Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

NUOLAT KARTOJAMOS KLAIDOS

     Pažvelgus į mūsų išeivijos spaudą, pasidaro liūdna, kad redaktoriai, rašytojai, korespondentai taip nevertina savo gimtosios kalbos, nesistengia jos gerai išmokti ir taisyklingai rašyti, nors medžiagos tam tikslui turime.

     Neminėsime čia rašybos ir skyrybos klaidų, kuriomis mirgėte mirga kai kurie mūsų leidiniai, bet dar kartą priminsime kai kuriuos žodžius ar posakius, kurie nėra lietuviški, o pasiskolinti ir išsiversti iš svetimų kalbų. Vyresniųjų mūsų tautiečių kalboje labai pastebima slavų kalbų įtaka, o jaunesniųjų (gimusių Amerikoje)— anglų.

     Jau net nusibodo rašyti ir kalbėti apie tą nelemtą, slavišką datos nusakymo būdą, kurį pavadinčiau tikra epidemija. Ir daugumas mūsų ateivių, ir iš Lietuvos atvykstančiųjų dažnai pasako: Atvažiavau penkto sausio; Iškilmingai šventėme Šešiolikto Vasario šventę; Atostogavome iki birželio dvidešimt septinto ir t.t. Kai taip kalbančiajam pasakai, kad čia yra grynai rusiški pasakymai, tai jis nustemba ir klausia, kur čia tas rusiškumas, kur čia ta blogybė, juk visi taip sako! Bet reikia tik pagalvoti, ką čia reiškia tas penkto, šešiolikto ar dvidešimt septinto? Su kokiu žodžiu tie skaitvardžių kilmininkai derinasi, ar tai būtų kažkoks penkto dieno, šešiolikto dieno ir pan.? Labai paprasta — tai yra vertiniai iš rusų kalbos. Rusų kalboje diena yra vyriškos giminės, bet lietuvių kalboje — moteriškos, todėl tegalime sakyti: Atvažiavau sausio penktą (dieną); Iškilmingai šventėme VasarioŠešioliktąją; Atostogavome iki birželio dvidešimt septintos (dienos).

     Dabar paminėsime keletą atvejų, kur daro klaidas ypač mūsų jaunimas, angliškai galvodamas. Pvz.: Atsakyk šį klausimą; Aš negaliu atsakyti šio klausimo. Tai anglų kalbos įtaka. Lietuviškai mes sakome: Atsakyk į šį klausimą; Aš negaliu atsakyti į šį klausimą.

     Jaunimas, sekdamas anglų kalba, dažnai be reikalo vartoja prieveiksmį kaip (how to) su veiksmažodžiais, pvz.: Aš išmokau, kaip važiuoti dviračiu; Jis moka, kaip sutaisyti radijo aparatus. Lietuvių kalboje tas kaip yra visiškai nereikalingas, tad sakytina: Aš išmokau važiuoti dviračiu; Jis moka sutaisyti radijo aparatus.

     Kita Amerikoje gyvenančio mūsų jaunimo "nuodėmė” — angliškąjį "if” visuomet versti jungtuku "jei”, bet lietuvių kalboje kartais jį reikia versti jungtuku "ar”. Štai keli sakiniai, kur vartojamas jungtukas "jei”: Jei rytoj labai šals, tai pamokų nebus; Gausi gerą pažymį, jei išmoksi pamoką; Pas tave ateisiu, jeigu nelis. Kaip matome, visi šie sakyniai yra sąlyginiai. Juose vartojame jungtuką "jei”, bet jeigu norima pasakyti kokį nors abejojimą ar neaiškumą, tai jungtukas "jei” visai netinka, čia reikia vartoti jungtuką “ar”, pvz.: Nežinau, jei ( =ar) man verta ten eiti; Pasakyk, jei ( =ar) aš turėčiau jį atsiprašyti; Nežinau, jei ( =ar) aš norėčiau taip daryti.

■ Portugalijos ministeris pirmininkas Cacavo Silva aplankė popiežių Joną Paulių II. Premjeras yra socialdemokratas, tačiau jis yra praktikuojantis katalikas, buvęs Lisabonos katalikų universiteto profesorius. Korespondentams jis pareiškė, kad labai vertina Bažnyčios veiklą Portugalijoje.

■    Prancūzijoje sąjūdis “Pagalba priespaudoje esančiai Bažnyčiai” išleido knygą apie Lietuvą: “Catholiques de Lituanie, une Eglise militant” (Lietuvos katalikai, kovojanti Bažnyčia).

■    Lietuvoje Nepriklausomybės atkūrimo sukakties dieną prie namo, kuriame gyvena Nijolė Sadūnaitė, budėjo apie 20 milicininkų.

■    JAV vyskupų laiško projekte siūloma išstudijuoti galimybes moteris šventinti į diakones.