religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1995 / BIRŽELIS — JUNE / VOL. XLVI, NO. 6

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš Jėzuitų Generalinės Kongregacijos Romoje.
Viršelis ir skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus. Viršelyje panaudotas Vytauto Kašubos paminklo Gediminui projektas.
Lietuviškas raidynas — Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (ISSN 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except July/August, when bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Danutė Bindokienė

     Mūsų vyresnieji mėgsta tvirtinti, kad kadaise, gyvenant Lietuvoje, daug lengviau buvo galima atskirti metų laikus — nebūtinai reikėjo ir kalendoriaus. Kiekvienas metų laikas, ir net kiekvienas mėnuo, pasižymėjo savita nuotaika, darbais, gamtos ženklais. Lengva buvo dainuoti apie gegužio žiedus soduose ir pievose; gera minėti birželį, pakvipusį bijūnais, jazminais ir rožėmis, o šienapjūtės dalgių žvangėjimas aiškiai sakė, kad jau vasara.

     Gyvenant krašte, kur klimato zonos mainosi kone iš valstijos į valstiją, kur net amžina vasara nesiliauja džiuginusi žmones, sunkiau išgyventi pavasario džiaugsmą, snieguotos žiemos grožį ar rudens spalvingumą. Tad nėra ko stebėtis, jei

Šv. Ignaco altorius Romos Gesù bažnyčioje.

ir lietuvio, gyvenančio tokio “sumaišyto” klimato šalyje, metų laikų sąvoka kartais sutrinka.

     Tačiau mes mėnesius jau išmokome žymėti ir tautinių švenčių ar svarbių Lietuvai įvykių vardais. Čia jokia klimato zona netrukdo, nes tie vardai būdingi visiems lietuviams, nepaisant, kur jie begyventų. Joks kitatautis, pavyzdžiui, neįstengtų suprasti, kodėl mes žaliąjį, žydintį vasaros pradžios birželio mėnesį užsispyrę vadinti “baisiuoju”, bet lietuviams — bent vyresniesiems — bematant to vardo sąvoka aiški ir šiandien tiek pat opi, kaip prieš daugelį dešimtmečių.

Skaityti daugiau: DAUGIALYPIS BIRŽELIS

Antanas Saulaitis, S]

     Nuo vienuolijos steigėjo šv. Ignaco laikų suvažiavimas prasideda esamos padėties apžvalga, surinkta raštu per praėjusius metus. Medžiaga ateities planams kyla iš provincijų bei asmenų siūlymų (šį kartą 900), kiekvienos provincijos pasitarimo, atvykusių patirties. Iš 44 galimų temų, dalyviai išsirinko 16, kuriomis pasisakė, remdamiesi studijinių komisijų metmenimis.

     Svarstybų pobūdis įvairus, tačiau stengiamasi jas vesti dvasinga nuotaika, ugdoma susitelkimo valandėlėmis, malda, kasdieniškom bei šventiškom Mišiom, asmenišku ramiu laiku, atgaivos laikotarpiais, semiantis pavyzdžio iš šv. Ignaco Dvasinių pratybų bei Jėzaus Draugijos Konstitucijų dvasios, pirmųjų jėzuitų pasitarimo prieš puspenkto šimtmečio. Laikydamiesi tradicijos, stebi laiko ženklus ir numato ateities apaštalinio darbo kryptį bei pobūdį. Tai buvo 34—toji Generalinė kongregacija, kurių tarpai nenubrėžti, vyrauja tarp 8 ir 11 metų. Ryžtingumo dėlei balsuojant tegalima pasisakyti tik taip ar ne, nesusilaikoma, nekartojama, kas jau buvo kitų pasakyta.

     Pasaulinė spauda, net ir religinė, labiausiai dėmesį atkreipė į seimo dokumentą apie moterų vaidmenį Bažnyčioje bei visuomenėje. Kadangi šį kartą svarstybos ramios, be didelių įtampų, gilūs klausimai antraštėse nepastebėti ir tik per ilgus metus išryškės vienuolijos darbuose bei gyvenime, kaip ir Vatikano II nuosprendžiai Bažnyčioje per 30 metų tik iš dalies įvykdyti.

Skaityti daugiau: KRISTAUS PASIUNTINYBĖS TARNAI

Alfredas Gusčius

     Žymus lietuvių alpinistas Vladas Vitkauskas vieną po kitos įveikia aukščiausias kalnų viršūnes. Jo sportiniai rekordai užfiksuojami ir įvertinami objektyviai, protokoliškai. O kokie seismografai paliudys, kokius vidinio pasipriešinimo kalnagūbrius įveikia šio tvirto žmogaus siela? Fizinių viršūnių ataka, manau, seka po vidinių kliūčių nugalėjimo. Neįveikęs savo baimės, savo abejonių, prieštaravimų, neparuošęs savęs morališkai bei dvasiškai, neįkopsi ne tik į Himalajus, bet ir į mūsų Medvėgalį... Taip, morališkai silpnas žmogus į viršūnę neįkops, tačiau jis gali sugebėti kuo sėkmingiausiai nugarmėti į giliausią prarają. Silpnas žmogus gali atlikti didelius blogus darbus. Išgverusios, morališkai pakrikusios valdžios lyderiai sukelia šiurpias tragedijas (Ruandos, Čečėnijos ir kiti pavyzdžiai).

     XXI amžių žmonija pasitinka morališkai smarkiai pakrikusi. Panašiai, kaip ir antrąjį. Prisiminkime H. Sinkevičiaus romane “Quo vadis?” atsivertusio į krikščionis romėno patricijaus Vinicijaus laiške mylimajai Ligijai skaudžius klausimus: “Sakyk man, kaip žemė gali nešioti tuo pačiu metu tokius žmones kaip Apaštalas Petras, kaip Paulius Tarsietis ir Cezaris? Klausiu todėl, kad po tų Pauliaus pamokymų vakarą praleidau pas Neroną, ir žinai, ką ten išgirdau? Taigi pirmiausia jis pats deklamavo savo poemą apie Trojos sugriovimą ir ėmė skųstis, kad niekada nėra matęs degančio miesto”. (Savo maniakišką užgaidą šis tironas vėliau sėkmingai patenkino, liepęs supleškinti Romą — A.G.).

Skaityti daugiau: Į HIMALAJUS AR Į - PRARAJĄ?

Bernadeta Miliauskaitė-Harris

     Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: “Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?” Jis atsakė: “Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų”. Tas paklausė: “Kokių?” Jėzus atsakė: “Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk; gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį”. Jaunuolis tarė: “Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?” Jėzus atsakė: “Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane”. Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasišalino, nes turėjo daug turto (Mt 19, 16-22).

     Jaunuolis gyveno Jėzaus laikais kai pasaulyje dar nebuvo išsivystęs toks technologinis tobulumas kaip dabar. Jei tam jaunuoliui buvo sunku atsisakyti turtų tada, tai mums būtų dar sunkiau jų atsisakyti šiais laikais. Amerikoje esame pripratę prie gražių namų su televizoriais, videorekorderiais, kompiuteriais, mikroorkaitėmis, 2 ar 3 telefonais, garaže stovinčiais 2 ar 3 automobiliais ir t.t. Praeities patogumai pasidarė dabarties būtinumai.

     Skelbimai skatina mus neatsilikti nuo kitų ir įsigyti ne tik, ką jie turi, bet dar daugiau. Niekas nekreipia dėmesio į dešimtąjį Dievo įsakymą: “Negeisk nė vieno daikto, kurs yra tavo artimo”. Gyvenimo tikslas pasidarė malonumas.

Skaityti daugiau: KRAUKIME TURTUS DANGUJE

Algirdas Paliokas, S J

     Mama, aš tavo veido nemačiau tada, kai tu mane nešiojai. Aš nežinojau, kokios spalvos tavo akys, kokie plaukai, bet man gražiausia iš gražiausių tu buvai. Ramus aš augau lopšelyje, kuriame buvo visada šilta ir saugu. Augau labai greit ir žinojau, kad ne taip ilgai aš būsiu čia, nes man norėjosi daugiau erdvės, aš norėjau pamatyti saulę, debesis, klausytis vandens čiurlenimo ir paukščių čiulbėjimo... Bet labiau už viską aš norėjau matyti tavo akis, mama, girdėti tavo balsą ir tūkstančius kartų kartoti brangiausią man žodį “mama”.

Dalis generalinės kongregacijos dalyvių susimąstę sprendžia svarbias problemas.

     Kartą aš pajutau tavo nerimą. Jutau, kad verki, ir man buvo labai labai negera. Vis dažniau aš pajusdavau nerimo minutes, valandas, galiausiai jis taip įsigyveno tavyje, kad nepalikdavo tavęs net naktimis. O mano baimė, nežinau kodėl ir dėl ko, vis augo ir augo. Ir ne be reikalo. Atėjo diena, kai pajutau pasikėsinimą į mano lopšelį ir į mane, mama. Tada žaibu trenkė į mane didžiulis skausmas, kuris apėmė mane visą, sprogo manyje ir viskas nutrūko nežinios naktyje.

Skaityti daugiau: KAINO ŽENKLE

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS, MIC

1. Aptemęs gimdymas

     Mūsų galvosenoje yra apleista viena reikšmingiausių gyvenimo sričių, būtent gimdymas. Nėra kitaip esančio žmogaus, kaip gimdymo būdu. O gimdymo nėra kitaip, kaip lytinio santykio būdu. Gimdymas yra dviejų lyčių išgyvenimo vaisius. Tačiau tiek lytinis santykis, tiek kūdikio išnešiojimas motinos įsčiose, tiek jo atskyrimas nuo motinos yra apsupta kažkokios tamsos. Lytinis santykis mūsų galvosenoje dažnai yra sujungtas su nuodėmingumu. Gal kaip tik dėl to dažnai ir gimdymui užmetama nuodėmingumo skraistė. Gimdymo procesas yra slepiamas, kaip kažkas gyvuliško.

Generalinės kongregacijos dalyviai ant jėzuitų kurijos stogo Romoje.

     Į žmonijos lyčių skirtingumą mes įpratome žiūrėti, kaip į tokią sritį, kurioje susitinkama su žmogaus nuodėmingumu. Ir taip yra atsitikę, kad visa lytinė problematika susitalpino vien žmogiškos dorovės svarstymuose. Lyčių skirtingumas sudaro progą žmogaus nusikaltimams. To, aišku, negalima nematyti. Tačiau, nepaisant to, lytinis santykiavimas yra viena reikšmingiausių žmogiškos prigimties vertybių. Dviejų skirtingos lyties asmenų susijungimas sudaro Dievo žmogui suteiktą galimybę perduoti kitam individui savo prigimtį. Ne kas kitas, ne koks dėsningumas, bet pats žmogus turi galią savo prigimtį perduoti kitam.

Skaityti daugiau: GIMDYMO TEOLOGIJA

CHIARA LUBICH

"Tebūna ne mano, bet tavo valia!" (Lk 22,42).

     Ar atsimenate, kad tuos žodžius pasakė Jėzus savo Tėvui Getsemanės alyvų kalne? Jie nurodo reikšmę jo kančios, po kurios buvojo prisikėlimas. Tie žodžiai parodo ir Jėzaus vidinės kančios nepaprastą įtampą. Tai buvo tas Jėzaus vidinis skausmas, kuris sukėlė jo žmogiškos prigimties norą išvengti tokios mirties, kurios norėjo jo Tėvas.

Generalinės kongregacijos dalyvių Mišios Gregorianum universitete.

     Tačiau Kristus nelaukė tos dienos, kada jo valia sutiks su Dievo valia. Jis ją vykdė savo gyvenime visuomet. Jei Kristus tuo vadovavosi, tai toks ir kiekvieno krikščionio įsitikinimas turi būti. Todėl ir mes savo gyvenime taip pat turime vis kartoti: “Tebūna ne mano, bet tavo valia!”

     Bet mes, būdami net pakrikštyti, gal niekuomet taip negalvojame. Mums gali atrodyti kad šio sakinio prasmė reiškia tik kaip pasidavimą likimui, kada nėra pasirinkimo. Bet toks supratimas yra klaidingas.

Skaityti daugiau: TEBŪNA TAVO VALIA!

 (Konkurso jaunimo grupėje I premiją laimėjęs straipsnis)

Inga Sitaitė

     “Gerasis Dieve, nusižeminus prašau Tavo atleidimo, žinau, kad darau daugybę nuodėmių, todėl, Dieve, meldžiu pagalbos bandant tapti kitu žmogumi, prašau būti mano vidinėje kovoje tarp manęs ir mano ydų”.

     Baigiu maldą tvirtai pasiryžusi bent pabandyti geriau pažinti ir auklėti save, imu Vydūno filosofijos knygą “Sveikata jaunumas grožė”. Seniai jaučiu, kad man kažko trūksta, kažkas ne taip, bet niekaip nesuprasdavau, kas... Dabar aš žinau... Aš suprantu... Aš prisimenu, kaip mes apkalbinėdavome kitus ir kitas siaurame draugų ratelyje. Aš prisimenu...

     “Dieve, kaip man dėl to gėda, aš gailiuosi, Dieve, koks niekingas padaras aš esu, kuris moka kovoti tik su kitų ydomis, bet nemoka teisti savęs.

     Man gėda. Gėda — štai kodėl aš nusprendžiau keisti savo gyvenimą, keisti savo mąstymą. Bet aš esu silpna, man gali pritrūkti jėgų ir valios, todėl prašau, Dieve, neapleisk manęs”.

Skaityti daugiau: KITUS ĮVEIKTI GALI DAUG KAS, SAVE ĮVEIKTI GALI TIK ŽMOGUS

Audra Skučaitė

     Kiekvienas žmogus turi kūną ir dvasią. Dievas davė kūną tam, kad jis išreikštų žmogaus dvasią. Bet vienam žmogui sunku su kasdienybe grumtis, be galo sunku... Jis ieško draugų ir taip norom nenorom tampa visuomenės nariu.

     O kokia ta mūsų visuomenė? Jaunas žmogus, pradėdamas žengti pirmuosius gyvenimo žingsnius, susiduria su smurtu, pykčiu, pavydu, kurie tvyro kasdieninėje aplinkoje. Baisu apsidairyti ir realiai įvertinti vis sparčiau plintantį alkoholizmą, prostituciją, narkomaniją. Kas yra tie alkoholikai, prostitutės, narkomanai? Tai Lietuvos jaunimas!

     Dar taip neseniai mes visi džiaugėmės Lietuvos respublikos nepriklausomybe, dar taip neseniai Estija, Latvija ir Lietuva susikibo rankomis Baltijos kelyje. O kas darosi dabar? Dabar visi viską kopijuojamės iš vakarinių kaimynų, žaidžiame laisvę, norėdami parodyti, koks aš esu gražus ir turtingas... tuštuma! Dieve, nejaugi visuomenė jau pamiršo tai, kad visai neseniai mūsų broliai ir seserys savo krauju rašė žodį “LAISVĖ”! Deja, tai prisimena tik pedagogai, medikai, dvasininkija, o visi kiti pardavinėja save.

Skaityti daugiau: Mes ateinam sukurti, prabilti...

Irena Lukoševičienė

     Šeima egzistuoja nuo neatmenamų laikų įvairiomis formomis ir išgyvena daug pasikeitimų savo gyvenimo kelyje. Nors šeima turi vieną svarbiausių funkcijų — sukurti ir atvesti pasaulin žmogų, mes ne visuomet suprantame jos esmę ir skiriame reikiamą dėmesį pasiruošimui šeimos gyvenimui ir pagalbai šeimai. Dar ir šiais moderniais laikais mes einame į šeimos gyvenimą manydami, kad viskas vyks automatiškai. Girdime vyresniųjų pastabas: “O kas mus mokė — ir ko mums trūko?” Tuo tarpu kad pastatytume namą, tiltą ar nutiestume kelius, reikia pasiruošusio specialisto ir pan.

     Šiais laikais vykstantys pasiketimai turi įtakos šeimos gyvenimui, svarbiausia, vienam iš pagrindinių šeimos tikslų — kurti žmogų.

     Kada šeimoje iškyla sunkumų ieškant išeities ir sprendimų, tenka pradėti analizuoti tuos susipynusius gyvenimo siūlus, geriau suprasti, “kas” daugiau nebeveikia, “kodėl” ir “kokios” priežastys, “ką” reikėtų taisyti, “ką” reikėtų pakeisti, “ką” galima papildyti ir t.t. Šeima yra institucija, sistema, — galima vadinti tuo vardu, kuris mums geriausiai priimtinas, o jos sąvoka sugrįžta prie to paties — tėvų, vaikų, jų šeimos židinio ir aplinkos, kurioje jie gyvena, jų praeities kraičio ir ateities vizijos.

     Todėl ir svarbu, kad žmogiškos buities ir vystymosi tyrinėtojai atrado tuos išeities taškus, pagal kuriuos lengviau suprasti, kas tikrai vyksta šeimos gyvenime ir kaip, iškilus sunkumams, pradėti spręsti problemas, svarbiausia — kaip mėginti užbėgti toms problemoms už akių.

     Šeimos tęstinumas ir kelių generacijų istorija sudaro galimybes iš šeimos gyvenimo patirties sukurti gyvenimo mokyklą, kuri, remiantis prasmingais praeities išgyvenimais, galėtų garantuoti naudą dabarčiai ir padėtų išvengti klaidų ateičiai.

Skaityti daugiau: Šeimos gyvenimo ciklai

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S J

Atitikti ką ar atitikti kam?

     Tik atitikti ką\ Prisiminkime visos Lietuvos patarlę: Atitiko kirvis kotą (ne kotui!).

     Atitikti kam pradėjo plisti nekūrybiškai iš-sivertus iš rusų kalbos sootvetstvot’ čemu. Rusų kalboje šis veiksmažodis valdo naudininką, o mūsų kalboje turi eiti tik su galininku. Todėl taisytini sakiniai: Darbas atitinka reikalavimams (=reikalavimus); Drabužis atitiko jo ūgiui (=ūgį)\ Paskyrė vaidmenį, kuris atitiko jos išorei ir charakteriui (=jos išorę ir charakterį', kas kita: kuris tiko jos išorei ir charakteriui, nes atitikti ką, bet tikti kam).

     Atitikti yra vadinamasis tranzityvinis (t.y. valdantis galininką) veiksmažodis. Kai toks veiksmažodis gauna neiginį, su juo vartotinas vadinamasis neiginio kilmininkas. Taigi turi būti: Gaminys neatitinka nustatytų standartų (ne nustatytus standartus, dar blogiau — nustatytiems standartams)', Tokie vertiniai neatitinka lietuvių kalbos sistemos (ne sistemą ar dar blogiau — sistemai).

     Atitikimas, neatitikimas visada reikalauja ne galininko, o kilmininko, bet šis sakiniui dažnai netinka stilistiškai, todėl geriausia verstis šalutiniu sakiniu arba kitaip: Tikrinamas medžiagų atitikimas techninėms sąlygoms (būtų nestilinga ir nelabai aišku. Tikrnamas medžiagų atitikimas techninių sąlygų, todėl geriau: Tikrinama, kaip medžiagos atitinka technines sąlygas); Skaudus buvo jos susikurto pasaulio neatitikimas tikrovei (=jos susikurto pasaulio ir tikrovės neatitikimas). (Jonas Šukys)

Skaityti daugiau: Kalba

ALDONA PUIŠYTĖ

Vidudienis

     O žydintis sodas, žiedynų kvapais mus nugirdęs.
     O saldus kaitrumas! Toli dar, toli lig laidos. —
     Pro vynuogę spindulius žeria ji mudviem į širdis.
     Ir bičių dūzgimas svaigus toks vyšnyno žieduos.

     Štai šoka ratu jos, sugrįžę iš kvepiančių pievų.
     Darbštuolės, prie avilio dūzgia: skubėkit medaus! —
     Aplenkus nuodingąjį augalą, leidžiasi bitė į pienę.
     Kaip bitė su žiedu čia siela su siela draugaus...

     Didysis mednešis! Žėri žiedadulkėm dvelkiantis oras.
     Sargybinės bitės kaip vaidilutės budės prie laktos.
     Jau lekia pro šalį vagišių plėšriųjų geliantis šuoras.
     Tik žiedlapiai žemėn pabirs nuo šakos palenktos...

     Kai žydintis sodas smilkina žiedų daugiakvapį kodylą,
     Nušvitusių sielų artumą palaimina aukštas dangus.
     Iš Viešpaties rankų skaidrioji vidudienio mūsų idilė.
     Žiedais apsipylęs — prie kelio — erškėtis dygus. —

Skaityti daugiau: EILĖRAŠČIAI

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

ŠEŠTAKLASIO ROMANAS

     Pirmajame moksleivių kūrybos konkurse, kurį surengė “Šiaulių krašto” laikraštis, dalyvavo per trisdešimt moksleivių iš Šiaulių ir aplinkinių rajonų. Jauniausioji konkurso dalyvė buvo šiaulietė penktokė Indrė Jankauskaitė, o šeštokas Artūras Karosas iš Šiaulių komisijai patiekė net detektyvinį romaną “Rojaus miestelis”. Pagrindinius prizus vertintojai paskyrė šiauliečiams dvyliktokams Aurimai Gaubšaitei už poeziją ir Tomui Janeliūnui už prozą. (Lietuvos rytas Nr. 31)

AREŠTINĖJE... LENINAS

     Apie V. Lenino paminklo nuotykius Jonavoje “Respublika” rašė prieš trejetą metų. Centrinėje miesto aikštėje buvęs vadas iškilmingai atsistojo 1984 metais. Po 7 metų, perpūstas žvarbaus Atgimimo vėjo, vieną naktį slapta pasišalino iš aplink jį jau gerokai ūgtelėjusių eglaičių draugijos. Pasislėpė komunalinių įmonių kombinato teritorijoje. Ten jį aptiko spalvotųjų metalų sanitarai. Pirmiausia nupjovė bronzinį pirštą ir, matyt, gavę teigiamus kraujo, atsiprašau, bronzos tyrimų rezultatus, 1992 metų pavasarį 2,6 tonos sveriantį vadą pavogė... Tai buvo patys kombinato sargai... Slėpė kaime po malkomis... Policininkai rado. “Metalistus” nuteisė, o Vladimirui Iljičiui teisėjai greižtai prisakė grįžti į sandėlį, senojon vieton. Tačiau tokio “neramaus” įnamio komunalininkai kratėsi kaip velnias kryžiaus. Ir atsikratė...

     Štai jau 3 metai, kai buvęs proletariato vadas įkalintas Jonavos policijos kieme. Tikrąja to žodžio prasme — įvarytas į kampą. Stovi liūdnas po lašais, nesuprasdamas savo kaltės, su nutukusia lyno kilpa ant kaklo... (Respublika Nr. 51)

Generalinės kongregacijos dalyviai posėdyje.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Gydytojas žiūri į ligos istoriją ir sako paciento žmonai:

—    Jūsų vyras visiškai sveikas, ponia. Tai patvirtina analizė ir rentgeno nuotraukos.

Moteriškė žvilgteli į sumišusį vyrą ir sako:

—    O ar negalima, daktare, padaryti skrodimą, kad aš būčiau visiškai rami?

★ ★ ★

Studentas medikas laiko Lietuvoje sovietų laikais valstybinį egzaminą. Stovi du skeletai. Egzaminatorius prašo apie juos papasakoti. Studentas tyli.

—    Studente, nejaugi taip sunku? Žiūrėkite — vienas skeletas truputį mažesnis, kitas truputį didesnis. Na? Ir ko gi jūs mokėtės per tuos šešerius metus?

Studentas pablyško:

—    Nejaugi tai Marksas ir Engelsas?

Skaityti daugiau: Šypsuliai

► Pasaulinė jaunimo diena, įvykusi 1995 m. sausio mėnesį Maniloje, Filipinuose, pop. Jono Pauliaus II lankymosi metu, laikoma labai gerai pavykusia. Kadangi ten galėjo dalyvauti tik nedidelis skaičius europiečių, Europos jaunimo diena buvo surengta rugsėjo 6 - 10 d. Italijoje, Loreto mieste.

► Šalia Kryžių kalno ketinama sukurti Kristaus kančių kelio stotis. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas mons. Kleopas Jakaitis žinąs, kad tokios stotys ten buvusios ir seniau. Šiam ketinimui yra ir priešingų nuomonių: didelis žmonių antplūdis galįs nuniokoti kalną.

► Lietuviai jėzuitai šiuo metu studijuoja Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje, Italijoje ir JAV.

► 34-ji Jėzaus draugijos generalinė kongregacija Romoje baigėsi kovo 22 d. 220 jėzuitų iš 60 šalių 77 dienas svarstė savo uždavinius ir veiklos kryptį. Posėdžiuose buvo kalbama 47% angliškai, 31% ispaniškai, 15% prancūziškai, 6% itališkai ir 1% vokiškai. Lietuviams jėzuitams atstovavo kun. Antanas Saulaitis, SJ. Netolimoje praeityje tokios kongregacijos vyko 1965, 1974 ir 1983 m.

► Kun. Jonas Boruta, SJ, Lietuvos jėzuitų provinciolas, balandžio mėn. vedė rekolekcijas Jėzuitų koplyčioje Čikagoje, Pal. Jurgio Matulaičio misijoje Lemonte ir Dievo Motinos par. bažnyčioje Clevelande.

Skaityti daugiau: Trumpai

“Laiškų lietuviams” metinė šventė

      Šių metų šventė buvo balandžio 30 dieną. Po Mišių koplyčioje programa vyko Jaunimo centro didžiojoje salėje, kuri buvo pilna svečių. Pirmiausia buvo konkurso premijų įteikimas laimėtojams. Vertinimo komisijos sekretorei Marijai A. Jurkutei perskaičius protokolą, paaiškėjo laimėtojai.

Suaugusiųjų grupėje

I    premija (150 dol.): Marija Stankus-Saulaitė (Oakville, CT).

II    (100 dol.): Pranas Pučiliauskas (Vilkaviškis) ir Aušra Mongirdaitė (Ariogala).

III    (75 dol.): Janina Lukoševičienė (Vilnius) ir Irutė Valantonė-Garuckienė (Kėdainiai).

IV    (50 dol.) Mečislovas Pocevičius (Alytus) ir Jonė Šuopytė (Šiauliai).

V    (30 dol.) Indrė Bartašiūnienė (Čikaga), Anelė Švabaitė-Brazauskienė (Kaunas) ir Elena Šidlauskienė (Telšiai).

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas