religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1996 / BALANDIS - APRIL / VOL. XLVII, NO. 4

Šis numeris iliustruotas dail. Gražinos Didelytės grafikos darbų nuotraukomis. Viršelio piešinys — dail. Gražinos Didelytės.
Skyrių vinjetės — dail. Rimanto Dichavičiaus.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

     Didžiosios Savaitės liturgijoje viešpatauja ypatinga nuotaika: baigiasi Gavėnia, ir prasideda Velykos. Džiaugsmas maišosi su liūdesiu, kančia keičiasi į triumfą, mirtis kovoja su gyvybe, ant kapo iškyla Pergalės ir Prisikėlimo vėliava. Tai prasmingiausias mūsų gyvenimo simbolis. Gyvenimas yra pilnas kontrastų - tai blogio ir gėrio, šviesos ir tamsos, meilės ir neapykantos mišinys. Apšviesti tamsą, blogį nugalėti gėriu, neapykantą pakeisti meile - tai žmogaus gyvenimo uždavinys. Šį uždavinį atlikusio žmogaus mirtis - tai tik žingsnis į prisikėlimą.    ‘

     Pavasarį keliasi ir gamta. Ji pradeda gausti pergalės ir prisikėlimo himnu. Keliasi nauja gyvybė, nauja augmenija. ji rodo, kad mirtis yra laikina, kad ji greitai keičiasi į gyvybę. Tad jeigu visa gamta keliasi iš mirties gyventi, nejaugi nesikeis jos valdovas - žmogus?

Prisikėlusio Kristaus paveikslas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios didžiajame altoriuje. Dail. A. Kmieliauskas.

J. Grikienio nuotr.

 (M. Daukšos katekizmo 400-ąsias metines minint)

Dr. kun. J. Boruta SJ

     MDaukšos “Katekizmo”, kaip pirmos LDK išspausdintos lietuviškos knygos, jubiliejus - reikšminga data tautos kultūros istorijoje, nes žymi mūsų tautos kultūros naują vystymosi tarpsnį. Taip pat dvasiniame religiniame mūsų krašto gyvenime bei Lietuvos Bažnyčios istorijoje M. Daukšos “Katekizmo” išspausdinimas - reikšmingas vystymosi ir brandos slenkstis iš kerigminės epochos į naują visos visuomenės katekizacijos epochą.

     Kad įvertintume pirmojo spausdinto katalikiško katekizmo lietuvių kalba reikšmę, aš siūlyčiau prisiminti dvi Naujojo Testamento vietas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo viena kitą išskiriančios, viena kitai prieštaraujančios:

     “ ... mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris padarė mus tinkamus būti tarnais Naujosios Sandoros- ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę"(2 Kor 3, 5-6) ir

     “Kas pažeistų bent vienų iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje"(Mt 5,19).

Skaityti daugiau: XVI Šimtmečio pabaigos Lietuvos Bažnyčia - iš kerigmos į katechezę

Antanas Saulaitis S J

     Po 48 val. autobusu iš nepažįstamo miesto stoties eini Švč. Rožinio Marijos bažnyčios dviejų bokštų pusėn, Amazonijos džiunglių pakraštyje tikėdamasis atgaivos. Žinodamas apie pašto kelius, labai iš anksto esi pasiuntęs laišką, kad jėzuitai misionieriai apie svečią iš anksto žinotų. Niekas prie durų neatsiliepia. Iš šventoriuje ratelį žaidžiančių vaikų sužinai, kad vėliau vakare vyks pamaldos, tai nešinas kelionmaišiu apžiūri miestelį, sausros metu nusekusią upę.

Prie Šventojo stalo.      G. Didelytė

     Po Mišių - keli žodeliai, ir drauge su indėnų kilmės ir indėnų kaimų kapelionais vakarieniaujame, klausydamiesi trumpomis bangomis kasdienio pokalbio tarp džiunglėse išbarstytų stotelių. Dvi tris dienas nebūsią laivelio tolyn, mielai savo vienuolijos narį nakvynei priglaudžia. Tik, žinoma, nėra vietos kambariuose -šie keliaujančių misijos stotelėsna užimti. Labai braziliška yra visur rasti išeitį. O laiku pasiųstas laiškas niekad neatkeliavo.

Skaityti daugiau: SVEČIUOSE PAS JĖZUITUS

KUN. C. C. MARTINDALE S J

Visuomenės pasipriešinimas

     Viešpaties Jėzaus stiprus dorinio gerumo pabrėžimas, norint įeiti į Dievo karalystę, sukėlė pasipriešinimą tarpe tų, kurie tų reikalavimų buvo paliesti ir kuriems Jėzus iš tikrųjų juos taikė. Savo karalystės sampratoje Jėzus visiškai apleido užuominą apie tautinę garbę. Ir tai daugeliui sukėlė nepasitenkinimą. Jo paties Nazaretas buvo nusiteikęs prieš jį. Jėzus net yra pasakęs, kad jis gali daryti stebuklus Kaparnaume, bet ne čia. Tie, kurie jį čia pažino kaip darbo jėgą, neįstengė pakilti aukščiau už tą sampratą. Jėzus taip apibūdino pasakymą, kad pranašas neranda garbės savo tėvynėje. Ir kas pagaliau atpažino Eliją ar Eliziejų? Ogi Sareptos našlė, pagonis syras Naamanas. Iš tikrųjų pagonys galėjo būti dvasiškai priimtinesnį negu žydai. Jeigu žydai būtų jį atmetę, Dievo malonė būtų perėjusi pagonims.

Sausio 13 prisiminti.  G. Didelytė

     Nazaretiečiai bandė jį nustumti nuo uolos, bet jis išsisuko. Kaip pirmas periodas prasidėjo apaštalų pašaukimu, taip antrasis pasibaigė jų išsiuntimu į misijinę kelionę. Tai buvo jiems bandymas veikti atskirai. To reikia kiekvienam apaštalui.

Skaityti daugiau: JĖZUS IŠ NAZARETO - KRIKŠČIONIJOS STEIGĖJAS(3)

Asta Krištopienė

Šių metų "Laiškų lietuviams" viršeliuose- dail. Gražinos Didelytės grafikos piešiniai. Taip pat ir šis numeris iliustruotas jos kūriniais.  Red.

     Gražina Didelytė į dailės pasaulį atėjo gana vingiuotais keliais. Ji gimė 1938 m. spalio 2 d. Kaune. Ten pat gavusi vidurinį išsilavinimą, pasirinko studijuoti chemiją Politechnikos institute, tačiau po metų pajuto nenumaldomą potraukį piešimui ir dailei. Įstojusi į to paties instituto architektūros fakultetą, baigia tris kursus ir... vėl viską pradeda iš pradžios. Laiko stojamuosius egzaminus į LTSR valstybinio dailės instituto grafikos specialybę, tačiau priimama į pirmą kursą tik kandidate. Čia ji mokosi 1961-1967 m., prof. B. Jurkūno vadovaujama apgina diplominį darbą. Nuo 1969 m. prasideda aktyvi ir vaisinga kūrybinė veikla. Dailininkė dalyvauja parodose Lietuvoje, sąjunginėje arenoje, daugelyje užsienio šalių. Viena po kitos pasirodo jos iliustruotos knygos, iliustracijas spausdina žurnalai. Pelnomi pirmieji apdovanojimai - diplomai ir medaliai, ypač už ekslibrisus. G. Didelytė savo gyvenimo brandą sutinka kaip menininkė, turinti aiškius kūrybos principus, įsitvirtinusi pagrindinių lietuvių grafikų gretose.

Lietuvos krikšto jubiliejus.  G. Didelytė

     GDidelytė priklauso tai lietuvių dailininkų kartai, kuri grafikos meną praturtino gilia lyrine-filosofine pasaulėjauta, drauge neatsisakydama ir netgi plėtodama dekoratyvumo sampratą. Jos meninė mintis remiasi mikrostruktūrų analize, bet, kaip neretai būna, mikropasaulis betarpiškai siejasi su kosmosu, ir todėl dažnas dailininkės kūrinys tampa visa apimančia pasaulio sandaros interpretacija. Be to, jos kūryba labai lietuviška, ją inspiruoja Lietuvos gamtovaizdis, lietuvių folkloras ir, žinoma, lietuvių poezija.

Skaityti daugiau: DAILININKĖ GRAŽINA DIDELYTĖ

CHIARA LUBICH

     "Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų "(Mt. 5, 44-45).

     "Mylėkite savo priešus". Tai labai griežti žodžiai! Jie verčia mus pakeisti galvojimo būdą ir pradėti visiškai kitokį gyvenimą!

     Tat pagalvokime apie tai. Mes visi turime priešų, vienokių ar kitokių.

Vizija.     G. Didelytė

     Mano priešas gali būti artimiausias kaimynas, ar ta nemaloni, įkyri moteris, kurią vis susitinku keltuve ir visada stengiuosi jos išvengti. Mano priešas yra tasai giminaitis, kuris blogai elgėsi su mano tėvu prieš trisdešimtį metų, su kuriuo nuo to laiko nebuvau kalbėjęs.

     Jis gali būti tasai klasės draugas, į kurį tu nenori net pažiūrėti, nuo tada, kai jis tave įvedė į bėdą su mokytoju. Ji gali būti toji mergaitė, su kuria tu draugavai ir kuri, tavo draugystę nutraukusi, nuėjo su kitu. Jis gali būti toksai pardavėjas, kuris tave apgaudinėjo. Labai dažnai mes žiūrime į politikus kaip į priešus, kai jų nuomonės yra skirtingos nuo mūsų. Ir dabar yra žmonių, kurie laiko vyriausybę savo priešu, užtai jie yra pasiryžę vykdyti net smurto veiksmus prieš tuos, kurie tai vyriausybei atstovauja.

Skaityti daugiau: MYLĖKITE PRIEŠUS

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

Elena Šidlauskienė

     Gyvūnijos pasaulyje vyksta amžinoji kova, - stipresnieji nugali silpnesniuosius. Grumiasi ir žmogus su žmogumi. Laimi fizinių jėgų daugiau turintis. Laimi apsukresnis, gudresnis, suktesnis... Laimima ir meile, dvasios tvirtybe... Tačiau žvėriui, gyvuliui, paukščiui... niekuomet nekils mintis kovoti su savo tinginyste ar žiaurumu. Kovos lauku gali tapti tiktai žmogaus vidinis pasaulis. Žmoguje slypi du, net daugybė "aš", kurie tarpusavyje aiškinasi, tariasi, kovoja... O svarbiausiosios kautynės vyksta tarp žmogaus kūniškosios (žemiškosios) ir dvasinės (dangiškosios) prigimties. Dvasia seka kūno egzistavimą žemėje Šviesos ir Tiesos kupinomis sąžinės akimis. Kūnas - silpnas, tad Piktoji galia taip ir tyko jį savon pusėn patraukti. Sąžinė turi nuolatos budėti ir neleisti kūnui patekti į Piktosios galios pragaištį. Lengviau yra kovoti su Tamsos pagundomis, negu, joms pasidavus, iš jų išsivaduoti. Tačiau žmogus nepraranda galimybės ištrūkti iš žemiškojo pragaro. Jis turi šauktis Aukščiausiojo pagalbos, pasitikėti Juo. Turi labai labai trokšti šviesos ir visomis pastangomis kilti į ją. "Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti" (Lk 14, 31-15, 130.) Deja, retas nusidėjėlis pajunta atsivertimo būtinybę, o jei ir pajunta, nieko nedaro ar per mažai daro, ne tai, ką reikia, daro, kad atsiverstų.

Su Prisikėlimu...  G. Didelytė

     Labai norėjosi ir pačiai pabendrauti su žmogumi, nugalėjusiu savyje blogio apraiškas, ir kitiems apie jį papasakoti. Nes koksai džiaugsmas, kai iš purvyno iškopia žmogus! "Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi!" (Lk 14, 31-15,13). Tikiu, jog atsivertusiųjų yra. Ir nemažai. Deja, prisiminiau tik vieną šitokį sutikusi. Na, turiu galvoj akivaizdesnį atvejį. O šiaip su savo blogybėmis, silpnybėmis bene nuolatos grumiuosi ir aš pati, ir turbūt daugelis...

Skaityti daugiau: KITUS ĮVEIKTI GALI DAUG KAS, SAVE ĮVEIKTI GALI TIK ŽMOGUS

Popiežiaus Jono Pauliaus II žodis visiems, o ypač toms tautoms, kurios atgimė po komunistinės imperijos žlugimo.

KĘSTUTIS A. TRIMAKAS

     Pagrindinė mintis, kurią popiežius Jonas Paulius II perdavė žmonėms savo nauja knyga “Žengiant per vilties slenkstį” , yra išreikšta iš mirties prisikėlusiojo Jėzaus žodyje saviesiems “Nebijokite!” (Mt. 28, 10; žr. Lk 24, 36-38). Tuo žodžiu Jėzus ramina išsigandusius mokinius, kad tai tikrai Jis. Tą pačią Jėzaus žodžio prasmę popiežius pritaiko šių laikų žmonėms: šiais kritiškais laikais Jėzus - Dievas yra vilties ir drąsos priežastis. Ir štai kodėl.

Klodai.   G. Didelytė

     Į klausimą, ar sovietų komunistinės imperijos žlugimas yra Dievo darbas, popiežius atsakė teigiamai. Ryškindamas savo atsakymą, jis šiems laikams pritaikė Jėzaus žodžius: “Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi” (Jn 5, 17). Daugelis šių laikų žmonių galvoja, kad Dievas tyli, pasaulyje neveikia ar iš viso Jo nėra. Tokios jų nuomonės yra bergždžios pastangos slopinti Dievo balsą.

     Jonas Paulius II tvirtina, kad mums, žmonėms, šiais laikais “reikia naujai išgirsti Dievo, kalbančio žmogaus istorijoje, balsą... Dievo patyrimas nuolat atviras kiekvienam žmogui” (111 psl.).

Skaityti daugiau: NEBIJOKITE!

Eugenija Čiurlionienė

     Buvo visų gimimo dienos: mamytės, dėdės Vyto, kurį jo vaikai vadina tėte, o aš - ne, man jis tik dėdė. Taip. Jau keleri metai, kai aš, palikęs tėtę ir brolį, mažas būdamas, įsikibęs į mamytės ranką atėjau gyventi į didelį dėdės namą. Atsinešiau tik tėtės dovanotą meškiuką Bumą. Iš pradžių čia man buvo baisu, daug erdvės, daug kambarių. Dėdės vaikai mane kumščiuodavo, erzino. Aš niekaip nesupratau, kodėl mes čia, man buvo liūdna ir dažnai verkdavau, klausdavau mamytę, kada grįšim į butą, aš noriu tėtės ir brolio. Mama kartais švelniai nuramindavo, kartais piktai pabardavo, sakydama - užaugsi, suprasi. Gerai. Aš augau. Dažniausiai pas senelius, kur visada dirbdavo tėtė, ten rasdavau ir brolį. Tos dienos mano mažai širdelei buvo tokios mielos. Tik, kai reikėdavo grįžti į tą didįjį namą, man būdavo labai liūdna, aš stengiausi išsinešti kokį nors daiktelį iš šių namų, kuris man primintų, kad ten yra tie, kurie mane myli. Laukdavau savaitgalių, kada vėl galėsiu nubėgti pas senelius.

     Taip aš augau. Lankiau darželį, liūdėjau, bet augau. Dabar aš jau didelis mokinys - pirmaklasis.

     Štai šiandien mano gimimo diena. Man jau septyneri!

Skaityti daugiau: GIMIMO DIENA

Kun. K. J. Ambrasas SJ

     Nedidelis tasai Galilėjos miestelis (Kefr Kenna prie Tiberiados kelio. Senovėje būta ir kitos Kanos, kurios griuvėsiai nūnai vadinami Kirbet Qana arba Chirbet Kana) netoli Nazareto. Jame nutikę įvykiai, evangelisto Jono rūpestingai aprašyti, paplito po visą pasaulį ir iki šios dienos minimi. Kodėl? “Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai” (Jn 1,102). Greičiausiai Natanaelis, vienas iš 12 Jėzaus apaštalų, pasikvietė Andriejų, Petrą, Joną ir Pilypų į savo giminės ar bičiulio vestuves. Matyt, kad Jėzaus motina į tą pokylį bus atėjusi anksčiau už Sūnų. Galbūt su vienu iš sutuoktinių Marija giminiavosi ar bičiuliavosi, todėl vieną kitą dieną prieš puotą atskubėjo padėti moterims, ypač nuotakai, triūstis.

     Vestuvės neturtingiems ir vidutiniškai gyvenantiems žydams anuomet būdavo iškilmingiausia viso gyvenimo šventė, kuriai nuotaka būdavo papuošiama vainiku, savais arba skolintais karoliais, apyrankėmis ir kitais papuošalais. Karūnuotas jaunikis, apsuptas būrio draugų, vakare ateidavo parsivesti jaunosios į savo namus. Toji su savo draugėmis laukdavo ir paskui visi, džiūgaudami, nešdamiesi žibintus, eidavo per kaimą eisena į jaunojo namus. Tokios šventės pasidabinusių dalyvių su deglais, žibintais, šokiais, dainomis ir šūkavimais Įstatymo mokyklų rabinai, nutraukę pamokas, leisdavo pasižiūrėti net mokiniams. Jaunojo namuose per vestuves būdavo dainuojama, sakomos kalbos, linkėjimai, visaip linksminamasi. Netgi dabar tamsiame arabo ar žydo kambaryje dar galima surasti paslaptingai atrodančių ąsočių, kur tam tyčia laikomas vestuvėms vynas. Galbūt Marija padėjo tokiai šventei aptaisyti nuotaką ar galėjo ir savo Sūnui, kai Jis tebuvo dar berniukas, papasakoti apie savąsias vestuvių apeigas, kad Jo kalboje pasitaiko palyginimų apie vestuvių puotos dalyvius, jų papročius.

Skaityti daugiau: PAGARBA SANTUOKAI

 (Šį aforizmų sąrašą sudarė Indrė Bartašiūnienė)

     Šeima daugelyje tautų, visuose kontitentuose lieka Bažnyčios keliu, ir kažkuria prasme netgi labiau juo tampa ten, kur šeima išgyvena vidinį kryžių, patiria kenksmingų kultūrinių, visuomeninių ir politinių įtakų, ne tik silpninančių jos vientisumą, bet ir trukdančių susidarymą.

Popiežius Jonas Paulius II

     Šeima - tai miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios dorumo priklauso visos didelės žmonių visuomenės saugumas.

F. Adleris

     Dieviškasis paveikslas ugdomas ne tik atskiroje asmenybėje, bet ir toje unikalioje dviejų žmonių sąjungoje, kurią sudaro vyras ir moteris, sujungti meile taip, kad jie tampa “vienu kūnu”.

Skaityti daugiau: MINTYS APIE ŠEIMĄ, TĖVUS IR VAIKUS

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Ar būtina taisyti parašyk rašinį pirmadieniui?

     Nebūtina, ypač kai pabrėžiame aktyvaus veiksmo ir jo rezultato paskirtį konkrečiam laiko momentui. Panašių sakinių pasitaiko tarmėse, grožinėje literatūroje (Padaryk antradieniui; Antradieniui nespėsiu).Jonas Jablonskis pateikia net aiškiai dviprasmišką sakinį, bet laiko jį norminiu: Ar pasiusi kelnes Šv. Petrui(tai mūsų šventei)? (Rinktiniai raštai. V., 1957 T.l p. 595). Čia pabaigtas darbas tarsi skiriamas tai dienai, taigi pabrėžiama ne tik laiko riba, bet ir paskirtis. Jei pabrėžtume vien laiko ribą, čia labai tiktų prielinksnių iki, ligi, ligir kilmininko konstrukcija: Padaryk iki (ligi, lig) antradienio; Iki antradienio nespėsiu, Ar pasiusi kelnes iki (ligi, lig) Šv. Petro (iki Šv. Petro dienos, iki Petrinių)?Prielinksninė konstrukcija ypač būdinga moksliniam ir administraciniam (sąlygiškai vadinamiems oficialiesiems kalbos stiliams), o jos vietoje pavartojamas laiko naudininkas, pasitaikantis laisvesniuose kalbos stiliuose, jau dabar periferinis kalbos reiškinys. Vis dėlto, jei norime išlaikyti savo sintaksės raiškos priemonių gausumą, iš kalbos guiti jo nederėtų. (Jonas Šukys)

Ar nereikėtų grąžinti formos pergyventi? Pasitaiko spaudoje, grožinėje literatūroje, net senų žmonių kalboje.

     Pati forma čia niekuo dėta - veiksmažodis pergyventivisai geras; galime tik kalbėti, kuriomis reikšmėmis jis mūsų kalbai tinka, kuriomis - ne.

Skaityti daugiau: Kalba

MAIRONIO MUZIEJUJE GIMUSI POEZIJA

Alė Rūta

Tai to muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės pirmoji lyrikos knyga. Siaura, kietais viršeliais - dailiai, išradingai apipavidalinta, viršelis -dail. Kazimiero Jankausko, taip pat jo kelios vinjetės, o antrame viršelyje autorės nuotrauka, daryta Alvydo Urbano.

     Išsprogsta žodis prie širdies.
     Išsprogsta
     Ir aižėja ir pleišėja ir skyla
     Į žodžių brastą
     Į klampynės tylą...

     -Taip byloja pirmas eilėraštis.

Skaityti daugiau: KNYGOS

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

IŠ 1995-JŲ KRAIČIO

     Pagal oficialią statistiką 1995 metais Lietuvoje gyveno: 33 stumbrai, 2850 briedžių, 13.800 tauriųjų elnių, 430 danielių, 41.000 stirnų, 100 muflonų, 18.500 šernų, 18.500 bebrų, 600 vilkų, 51.900 pilkųjų kiškių, 4300 baltųjų kiškių, 12.600 lapių, 6100 mamutų, 100 lūšių, 2150 barsukų, 20.000 voverių, 8350 kiaunių, 950 ūdrų, 2400 kanadinių audinių, 52.000 kurapkų, 6400 ondatrų, 800 fazanų.

IR SOSTINĖJE BŪTA NAFTOS

     Pernai Lietuvoje buvo išgauta 114,5 tūkst. tonų naftos. Bendroji Švedijos Ir Lietuvos įmonė “Genčių nafta” išgavo apie 80 tūkst. tonų, specialiosios paskirties Gargždų valstybinės naftos geologijos įmonė “Geonafta” - daugiau kaip 34,5 tūkst. tonų. Viena tona lietuviškos naftos pernai kainavo 398 litus.

     Apie naftą Lietuvoje iki šio amžiaus vidurio nebuvo žinoma. Pirmieji jos pėdsakai aptikti 1949 m. Vilniuje, Rotondo gatvėje, išgręžtame 200 m gylio gręžinyje. Po 6 m. Šilutės rajone Stoniškių gręžinyje, beveik 2 kilometrų gylyje buvo aptikta degiųjų dujų. Naftos paieškos Lietuvoje prasidėjo 1958 m. - beveik po šimto meto, kai 1859-aisiais Edvinas Dreikis (iš Pensilvanijos, JAV) gręždamas šulinį, atsitiktinai rado naftos. Iki 1995 m. Lietuvos sausumos teritorijoje aptikta 199 naftos telkinių. Didžiausias (apie 1,3 milijonų tonų) -Genčiuose (Kretingos raj.). Išgręžta 200 naftos paieškos ir žvalgybinių bei daugiau kaip 160 struktūrinių gręžinių. (Lietuvos rytas Nr. 23)

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Naujos kai kurių žodžių reikšmės

Kasininkė - mergina,auginanti kasas,

Kasyti - daryti kasoje reviziją.

Keltuvas - žadintuvas.

Kolonizuoti - apstatyti kolonomis.

Krepšininkas - žmogus, apsikarstęs krepšiais.

Krykštauti - kelti krikštynas.

Lašiniai - vaistai, vartojami lašais.

Lietpaltis - lietuviškų lašinių paltis.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■    “Pagalbos Lietuvai” pastangomis nuo 1991 m. pradžios ligi dabar Lietuvai pasiųsta 31 krovininė daugiau negu 24 milijonų dol. vertės vaistų ir medicinos įrangos bei reikmenų. Jų svoris - daugiau kaip 288 tonos. “Pagalbos Lietuvai” vadovas yra detroitiškis Robert S. Boris, žymus Lietuvos Vyčių veikėjas.

■    Spalio 28 d. Vilkaviškio vysk. Juozas Žemaitis MIC pašventino atstatomos Sangrūdos parapijos bažnyčios kertinį akmenį ir pamatus. Senoji bažnyčia sudegė 1971 m. ir nebuvo leista atstatyti.

■    Kun. Vaclovas Ramanauskas MIC, Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, sausio 27 d. buvo nužudytas apiplėšimo tikslais. Po poros dienų visi trys plėšikai buvo suimti.

■    Lietuvos Vyčių tradiciniame pokylyje vasario 4 d. buvo iškilmingai pagerbta daug lietuvybei ir katalikybei nusipelniusi organizacija-Ateitininkų federacija, įteikiant jai specialų žymenį. Jį priėmė federacijos vadas Juozas Polikaitis.

■    Sesuo M. Teofilė Adomaitytė mirė sausio 10 d., sulaukusi 90 m. amžiaus, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įžaduose išgyvenusi 73 m. 1933-1935 m. ji studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universitete Kaune, 1952-58 m. buvo Šv. Kazimiero seserų kongregacijos generalinė vyresnioji.

Skaityti daugiau: Trumpai

"Laiškams lietuviams"aukojo:

245 dol. - kun. G. Kijauskas SJ.

100 dol. - V. Rapšys.

90 dol. - B. Račkauskas.

Po 50 dol.: kun. S. Gaidelis SJ, R. Karklys.

Po 35 dol.: J. Ardys, J. Starkus, A. Pažiūra, O. Jankevičiūtė.

30 dol. - A. Velička.

Po 25 dol.: M. Vaškevičius, L. Bildušas, V. Stančius.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas