religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1993 / GRUODIS — DECEMBER / VOL. XLIV, NO. 12

Minėdami Išganytojo atėjimą į šį pasaulį,
prašome, kad jis pripildytų visų skaitytojų, bendradarbių bei rėmėjų
širdis tikro kalėdinio džiaugsmo ir
laimintų mūsų žingsnius ateinančiais metais!

Leidėjai, Redakcija, Administracija

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš redaktoriaus auksinio kunigystės jubiliejaus iškilmių. Viršelio piešinys — dail. Rasos Sutkutės.
Apdaila — Teresės Bogutienės.

     The statement of ownership, management and circulation LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians — is published monthly except July and August, when bi-monthly. Its publishers and owners are the Jesuit Fathers of Della Strada, Inc. The purpose, function, and non-profit status of this organization and the exempt status for Federal income tax purpose have not changed during the preceding 12 months. The editor is Rev. Joseph Vaišnys, SJ. The managing editor is Mrs. Aleksandra Likander. The offices of editors, publishers and management are located at 2345 West 56th Street, Chicago IL 60636. In the preceding 12 months “Laiškai Lietuviams” averaged a press run of 2,237. Totai distribution 2,197 copies, mail subscription — 2,057, free distribution — 140. None (0) distributed to news agents and none (0) sold through dealers, and 40 copies are left over. Annual subscription is $15.00, single copy — $1.50. Second class postage paid at Chicago, IL.

 (KALĖDŲ PROGA)

VYSK. JOSEF WERT, S J

     Šis vyskupas artimas Lietuvai tuo, kad tais sunkiais sovietinio režimo laikais, kai į dvi katalikų seminarijas Sovietų Sąjungoje buvo priimami tik lietuviškai kalbantys ir Latvijoje — latviškai, jis, atitarnavęs kariuomenėje, atvyko į Lietuvą, įstojo į Jėzaus Draugiją, išmoko lietuviškai, baigė Kauno kunigų seminariją, metus praktikavosi Lietuvoje, po to Karagandoje dirbo kartu su A. Dumbliausku, SJ, o būdamas klebonu Markso mieste (Pavolgis), šis jaunas vokiečių tautybės kunigas buvo konsekruotas vyskupu. Jo vyskupija tęsiasi nuo Uralo iki pat Ramiojo vandenyno, centras Novosibirskas.

     Ir vėl prisiartino Šventas Kalėdų laikas, ir milijonai mūsų planetos žmonių išgirs Šv. Rašto žodžius: “Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats, Mesijas (Lk 2,10-11). Šiuos žodžius angelas pasakė piemenims, kurie tą naktį saugojo bandą. Jie nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir Kūdikį, gulintį ėdžiose. Pagarbinę Kūdikėlį ir palikę savo kuklias dovanas, piemenys grįžo, visiems skelbdami džiugią žinią apie Mesijo atėjimą. Išgirdusieji stebėjosi ir garbino bei šlovino Dievą.

“Štai aš jums skelbiu didį džiaugsmą... jums gimė Išganytojas!” (Lk 2,10-11)  Zitos Sodeikienės piešinys

     Praeis 30 metų, ir Kristus keliaus Palestinos keliais, visur skelbdamas Gerąją Naujieną-Evangeliją. Po prisikėlimo jis lieps savo mokiniams: “Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios” (Mt 28,19).

Skaityti daugiau: GANYTOJIŠKAS LAIŠKAS

KUNIGAS JONAS

“Štai aš skelbiu jums didelį džiaugsmą” (Lk 2,10)

     Betliejiečiai nustebo, bet nesidžiaugė jiems piemenų pranešta naujiena. Nesidžiaugė, nes netikėjo. Nesmerkiu jų netikėjimo. Vargiai ar pats būčiau patikėjęs. Ir štai kodėl.

     Izraelio tauta labai laukė pažadėtojo mesijo. Jis gi išvaduos okupantų pavergtą tautą. Žinoma, vaduotojas turės būti jeigu jau ne karalius ar karalaitis, tai bent pogrindyje gerai pažįstamas, patikimas, drąsus vyras. O dabar čia keletas piemenų skelbia mesiją — kūdikį. Dar geriau — gimusį kalno urve ir gulintį gyvulių ėdžiose! Kas gali patikėti!? Tegul piemenys ir dievažijasi, kad jiems tai pasakęs pasirodęs angelas, ir net daugybė angelų giedoję “Garbė Dievui aukštybėse...”, tačiau betliejiečiai nepatikėjo ir nė vienas nenubėgo nors pasižiūrėti, ar tikrai tame urve yra koks naujagimis.

     Vargiai kas nors būtų tuo patikėjęs, nes, įsižiūrėdamas į tą gležnutį kūdikį, į jo jaunutę vargingą motiną ir paprastą darbininą tėvą, į gyvulių priterštą urvą, tikėti, kad čia yra Viešpats Mesijas? Ne! To jau per daug sveikam protui...

Skaityti daugiau: KALĖDINĖS MINTYS

 (Aniceto Tamošaičio, SJ, pamokslas akademinio Skautų Sąjūdžio suruoštose iškilmėse paminėti “Laiškų lietuviams” redaktoriaus auksinę kunigystės sukaktį)

     Kai Viešpats Kristus šventė su savo mokiniais Paskutinę vakarienę, jo širdis nepaprastai ilgėjosi, kad tie mokiniai ir vėliau jų laimėsimi žmonės būtų viena. Tas ilgesys aidi ir iš jo žodžių, ir iš veiksmų, ir iš jo, kaip vyriausiojo kunigo, maldos, kai, pakėlęs akis į dangų, meldė Tėvą: “Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje, ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse!”

     Galima sakyti, kad mumyse, kurie esame gausiai susirinkę į šiuos Dievo namus, tas Kristaus ilgesys išsipildo. Mus gi čia jungia į viena džiaugsmas, kuriuo tvaska jubiliato, tėvo Juozo Vaišnio, širdis, ir kuriuo dalytis esame suėję.

Dalis svečių prie garbės stalo. Iš kairės: fil. S. Miknaitis, kons. V. Kleiza, jubiliatas, fil. E. Korzonas, prel. J. Prunskis, kun. J. Kidykas.   J. Tamulaičio nuotr.

     Kai buvau pakviestas sakyti šių iškilmių pamokslą, užklausiau save, ar nėra kokio nors įvaizdžio, kuris trumpai ir taikliai suglaustų tėvo Juozo gyvenimą. Atrodo, kad tokį įvaizdį arba objektą radau. Jį paaiškinsiu, pradėdamas nuo vienos lentelės. Ji gal paprasta, bet su nepaprasto svorio ten įrašytu tekstu. Turbūt dauguma mūsų dar prisimename, kaip anksčiau, prieš II-jį Vatikano Suvažiavimą, kunigas kiekvienas Mišias baigdavo 4-sios evangelijos pradžia arba prologu: “Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas”. Ant altoriaus, menate, skaitančio kunigo patogumui kaip tik būdavo pastatyta lentelė su tuo svariuoju tekstu, išreiškiančiu didžiąją Įsikūnijimo paslaptį, pagrindinį įvykį žmonijos išganymo istorijoje. Todėl ir ties vieta, kur sakoma, kad tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarpe mūsų, kunigas su visa bažnyčia priklaupdavo.

Skaityti daugiau: DIEVO PALAIMINTAS DERLIUS

 (Minint Kražių skerdynių 100 metų sukaktį)

ELENA ŠIULIAUSKAITĖ

     Švenčiant 100 metų sukaktį nuo tų tragiškų įvykių, išgarsinusių nedidelį Kražių miestelį ir didelės dvasios jo žmones, Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai. Negalima sakyti, kad Kražiai — nežymi vieta. Atvirkščiai. Reikia tik nupūsti laiko dulkes, slepiančias jos garbingą praeitį.

     Kražiai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose 1253 metais. 1394 metais minima Kražių pilis, o 1416 m. pastatoma bažnyčia. Jai sudegus, jėzuitai Kražiuose pastatė kitą —    gražiausią visoje Žemaitijoje. Čia kūrėsi vienuolynai, buvo įsteigta aukštesnioji mokykla —    kolegija, XVII-XVIII a. veikė mokyklinis teatras, 100 metų gyvavo kunigų seminarija. Kražiai tapo žymiausiu švietimo centru Žemaičių žemėje. Visa tai turėjo labai didelę įtaką žmonių dvasiniam brendimui, kuri išryškėjo kritinėje situacijoje.

     Minint Kražių skerdynių sukaktį, planuojama išleisti knygą šia tema: bažnyčios gynimui įamžinti šventoriaus vartuose numatoma įrengti skulptūrinę kompoziciją. 1992 m. liepos 16-30 dienomis Lietuvių Katalikų Mokslo akademijos iniciatyva Kražiuose vyko kompleksinė mokslinė ekspedicija.

Scenos papuošimai. Dešinėje — garbės stalas.   J. Tamulaičio nuotr.

     1993 m. gegužės 22 d. Vilniuje Šv. Kazimiero bažnyčioje įvyko Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos konferencija “Kražių skerdynių 100 m. jubiliejų pasitinkant”.

Skaityti daugiau: TAIP REIKIA GINTI BAŽNYČIĄ IR TĖVYNĘ

CHIARA LUBICH

     Šie žodžiai užbaigia tą dalį laiško romiečiams, kuriame šv. Paulius rodo krikščionį tokį, kuris savo gyvenime vadovaujasi artimo meile. Iš tikrųjų, krikščionys yra šaukiami garbinti Dievą tuo nauju būdu, vadovaujant Šventajai Dvasiai, kuri mūsų širdyse tokią meilę sukelia (žr. Rom 12,1).

     Susumuodamas tos dalies turinį, apaštalas tvirtina, kad artimo meilė veda mus tobulai į Dievo valios vykdymą ir įstatymo esmę (įsakymus). O artimo meilė yra gražiausias ir autentiškiausias būdas reikšti mūsų meilę Dievui.

 “Taigi meilė — įstatymo pilnatvė”

(Rom 13,10).

     Tačiau ką konkrečiai reiškia žodis “tobulai”?

     Ankstesnės apaštalo laiško eilutės gali duoti šviesos.

     Jose jis aprašo tą meilę, jos įvairų reiškimąsi ir pasekmes.

     Pirmiausia, tikroji artimo meilė “nedaro nieko pikta” (Rom 13,10). Ji padeda mums gyventi pagal visus Dievo įsakymus, be jokios išimties (žr. Rom 13,9).

     O tų įsakymų tikslas padėti mums išvengti visokio blogio sau ir artimui. Toji meilė, padėdama mums patiems išvengti klaidų, skatina mus padėti ir artimui taip, kaip galime ir išmanome visokiais būdais (Rom 12, 6-9).

Skaityti daugiau: MEILĖ - ĮSTATYMO PILNATVĖ

Tokia tamsi, niūri naktis!
Tolyn— tamsyn —
Sutemo žemėje visoj...
Gūdu ir šalta —
Ir tyliai gęsta žvaigždė danguje.
Ar dar beras atėjęs Dievo Žodis,
Ar į Betliejų kelią besuras?

Uždekit žiburius!
Uždekit, žmonės, žiburius širdžių!
Uždekit—
                Meilės ir Gerumo...
                Užuojautos...
                Jautrumo,
                Broliškumo liepsną!
Paduokite rankas vieni kitiems,
Kad vėl sušiltų širdys!
Kad brolis brolį žemėje pažintų!..

Uždekit žiburius,
Kad tamsią nuodėmingą naktį
Pro jus ir vėl— kaip tąsyk —
Nepraeitą
Betliejaus Kūdikis,
Neradęs šilumos,
Kampelio prisiglausti...
Kad nenueitų vėl
                pas asilą ir jautį...

Uždekit žiburius! O, broliai!..
Uždekite tiesos žvakes,
Kad melo šaltis
sukaustytų ir pavergtų širdžių nenumarintų!

Skaityti daugiau: Uždekit žiburius!

 (Konkurso suaugusiųjų grupėje IV premiją laimėjęs rašinys)

MARIJA ALDONA JURKUTĖ-BRAŽIŪNIENĖ

Mano mergytė guli didžiulėje ligoninės lovoje. Ant sienos — mažutis paveikslėlis. Jame pavaizduota papurgalvė, supanti lėlę. Tame pačiame paveikslėlyje mano mergaitės pavardė, vardas, amžius — penki mėnesiai. Ant staliuko — puokštė erškėtrožių. Atokvėpiais tarp skaudžių adatų, vaistų ir gydytojų apžiūrėjimo — ji šypsosi. Tada man atrodo, kad tame paveikslėlyje taip laukta mano maža dukrytė. Budžiu šalia jos, o kartais užsimiršusi lenkiuosi pabučiuoti. Ir visada atsimušu į stiklą. Ji guli po stikliniu gaubtu. Po juo — grynas oras. Ir jos gyvenimas. Beata dar nieko nežino ir nieko nesupranta, kitaip — ką atsakyčiau į klausimą: “Mamyte, o kodėl mano širdelė su skylutėmis?”

     ... Svetimai, nepažįstamai motinai gimė duktė. Ir man duktė. Beata buvo visai mažutė. Ji tik vieną kartą klyktelėjo ir nutilo. Dabar atrodo, kad jau tada žinojau, jaučiau ir supratau, kodėl ji taip staiga pavargo. O tos motinos mažytė svėrė penkis kilogramus. Kitą rytą pradėjo nešioti juokingus ryšulėlius. Vienas verkiantis kamuoliukas. Kitas. Va, savo lėlę gauna toji moteris. Aš dar rami ir laiminga, nes žinau, kad tuoj atneš ir manąją. Bet įeina gydytoja ir sako žodžius, kurie ir šiandien tebeskamba ausyse: “Jūsų vaikutis silpnas”. Ir viskas. Tik šie žodžiai — diena po dienos. Nepažįstamoji guli šalia, ir aš matau, kaip piktai ji paima dukrą, nemaitina jos ir visai ramiai guli, kai toji gailiai verkia. Negalėjau suvokti, kaip gali būti žemėje mama, kuri nesidžiaugia štai tokiu bejėgiškai verkiančiu padarėliu. Vėliau ji visai atsisakė maitinti. Nepadėjo nei gydytojos įkalbinėjimai, nei mūsų priekaištų pilni žvilgsniai.

Skaityti daugiau: MĖLYNIEJI SVIEDINIAI

JONAS LAURIŪNAS, SJ

6. Pakeltos Rankos

     Biblija pasakoja, kaip izraelitai, keliaudami į senąją tėvų žemę, turėjo atremti nedraugiškų genčių antpuolius. Vieno tokio mūšio metu izraelitų vadas Mozė vadovavimą perleido savo padėjėjui Jozuei, o pats užkopė ant kalvos ir iškėlęs rankas meldėsi. Skaitome Biblijoje: “Kol Mozė laikė savo rankas iškėlęs, stipresni buvo izraelitai, kai tik rankas nuleisdavo , stipresni pasirodydavo emalekitai”. Šiandien mūsų supratimu iškeltomis rankomis pergalė nepasiekiama. Iškeltos rankos — pasidavimo ženklas...

     Mozė kėlė rankas ne tam, kad pasiduotų priešui, bet kad atsiduotų Dievui. Iškeltomis rankomis Mozė kvietė Dievą pagalbon savo kovojantiems tautiečiams. Jozuė ir jo vyrai kovojo, kiek galėjo, bet jie žinojo, kad be Dievo pagalbos jie nepasieks to, ko siekia.

Mišios Jėzuitų koplyčioje. Iš kairės: skaitytoja Jūratė Jankauskaitė ir koncelebruojantys kunigai: P. Daugintis, prel. J. Prunskis, A. Tamošaitis, jubiliatas, A. Paliokas, prel. I. Urbonas, V. Gutauskas, J. Kidykas.   J. Tamulaičio nuotr.

     Dievo tauta niekada nelaimi vien savo jėgomis, vien savo gudrumu. Iš esmės mes esame dulkelytės. Iš tiesų, sunkioje gyvenimo ir istorijos kovoje mums belieka tik sudėti ginklus: savo jėgomis pergalės mes negalime pasiekti. Kai prisipažįstame savo nepajėgumą, tada Dievas kovoja už mus. Kai Dievas yra su mumis, tada mes galime padaryti ir tą truputį, kas yra mūsų galioje.

Skaityti daugiau: ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO MIŠIOSE

(Konkurso jaunimo grupėje III premiją laimėjęs rašinys)

Sandra Petraškaitė

     Atleido. Įšalas paliko žemę. Žemė lengvai ir laisvai su švelniu džiugesiu sualsavo. Pasėmė artojas saują grumstelių iš dirvos ir išbėrė atgal pro sugrubiusius pirštus. Atleido... Atsiduso sulig žemės alsavimu. O prieš akis taip ir nusidriekė žalia rugelių veja. Žalia, geltona, tamsiai geltona, auksinė. Kvepianti duona, ant stalo begaruojanti, svajojosi artojui. Atleido.

     Mokykimės iš žemės. Gyvenam, gyvenam ir liekam nesupratę pagrindinės pavasarių atėjimo priežasties. Kai mūsų sielą sukausto ledinis šaltis, esam be gyvybės, be džiaugsmo, be kūrybos, esam bevaisiai. Kas gi tai, kas kausto mūsų širdis? Neapykanta, priešiškumas, išankstinis neigiamas nusistatymas artimo atžvilgiu. Kalbi su draugu, kuris tave kažkada įskaudinęs, ir negali pamiršti nuoskaudos, kuri tau trukdo pradėti iš naujo. Reikia tik vieno vienintelio, kad vėl atvirai šypsotumeis — paaukoti skausmą Kristui, sujungti savo auką su Jo auka. Tada ateina j širdį pavasaris, atlydys.

Kada aš pajutau atlaidumo skonį? Stipriausiai tai išgyvenau po kruvinosios sausio 13-osios. Mačiau jaunų žmonių lavonus, šalia jų stovėjo artimieji, skausmo iškreiptais veidais. Ir tai vyko ne romane, ne žiauriam kino filme, o čia, dabar, taikos metu.

Skaityti daugiau: ATLAIDUMAS

NAUJI LEIDINIAI

▼    Viktoras Gidžiūnas, OFM. JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA (1771-1849). Redagavo A. Liuima, SJ. Išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija 1993 m. Romoje. 295 psl., kaina nepažymėta. Užsakymus siųsti šiuo adresu: L.K.M. Akademijos reikalų vedėjui, Jakšto 9, 2001 Vilnius, Lithuania.

▼    Vytautas Vaitiekūnas. VIDURNAKČIO SARGYBOJE I. Rinktiniai raštai. Redagavo Antanas Sabalis. Išleido Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti 1993 m. Viršelis Pauliaus Jurkaus. 371 psl., kaina nepažymėta.

▼    Andrius Norimas. GROŽIO AKIVAIZDOJE. Novelės ir apybraižos. Viršelyje Čiurlionio kūrybos reprodukcija. Išleido Literatūros Mylėtojų Talka 1993 m. Tiražas 500 egz. 207 psl., kaina 10 dol.

▼    Janina Strimaitienė. SU VYTURIAIS. Eilėraščiai. Išleista Kaune autorės lėšomis 1992 m. Dailininkas Justas Tolvaišis. Kieti viršeliai, 159 psl.

▼    Juozas Paškevičius-Arvydas. JAUČIU, MATAU, GIRDŽIU... Eilėraščiai. Išleista 1993 m. Čikagoje. 111 psl., kaina nepažymėta.

▼    Algimantas Kezys. TAISYKIME VIEŠPAČIUI KELIUS. Teologiniai svarstymai šių dienų krikščioniui. Išspausdinta rankraščio teisėmis. Išleista autoriaus lėšomis 1993 m. Čikagoje. 99 psl., kaina nepažymėta.

Skaityti daugiau: Knygos

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

PSO REMS LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS REFORMĄ

     Lietuvos kontaktai su Pasauline sveikatos organizacija aptarti Kopenhagoje, PSO Europos regiono centre. Į Danijos sostinę su dviejų dienų vizitu atvykęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras J. Brėdikis Centro generalinį direktorių I.E. Asvalą ir departamentų vadovus supažindino su mūsų šalies sveikatos apsaugos reformų projektu. PSO Europos regiono vadovybė sutiko paremti reformas kai kuriomis konkrečiomis programomis ir tarpininkauti Pasaulio banke dėl papildomo šio darbo finansavimo.

     J. Brėdikis ir Danijos slaugytojų asociacijos prezidentas K. Stalknechtas šios organizacijos būstinėje pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

     Už didelę paramą Lietuvai prof. J. Brėdikis įteikė padėkos raštą Danijos sveikatos apsaugos ministrui T. Lundui. Lietuva ypač dėkinga už vakcinas vaikų skiepijimui, preparatus sergantiems cukralige, taip pat už konsultacinę pagalbą. Danijos specialistai padeda tobulinti medicinos mokymo sistemą, pertvarkyti farmacijos struktūras, rengti šeimos gydytojus. (Lietuvos rytas)

ARCHEOLOGINIAI KASINĖJIMAI STANAIČIUOSE

     Šiemet jau ketvirtą kartą archeologai plušėjo Vilkaviškio rajone esančiame Stanaičių pilkapyje. Dar per ankstesnes ekspedicijas, kurias rengia Vilniaus universitetas, rasta daug įvairių vertingų archeologinių radinių.

     Beveik visų ankstesnių ekspedicijų metu buvo atkasta daug laidojimo vietų, o viename iš kapų rasta urna, galinti papuošti ne vieną istorijos muziejų. Pagal rastus keramikos dirbinius, taip pat ir pagal laidoseną, archeologai nustatėm kad Stanaičiuose senieji baltai gyveno beveik prieš pustrečio tūkstančio metų.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ

Bendratis — stilistinė puošmena

     “Lietuvių kalbos gramatikoje” (1992) J. Jablonskis bendratį taip apibūdina: “Ja (bendratimi) pasakome tiktai veiksmą, bendrą veiksmo vardą, bet ja nepažymime nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko”. Tačiau nereikia manyti, kad bendratis dėl to yra visai nereikšminga veiksmažodžio forma. Stilingoje kalboje neretai ja reiškiama ir daugiau, negu “bendras veiksmo vardas”. Kartais ja pasakomi ir įvairiopi veiksmo atspalviai, ir sakytojo nusiteikimas dėl kalbamojo veiksmo. Kai kuriais atvejais bendratis padaro kalbą raiškesnę ir gyvesnę. Tai gali būti tikra stilistinė puošmena.

     Čia, išeivijoje, mūsų rašomosios kalbos stilius vis menkėja, tad manome, kad bus pravartu prisiminti kai kuriuos charakteringus posakius su bendratimi, kurie gali praturtinti ir pagražinti mūsų kalbą. Tokių posakių nemaža randame liaudies kalboje, bet juos yra pamėgę ir kai kurie mūsų rašytojai, ypač Žemaitė ir V. Mykolaitis-Putinas. Čia pateiksime kelis būdingesnius bendraties vartojimo atvejus.

Fil. A. Likanderienė ASS vardu įteikia dovaną. J. Tamulaičio nuotr.

     1. Beasmeniuose sakiniuose, dažnai turinčiuose dalelytes tik, tai, kad ir pan. bendratimi gali būti pasakoma reikiamybė ar būtinybė, pvz.: Tik duot snukių už tokias kalbas (Alksnėnai). Tau tik duot, duot ir verkt neduot (Radviliškis). Ot, vyras! Tai mylėti tokį žmogų (Žemaitė). Nuo ko pradėti, Mackevičiui buvo aišku: išlaisvinti kraštą, atstatyti valstybę, nuversti baudžiavą, išsivaduoti iš ciesoriaus jungo. Duoti žemės visiems, kas nori ją dirbti. Visus sujungti į vieną kovą (V. Mykolaitis-Putinas).

Skaityti daugiau: Kalba

Negalima paklysti

     Naujai suprojektuotą optinio pluošto giroskopą (OPG) japonų Hitachi ir amerikiečių Corning bendrovės pritaikė automobilių navigacijai. Giroskopas kartu su girometru nustato automobilio kryptį ir nuvažiuotą atstumą.

     Japonijoje jau į tūkstančius automobilių įmontuoti tie giroskopai kartu su kompiuteriais. Į kompiuterį įdedamas miesto žemėlapis, kuris palengvina nuvažiavimą į užsibrėžtą vietą.

     Sistema veikia taip: automobilio vairuotojas, norėdamas nuvažiuoti į jam nepažįstamą vietą, įdeda į kompiuterį tos vietos adresą. Kompiuteris ekrane parodo visas gatves, kuriomis galima greičiausiai į ten nuvažiuoti. Jei kartais vairuotojas pasuka ne į tą gatvę, kompiuteris tuojau pasako, kad klaidinga kryptis, ir liepia grįžti atgal į tą gatvę, kuri parodyta ekrane.

     Daugiausiai šie automobiliai, turintys giroskopą, naudojami Tokyo mieste, nes ten gatvių išdėstymas labai klaidinantis, namų numeriai sužymėti ne iš eilės, o pagal tai, kuriais metais namas buvo pastatytas, kada gimė savininkas ir pan.

Naujas policijos malūnsparnis

     Phoenix miesto policija nusipirko septynis MD 320 tipo malūnsparnius. Jie bus naudojami patruliuoti didelį apie 400 kv. mylių plotą.

     Malūnsparnis įdomus, nes neturi uodegos gale propelerio. Stabilizavimui ir sukimui vartojamos žemo spaudimo oro švirkštės. Sakoma, kad vairavimas lengvesnis, pilotas taip greitai nepavargsta. Be to, saugesnis, nes neturi uodegos gale propelerio ir nesukelia tiek daug triukšmo.

     Šiuos malūnsparnius gamina McDonnell Douglas bendrovė.

Skaityti daugiau: Įvairybės

KAI KURIŲ ŽODŽIŲ NAUJOS INTERPRETACIJOS

alpinistas— dažnai alpstantis žmogus,
antibiotikai — vaistai nuo baimės,
aspirantas — aspirino vartotojas,
bambukas — amžinai nepatenkintas, bumbantis.
baravykauti — vaikščioti į alaus barą.
barometras — prietaisas, rodantis atstumą iki artimiausio baro.
baterija — batų parduotuvė,
bijūnas — visko bijantis žmogus,
bruknė — per prievartą brukama prekė,
diktatorius — mokytojas, skaitantis diktantą,
ekskursantas — pašalintas iš kursų,
galvosūkis — alkoholinis gėrimas,
grūdinimasis — apsirūpinimas grūdais,
ilgaplaukis — ilgų distancijų plaukikas,
imtynininkas — kyšius imantis žmogus.
indėnas — žmogus, dirbantis indų parduotuvėje,
išdavikas — žmogus, išduodantis prekes iš sandėlio,
iškaulyti — išimti iš mėsos kaulus,
išsilavinimas — ugnikalnio išsiveržimas,
javai — JAV gyventojai,

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■ LKMA prezidentas prof. dr. Giedrius Uždavinys ir Akademijos mokslinė sekretorė dr. Antanė Kučinskaitė praneša, kad visuotiniu balsavimu buvo išrinkta LKMA Mokslo Taryba. 1. Architektūra: Napalys Kitkauskas ir Alfredas Kulpa-Kulpavičius. 2. Biologija, gamtos m.: Jonas Genys ir Vygantas Vanagas. 3. Chemija, biochemija:. Rimantas Sližys ir Sofija Kanopkaitė. 4. Ekonomika, sociologija: Mons. Vytautas Kazlauskas ir Valerija Uždavinienė. 5. Filologija: Antanas Balašaitis ir Aldona Šlepetytė-Janašienė. 6.    Filosojija: Kęstutis Girnius ir Albinas Plėšnys. 7.    Fizika, matematika: Danutė Raškinienė ir Arūnas Liulevičius. 8. Geografija, geologija: Irena Ignatavičienė ir Ramunė Vaitonienė. 9. Istorija, etnol., menot.: Vacys Milius ir Angelė Vyšniauskaitė. 10. Medicina: Gintautas Česnys ir Dalia Tamulevičiūtė. 11. Pedagogika: Magdalena Karčiauskienė ir Vytautas Karvelis. 12. Psichologija: Danutė Gailienė ir Giedrė Butkienė. 13. Technika, informatika: Bronius Tamulynas ir Albertas Jasiulionis. 14. Teisė, politologija: Vytautas Dambrava ir Eduardas Monkevičius. 15. Teologija: kun.Viktoras Rimšelis ir kun. Vytautas Vaičiūnas.

■ Arkivyskupai P. Marcinkus ir C.A. Salatka, Amerikos katalikų vyskupų konferencijos įgalioti, nuvyko į Lietuvą ir atstovavo Amerikos katalikų Bažnyčiai, ten sutinkant popiežių. Arkivysk. P. Marcinkus ilgiau pabuvo Lietuvoje, nes norėjo susipažinti su savo tėvų kraštu, “pats norėjo pamatyti, ar ten tikrai taip gražu, kaip tėvelių pasakota”.

■ Šiuo metu Lietuvoje yra įteisintos devynios konfesijos. Iš jų šešios krikščioniškos: dvi katalikų (Romos ir Rytų — unitų), dvi ortodoksų — stačiatikių ir sentikių, dvi protestantų — evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų. Įteisintos trys nekrikščioniškos tikybos — žydų, musulmonų ir karaimų.

■Vysk. Hansas Dumpys, Čikagos ev. liuteronų “Tėviškės” parapijos klebonas, rugsėjo mėn. buvo nuvykęs į Lietuvą. Teologijos centre prie universiteto Klaipėdoje, kur buvo ruošiamas teologijos seminaras lietuvių evangelikų liuteronų dvasininkams ir teologijos studentams, dėstė evangelistiką. Parapijoje jį pavadavo teologijos studentas iš Lietuvos Valdas Aušra.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IŠ VISUR

Redaktoriaus auksinio kunigystės jubiliejaus iškilmės

     Penkiasdešs0mt metų "Laiškų lietuviams” redaktoriaus Juozo Vaišnio kunigo šventimų suėjo šm. liepos mėn. 10 dieną. Kdangibuvo vasaros laikas, žmonės išsiskirstę atostogų, tai Akademinį Skautu Sąjūdžio Vadija nutarė šio jubiliejaus minėjimą atidėti rudeniop, spalio mėn. 24 dienai. Minėjimo komitetą sudarė ASF filisteriai: Leonas Maskaliūnas (pirm.), Jūratė Variakojienė (vicePIRM.), Danutė Eidukienė, Kęstutis Ječius, Aleksandra Likanderienė ir dviejų skautininkių draugovių drauginink4s —s. fil Jolanta Kerelienė bei s. Aldona Palukaitienė.

     Minėjimas buvo pradėtas mišiomis, kurias su jubiliatu koncelebravo septyni kunigai. Giedojo solistė Laimutė Stepaitienė, vargonavo muzikas Ričardas Sokas. Įspūdingą pamokslą pasakė kun. Anicetas Tamošaitis, SJ. Po Mišių visi susirinko į Jaunimo centro didžiąją salę — apie 300 žmonių. Įėjus jubiliatui su palyda nuaidėjus gausiems plojimams ir apjuosus jį tautine juosta, prasidėjo akademinė dalis, kuriai vadovavo Leonas Maskaliūnas ir Jūratė Variakojienė.

     Pirmiausia buvo paskaitytas popiežiaus Jono Pauliaus II atsiųstas palaiminimas. Raštu sveikino Čikagos kardinolas Juozas Bemardin, vysk Paulius Baltakis, Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis (iš Marijampolės). Vėliau buvo atsiųstas Illinois gubernatoriaus Jim Edgar sveikinimas. Raštu sveikino kelios dešimtys kun. J. Vaišnio draugų bei pažįstamų iš Amerikos, Lietuvos ir kitų kraštų.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas