STRUČIŲ ŪKIAI
Afrikoje yra daug stručių (strausų) ūkių, kuriuose auginama daugybė šių neskraidančių paukščių. Palyginti neseniai stručių plunksnos buvo labai vertinamos Europos ir Š. Amerikos rinkoje. Iš jų gamindavo vėduokles, jomis puošdavo moteriškas skrybėlaites. Kai prireikia stručio plunksnų, paukštis įvaromas į ankštą trikampį aptvarą ir ant galvos jam užmaunama plastikinis maišelis. Tada jis gana ramiai pakelia plunksnų pešiojimo operaciją.
Šiais laikais, kai plunksnų mada praėjo, ūkininkai stengiasi sunaudoti stručius visapusiškai: mėsa suvalgoma, iš odos siuvami batai, krepšeliai ir piniginės. Renkami ir stručių kiaušiniai. Vienas stručio kiaušinis sveria nuo pusantro iki dviejų kilogramų, tad kiaušinienės iš jo užtenka dešimčiai žmonių. Turistams privilioti ūkininkai dažnai rengia stručių lenktynes, kartais net su jojikais. Žokėjais būna vietiniai vaikai.
KOVA SU RŪKORIAIS
JAV federalinės administracijos 6800 įstaigų kategoriškai uždrausta rūkyti. 40-yje valstijų apribotas rūkymas viešose vietose. Antai Niujorko valstijoje draudžiama rūkyti bankuose, mokyklose, ligoninėse, visuomeninėse įstaigose. Ką davė ši kova? Kaip teigia statistika, prieš ją JAV rūkė 50% suaugusiųjų, o dabar — tik 29,9%.
Šveicarijos asociacija kovai su rūkymu surengė šalyje “nerūkančiųjų dieną” su šūkiu: “Pabučiuokite nerūkantįjį ir pajusite skirtumą”. Visoje šalyje buvo diskutuojama apie rūkymo žalą, surengta susitikimų su sportininkais, organizuotas cigarečių keitimas į obuolius ir t.t.
Rūkančiųjų Šveicarijoje nuo 1975 m. nuolat mažėja. Dabar pusė vyrų neberūko, tačiau nerūkančių moterų, deja, tėra tik 29%.
DAR VIENA TARPTAUTINĖ KALBA
Vengrų kalbininkas Zoltanas Madjaras sugalvojo naują tarptautinę kalbą — romanidą. Ji sudaryta iš labiausiai paplitusių ir kasdieniam vartojimui būtiniausių žodžių bei žodžių junginių, parinktų iš ispanų, italų, portugalų ir prancūzų kalbų. Romanidas jau patiko vengrams ir jų svečiams iš užsienio. Kaip teigia specialistai, tą dirbtinę kalbą išmokti galima per kelias savaites, be to, lengviau negu esperanto ar ido kalbą.
PASLAPTINGI MIESTAI
Malaizijos vyriausybė priėmė įstatymo projektą, kuriame numatyta moksliškai ištirti nepraeinamus Malakos pusiasalio miškus.
Mus pasiekę rašytiniai šaltiniai liudija, kad Malakos pusiasalio džiunglėse, kaip ir paslaptingojoje Amazonijoje, yra kažkada užmirštų miestų.
VII-VIII a. kinų kronikos mini dvi galingas karalystes, kurių sostinės buvo Langezuka ir Tambralinga. Garsusis Venecijos keliautojas Markas Polas rašė, kad Malakos pusiasalyje jis matęs “reto grožio ir pasakiškai turtingą miestą”. Tačiau portugalai, po 300 metų keliavę Marko Polo pėdomis, šio miesto neberado. Senovinius griuvėsius, kaip ir Ankorą, paslėpė džiunglės. Veltui Langezukos ir Tambralingos ieškojo ir anglai.
Kai kas iš šiuolaikinių tyrinėtojų mano, kad tie miestai turi būti Pahango upės aukštupyje arba prie Damparo ežero. Kiti spėlioja, kad Langezuka slypi “vandens krioklių šalyje” (Centrinė Malaizija). Šioje vietovėje dažni rūkai trukdo tirti ją iš lėktuvų.
TILTAS PER GIBRALTARĄ?
Gibraltaras ne toks platus, kaip La Manšas, po kuriuo jau kasamas tunelis, bet jis yra sunkiau įveikiamas, nes čia jūra gilesnė, vietomis siekia 900 m, ir pastatyti tunelį arba gelžbetoninį tiltą neįmanoma. Tačiau šveicarų inžinierius Ursas Majeris mano, kad tiltą čia būtų galima pastatyti iš plastinių medžiagų, armuotų anglies pluoštais, per artimiausius 30 metų.
Gelžbetonis labai sunkus. Tilto atramos negali būti aukštesnės kaip 350 m, o jūros gylis tarp artimiausių Europos ir Afrikos žemynų vietų yra 700 m. Taigi centrinė tilto anga išeina 8400 m. Iš įprastinių medžiagų šitokį tiltą pastatyti neįmanoma, nes tokio svorio neatlaikys jokie trosai. Tačiau pagamintas iš anglimi armuoto plastiko, tokio ilgio tiltas bus 80% lengvesnis. Taip pat ir trosai gali būti pagaminti iš tos medžiagos, ne mažiau stiprios kaip plienas.
Tiltas numatomas dviejų aukštų. Viršuje bus šešių eilių autostrada, o apačioje dviejų bėgių geležinkelis.
Bendras tokios armuoto plastiko konstrukcijos svoris bus apie 46 tūkstančiai tonų. Dar daugiau kaip 100 tūkstančių tonų reikės trosams. Kol kas visame pasaulyje nė per metus nepagaminama tiek tos medžiagos. Ir dabartinėmis kainomis tai atsieitų 3 milijardai svarų sterlingų.
Plečiantis gamybai, tokia medžiaga atpigs. Jau dabar jos kaina tesudaro 5% buvusios prieš 20 metų. Pagrindinis anglies komponentų vartotojas dabar yra aviacija, kuri seniai kovoja dėl kiekvieno lėktuvo svorio kilogramo. Reikia lengvų medžiagų ir sporto įrangai — slidėms, žvejybos reikmenims, golfo lazdoms, teniso raketėms ir kt. Pradeda tokias medžiagas vartoti ir automobilių pramonė. Taip rašo “Observer” (D. Britanija).
LIETAUS LAŠŲ DYDIS
Havajų salose buvo nufotografuoti labai dideli lietaus lašai. Jų skersmuo siekė 8 mm. Kol kas rekordas yra 9 mm skersmens lietaus lašai, kuriuos nufotografavo Illinois valstijos kranto apsaugos darbuotojai per audrą 1953 metais.
Mokslininkų nuomone, tokių didelių lašų pasitaiko labai retai, ir jie trumpai gyvuoja.
Havajuose stebėjusiam lietų fizikui Kenetui Berdui pasisekė. Jis ne tik nufotografavo 8 mm skersmens lietaus lašus, bet ir, pasiremdamas nuotraukomis, įrodė, kad jie išsilaiko gana ilgai — net 10 minučių.
Lietaus lašų tyrimai turi praktinę reikšmę, sudarant orų prognozes.
SENOVINĖ UŽTVANKA
Kinų archeologai Šensi provincijoje aptiko prieš 2200 metų pastatytos 2300 m ilgio užtvankos liekanas. Tai kol kas pati didžiausia žinoma senovinė užtvanka Kinijoje.