O. Mikailaitė
PALAIMINTASIS VILNIUJE
(ark. Jurgiui Matulaičiui)
Sunkiu žingsniu
Pro mus tu praėjai,
Lengva dvasia—
Nubraukęs dulkes
Nuo Vilniaus gatvių grindinio,
Nešykštėdamas dalijai
Šiltą gėrio riekę kiekvienam
Išalkusiam praeiviui,
Jį akimis lydėdamas,
Išnykstantį skersgatvių
Šešėliuotam tankumyne,
Nepastebėjusį aušros,
Raudonuojančios
Virš susibėgusių stogų,
Virš Vilniaus bokštų,
Virš debesų,
Kur švinta saulė
Geriems ir negeriems,
Iš kur ramybė lengvai laša
Į virpanti vargdienio delną.
Sugrįžki vėl pas mus,
Prijaukink, suburk,
Nes tamsa ant mūsų sunkiai krinta,
Ir žmogus bėga nuo žmogaus.
Vilnius. Senamiesčio gatvė.