendruomenei pajusti pirmini ir esminį taikos ir ramybės išgyvenimą. Be tokios meilės ryšio su kitais žmonėmis ir vaisingo abipusio solidarumo žmogus lieką būtybe, kuri nesuvokia savęs, kurio gyvenimas yra beprasmis, nes jai neatsiskleidžia meilė, kurios ji nepatiria ir neišgyvena... ”

Jonas Paulius II

     Šeimos meilė apdainuota dainose, aprašyta knygose, įamžinta dailėje ir slepiasi kiekvieno iš mūsų širdyje. Vienaip ją interpretuoja sociologai, antraip psichologai, trečiaip istorikai, dar įvairiau — menininkai.

     O kas šeima, namų šiluma ir meilė yra man?

     Jei į klausimą atsakyčiau simboliškai, tai šeimos pamatas — tradicinis židinys, kuris tėvų dovanojamas sutuoktiniams vestuvių dieną. Atsimenu, koks trapus ir gležnutis buvo molinis indelis mūsų vestuvių dieną. Pro jo plyšelius sklido lengva žvakės šviesa. Mama atsargiai ir rūpestingai nešė savo rankose liepsnelę, spinduliuojančią meile ir amžinybe.

Skaityti daugiau: ŠEIMA — MEILĖS MOKYKLA

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

NEVARTOTINI VERTINIAI

pilnas pagrindas — tvirtas pagrindas: Turiu pilną (=tvirtą) pagrindą taip manyti.

pilnoje sudėtyje — visos sudėties: Komisija dirbo pilnoje sudėtyje (=visos sudėties, dirbo visa komisija).

pilnoje tvarkoje — visai, visiškai: Viską radom pilnoj tvarkoj (=kaip buvę, nepaliesta).

pilnumoje — visai, visiškai: Projektą priimti pilnumoje (=visą, ištisą).

pirkti pas — pirkti iš: Pirk pas mane (=iš manęs) uogų.

platus ratas — daug, didelis būrys: Reikia aptarti didelį ratą (=daug, daugybę) problemų.

prabalsuoti — balsuoti, pabalsuoti, baigti balsuoti: O dabar prašau visus prabalsuoti (=balsuoti).

Skaityti daugiau: Kalba

Gerbiamoji “Laiškų lietuviams ” Redakcija!

     Noriu Jums išreikšti nuoširdžią padėką už leidžiamą šį katalikišką žurnalą. Jis iš vergovės prisikėlusioje Lietuvoje stiprina mūsų kunigų, pasauliečių, moksleivių dvasią. “Laiškai lietuviams” įneša didžiulį indėlį į mūsų katalikiškojo gyvenimo stiprinimą. Šiandien mūsų Lietuvai reikia tokių žurnalų.

     Man, parapijos klebonui, šis žurnalas praturtina dvasią, padeda dėstant tikybą mokykloje ir visomeninėje veikloje. Jūsų straipsniai — tai tikrojo sąmoningo tikėjimo atskleidimo vaisiai.

     Šį žurnalą gaunu iš mokytojos Teresės Liškauskienės, kuriai jį užprenumeruoja iš Čikagos jos sesutė Julija Šaulienė, kuri, deja, praėjusio lapkričio 6 d. iškeliavo į amžinybės namus. Su jos mirtimi netekome prenumeratos. Ar nebūtų galimybės ir toliau gauti šį puikų žurnalą? (Aišku, gausite. Red.)

Skaityti daugiau: ATGARSIAI

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

MARIJAMPOLĖS NAUJOS GATVĖS PRIMINS IŠNYKUSIUS SŪDUVOS KAIMUS

     Marijampolės miesto taryba savo sesijoje suteikė vardus naujoms miesto gatvėms.

     Įamžintas žymaus lietuvių mokslininko Algirdo Juliaus Greimo atminimas. A. J. Greimas, Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis, savo Tėvynę vėliau garsino semiotikos darbais Prancūzijoje.

     Ištiesta epocha Lietuvos aviacijos istorijoje — brigados generolo, lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio darbai. Jis, kaip ir Pranas Dovydaitis, ateitininkų kūrėjas, profesorius, žurnalų leidėjas, taip pat baigė tą pačią Rygiškių Jono gimnaziją. Nuo šiol ir jų vardais vadinsis dvi miesto gatvės.

     Gatvės pavadintos ir Tauro apygardos kūrėjo kunigo A. Yliaus bei dviejų šios apygardos vadų Z. Drungos ir A. Baltūsio vardais.

     Naujos miesto gatvės pavadintos jau išnykusių Sūduvos kaimų Budavisko, Išdagėlių, Šarkaičių, Panausupio, Užuoganų, Pavasakės, Raudonųjų šaltinių, Juodųjų šaltinių, Ringovėlės vardais.

     Svarstyta ir Kosmonautų gatvės pakeitimo R. Stankevičiaus vardu bei L. Giros pakeitimo Bergiš Gladbacho vardu klausimas. Marijampoliečiai draugauja su Vokietijos miestu Bergiš Gladbachu, o marijampolietis lakūnas bandytojas R. Stankevičius buvo realus kandidatas į Sovietų Rusijos kosmonautus. (Lietuvos aidas Nr. 228)

Skaityti daugiau: Tėvynėje

MOTERS SUKŪRIMAS

     Senose sanskrito knygose parašyta, kad vieną dieną Dievas, pasaulio Kūrėjas, norėdamas sukurti vyrui draugę, ilgai ilgai mąstė, iš ko ją padaryti. Staiga nušvito dieviškasis veidas: "Žinau, iš ko ją padarysiu", — tarė Dievas.

     Jis paėmė lapo lengvumą ir stirnos žvilgsnį, saulės spindulio linksmumą ir ūkanos ašarą; pridėjo vėjo nepastovumą ir kiškio baukštumą, povo tuštybę ir rūko švelnumą. Ir dar deimanto kietumą bei medaus saldumą, tigro narsą ir ugnies karštį, snaigės trapumą ir ledo šaltumą.

     Visa tai sumaišęs, Dievas sukūrė moterį, ją atidavė vyrui ir, mįslingai šypsodamasis, nuėjo.

♪♪♪♪

Naujos kai kurių žodžių reikšmės

Alpės— alpstančios moterys.

Alpinistas— dažnai alpstantis žmogus.

Alūnas— alaus mėgėjas.

Angliškas— pieštas anglimi.

Antibiotikai— vaistai nuo baimės.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■ 1995 m. kalėdinė eglė, pastatyta ir papuošta Šv. Petro aikštėje Vatikane, buvo atvežta iš Bavarijos girių. Ją dovanojo kunigaikštienė Gloria Thurn und Taxis, gyvenanti Regensburgo vyskupijoje. Šią eglę į Romą atlydėjo Regensburgo vyskupijos delegacija, vadovaujama vyskupo Max Muller.

■    Mons. J. Antanavičiaus nuomone, Panevėžio katedros parapija yra viena iš daugiausia vyskupijoje davusių kunigų. Daugiausia pašaukimų yra iš ministrantų, t.y. patarnaujančių Mišioms.

■    Spalio 5 d. pop. Jonas Paulius II pasakė kalbą Jungtinių Tautų visumos posėdžio 50-oje sesijoje. Joje popiežius gvildeno bendražmogiškojo paveldo, pagarbos skirtybėms, laisvės ir moralės klausimus. Kalbėdamas apie šiame šimtmetyje pažeistas tautų teises, paminėjo ir neteisėtą Baltijos valstybių įjungimą į Sovietų Sąjungą. “Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje”, priimtoje 1948 m., įtikinančiai kalbama apie žmogaus teises, tačiau tautų teisės dar nėra patenkinamai aptartos jokioje tarptautinėje sutartyje.

■    Rugsėjo 26 d. Vilniuje, Lietuvos menininkų rūmuose, buvo iškilmingai paminėtos kan. Mikalojaus Daukšos versto “Katekizmo” 400-sios metinės. Tai buvo pirmoji lietuviška (ir katalikiška) knyga, išleista Didžiojoje Lietuvos kunigaikštijoje.

Skaityti daugiau: Trumpai

    Šis “Laiškų lietuviams” numeris iliustruotas Algimanto Kezio nuotraukomis iš jo 1995 m. išleistos knygos “Grįžtamų paukščių preliudijos”. Arvydas Reneckis, supažindindams skaitytojus su šia knyga, rašo:

     “Grįžtančių paukščių preliudijos — tai antrasis autoriaus fotografijų leidinys apie grįžimą į Lietuvą. Pirmoji įspūdžių knyga per trumpą turistinį apsilankymą tėvynėje Lithuania — Through the Wall (Lietuva pro sieną) buvo išleista prieš dešimtį metų (1985) JAV. Stilistiškai sunku būtų palyginti šiuos du leidinius —jie be galo skirtingi. Fotografijų nepanašumas ir ta pati jų tema leidžia pajusti laiką kaip fotografijos meno magiją. “Lietuva pro sieną” vien dokumentinės fotografijos priemonėmis fiksuoja sovietinę Lietuvą — tėvynę, kurią autorius išvysta po keturių dešimtmečių. Realistinis pradas čia toks stiprus, kad kiekvieną vaizdą tarsi dokumentiniame filme autorius palydi išsamiu komentaru. Į šios knygos realizmą atkreipė dėmesį ne vien kolekcionieriai ir vaizduojamojo meno mėgėjai. “Lietuva pro sieną” tuometinės cenzūros požiūriu tapo draudžiamu leidiniu, o jos autorius valdžios nurodymu — nepageiduajamu, nebeįsileidžiamu į tėvynę asmeniu.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas