(jaunimo konkurse IV premiją laimėjęs rašinys)
Audrė Šlenytė
Į Lietuvą žiemuojančią einu,
Kryžkelėse stovėsiu smūtkeliu,
Milžinkapiuos vidurnaktį varpais skambėsiu,
Kad speiguose po stora miline
Neliautų plakusi Lietuvos širdis.
Balys Sruoga
Dabarties jaunimas yra Lietuvos ateitis. Lietuvių tautai jis yra brangus. Be jaunimo nėra ateities, yra pavojus išnykti mūsų tautai ir būti užmirštai.
Visais laikais mūsų tauta buvo žinoma kaip laisvę mylinti ir už savo krašto laisvę kovojanti. Dabar Lietuva yra Sovietų sąjungos okupuota, bet tai dar nereiškia, kad kova už Lietuvos nepriklausomybę jau būtų pralaimėta. Mes, lietuviai, visada turime likti stiprūs ir nepamiršti savo krašto. Neturime pamiršti nė pavergtųjų savo brolių bei sesių, turime išlikti lietuviai, kaip ir mūsų protėviai.
Lietuvių tauta yra ne tik beveik seniausia visame pasaulyje, bet ir turi daug įdomių papročių, kurių kiti nepažįsta. Mes turime labiau supažindinti kitataučius su mūsų kraštu, jo kultūriniais lobiais, su lietuvių charakterio geromis ypatybėmis: lietuvišku nuoširdumu, vaišingumu, draugiškumu, tvarkingumu, noru siekti vis aukštesnių idealų. Nors Lietuva yra mažytė, bet ji turi daug kuo pasidalinti su kitais. Štai pavyzdys. Amerikos teatro atstovai, nuvažiavę į
Europą ieškoti įdomių dramos grupių, kad galėtų praturtinti savo teatro repertuarą, išsirinko lietuvių jaunimo teatro grupę ir ją atsikvietė į Ameriką. Ta grupė vaidino Čikagoje ir kituose Amerikos miestuose, susilaukdama labai gerų įvertinimų. Kai kurie kritikai net rašė, kad Amerika tokio puikaus teatro nėra mačiusi.
Mes galime kitus supažindinti su lietuviškais patiekalais, tautiniais drabužiais, su įdomiu mūsų liaudies menu. Galime supažindinti pasaulį su mūsų rašytojų ir poetų kūryba. Lietuva turi nepaprastą istoriją. Mes galime kitiems pasakoti apie jos kunigaikščius, kurie valdė Lietuvą ir pagonybės, ir krikščionybės laikais. Galime kalbėti apie mūsų tautos žmones, apie Lietuvos geografiją, apie Baltijos jūrą, ežerus, upes, apie Lietuvos miestus ir jų istorinę reikšmę.
Žmonės, kurie kitiems skelbia apie Lietuvą, turi būti stiprių įsitikinimų ir karštai mylėti savo tautą. Jaunimas dažnai čia gali padėti vyresniesiems, nes jis turi daugiau energijos. Kai šventėme 70 metų sukaktį nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, jaunimas Čikagos miesto centre suorganizavo demonstracijas, kad praneštų pasauliui apie mūsų tėvynės dabartinę padėtį.
Jaunimui dar daug ko reikia išmokti, bet jis turi gerų norų ir stengiasi. Tai yra svarbiausia. Mūsų tauta turi turėti vilties, kad jaunimas jos neapvils. Kol jaunimas bus lietuviškas, tol mūsų tauta nepranyks. Lietuviškos organizacijos, mokyklos, kursai, stovyklos labai daug reiškia jaunimui jų gyvenime. Sunku įsivaizduoti, koks būtų mūsų jaunimas be tos visos lietuviškos veiklos. Jo gyvenimas būtų tuščias.
Lietuviškoje veikloje kiekviena organizacija, grupė ar mokykla visados turi kokį nors specifinį tikslą. Pavyzdžiui, lietuviškos tautinių šokių grupės, dainos ir muzikos ansambliai išlaiko lietuvių liaudies meną ir atlieka įvairių renginių programas. Labai mums yra svarbios ideologinės jaunimo organizacijos, skautai ir ateitininkai, nes jos siekia savo tikslų, ieškodamos vis naujesnių būdų išlaikyti lietuvybę.
Štai keletas konkrečių pavyzdžių. Dainavoje ateitininkų stovyklose būna organizuojamos mišios už žuvusius partizanus ir kitus laisvės kovotojus, už rusų persekiojamus ir Sibire kankinamus lietuvius. Taip pat ruošiami įvairūs vaidinimai, suskirstant jaunimą į lietuvius ir rusus ir parodant, kas tarp jų vyksta Lietuvoje. Pvz., per Vasario 16-osios minėjimą "Kernavės” tunto skautės rodė vaizdajuostę, kur šoko aukštesniosios lituanistinės mokyklos jaunimas ir parodė lietuvių tautinį meną. Paskui viena jaunuolė, pasipuošusi tautiniais drabužiais, vaizdavo Lietuvą. Ji pasakojo jaunosioms skautėms apie Lietuvą, o po to iš pačių mažiausių paukštyčių priėmė jų pačių parašytus pasižadėjimus, ką jos bandys padaryti Lietuvai jos gimtadienio proga.
Šie keli pavyzdžiai nėra vieninteliai. Jaunimas, kur gali ir kaip gali, dalyvauja lietuviškoje veikloje. Visi stengiasi kalbėti lietuviškai, lietuviškai gieda ir dainuoja ir pasikalba su draugais apie savo tautą.
Dalyvaudami lietuviškoje veikloje, visi supranta, kas jie yra, kokia yra jų tautybė, kokie papročiai jungia visus lietuvius į vieną šeimą. Per jaunimą ir toliau nesiliaus plakusi Lietuvos širdis.