JUOZAS VAIŠNYS
Juozas Vaišnys (1913 m. lapkričio 1 d. Trakiškiuose, Marijampolės apskritis – 2001 m. gruodžio 19 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos kunigas, žurnalistas, kalbininkas, skautų veikėjas.
Kun. Juozas Vaišnys gimė 1913 m. lapkričio 1 d. Augo Marijampolėje, kur gerais pažymiais baigė Rygiškių Jono gimnaziją.
1934 m. baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į jėzuitus. 1937 m. išvyko į Austriją studijuoti filosofijos Insbruko universitete. Italijoje baigė filosofijos studijas, 1943 m. baigė Grigaliaus universiteto Romoje Teologijos fakultetą, įšventintas į kunigus.
Filosofiją studijavo Insbruke, taip pat Romoje; dvejus metus mokėsi teologijos ir atliko tercijatą, vėliau šiaurinėje Italijoje vadovavo Marijos sodalicijai, šiandien plačiai žinomai krikščioniškojo gyvenimo bendruomenei, ir katalikiškajam jaunimui. Be to, Turino jėzuitų namuose dirbo vyresniojo pagalbininku ir mokytojavo Genujos jėzuitų gimnazijoje, kur vadovavo skautams. Čikagoje ėmus kurtis lietuviams jėzuitams, tėvas J. Vaišnys 1949 m. šiame mieste aktyviai įsitraukia į skautiškojo jaunimo gyvenimą. Jis ėjo įvairias pareigas: buvo brolijos ir Amerikos rajono dvasios tėvas, kursų vedėjas, stovyklų, suvažiavimų organizatorius ir vadovas. Už sėkmingą veiklą apdovanotas Lelijos ordinu ir pakeltas vyresniuoju skautininku.
Mokytojavo Genujos jėzuitų gimnazijoje. 1949 m. persikėlė į Čikagą, kur buvo Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis dvasios vadovas ir vadovavo įvairiems kursams bei suvažiavimams.
1950–2000 m. įsteigė religijos ir tautinės kultūros žurnalą „Laiškai lietuviams“, 1950–1963 m. ir 1969–2000 m. jo redaktorius. 1971–1978 m. Lietuvių žurnalistų sąjungos pirmininkas. Vedė lietuvių kalbos pamokas per JAV lietuvių radiją. Jo archyvas perduotas Pasaulio lietuvių archyvui.
Apdovanotas Lietuvos skautų sąjungos Lelijos ordinu (1966 m.) ir Geležinio vilko ordinu (1972 m.).
Be to, jis buvo Lietuvių katalikų mokslų akademijos ir nuo 1977 m. Lituanistikos instituto narys. Taip pat garsėjo kaip aktyvus žurnalistas, gimtosios kalbos puoselėtojas. Kartu su A. Klimu išleido vadovėlį „Dabartinės lietuvių kalbos rašyba” (1982) ir knygą „Praktinė lietuvių kalbos vartosena” (1985).
Jo giminaičiai partizanai Juozas Vaišnys (1915–1945) ir Vytautas Vaišnys (1919–1945) žuvo Kalniškės mūšyje Lazdijų rajone.
KĘSTUTIS TRIMAKAS
Kun. prof. dr. K. Trimakas gimė 1930 m. liepos 12 d. Kaune. Pokario metais išvykęs iš Lietuvos, 1948 m. baigė Miuncheno lietuvių gimnaziją. 1949 m. atvykęs į JAV įstojo į jėzuitus. Vestono koledže baigė filosofijos ir teologijos mokslus, Bostono koledže įgijo humanitarinių mokslų magistro laipsnį.
1960 m. buvo įšventintas kunigu ir Bostono katalikiškajame universitete (Boston Catholic University, Weston Boston) 1961 m. apsigynė teologijos mokslų licenciatą.
1969–1972 m. Čikagos Lojolos universitete studijavo psichologiją, apgynė daktaro disertaciją.
1972 m. Čikagos Lojolos universitete (Loyola University, Chicago) socialinių (psichologijos) mokslų srityje apgina disertaciją, už kurią suteikiamas mokslų daktaro (Ph.D) laipsnis.
1982 m. Čikagos Lojolos universitetas (Loyola University, Chicago) kun. prof. dr. K. Trimakui suteikia pedagoginį profesoriaus vardą.
Nuo 1977 m. Lituanistikos instituto bendradarbis. Nuo 1960 m. žurnalo „Laiškai lietuviams“ viceredaktorius, 1962–1969 m. – vyriausias redaktorius, 1975–1983 m. – žurnalo „Ateitis“ vyriausias redaktorius, 1980–1991 m. – vienas žurnalo „Aidai“ redaktorių. [1] Dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, jo profesorius.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kun. prof. dr. K. Trimakas nuo 1992-ųjų iki 2008- ųjų dėstė Lietuvos aukštosiose mokyklose įvairias mokslo šakas: dogminę teologiją, psichologiją, ilosoiją ir antropologiją. Kaip antai 1992–2008 metais Katalikų teologijos fakultete Vytauto Didžiojo universitete; 1996–2005 m. Kretingoje, Šv. Antano religijos studijų institute prie Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete; 1998–1999 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Katechetikos katedroje; 2004–2007 m. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Katalikų tikybos katedroje; 2005–2006 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedroje; taip pat Kauno ir Vilkaviškio kunigų seminarijose. Kun. prof. dr. K. Trimakas dėstė bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams. Jubiliatas daug metų buvo VDU senato narys. Profesionali dėstymo metodika buvo pristatoma paskaitų, seminarų, konsultacinių pratybų, savarankiško darbo, savikritikos analizės bei išankstinių strategijų sudarymo formomis.
Kun. prof. dr. K. Trimakas, be aktyvios pedagoginės veiklos, išryškėjo ir kaip mokslininkas, tyrėjas. Jis vadovavo Pasaulio lietuvių bendruomenės 1985 metais rengtai sociologinei apklausai apie lietuvių išeivių tautinę sąmonę keturiuose pasaulio žemynuose: Europoje, Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Publikavo 17 mokslinių monograijų, iš kurių šešios skirtos teologijos ir psichologijos tematikai. Be mokslinių monograijų ir studijų, kun. prof. dr. K. Trimakas yra išleidęs ir atskirų teologijai skirtų leidinių. Dirbdamas teologijos mokslo srityje, nepaliko nuošalyje ir psichologijos – paskelbė šešias studijas. Įvairiuose moksliniuose leidiniuose yra pasirodę beveik 100 mokslo straipsnių.
Kun. prof. dr. K. Trimakas aktyviai reiškėsi ir mokslo žurnalų redakcinių kolegijų veikloje. Jis ilgą laiką vadovavo kultūros žurnalo „Aidai“ mokslo skyriui, o atvykęs į Lietuvą nuoširdžiai talkindavo Lietuvos mokslo žurnalų Logos ir Soter redakcinėms kolegijoms. Būdamas jų nariu, recenzavo straipsnius, redagavo juos, skatino jaunuosius mokslininkus rašyti ir publikuotis.
Mokslininkas, pedagogas ir kunigas prof. dr. K. Trimakas paliko neišdildomą atminimą jo paskaitų klausiusiems studentams ir su juo bendravusiems bendradarbiams.
Sukaktuvininką sveikina visi jo studentai, kolegos, bičiuliai ir akademinė bendruomenė Lietuvoje. Norėtume pagarsinti keletą studentų pasisakymų apie Jubiliatą.
Studentė Rūta iš Klaipėdos sako: „Išklausiusi kun. prof. dr. K. Trimako paskaitas supratau, kad gyvenime žmogus nėra vien medžiaginė būtybė, bet ir dvasinė. Dėstytojas man padėjo suvokti, kad įvykiai gyvenime yra perspėjantys, tad reikia siekti kuo glaudesnio santykio su Aukščiausiuoju.“
Studentas Romas iš Kretingos prisimena, jog kun. prof. dr. K. Trimako dėstymas išsiskyrė, nes buvo parodoma, kad „tikėjimas padeda save suprasti bei suvokti iškilus egzistencinio apsisprendimo klausimams, ypač jaunystės krizės metu, kurią galima įveikti atsigręžus į Dievą. Jis mokė, kad jaunystėje jaunas žmogus turi pasistatyti dvasinius pamatus.
Nuoširdžiai ačiū“.
Studentai ir dėstytojai iš Vilniaus atsimena, jog Jubiliatas ne vienam iš jų atskleidė, kad „per studijas, tarsi veidrodį, gali save pažinti. Net prisiliečiant prie asmeninės mirties priėmimo, ramybės sampratos, suvokimo“.
Kun. prof. dr. K. Trimako gyvenimas ir kūryba – tai didelis indėlis į Bažnyčią ir teologijos mokslą.