Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

IŠ 1995-JŲ KRAIČIO

     Pagal oficialią statistiką 1995 metais Lietuvoje gyveno: 33 stumbrai, 2850 briedžių, 13.800 tauriųjų elnių, 430 danielių, 41.000 stirnų, 100 muflonų, 18.500 šernų, 18.500 bebrų, 600 vilkų, 51.900 pilkųjų kiškių, 4300 baltųjų kiškių, 12.600 lapių, 6100 mamutų, 100 lūšių, 2150 barsukų, 20.000 voverių, 8350 kiaunių, 950 ūdrų, 2400 kanadinių audinių, 52.000 kurapkų, 6400 ondatrų, 800 fazanų.

IR SOSTINĖJE BŪTA NAFTOS

     Pernai Lietuvoje buvo išgauta 114,5 tūkst. tonų naftos. Bendroji Švedijos Ir Lietuvos įmonė “Genčių nafta” išgavo apie 80 tūkst. tonų, specialiosios paskirties Gargždų valstybinės naftos geologijos įmonė “Geonafta” - daugiau kaip 34,5 tūkst. tonų. Viena tona lietuviškos naftos pernai kainavo 398 litus.

     Apie naftą Lietuvoje iki šio amžiaus vidurio nebuvo žinoma. Pirmieji jos pėdsakai aptikti 1949 m. Vilniuje, Rotondo gatvėje, išgręžtame 200 m gylio gręžinyje. Po 6 m. Šilutės rajone Stoniškių gręžinyje, beveik 2 kilometrų gylyje buvo aptikta degiųjų dujų. Naftos paieškos Lietuvoje prasidėjo 1958 m. - beveik po šimto meto, kai 1859-aisiais Edvinas Dreikis (iš Pensilvanijos, JAV) gręždamas šulinį, atsitiktinai rado naftos. Iki 1995 m. Lietuvos sausumos teritorijoje aptikta 199 naftos telkinių. Didžiausias (apie 1,3 milijonų tonų) -Genčiuose (Kretingos raj.). Išgręžta 200 naftos paieškos ir žvalgybinių bei daugiau kaip 160 struktūrinių gręžinių. (Lietuvos rytas Nr. 23)

ŠLAPELIŲ NAME VEIKS KNYGYNĖLIS

     Vilniuje, Pilies g. 40, kultūros veikėjų Šlapelių name netrukus pradės veikti knygynėlis.

     Kone prieš penkerius metus Šlapelių duktė Gražutė Marija Sirutienė Vilniaus miesto savivaldybei padovanojo tėvų namą. Per šiuos metus buvo iškeldinti gyventojai, jau baigiamas restauruoti namas, kaupiamas Šlapelių fondas. Dabar jį sudaro 12 tūkst. eksponatų.

     Būsimojo namo-muziejaus direktorė Alma Gadonytė sakė, kad vasario 19 d. sukako 90 metų, kai Marija Piaseckaitė-Šlapelienė atidarė Vilniuje lietuvišką knygyną. Tiesa, jis buvo Dominikonų gatvėje, šis knygynėlis veiks Šlapelių namuose. Jis nebus dar vienas prekybos taškas, o muziejaus dalis. Pats XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės Rytų Lietuvos kultūros muziejus turbūt pradės veikti vasaros pradžioje. Pirmajame namo aukšte bus parodų salė, antrajame veiks ekspozicija, bus įrengti du memorialiniai kambariai.

     Juose stovės išsaugoti Šlapelių baldai ir pianinas, kuriuo yra skambinęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Restauruotame XVI a. rūsyje veiks kavinė.

     Pasak Almos Gudonytės, namo remontas dar neprašoko milijono litų. Didžiausią sumą šiems darbams skyrė Vilniaus miesto savivaldybė. Yra įkurtas Šlapelių fondas, tačiau jame tik G. M. Šlapelytės-Sirutienės aukoti pinigai. Ji savo lėšomis žada išleisti knygą apie Šlapelius.

     Nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. Šlapelių namas-muziejus iš savivaldybės negauna pinigų. Skola darbininkams jau siekia 211 tūkst. Lt. A. Gudonytė tikisi, kad patvirtinus savivaldybės biudžetą, skola bus grąžinta. Be minėtos sukakties, šiemet dar du jubiliejai: balandžio 18 d. Jurgio Šlapelio 120-osios gimimo metinės, o lapkričio 6 d. sukaks 90 metų nuo pirmosios lietuviškos operos -Miko Petrausko “Birutės” - premjeros. Joje

     Birutės partiją atliko Marija Šlapelienė. (Lietuvos aidas)

KNYGA APIE IŠKILŲJĮ LIETUVOS DIPLOMATĄ

     Lietuvių katalikų mokslo akademija, pasitikdama savo garbės nario, iškilaus diplomato, politikos ir visuomenės veikėjo daktaro Stasio Antano Bačkio 90-ies metų jubiliejų, parengė gausiai iliustruotą knygą apie jo gyvenimą ir veiklą. Knygą leidžia prelato Juozo Prunskio fondo lėšomis.

     Stasys Bačkis - gyva lietuvių diplomatijos istorija. Baigęs Paryžiuje teisės fakultetą ir Tarptautinių mokslų institutą, 1930 metais jis pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Vėliau Paryžiuje apgynė teisės daktaro disertaciją “Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas”. 1938 metais buvo paskirtas pasiuntinybės Paryžiuje pirmuoju sekretoriumi, po metų - patarėju. Nuo 1943 metų jis - Lietuvos atstovas Prancūzijoje, nuo 1960 iki 1987 metų - nuolatinis Lietuvos atstovas Vašingtone. Paskui vėl grįžo į Paryžių. Daugiau kaip pusę šimtmečio praleidęs toli nuo okupuotos Tėvynės, Stasys Antanas Bačkis dirbo Tėvynei, išnaudodamas kiekvieną progą skelbė pasauliui, kad Lietuva yra neteisėtai svetimųjų užimta, kad ten gyvenantys žmonės siekia laisvės. Pokario metais kartu su J. Brazaičiu buvo Lietuvos kovotojų sąjūdžio įgaliotinis užsienyje.

     1993 metais dr. Stasys Antanas Bačkis su žmona Ona visam laikui sugrįžo į Lietuvą, netoli savo sūnaus - arkivyskupo Audrio Juozo Bačkio. Paryžiuje sūnus Ričardas Bačkis - Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje.

     Stasys Antanas Bačkis - nuostabios atminties žmogus, dėmesingas ir subtilus pašnekovas, - sakė knygos “Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai” autorė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos istorijos sekcijos pirmininkė dr. Aldona Vasiliauskienė. (Lietuvos rytas Nr. 28)

JŪRŲ MUZIEJUJE LAUKIAMA JAUNIKLIŲ

     Kopgalyje esantis Jūrų muziejus, akvariumas ir delfinariumas lankytojų dėmesį labiausiai traukia vasarą. Žiemą čia - ramybės metas. Tačiau be naujienų neapsienama. Muziejaus darbuotojas Arūnas Grušas papasakojo, kad šiemet pingvinai sudėjo 4 kiaušinius, iš jų du netrukus turėtų skilti. Būtų papildyta gausi pingvinų šeima. O to ypač reikia, nes beveik visi paukščiai (čia jų keturios rūšys: Magelano, akiniuotieji, antartiniai, papuasiniai) jau seni. Kadangi pingvinai tikrai nepigūs, jų įsigyti muziejui sunku. A. Grušas sakė, kad labai praverstų verslininkų, firmų parama.

     Laukiama gimstant 3 ilgasnukių ruonių jauniklių. Ruonės gimdo čia jau ne pirmą žiemą. Kol kas nesulaukta žieduotųjų ruonių jauniklių, tačiau to bus galima tikėtis tik po poros metų, kai gyvūnai subręs. (Lietuvos aidas).

ŠALIES GYVENTOJAI BUS SURAŠYTI 1999 METAIS

     Visuotinis gyventojų surašymas Lietuvoje bus atliktas 1999 metų gruodžio mėnesį. Taip nutarta Vyriausybės posėdyje.

     Vyriausybė atsižvelgė į JTO rekomendaciją surašyti gyventojus 2000 arba artimiausiais jiems metais. Visuotinį gyventojų surašymą atliks Statistikos departamentas. Per surašymą bus aplankyti ir apklausti visi suaugę šalies gyventojai. Ministrų kabinetas patvirtino pasirengimo gyventojų surašymui programą ir patvirtino Vyriausiąją gyventojų surašymo komisiją. (Lietuvos aidas Nr. 36)

ŽEMAITIJOS DUKROMS ATMINTI

     Vietovės, susijusios su pasiaukojusiais Tėvynei žmonėmis, gerbiamos, pažymimos paminklais. Taip ne tik išreiškiama pagarba, dėkingumas, bet ir primenama apie juos, parodomas pavyzdys būsimoms kartoms.

     Karolina Praniauskaitė, poetė, sukūrė poemą apie Žemaičių Kalvariją, išleido poezijos rinkinių, išvertė J. Kraševskio kūrinių, daug padėjo A. Baranauskui, skatindama jį rašyti, stiprindama jo religingumą. Jos gimtinės - Padurbinio nei žymės nelikę, net vietų vardyne nėra. Tačiau yra Durbino ežerėlis ir Durbino upelis. Taigi galima ieškoti ir gimtinės.

Elena Gendrolytė - rezistente, keletą metų dirbo pogrindžio spaustuvėje. Dirbo nežmoniškomis sąlygomis, požemyje, skelbė tiesos žodį apie okupantų melą, žiaurumus, skatino Nepriklausomybės troškimą, viltį. E. Gendrolytė žuvo kartu su kovos draugais kaip Pilėnuose - gyvi nepasidavė! Bunkeris neišliko, bet tebėra gimtinė: Kasčiukų kaime, Kelmės rajone, išliko sodas, namo pamatai. Pro sodybą važiuoja ekskursantų autobusai ir į Bijotų Baublius, ir į Kražių vietoves, net nesustodami.

Pasirodo, kad K. Praniauskaitės gimtinę nustatyti ėmėsi Žemaičių bajorų bendrija. O kas pasirūpins E. Gendrolytės gimtine? Jei valdžia namą atėmė, apiplėšdama tremtinius, tai dabar privalo jį prąžinti, atstatyti, kaip tai daroma su kitų pasižymėjusiųjų gimtinėmis. Ten būtų galima įrengti rezistencijos muziejų, surinkti pogrindžio spaudos, kitas relikvijas. Čia galėtų rinktis jaunimas, apsistoti ekskursijos (XXI amžius Nr. 14)

AR GERS BIRŽIEČIAI VIETON PIENO "EKO-94"?

Biržų pieno perdirbimo bendrovės direktorius Vladas Songaila gavo laišką iš nacionalistų lyderio Vladimaro Žirinovskio. Rusijos Valstybės Dūmos Liberalų demokratų frakcijos vardu jis rekomenduoja įrenginį EKO-93 M, kuriuo galima gaminti spiritą ir puikios kokybės degtinę “EKO-94”. Rusijos bendrovė “Konversija” galinti pagaminti ir degtinės pilstymo, butelių užkimšimo ir etikečių klijavimo linijas. (Lietuvos rytas).