religinės ir tautinės kultūros žurnalas
1988 / GEGUŽĖ - MAY / VOLUME XXXIX, NO. 5
|
146 |
Paulius Stelingis |
|
|
147 |
Kęstutis Trimakas |
|
|
150 |
A. Grauslys |
|
|
152 |
Chiara Lubich |
|
|
153 |
Danutė Bindokienė |
|
|
154 |
I. V. |
|
|
158 |
Dr. Jūratė Dievaitienė |
|
|
160 |
Kun. Jonas |
|
|
165 |
Kun. Jonas |
|
|
168 |
Lina Grigaitytė |
|
|
169 |
Gediminas Vakaris |
|
|
173 |
Juozas Vaišnys, S.J. |
|
|
175 |
Red. |
|
|
177 |
Skaitytojai |
|
|
178 |
Red. |
|
|
178 |
Juoz. Pr. |
Šis numeris gegužės mėnesio ir Marijos metų proga iliustruotas įvairių dailininkų pieštais Marijos paveikslais. Viršelio piešinys — Rasos Sutkutės.
Laiškai Lietuviams— Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes toLaiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.
Paulius Stelingis
O Motina, dėl mano laimės tu į ugnį puolanti plaštakė,
Ir dieną, ir tamsioj nakty mano širdy gyva!
Tau sidabriniam rytmety, kaip žydinti alyvų kekė,
Ir vakaro tyloj manoji tremtinio malda.
O Motina! Palikus saugoti šventosios žemės saujos,
Mažyčio žiburio gimtajam židiny.
Tu amžinai gyva manam lašely kraujo,
Tu amžinai gyva mažytėje širdy.
O Motina! Skausmingų sūkurių verpetuos
Atvėrus laimėn sklidinas duris.
Tavam raukšlėtame veide pati tėvynė šneka,
Tavam pilkam veide — sustingusi širdis...
O Motina! O Motina! Ant didžio vargo tako
Tu židinio brangiausiojo negęstanti liepsna,
Tau sidabriniam rytmety, kaip žydinti alyvų kekė,
Ir vakaro tyloj manoji tremtinio malda...
Pompeo Batoni (1708-1787). Galleria Borghese. MOTINA SU KŪDIKIU
KĘSTUTIS TRIMAKAS
1988-ieji metai. Jau praėjo 70 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Iš jų 22 metai laisvėj ir daugiau kaip dvigubai tiek — nelaisvėj iki dabar.
Ir šiemet — Marijos metai. Ar yra koks ryšys tarp Marijos metų ir Lietuvos nelaisvės?
POLITINIS ŽVILGSNIS
Politiniu žvilgsniu, tie du įvykiai neturi nieko bendro. Susidėjo tokios politinės aplinkybės. Ribbentroppo-Molotovo susitarimu, Lietuva atiteko Sovietų Sąjungos sferai. Raudonoji armija užėmė Lietuvos kraštą. Tai paprastas politikos dėsnis: stipresnis po padu pamynė silpnesnį.
Tad gal nėra ko religiją su tais Marijos metais "kišti” čia ne josios vieton. Ko "kišti” pamaldžius dalykus į kietą, kartais kruviną tautų kovą už būvį, kur džiunglių dėsniu stipresnis smaugia silpnesnį?
PATIRTIS XIX AMŽIUJE
Kažkur Europos užkampy Pirenėjų kalnų papėdės miestely žmonės nežinojo ką begalvoti: beraštė mergaitė pradžioj slėpė, bet prispirta pasisakė, kad jai kalno papėdės oloj pasirodanti nepaprasto grožio moteris. Žinoma, žmonės iš jos juokėsi. Bet tada, Pasirodžiusios nurodytoj vietoj jai pakapsčius žemę, ėmė sunktis vanduo ir ištryško šaltinis. Aklas, mediciniškai nepagydomas, vandeniu suvilgė savo veidą ir staiga pasveiko.
A. GRAUSLYS
Pirmiausia čia kalbėsime apie iškiliausius krikščionis, tai yra šventuosius, bet prisiminsime ir šiaip tikinčiuosius, kurie savo religinį įsitikinimą įrodo įvairiomis dorybėmis, šventųjų gyvenime ne kartą pasireiškiančiomis heroiškumo veiksmais.
Kas yra dorybė? Tai savęs, savo egoizmo, siekiančio tik savo naudos bei malonumo, nesiskaitant su artimu, nugalėjimas. Vienokių ar kitokių dorybių veiksmais pareiškiame meilę artimui, nors jis kartais būtų užsitarnavęs ne mūsų meilės, bet verčiau pykčio. Kiekvienu dorybių veiksmu mes rūpinamės kitais, o ne savimi. Kiekvienu dorybės veiksmu, nors neturinčiu ryšio su artimu, mes pasielgiame taip, kaip mums krikščioniškoji sąžinė liepia, nors taip elgtis mums būtų labai sunku. Įvairių didelių pagundų metu kartais reikia heroiško radikalumo ir susivaldymo, kad įstengtume išlikti krikščionimis.
Štai kodėl krikščioniškojo gyvenimo patirtis parodo, kad tokių sunkių bandymų metu mums reikia Dievo malonės pagalbos ir kad tik tokia pagalba įgalina kovą laimėti. Šventųjų gyvenimas nuolatiniais dorybių pasireiškimais įrodo, kad jie nuolat Dievo malonėje gyveno.
CHIARA LUBICH
"Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui” (iKori2,8). Šie žodžiai pasako, kaip Šventoji Dvasia dalijo Korinto krikščionims malones ir ypatingas dovanas. Tokios dovanos, kaip pranašavimo, mokymo, tarnavimo kėlė bendruomenės gyvenimo dvasią.
Bažnyčia buvo tik bepradedanti gyvuoti ir, kaip kiekvienas naujai gimęs organizmas, buvo reikalinga ypatingos pagalbos. Užtai tos Šventosios Dvasios dovanos buvo labai gausios. Deja, Korinto krikščionys ne visuomet deramai ir išmintingai jas naudojo. Tos dovanos, užuot stiprinusios bendruomenės vienybę, dažnai keldavo nesutarimą, varžybas ir pavydą. Todėl šv. Paulius turėjo jiems priminti, paaiškindamas tų dovanų reikšmę ir prideramą jų naudojimą.
Šie žodžiai pirmiausia primena, kad mes kiekvienas esame pašaukti kokioms nors pareigoms, tarnavimui Bažnyčiai. Tam tikslui mums yra duotos skirtingos dovanos ar charizmos. Kalbant apie charizmas, mes neturime galvoti, kad jos reiškia tik labiau pastebimas ir ypatingas malones, kurios vis tebeduodamos, pavyzdžiui, vienuolijų ar sąjūdžių įkūrėjams, ar asmenims, turintiems atlikti specialų pavedimą Bažnyčioje. Daugiau yra bendrų, mažiau pastebimų malonių, kurias gauna kiekvienas krikščionis, kad būtų vertas įrankis gerinti krikščionių bendruomenę, kurioje jis gyvena. Taip svarstydami, matome, kad ir mes galime laikyti savo talentus ir sugebėjimus dovanomis.
DANUTĖ BINDOKIENĖ
Sekminės —visame krikščioniškame pasaulyje švenčiama Šventosios Dvasios atsiuntimo šventė. Senovės lietuviai, dar būdami pagonys, tuo metų laiku švęsdavo pavasario ir žalumynų šventę, kurios daug papročių perkelta į dabartines Sekmines. Iš tikrųjų ne vienoje lietuvių šventėje gražiai susipynę senieji-pagoniškieji ir naujesnieji-krikščioniškieji šventimo būdai. Jie tarp savęs nesivaržo, vieni kitiems nekliudo, bet sukuria labai turtingas ir gražias tradicijas, kurios puošia tautos veidą.
Sekminių augalas — jaunas, žalias, kvepiantis, neseniai išsprogęs beržas. Berželiais ar bent berželių šakomis namus Sekminėse puošti yra būtina. Pvz., abipus išlaukinių durų pastatomi du jauni beržiukai, kad namų šeimininkas ir šeimininkė visus metus gražiai tarpusavyje sugyventų. Žmonės stengdavosi namų pastogę ar bent kambarių palubes apkaišyti beržo šakomis, kad Šv. Dvasia (kurią liaudis įsivaizdavo baltu balandėliu), atskridusi į tuos namus, turėtų kur nutūpti ir pailsėti. Tada visi namų gyventojai gyvens taikoje, bus linksmi ir laimingi.
Berželių šakos ar kiti žalumynai po Sekminių neišmetami: sudžiovinami ir pagarbiai laikomi visus metus. Tokių sudžiovintų berželių dūmai nubaido piktas dvasias, apsaugo naujai pastatytą pastatą nuo visokių negerovių; gali į šalį nukreipti piktą audros debesį ir pan.
Pagal F. Oursler paruošė I. V.
Mes žinome daugelį naudingų tiesų šiame gyvenime, bet per dažnai mes jas užmirštame. Mes žinome, kad savęs atsižadėjimas yra atlyginamas su nuošimčiais, bet stebuklai teįvyksta, kai mes patys šį žinojimą praktikuojame. Labai dažnai jie įvyksta, kai esame praradę paskutinę viltį.
F. Oursler pasakoja, kad taip atsitiko jo draugui Bill Williams, vienam iš beviltiškiausių girtuoklių Niujorke. Joks gydytojas negalėjo jam padėti. Vieną rytą, sėdėdamas savo gydytojo kabinete rutininiam patikrinimui, jis paklausė:
— Daktare, kelintą kartą aš čia ateinu?
Rafaelis. Sikstinė Madona.
— Šiandien penkiasdešimtą. Tu jau mūsų sukaktuvininkas.
— Aš manau, kad alkoholis mane nužudys, ir netrukus.
PROF. DR. JŪRATĖ DIEVAITIENĖ
Mikroorganizmų pasaulį veikia ne tik biologiniai, bet ir socialiniai, ekonominiai bei ekologiniai veiksniai. Dėl šio poveikio kinta mikroorganizmų struktūra, savybės, pasiskirstymas aplinkoje ir žmonių bei gyvūnų organizme, taip pat socialinė jų reikšmė. Iki XIX a. pabaigos nuo infekcinių ligų mirdavo daugiau kaip pusė Žemės rutulio gyventojų. Siautė raupų, maro, choleros, raupsų, dėmėtosios ir vidurių šiltinės epidemijos. Daug vaikų, susirgusių difterija, mirdavo, persirgusių poliomielitu — likvidavo raupus, dešimtis ir šimtus kartų likvidavo raupus, dešimtis ir šimtus kartų sumažino susirgimus difterija, poliomielitu, stablige, tymais. Veiklūs cheminiai vaistai ir antibiotikai gerokai sumažino mirštamumą nuo bakterijų, pirmuonių, grybelių sukeliamų ligų. Tačiau infekcinės ligos neišnyko. Sergantieji ūminėmis virusinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, gripu ir virusiniais hepatitais sudaro pusę visų laikinai dėl ligos nedarbingų gyventojų. Iš keturių susirgusių vaikų—trys serga infekcine liga.
Daugėja sergančių lėtinėmis infekcinėmis ligomis bei infekcinių ligų sukėlėjų nešiotojų. Jų organizmo ląstelėse laikotarpiu tarp epidemijų randa saugų prieglobstį gripo bei kitų, linkusių greitai plisti, virusinių ligų sukėlėjai.
Svarbiausia infekcinių ligų plitimo priežastis—mikroorganizmų prisitaikymas daugintis nepalankiomis ir neįprastomis sąlygomis ir jų savybių kintamumas. Palankus tam ir susilpnėjęs kai kurių žmonių atsparumas infekcinėms ligoms — imunitetas. Atsparumas infekcinėms ligoms — tai sugebėjimas apsiginti nuo mikroorganizmų ir žmogui svetimų baltymų — antigenų.
KUN. JONAS
Šiuo ir kitais būsimais rašinėliais noriu belstis ypač į jaunas širdis. Širdžių jaunystė neskaičiuojama metais. Gali būti šimtametis žmogus ir turėti jaunuolišką širdį. Gali būti kitas, dar neperžengęs nė 20 metų, o jau jo širdis pasenusi. Širdies jaunystę lemia ne amžius, o meilė. Aišku, širdimi čia suprantu ne tą krūtinės ląstoje pulsuojantį ir kraują varantį muskulą, bet tą žmogiškąjį "aš”, trokšte trokštantį mylėti ir būti mylimam. O kai kas įsimyli, tai mylimasis ar mylimoji taip įstringa į mintis ir svajones, kad visa kita tartum išblunka, tampa antraeiliais dalykais. Mylimasis ar mylimoji užima pirmą vietą, ir dėl jo negaila nieko: nei laiko, nei pastangų, nei ryžto pakentėti, pasiaukoti, jeigu to reikia, kad tik mylimajam būtų galima suteikti malonumo. Meilė gali pasiekti net tokį laipsnį, kad mylintysis nė kiek nesuabejos net savo gyvybę paaukoti už mylimąjį.
Filippo Lippi. Madona (detalė). Galería Pitti. Florencija.
Jei šitokia meilės charakteristika yra teisinga, kaip aš manau, tai tada reikia išsigąsti! Mane gąsdina didžiausias meilės įsakymas žmonijai: "Mylėsi Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis. ..” Tie žodžiai praktiškai reikalauja, kad būčiau Dievo meilės sėste apsėstas, panašiai kaip ji apsėda įsimylėjusio vaikino ar įsimylėjusios mergaitės širdis. Argi žmogui yra įmanoma šitaip įsimylėti Dievą? Juk mylėti galima tik artimą, regimą, jo gerumą pažįstamą, jauste jaučiamą žmogų. Kaip galima panašiai pamilti Dievą, kurio mes nei regime, nei girdime, nei jo švelnumo paprastai nejaučiam? Tai tikime tik šalto proto tikėjimu? O tikėti tai dar nebūtinai mylėti. Sakoma, jog net ir velniai tiki, bet jie nemyli, todėl ir pasilieka velniai. Tačiau šv. Petras pirmame laiške rašo: "Jūs mylite... nors nesate jo matę; tikėdami jį, nors ir neregėdami, džiūgaujate neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, nes žinotės gausią tikėjimo siekinį — sielos išganymą” (i Pt 1,8-9). Bet čia Petras kalba apie meilę Kristaus, o ne Dievo Tėvo, pasaulio Kūrėjo. Tačiau reikia atsiminti paties Kristaus pasakymą: "Aš ir Tėvas esame viena. Kas regi mane, regi ir Tėvą. Nejaugi tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje?” (Jn 4,9-it). Jei mums sunku mylėti Dievą Kūrėją, tai jis tapo prieinamas savo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Jame nušvito pasauliui visas Dievo gerumas, maloningumas, atlaidumas, teisingumas, kantrumas ir visos kitos savybės, kurios žavi žmogaus širdį. Yra galima Jėzų Kristų pamilti visa širdimi, visu protu, visa siela, visomis jėgomis, kaip to reikalauja Dievas. Jam galima paaukoti visą savo gyvenimą, sunkiai dirbti, kentėti ir net už jį mirti, kaip tai liudija ne tik pirmųjų amžių, bet visų laikų ir mūsų dienų, taip pat ir mūsų tautos kankiniai. Šitaip pamilti Kristų galima tik gerai jį pažįstant. O pažinti galima įsigilinant į jo gyvenimą, į jo asmenybę, skaitant Naująjį Testamentą. Šitie rašinėliai ir stengsis atskleisti Kristaus žavinguosius bruožus.
Kun. Jonas
Tikiuos, jog aprašytoji Ralph Martin šeima (LL 1988 m., Nr. 3) galėjo patikti daugeliui skaitytojų. Ačiū Dievui, ji nėra vienintelė tokia visoje Amerikoje. Yra tokių šeimų ir daugiau, tik nežinome, kiek jų yra lietuvių visuomenėje.
Bet štai švystelėjo klausimas, kaip toji Ralph Martin šeima gyvena savo kasdienį pilką gyvenimą, kaip tėvai auklėja savo vaikus, kad atrodo, jog iki šiol jiems taip gerai viskas klojasi. Šių meų "Servant Ministries” sausio mėn. numeryje aptikau kone kasdienį jų šeimos gyvenimo aprašymą, ypač apie jų vaikų auklėjimą. Manau, kad bus verta su tuo susipažinti ir mūsų skaitytojams.
Pirmajame aprašyme jie pasipasakojo, kaip jie stengiasi savo namus padaryti tokius, kad vaikams būtų malonu ir miela juose gyventi, kad namai būtų jų gyvenimo ašis, apie kurią viskas suktųsi. Argi tai jau taip svarbu? Taip, labai svarbu. Štai kaip jie patys apie tai pasisako:
RALPH: Šv. Raštas aiškiai pabrėžia, jog didžioji tėvų pareiga ir atsakomybė yra mokyti vaikus pažinti ir pamilti Dievą bei juo sekti. Namai ir yra visų pirmoji vieta šitokiam auklėjimui. Tėvai negalės vesti vaikų Dievo keliais, jeigu vaikai namie bus tik "reti svečiai” — pavalgyti ir išsimiegoti.
Lina Grigaitytė
Savo pirmoje Enciklikoje popiežius Jonas Paulius II labai nuodugniai išnagrinėja santykius tarp Bažnyčios ir pasaulio. Aišku, pasaulis čia suprantamas kaip visa žmonija, o ne kaip Žemė su savo planetomis. Bažnyčia yra Dievo karalystė žemėje. Jai atstovauja popiežius.
Reikia pabrėžti, kad Bažnyčia pasauliui ir kiekvienam žmogui turi labai daug ką duoti, o iš žmogaus ji labai mažai reikalauja, Bažnyčia žmogui siūlo meilę ir viltį. Ji gailisi net nusidėjėlių, nori, kad visi pasiektų išganymą, iš žmogaus reikalaudama tik tikėjimo ir padoraus gyvenimo.
Kadangi gimęs žmogus nėra idealus, tai Bažnyčia moko, kaip jis galėtų save pagerinti, ir atsikratyti prigimtų blogybių. Žmogus iš prigimties nėra morališkai subrendęs. Istorijos eigoje, pradedant urviniu žmogumi ir baigiant moderniuoju, matome, kad žmogus yra palinkęs į vienokį ar kitokį blogį. Nors daugelis žmonių savo protiniais sugebėjimais skleidžia gėrį, pavyzdžiui, rašytojai, kompozitoriai, įvairūs menininkai, bet šalia jų visuomet yra ir tokių, kurie savo protines jėgas naudoja tik žmonių kankinimui, priespaudai, žudymui, pavyzdžiui, Hitleris, Stalinas ir kiti.
Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
NAUJI VIEŠBUČIAI
"Tiesa” giriasi, kad Kaune prie Kęstučio ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžos "Kauno statybos” trestas pradėjo komunalinio viešbučio statybą. Viešbutis bus dvylikos aukštų su puse tūkstančio vietų. Projekto vyriausias architektas — Alfredas Paulauskas. Statyba planuojama baigti ateinančio penkmečio pradžioje. Prie "Pergalės” krantinės pradėtas statyti pirmos tarptautinės klasės viešbutis turistams iš užsienio šalių. Tuo tarpu Donelaičio gatvėje pirmuosius svečius priimti ruošiasi "Turisto” viešbutis.
NAUJA UKMERGĖS AUTOBUSŲ STOTIS
Prie judrios Vilniaus — Panevėžio magistralės, ant kalvelės netoli Šventosios, įsikūrė naujoji Ukmergės autobusų stotis. Joje erdvi keleivių salė, kasos, bagažinė, kambarys motinoms su vaikais, kitos patalpos. Iš stoties perono kasdien išvyksta autobusai daugiau kaip 200 tarpmiestinių ir priemiestinių maršrutų. Stotis per parą gali aptarnauti apie tris su puse tūkstančio keleivių. (Tiesa)
Murillo. Nekaltas prasidėjimas. Del Prado muziejus.
M.K. ČIURLIONIO DRAUGIJOS VEIKLA
Neseniai įkurta M.K. Čiurlionio draugija surengė pirmąjį susirinkimą. Jo metu ilgametė M.K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotoja B. Federavičienė informavo apie rengiamą Čiurlionio paveikslų katalogą. S. Gaižiūnas perskaitė pranešimą apie Čiurlionį latvių literatūroje. Žmones, itin nusipelniusius propaguojant Čiurlionio kūrybą, nutarta pakviesti tapti draugijos garbės nariais. Toks prašymas įteiktas čia pat sėdėjusiai Čiurlionio dukteriai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei, nusiųstas kompozitoriaus seseriai Jadvygai Čiurlionytei. Be to, nutarta rūpintis Čiurlionio paminklo Vilniuje statyba, bibliografija ir kitais leidiniais, įskaitant būsimą draugijos metraštį. (Tiesa)
Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
DĖL ŽODŽIŲ: PRAŠOM, PRAŠAU, PRAŠYČIAU
Lietuvių kalbos žodžiai prašom, prašau, prašyčiau dažniausiai vartojami su veiksmažodžių bendratimis, į ką nors mandagiai kreipiantis.
Liaudies šnekamojoje kalboje labiausiai paplitusi daugiskaitinė forma prašom, pvz.:
Prašom užeiti, nesididžiuoti; Prašom pirkion; Prašom į vidų; Prašom pro šalį (sakoma juokais, kai nujaučiama, kad geras pažįstamas beldžiasi į duris); Prašom, sveteliai, prie stalo-, Prašom, prašom paklausyti, ką mes turim pasakyti.
Žodį prašom nuo seno vartojo kaimo žmonės, mandagiai kreipdamiesi į svečią paprastai visos šeimos, visų kartu esančių vardu. Si veiksmažodžio prašyti forma ilgainiui sustabarėjo; iš dalies neteko skaičiaus reikšmės, įgavo kiek kitokį leksinį atspalvį. Žmonės dabar be skirtumo žodį prašom vartoja, priimdami svečią tiek drauge su kitais šeimos nariais, tiek patys vieni. Pasibeldęs į duris, ir šiandien išgirsi iš trobos prašom, nors visuose namuose tebūtų tik vienas žmogus. Duodama svečiui ko užkąsti, šeimininkė visada sako prašom, nors su ja daugiau niekas ir negyventų. Kai kuriose žemaičių tarmėse šis žodis net ir savo forma pakitęs — tariamas su trumpu balsiu -a- šaknyje ir dvibalsiu -um galūnėje: prašum. Greta tokios sustabarėjusios mandagumui reikšti formos prašum šiose tarmėse vartojama ir įprastinė veiksmažodžio prašyti forma prašom (plg.: Prašum sėsties ir Jau nuo ryto prašom, o nenori išleisti, ir gana).
Literatūrinėje kalboje sustabarėjusi forma prašom gana plačiai įsigalėjusi. Šį žodį nuolat girdime kasdieniniuose pokalbiuose, neretai jį vartoja ir mūsų rašytojai savo kūriniuose. Gal nerasime nė vieno mūsų literatūros klasiko, kuris veikėjų dialoguose nebūtų vartojęs lietuvių kalbai įprastos mandagumo formos prašom.
STRUČIŲ ŪKIAI
Afrikoje yra daug stručių (strausų) ūkių, kuriuose auginama daugybė šių neskraidančių paukščių. Palyginti neseniai stručių plunksnos buvo labai vertinamos Europos ir Š. Amerikos rinkoje. Iš jų gamindavo vėduokles, jomis puošdavo moteriškas skrybėlaites. Kai prireikia stručio plunksnų, paukštis įvaromas į ankštą trikampį aptvarą ir ant galvos jam užmaunama plastikinis maišelis. Tada jis gana ramiai pakelia plunksnų pešiojimo operaciją.
Šiais laikais, kai plunksnų mada praėjo, ūkininkai stengiasi sunaudoti stručius visapusiškai: mėsa suvalgoma, iš odos siuvami batai, krepšeliai ir piniginės. Renkami ir stručių kiaušiniai. Vienas stručio kiaušinis sveria nuo pusantro iki dviejų kilogramų, tad kiaušinienės iš jo užtenka dešimčiai žmonių. Turistams privilioti ūkininkai dažnai rengia stručių lenktynes, kartais net su jojikais. Žokėjais būna vietiniai vaikai.
KOVA SU RŪKORIAIS
JAV federalinės administracijos 6800 įstaigų kategoriškai uždrausta rūkyti. 40-yje valstijų apribotas rūkymas viešose vietose. Antai Niujorko valstijoje draudžiama rūkyti bankuose, mokyklose, ligoninėse, visuomeninėse įstaigose. Ką davė ši kova? Kaip teigia statistika, prieš ją JAV rūkė 50% suaugusiųjų, o dabar — tik 29,9%.
Didžiai Gerbiamas Redaktoriau,
Prieš porą metų jaunas episkopalas, gyvenantis mano namuose, ruošėsi vesti katalikę mergaitę. Paklausiau, ar nemanąs pereiti į katalikų tikėjimą. Jo atsakymas mane nustepino. Sakė, jog jam nepatinka, kad daugelis katalikų nebešvenčia sekmadienių, o eina į mišias šeštadienį vakare, kad sekmadienį galėtų ilgiau pamiegoti, kur nors išvažiuoti ir t.t. Paaiškinau, kad dabar Bažnyčia tai leidžia tiems, kurie neturi galimybės dalyvauti mišiose sekmadieniais. Taip bent buvo paskelbta mūsų parapijos biuletenyje. Būsiu dėkinga, jei paaiškinsite savo žurnale, ar buvo šiuo klausimu vėliau padaryta pakeitimų.
Su pagarba
A. G.
Gerbiamoji A. G.,
Jūsų paaiškinimas buvo teisingas. Bažnyčia čia vėliau nieko nepakeitė, tik ta privilegija, pagal savo sąžine, dabar pasinaudoja ir kiti, turėdami kokią nors kad ir labai mažutę priežastį.
Jūsų žurnalas visada labai laukiamas svečias mūsų namuose. Ypač mėgstu kelionių aprašymus ir skyrių “Tėvynėje”. Mano vyras pirmiausia skaito “Kalbos” skyrių”. Sėkmės ir toliau!
E. Apanavičienė
Kartą pas popiežių Pijų IX buvo atvesta našlė su mažu sūneliu. Juodu norėjo gauti popiežiaus palaiminimą ir kokios nors medžiaginės paramos, kad galėtų palengvinti savo sunkų gyvenimą.
Popiežius, būdamas labai geros širdies, įsivedė vaikutį į biblioteką, atidarė dėžutę, kurioje buvo daug auksinių monetų, ir švelniai pratarė berniukui:
— Imk, vaikeli, tų pinigų, kiek tik rankute pajėgsi pasemti.
Berniukas trumpai pagalvojo ir, pažvelgęs savo nekaltomis akutėmis į popiežių, nedrąsiai ištarė:
— Ne, Šventasis Tėve, pasemkite Jūs pats, nes Jūsų rankos didesnės. . .
*
Vokiečių kancleris Bismarkas buvo šiurkštokas žmogus. Kartą jam susirgus ir pakvietus gydytoją, šis, norėdamas geriau išaiškinti ligos priežastis, ėmė kanclerį smulkiai klausinėti. Netekęs kantrybės, Bismarkas sumurmėjo:
— Užuot kamantinėjęs, verčiau gydytum!
Gydytojas ramiai atsakė:
— Patarčiau Ekscelencijai kreiptis į veterinarą. Tai vienintelis gydytojas, kuris savo pacientų niekad neklausinėja. . .
■ Kinijoje 1987 m. religijai buvo lengvesni metai. Atsirado naujų klierikų, naujų vyskupų, tačiau dar apie 20 kunigų yra kalėjimuose.
■ Čekoslovakijos vyriausybės delegacija buvo atvykusi į Romą pasitarimams su Šventuoju Sostu. Delegaciją sudarė trejetas viceministerių ir pareigūnai iš religiniams reikalams tvarkyti įstaigos. Čekoslovakijoje šių metų pradžioje dar buvo dešimt vyskupijų be vyskupų. Pasitarimai tarp Vatikano ir Čekoslovakijos vyriausybės buvo užmegzti gruodžio mėnesį, lankant tą kraštą Vatikano delegacijai.
■ Jonas Paulius II vadovavo pamaldoms armėnų apeigomis. Pamaldos įvyko Švč. Marijos bazilikoje Trastavere. Dalyvavo keli tūkstančiai armėnų kunigų. Buvo atvykusių net iš Prancūzijos, Libano, Sirijos, Egipto, Amerikos.
■ Popiežius Jonas Paulius II sausio 17 d. turėjo pasikalbėjimą su apie 300 susirinkusių žurnalistų.
Užklaustas apie galimą kvietimą iš Maskvos patriarcho vykti į 1000 m. krikščionybės sukakties minėjimą, popiežius pareiškė, kad jis tik tada galėtų vykti j Sovietų Sąjungą, jeigu jam būtų duota galimybė susitikti su katalikais ir jeigu Ukrainos katalikų Bažnyčia, dabar uždaryta, susilauktų laisvės gyvuoti.
Nuoširdi padėka “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” rėmėjams
500 dol. aukojo Lietuvių Fondas.
40 dol. aukojo kun. K. Gulbinas.
Po 25 dol. aukojo: Brighton Parko Lietuvių namų savininkų draugija, A. Babickas.
Po 20 dol. aukojo: P. Burokas, kun. J. Pragulbickas.
Po 15 dol. aukojo: A. Sutkuvienė, J. Jodelė, R. Boris, I. Nausėdas.
12 dol. aukojo Pr. Butkuvienė.
Po 10 dol. aukojo: G. Baradas, J. Zalagėnas, B. Morkūnas, J. Daukaitė, P. Kaufmanas, V. Sinkus, K. Rimas, R. Misiūnas, V. Poderys, A. Svotelis, S. Kasnickas, K. Aglinskas, B. Stamgenberg, S. Leikus, A. Baleišis, Samuolienė, A. Grigalauskas.