Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

NAUJI VIEŠBUČIAI

     "Tiesa” giriasi, kad Kaune prie Kęstučio ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžos "Kauno statybos” trestas pradėjo komunalinio viešbučio statybą. Viešbutis bus dvylikos aukštų su puse tūkstančio vietų. Projekto vyriausias architektas — Alfredas Paulauskas. Statyba planuojama baigti ateinančio penkmečio pradžioje. Prie "Pergalės” krantinės pradėtas statyti pirmos tarptautinės klasės viešbutis turistams iš užsienio šalių. Tuo tarpu Donelaičio gatvėje pirmuosius svečius priimti ruošiasi "Turisto” viešbutis.

NAUJA UKMERGĖS AUTOBUSŲ STOTIS

     Prie judrios Vilniaus — Panevėžio magistralės, ant kalvelės netoli Šventosios, įsikūrė naujoji Ukmergės autobusų stotis. Joje erdvi keleivių salė, kasos, bagažinė, kambarys motinoms su vaikais, kitos patalpos. Iš stoties perono kasdien išvyksta autobusai daugiau kaip 200 tarpmiestinių ir priemiestinių maršrutų. Stotis per parą gali aptarnauti apie tris su puse tūkstančio keleivių. (Tiesa)

Murillo. Nekaltas prasidėjimas. Del Prado muziejus.

M.K. ČIURLIONIO DRAUGIJOS VEIKLA

     Neseniai įkurta M.K. Čiurlionio draugija surengė pirmąjį susirinkimą. Jo metu ilgametė M.K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotoja B. Federavičienė informavo apie rengiamą Čiurlionio paveikslų katalogą. S. Gaižiūnas perskaitė pranešimą apie Čiurlionį latvių literatūroje. Žmones, itin nusipelniusius propaguojant Čiurlionio kūrybą, nutarta pakviesti tapti draugijos garbės nariais. Toks prašymas įteiktas čia pat sėdėjusiai Čiurlionio dukteriai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei, nusiųstas kompozitoriaus seseriai Jadvygai Čiurlionytei. Be to, nutarta rūpintis Čiurlionio paminklo Vilniuje statyba, bibliografija ir kitais leidiniais, įskaitant būsimą draugijos metraštį. (Tiesa)

VILNIUJE NAUJAS TILTAS

     Naujųjų metų išvakarėse pradėtas naudoti dar vienas naujas tiltas per Neries upę Vilniuje. Tai naujas originalios arkinės formos komunikacinis tiltas, sujungęs 2-ąją ir 3-ąją šilumines elektrines linijas. Bendras tilto ilgis 124 m. Jo plotis 5,4 metro. Virš upės tiltas iškilęs daugiau kaip dešimt metrų. Tai jau 35-asis tiltas Vilniaus mieste ir dvyliktasis per Neries upę. (Tiesa)

DAR APIE VIEŠUMĄ IŠ ANYKŠČIŲ RAJONO

     "Mūsų kolektyve nesijaučia jokio viešumo, jokio persitvarkymo, tik gražios kalbos iš tribūnų ir raginimai. Daugelis abejingai plaukia pasroviui, manyčiau, dėl to, kad vadovai bijo bet kokių naujovių ir iniciatyvų. Mano specialybė — želdynų technika, tačiau dirbu sekretore mašininke, nes mūsų ūkiui aplinka visai nerūpi”. (Tiesa)

GRIPAS LIETUVOJE

     "Tiesoje” rašoma, kad Lietuvoje nemažai žmonių ėmė sirgti peršalimo ligomis. Praėjusią savaitę vien Vilniuje per dieną susirgo pusantro tūkstančio žmonių. Ypač dabar serga vaikai. Gyventojai teiraujasi — gal jau prasidėjo gripo epidemija? Prognozuojama, kad sergamumas gripu kai kuriuose šalies miestuose artimiausiomis savaitėmis gali įgauti epideminį pobūdį, taip pat pasiekti ir kaimus.

     Kai kuriose vietose cirkuliuoja A ir B gripo virusai. Lietuvoje jie jau yra buvę anksčiau, todėl nesitikima, kad susirgs daug žmonių. Visada daugiau vargų sukelia naujas gripo virusas, kuriam gyventojai neturi imuniteto. Atsparumas ligoms, tarp jų ir gripui, priklauso nuo visos organizmo būklės. Ypatingą reikšmę turi fizinė kultūra, grynas oras, vitaminingas maistas. Patikima priemonė nuo gripo yra profilaktiniai skiepijimai. Todėl, tikėdamiesi gripo pagausėjimo Lietuvoje, paskiepijome apie 600 tūkstančių žmonių. Nors sergamumas gripu Lietuvoje dar nėra padidėjęs, bet laikas imtis profilaktinių priemonių.

GRAŽIAUSIOS KNYGOS

     Susumuoti 1987 metais Lietuvoje išleistų gražiausių knygų konkurso rezultatai. Šį tradicinį konkursą surengė Lietuvos valstybinis leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetas ir šios šakos mokslinės-techninės draugijos valdyba.

     Gražiausiomis atskirų leidyklų išleistomis knygomis pripažintos: Minties — dokumentų rinkinys "Leninas. Leninizmas. Lietuva” (K. Požėlos spaustuvė, dailininkas I. Zibucas); Mokslo — albumas "Tarybų Sąjungos gamta” (Poligrafijos pramonės mokslinio tyrimo Instituto spaustuvė, dailininkas — E. Karpavičius); Vagos —V. Mykolaičio-Putino romanas "Altorių šešėly” (M. Šumausko spaustuvė, dailininkas A. Kučas); Vyturio — Baronas Miun-hauzenas” (K. Požėlos spaustuvė, dailininkas K. Kasperavičius).

RUOŠIAMAISI K. DONELAIČIO GIMIMO 275-ŲJŲ METINIŲ JUBILIEJUI

     Sausio mėnesį įvyko K. Donelaičio gimimo 275-ųjų metinių minėjimo organizacinės komisijos pirmasis posėdis, kuriam pirmininkavo šios komisijos pirmininkas, LKP CK sekretorius L. Šepetys. Lietuvių grožinės literatūros pradininko, nesenstančio grožio poemos "Metai” autoriaus Kristijono Donelaičio 275-ųjų metų gimimo sukaktis (1989 m. sausio 1 dieną) Lietuvos visuomenei yra lietuvių tautos nacionalinės kultūros šventė. Posėdyje dalyvavo rašytojai, kitų kūrybinių sąjungų, spaudos atstovai, ministerijų, žinybų, Vilniaus miesto vadovai. (Tiesa)

SKAMBA KANKLĖS

     Vilniuje, Mažoje baroko salėje, įvyko sąjunginio konkurso laureato dailės muziejaus kanklių trio — L. Naikelienės, A. Juškevičienės ir E. Vosylienės kūrybos vakaras.

     Kolektyvas savo veiklą pradėjo prieš 16 metų. Repertuare — daugiausia lietuvių kompozitorių kūriniai. Trio daug koncertuoja Lietuvoje, gastroliavo Suomijoje, Airijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir VFR. Su šiuo kolektyvu bendradarbiauja birbynininkai A. Jonušas, A. Smolskus, dainininkai I. Milkevičiūtė, G. Apanavičiūtė, R. Maciūtė, S. Trimakaitė, A. Čiplys, D. Sadauskas, aktorius T. Vaisieta.

     Kūrybiniame vakare kanklininkėms talkino dainininkė L. Jonutytė ir birbynininkas A. Smolskus. Vakarą vedė menotyros kandidatas R. Apanavičius. Klausytojai išgirdo naujausius kanklių trio kūrinius, sužinojo įdomių faktų apie kanklių tobulinimo ir kankliavimo raidą. (Tiesa)

ĮKURTUVĖS DEVYNAUKŠTYJE

     "Tiesoje” rašoma, kad Tauragės mieste iškilo penktas devynaukštis namas. Įkurtuves švenčia 54 darbininkų ir tarnautojų šeimos. Šiais metais miestas prie Jūros upės pasidabins penkiais komunaliniais, kooperatiniais ir žinybiniais gyvenamaisiais namais. Duris atvers originaliosios architektūros muzikos mokykla.

ROMANAI VOKIEČIŲ KALBA

     Alfonso Bieliausko romanas "Mes dar susitiksim, Vilma” išėjo Berlyne 1966 metais. Jį iš rusų kalbos vertė Evaldas Jurkšaitis ir Helmutas Kompas. Tokia buvo pirmoji VDR skaitytojų pažintis su mūsų rašytojo kūryba. Romanus "Rožės žydi raudonai” ir "Kauno romanas” jau iš lietuvių kalbos vertė Irena Breving. O štai šiomis dienomis Berlyno leidykla "Aufbauverlag” išleido Alf. Bieliausko romaną "Ramūs laikai”. Jį vertė iš lietuvių kalbos I. Breving. (Tiesa)

EILUTĖS IŠ SKAITYTOJŲ LAIŠKŲ “TIESAI”

     Iš Alytaus A. Vaičiulienė rašo: "Kodėl niekas nesidomi gyvenamojo ploto grobstymu? Gyvena du žmonės komunaliniame penkių kambarių bute, dėl akių turi prisiregistravę gimines, o kambarius išnuomoja ir plėšia nuo žmogaus po 40 rublių”.

     Iš Panevėžio A. Mažėda: "Parduotuvėse trūksta skardinių konservavimo dangtelių. Tačiau turguje jų gali pirkti po 10-12 kapeikų. Niekas asmeniškai tokių dangtelių negamina. Vadinasi, jie vagiami iš gamyklos. Gal kaip tik tų vogtų dangtelių ir trūksta parduotuvėse”.

     Iš Šilutės P. Eidukevičius: "Paskelbus karą girtavimui ir alkoholizmui, sumažėjo valstybinės degtinės gamyba. Deja, padaugėjo naminės, iš kurios pelnosi juodos sąžinės žmonės”.

     Iš Kauno Černiauskienė: "Neteisinga būtų ir toliau žiūrėti į kaimo žmogų vien tik kaip į materialinių gėrybių kūrėją. Jeigu norime, kad jaunimas liktų kolūkyje, kad geriau dirbtų, sparčiau spręskime buities, kultūros ir kitas socialines problemas. Žmogus ne vien tik duona sotus”.

     Iš Vilniaus J. Saladžius: "Persitvarkymu netikėsiu, kol iš administracijos pastato, kuriame dirbu, nebus išprašyti 50% ten sėdinčių ir nieko nedirbančių žmonių”.

     Iš Utenos J. Nedzelskienė: "Mes su vyru dažnai važiuojame į Kauną. Vežame vaikams ir anūkams lauktuvių. Kaip gera, kad dabar Kaune prie taksi sustojimų sutrumpėjo eilės. Anksčiau lengvojo automobilio per valandą nesulauksi, dabar gelbsti privatininkai. Jie mandagūs ir nesukčiauja”.

ĮŽYMIAM LIETUVIUI CHIRURGUI 80 METŲ AMŽIAUS

     Daugiau kaip keturis dešimtmečius medicinos mokslui ir praktinei chirurgijai atidavė Vilniaus universiteto profesorius, nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, medicinos daktaras Pranas Norkūnas. Būdamas beveik visų naujų chirurgijos sričių Lietuvoje pradininkas, ryškiausią pėdsaką mokslininkas paliko gastroenterologijoje. Remdamasis savo eksperimentais ir klinikiniais stebėjimais, Pranas Norkūnas sukūrė originalią skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų kilmės teoriją, kuri yra viena iš reikšmingiausiu Lietuvos medicinos mokslo pasiekimų. Turėdamas didžiulę patirtį, auksinių rankų chirurgas savo žinias dosniai dalija jaunesnės kartos gydytojams.

     Profesoriaus P. Norkūno kolegos ir mokiniai nuoširdžiai jį pasveikino 8o-mečio sukakties proga. (Tiesa)

PIENAS — NE ŠALTINIO VANDUO

     Darbininkams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, nemokamai duodamas pienas. Į Palemono keramikos gamyklą kasdien atvažiuoja mašina su pieno paketais. Taip gauti pieną labai patogu — nereikia plauti butelių, jų nešioti atgal. Tačiau pieno kombinate paketai klijuojami labai nerūpestingai. Kol pienas vežamas, kol jis kraunamas, nemaža jo visada išbėga. Kiekvieną dieną cechuose telkšo pieno balutės, o juk pienas — ne šaltinio vanduo. Išleisdami savo gamybą už įmonės vartų, Kauno pieno kombinato darbuotojai turėtų rūpestingiau tikrinti, ar jų ir žemdirbių triūsas neištekės pieno upėmis ant cechų, valgyklų ir parduotuvių grindų. (Tiesa)

PAMINKLAS TAUTOSAKININKUI IR RAŠYTOJUI

     Praeitų metų rudenį Vilniuje, Rasų kapinėse, pastatytas paminklas Mečislovui Davainiui-Silvestraičiui. Jis buvo žymus tautosakos rinkėjas, poetas, aušrininkas, knygnešys (1849-1919). Jo kapo vieta ilgainiui buvo užmiršta. Pirmoji palaidojimo vietos nustatymu susirūpino V. Girininkienė, M. Mažvydo knygos bičiulių klubo narė. Tikrą palaidojimo vietą nurodė sena vilnietė M. Burokienė, jos žodžius patvirtino S. Urbonas, E. Šikšnytė-Kruopienė, J. Maceika. 1982 m. kapas įtrauktas į Lietuvos kultūros sąrašą.

     Paminklą M. Davainiui-Silvestraičiui sukūrė liaudies meistras Ipolitas Užkurnys. Jo pastatymu pasirūpino (surinko pinigų) M. Mažvydo knygos bičiulių klubas, aktyviai remiantis Lietuvos kultūros fondą. Daugiausia šiuo reikalu rūpinosi doc. I. Kubilienė. (Kultūros barai)

M. GORBAČIOVO KNYGA LIETUVIŲ KALBA

     Minties leidykla išleido lietuvių kalba M. Gorbačiovo knygą "Persitvarkymas ir naujas mąstymas mūsų šaliai ir visam pasauliui”.

     M. Gorbačiovo knyga išleista 15 tūkstančių egzempliorių tiražu, ją spausdino Vilniaus M. Šumausko spaustuvė. (Tiesa)

■    Kauno katedroje vasario 14 d. pamaldose už lietuvių tautinę ir religinę laisvę dalyvavo 4.000 žmonių. Po pamaldų apie 2.500 žmonių susirinko prie Maironio paminklo ir buvo apsupti milicijos. Raginant išsiskirstyti, lietuviai sugiedojo Lietuvos himną ir išsiskirstė. Buvo susidūrimų tarp policijos ir demonstrantų. Pamaldos už Lietuvą buvo keliuose šimtuose bažnyčių.

■    Šiaurės Airijoje 1987 m. politinė įtampa buvo padidėjusi. Buvo nužudyti 93 žmonės. Šiuo atžvilgiu blogiausi metai buvo 1972-ri, kai buvo nužudyti 467 asmenys.