religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1984 / GRUODIS - DECEMBER / VOLUME XXXV, NO. 11

Prasmingų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų
visiems skaitytojams, rėmėjams ir bendradarbiams!
Redakcija ir Administracija

Šis numeris iliustruotas Henriko Staso nuotraukomis iš Avilos. Viršelio piešinys — Rasos Krokytės.

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

DANUTĖ BINDOKIENĖ

     Dar, rodos, tik pradėjo gelsti medžiu lapai, dar neseniai mokyklų durys prasivėrė naujiems mokslo metams, o parduotuvėse jau sužvilgo kalėdiniai menkniekiai, televizijos ekranai mirga gundančiais pasiūlymais: pirkite Kalėdoms dovanas. Rudens šventės ateina ir praeina lyg nepastebėtos (galbūt tik su Kaukių dienos išimtimi), o Kalėdų motyvas vis labiau pasireiškia kiekviename žingsnyje, lyg kokia blizganti epidemija, išsiplėtusi visuose kasdienybės aspektuose: muzika per radiją, reklamos televizijoje, papuošimai krautuvėse ir gatvėse. Visa tai tik su vienu vieninteliu tikslu: pirkite, pirkite, pirkite!

     Ir žmonės perka. Skamba giesmės apie Betliejaus žvaigždę, skamba ir čiuža pinigai krautuvininkų kišenėse. Lai gyvuoja komercija, lai gyvuoja Kalėdos ir raudonskruostis, baltabarzdis senis, tapęs pažįstamiausiu šios šventės simboliu! Juk jo garbei ruošiami triukšmingi paradai, jo atvaizdas puošia nesuskaitomas krūvas sveikinimų, jį sutinkame visose parduotuvėse, gatvėse, mokyklose, privačiuose namuose — visur ta pati šypsena ir kupinas maišas dovanų. Štai tikroji Kalėdų nuotaika!

     Reikėtų gerokai pasikuisti, kad po visais tais blizgučiais ir triukšmu atrastume Kūdikį, vienintelį ir tikrąjį šios šventės kaltininką. Ar ne Jo gimtadienis pavadintas Kalėdomis? Tiesa, jis nevažinėja puošniomis rogėmis, nelandžioja pro kaminą, dovanas dalindamas, ir nežada visiems vaikams visko, ko tik panorėtų. Iš tikrųjų jis labai neturtingas, tas Kūdikis, kurio gimtadienis Kalėdomis pavadintas. Jis net namų neturi, o guli svetimame tvartelyje ant šieno lyg vargingiausias iš vargingiausių. Jo prisiminimas verčia žmones susimąstyti ir stabtelėti; prieš jo kūdikišką žvilgsnį nublunka visi kalėdiniai blizgučiai. Ar todėl Kalėdų senis yra visiems priimtinas, o Kalėdų Kūdikis — ne?

“Štai aš skelbiu jums didi džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas” (Lk 2,10-11).

Skaityti daugiau: KRISTUS, KOMERCIJA IR KALĖDOS

A. D.

     Vėl visokie blizgučiai, skambučiai ir melodijų garsai kviečia pagalvoti, kad Kalėdos čia pat. Laikas pirkti dovanas ir sveikinti draugus, gimines ir gal net kaimyno šunį. Didelė įtampa gatvėse, krautuvėse ir namuose. Ar taip ruošiamasi Jėzaus Kristaus gimimą švęsti? Jėzaus, kuris atėjo ramybės ir taikos atnešti į pasaulį ir į žmonių santykius bei širdis?

     Ar mes, kurie save vadiname krikščionimis ir laikome save Kristaus sekėjais, neturėtume atsakomybės tikrąją Kristaus dvasią skleisti? Kalėdos turėtų būti šeimos šventė, nes Jėzus, Dievo Sūnus, tapo žmogumi, žmogiškos šeimos nariu. Juozapas, Marija ir gimęs Jėzus neturėjo didžių namų, neturėjo turtų, turėjo tik meilę vienas kitam, norą būti vienas su kitu. O kaip mūsų šeimose?

     Statistikos rodo, kad daugiausia žmonių nusižudo Kalėdų laikotarpyje. Kodėl? Ar ne dėl to, kad susikuria laimės ir džiaugsmo fantaziją, utopiją, kurios negalima pasiekti; nusivilia ir viską nori mesti, puola į nusiminimą, depresiją, ir ne vienas nutraukia savo gyvenimą.

Skaityti daugiau: KALĖDŲ PRASMĖ ŠIANDIENĄ

CHIARA LUBICH

     "Nes ką padėtų žmogui, jei jis laimėtų visą pasaulį, o savo sielai kęstų nuostolį?” (Mt 16,26).

     Pasistenkime tuos Jėzaus žodžius geriau suprasti. Jie nėra pagrįsti vien tokiu žmogišku samprotavimu, kurs pataria vengti nenaudingo turtų krovimo, nes pagaliau mes vis tiek mirsime. Jo žodžiai turi daug gilesnę prasmę. Kad geriau galėtumėm juos suprasti, pirmiausia pažvelkime į "sielos” žodžio reikšmę, kurią jis priskiria. Siela čia nereiškia dvasinės sielos, visiškai skirtingos nuo kūno, bet visą mūsų būtybę, mūsų gyvenimą, mūsų asmenį. Todėl "sielai kęsti nuostolį” gali reikšti amžino gyvenimo praradimą. Tokio nuostolio niekas, net ir viso pasaulio laimėjimas, negali kompensuoti.

     Žmogaus gyvenimui yra natūralu turėti materialinių gėrybių. Bet jei einama į kraštutinumą, kas dažnai atsitinka, tada rūpinimasis turėti vis daugiau gali asmenį pavergti ir suklaidinti.

     Turėjimas gėrybių nėra jau taip svarbus. Jei asmuo rūpinasi nuo ryto ligi vakaro tik antraeiliais dalykais, tada, sukeisdamas vertybes, užmiršta svarbiausius ir pagrindinius dalykus.

     Jėzus nesako, kad turime užmiršti pasaulį, kurį Dievas sutvėrė. Jis tik įspėja, kad būtumėm budrūs, neleisdami žemiškoms gėrybėms mus pavergti. Mes turime jomis taip naudotis, kad jos mūsų širdy neužimtų Dievo vietos.

Skaityti daugiau: KĄ PADĖS ŽMOGUI...

P. DAUGINTIS, S. J.

JIS-MESIJAS, DIEVO SŪNUS, ŽMOGAUS SŪNUS

     Jėzus savo viešojo gyvenimo metu, ypač pradžioje, retai tesinaudojo Mesijo ir Dievo Sūnaus titulais. Vadintis Dievo Sūnumi būtų buvę labai pavojinga. Žydai tuoj būtų jį užmušę akmenimis, laikydami tai piktžodžiavimu. Retai jis vartojo ir Mesijo titulą. Mesijas (hebraiškai Mešiah, graikiškai Christos) reiškia "Dievo pateptąjį”, ypatingu būdu Dievo paskirtą ir įgaliotą kuriam nors uždaviniui atlikti. Šis titulas buvo klaidinantis. Anų laikų žydų kunigai, vyresnieji. Rašto aiškintojai ir didžioji liaudies dalis laukė Mesijo, galingo žemiško valdovo, į Dovydą panašaus karaliaus. Jis nugalėsiąs visus žydų priešus ir atkursiąs laimingą, galingą Izraelio karalystę. Ir Jėzų jie mėgino paskelbti karalium po stebuklingo duonos padauginimo (plg. Jn 6,15).

     Jėzus nenorėjo būti žemišku karalium, todėl jis drausdavo save vadinti Mesiju ir Dievo Sūnumi tiek žmonėms, tiek apaštalams, tiek piktosioms jo išvaromoms dvasioms (plg. Mk 1,44; 3,12; 5,43; 7,36; 8, 30).

     Tačiau jau Jonas Krikštytojas, neprisipažindamas pats Mesiju, nurodė į Jėzų — laukiamąį Mesiją ir savo mokiniams paliudijo, kad Jėzus yra Dievo Sūnus (plg. Mk 1,7-11; Jn 1,29-36). Pirmieji Jėzaus sekėjai, busimieji apaštalai, Jėzų vadina Mesiju: "Andriejus pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: 'Radome Mesiją!* ” (Jn 1,36*2).

     Savo tautietės svetimautojos paveikti, samariečiai atsiverčia ir įtiki, kad Jėzus yra Mesijas, pasaulio Išganytojas (Jn4,25). Taip pat daugelis žydų jį įtikėjo kaip Mesiją, o kiti ginčijosi, aiškinosi, ar Jėzus nesąs Mesijas (plg. Jn 7,25-46).

Skaityti daugiau: JĖZAUS DIEVIŠKUMAS (II)

Bernardas Brazdžionis

GERA KARTAIS GRĮŽTI Į DIENAS MAŽŲJŲ

Skaityti daugiau: Eilėraščiai

BRUNO MARKAITIS, S.J.

     Daugelis mūsų poetą Bernardą Brazdžionį matuoja įvairiais mastais ir skalėmis. Daugeliui mūsų jis iškyla prieš akis skirtingomis formomis ir skirtinguose vaidmenyse. Čia nesigilinsime nei į biografines žinias, nei į kasdienį gyvenimą, nesurištą su jo kūryba. Mums rūpi jo poetinė asmenybė ir jos įtaka į lietuvį ir į mūsų tautą. Bet ir šituose rėmuose vieniems jis yra vienas didžiausių Lietuvos poetų, kitiems jis romantikas. Dar kitiems lyrikas. Kai kurie jį laiko tautos dainiumi. Į vienus jis prabyla kaip pranašas. Kitiems jo žodžiai — tai būsimų įvykių vizija ateities knygoje. Be to, nepamirškime, kelios kartos užaugo ir pamilo savo kraštą Vytės Nemunėlio eilių įtakoje. Tai vėl vienas Brazdžionis — ir labai svarbus tautinės sąmonės ir tautinės meilės formuotojas jaunuose protuose ir jaunose širdyse — pro kurį mes neva ir praeiname. Praeiname tyliai, net be užtarnauto dėmesio.

     Štai koks įvairus, turtingas ir komplikuotas tas mūsų didysis poetas. Be visa to, kas jau pasakyta, norėtųsi pabrėžti, kad man arčiausiai širdies ir kad man svarbiausia jį pavadinti tautos žadintoju. Nežiūrint įvairių tematikos ir formos kaitų, nežiūrint poeto, kaip kūrėjo, augimo ir brendimo, Brazdžionio svarbiausieji eilėraščiai, regis, yra tie, kuriais jis prabyla į tautą. Iš arti ir iš toli. Yra kūrėjų, kurie sugebėjo ir sugeba kurti veikalus, nepajungtus tautos likimo dabarčiai ir ateičiai. Jų kūrybinė tematika išsiverčia be šios misijos. Bernardas Brazdžionis, net ir ieškodamas naujų kelių, net ir bandydamas naujas formas ir poetines priemones, pasilieka tautos žadintoju. Net ir be poetinio žodžio, o vien tik savo kūrybos aruodu ir savo poetine asmenybe jis žadina tautą. Tai yra jo misija ir jo pašaukimas.

Skaityti daugiau: BRAZDŽIONIS IR ČIURLIONIS

 (Laiškas Lietuvos kunigui)

     Malonusis Tėve, Broli, Lietuvos Kunige,

     Kaip gera, kad Tu mūsų nepalieki varge, dvejonėse, neviltyje. Kaip gera, kad turime pas ką pasiguosti savo žodžiu ir vargu. Tu liudiji Kristų.

     Tu liudiji savo Viešpatį ir dabar, ir visada, ir visur. Tavo rankose vyksta stebuklas, kai mišių metu ostija virsta Kristaus Kūnu.

     Daugelio kraštų kunigai didvyrio mirtimi paliudijo Kristų, tačiau mano Tėvynėje — daugiausia. Jie man patys didžiausi didvyriai ir kankiniai, nes mano broliai...

     Kardinolo Suhard žodžiais: "Būti liudininku — tai taip gyventi, kad tas gyvenimas būtų neišaiškinamas, jei nebūtų Dievo”.

     Kokį aš noriu matyti kunigą?

Skaityti daugiau: KOKĮ AŠ NORIU MATYTI KUNIGĄ

HENRIKAS STASAS

     Šiltas vasaros rytas dvelkė virš Madrido, kai mūsų traukinys paliko Chamartin stotį ir dundėdamas lėkė per bundančius priemiesčius į Kastilijos gilumą. Pro vagono langus staigiais šuoliais bėgo dideli ir mažesni miesto pastatai, nuo kurių driekėsi spalvinai šešėliai ir ryto saulėje teikė besišypsančio miesto vaizdą.

     Už Manzanares upės Madrido priemiesčių pastatai praretėjo. Mūsų traukinys dabar pradėio kopti į Kastilijos aukštumas. Palikus didmiestį, čia buvo tikra akims atgaiva, nes abiejose geležinkelio pusėse žaliavo skėtinės pušys, o virš jų švietė žydras ryto dangus. Tačiau traukiniui greit lekiant, vaizdai keitėsi lyg kaleidoskope. Žalios pušys greit pranyko, ir liko tik saulės nudegintos rudos uolos, nuo kurių sklindantis vidurvasario sausros kvapas buvo jaučiamas net vagone. O iš žemės iškilusios didžiulės uolų atskalos atrodė lyg sargybų postai ar kariniai bunkeriai, saugojantys šią uolų ir šventųjų žemę.

     Vykome į pačią Kastilijos širdį — į Avilą, kurią baskų rašytojas Miguel Unamuno pavadino "Deimantu iš granito”. Avilos granitines sienas ir bokštus netikėtai pastebėjome, važiuojant iš Salamankos į Madridą. Tą vakarą iš pravažiuojančio traukinio Avila atrodė lyg milžiniška pilis, iškalta iš vieno granito gabalo. Vaizdas buvo nepaprastai įspūdingas, nes saulė tuomet jau slėpėsi už miesto sienų, nudažydama šį milžinišką granito kolosą rausvai violetine spalva. Tad turistinio smalsumo vedini, vykome sekančią dieną į Avilą, kuri tik už 70 mylių nuo Madrido. Traukiniui greit riedant per Kastilijos akmenynus, net nepajutom, kai prieš mūsų akis, lyg vizija, iškilo Avilos bokštai.

Skaityti daugiau: DEIMANTAS IŠ GRANITO

Kun. Jonas

Elenute, Juozai,

     Reiktų šūkte šūktelt: "Linksmų Kalėdų švenčių!” Deja, tas šūkis yra jau tiek nudėvėtas, kad daugelis nebeįžiūri jame tikrojo turinio. Todėl savo kalėdinius linkėjimus Jums taupau iki laiško galo, tikėdamasis, kad bus prasmingesni.

     Daugiur regiu net skoningai meniškai įrengtas Kalėdų prakartėles. Žinau, jos pavaizduoja varge gimusį žmonių, kaip mes, kūdikį, ir tikiu, jog tas kūdikis yra drauge ir "Dievas iš Dievo, tikras Dievas iš tikro Dievo”. Susidūręs su Dievu tapusiu gležnučiu žmogišku kūdikiu, mano protelis ima svaigti. Tartum erkė siurbiasi į mano smegenis ir neduoda ramybės klausimas: "Kodėl? Kodėl Tu, Jėzau, šitaip užgimei?”

     Po ilgesnio laiko pagaliau pradėjo blykčioti atsakymai. Tie dar labiau mane apstulbino. Iš prakartėles tartum ir girdžiu tą Kūdikį sakant:

     "Gimiau, atėjau pas jus, žmones, sumegzti jūsų nutraukto ryšio su Kūrėju-Dievu. Atėjau parodyti, kodėl jūs egzistuojate, kodėl leidžiama jums gyventi. Atėjau, kaip visi žmonių kūdikiai, palengvinti jums sueiti su manim į gyvus šiltus santykius, o per mane ir su Dievu. Štai kas yra vienintelis jūsų egzistencijos, jūsų gyvenimo tikslas-uždavinys”.

     Bet, Viešpatie, kame Tu ir mes atsidursime, užmezgę gyvus santykius su Tavimi? Ar mes tapsim Tavo sekėjais?

Skaityti daugiau: ŽODŽIUI ĮSIKŪNIJUS

Vytautas Kasniūnas

PIRMAS SKAMBUTIS...

     "Goda. .. Tu mano svajonė... Tu čia ateisi godų svajoti, ilgesio dainą jūrai dainuoti. .

     Goda paliko universiteto studijas, baigminius egzaminus ir dabar mindo ežero pakrantės smėlį, rankioja įvairiaspalvius akmenėlius, lyg iš jų norėdama pastatyti svajonių pilį...

     Goda — pirmasis vardas, mamos poezijoje sukurtas. Antrasis vardas — Neringa, jai duotas tėvo, kilusio iš Neringos žvejų šeimos. Tėvas norėjo, kad šis vardas primintų jūros audras ir tylius rytmečius, jo išgyventas vaikystės dienas žvejų kaimelyje. O jam, Daliui, ji buvo jo meilės žodžiais pakrikštyta Dalia — jo gyvenimo laimės dalia. ..

     Jau trečia diena, kai Goda vieniša vaikšto ir mena poezijos rinkinyje rastus žodžius: "Tu čia ateisi godų svajoti, ilgesio dainą jūrai dainuoti. . .” — "Oi ne, oi ne!” — ji ėmė balsiai šaukti, mesdama į ežerą surinktus akmenėlius... "Tik ne ilgesio dainą dainuoti! ..” Ir kuo balsiau šaukė, tuo labiau ilgesys širdį slėgė.

Skaityti daugiau: Vėžys, širdis, meilė, gydytojas, ligoninė ir... antroji vienatvė (V)

Živilė Tomkutė

     Šiais laikais yra sunku nuoširdžiai išreikšti savo tikėjimą. Aplinkui yra daug netikinčiųjų, kurie pajuokia arba nesupranta tikinčiojo rūpesčių dėl Dievo įžeidinėjimo. Iškyla daug nesusipratimų tarp draugų, kai paliečiami religiniai klausimai. Tikinčiojo kelyje yra daug sunkumų, nes gyvenime daugelis mano, kad žmogui laimę gali suteikti graži išvaizda, turtai, galingumas. Tačiau tikras tikėjimas žmogui suteikia daug laimės ir malonumo.

     Kas tikėjime man suteikia daugiausia malonumo — tai žinojimas, be jokios abejonės, kad religija, kurią aš praktikuoju, yra Kristaus įsteigta, bet ne žmonių suformuota. Tas absoliutus tikėjimas, kad Švenč. Sakramente yra Kristaus Kūnas ir Kraujas, kad per šv. Mišias jungiasi Kovojančioji, Ken-čiančioji ir Triumfuojančioji Bažnyčia ir kad aš esu tos sąjungos narė, man suteikia daug stiprybės ir malonumo. Pakalbėjusi su draugais, dažnai pagalvoju, kokia esu laiminga, kad Dievas man leido gimti tikrajame tikėjime, kad man nereikia jo ieškoti, nereikia rūpintis ir abejoti, ar dar yra kas nors, ko aš nežinau, kaip tai daro kai kurie mano draugai.

Skaityti daugiau: Kas man tikėjime yra maloniausia ir kas sunkiausia

Aušra Jasaitytė

     Kiekvienas jaunuolis, dar būdamas pradžios mokykloje, pradeda galvoti apie savo ateitį, ką jis darys, kaip jis gyvens.

     Jauni žmonės daugiausia yra idealistai. Jie negalvoja apie pinigus, bet galvoja, ką jis gali gero gyvenime padaryti. Tačiau ši pažiūra, žmogui augant, keičiasi. Ir yra daug jaunų žmonių, kurie, kada ateina laikas pasirinkti profesiją, žiūri į ateitį iš materialistinės pusės.

Šių metų Lituanistikos seminaro dalyviai: studentai ir lektoriai.

     Įtaką jauniems žmonėms, pasirenkant sau profesiją, turi tėvai, draugai, aplinka.

Skaityti daugiau: Į ką kreipti dėmesį, renkantis pašaukimą ar profesiją?

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

VILNIUS ŠIANDIEN

     Vilnius — daugiatautis miestas. Greta lietuvių gyvena lenkai, rusai, gudai ir žydai.

     Sovietinės okupacijos apiplėštas, Vilnius badauja ir kovoja. Mieste atsibastėliai iš rytų pastoviai užpuldinėja ramius jo gyventojus. Šiandien Vilniuje spausdinami pogrindiniai laikraščiai ir lapeliai. Yra taip pat žinoma apie slaptą pasipriešinimą, siekiant sutrukdyti įsigalėti komunistinei tvarkai. Vilniaus lietuviai drąsiai kovoja su okupantu. Jų širdyse gyvi lietuvių literatūros klasiko Maironio žodžiai: "Ko taip nuliūdai? Ko ant krūtinės ašara krinta graudi? Gailiesi amžius didžius atminęs? Praeitį brangią liūdi? Žiūrėk, rytuose aušra jau teka; pabudę paukščiai pagiriais šneka; laikai juk mainos: slėgė pikti. Nušvis kiti Lietuvai mūsų tėvynei!”

     Rusai užgrobė visą Vilniaus pramonę. Dalį įrengimų išvežė į Rusiją, o dalį sugadino. Lietuviai savo gimtoje žemėje vadinami "žemesnės rasės žmonėmis”. Partizaninis judėjimas Vilniuje įgavo platų užmojį. Lietuviai partizanai kovojo Gedimino pilies šešėlyje. Vilnius yra lietuvių tautos atgimimo židinys. Vilnius — lietuvių tautos siela ir širdis. Daug mėnesių rusai ruošėsi Vilniaus okupavimui. Seną miestą su storų mūrų sienomis jiems nelengva buvo užimti. Po penkių dienų įnirtingų mūšių Vilnius buvo rusų okupuotas. Prasidėjo vargingas gyvenimas. Atnaujino darbą universitetas, Mokslų akademija ir kitos įstaigos.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     k l a u s t i  k ą ar k l a u s t i   k o? Su veiksmažodžiu klausti galima vartoti kilmininką arba galininką, pvz.: Paklausk tėvo (tėvą), ar bus rytoj namie. Aš tavęs (tave) jau daug kartų klausiau, kada mane aplankysi. Vis dėlto dažnai geriau vartoti galininką, nes, vartojant kilmininką, gali būti neaiškumu ar dviprasmiškumų. Pvz.: Aklas aklo kelio klausė. Čia neaišku, ar aklas klausė, kad kitas aklas žmogus jam kelią nurodytų, ar jis klausė kažkokio "aklo kelio”. Šio neaiškumo nebus, jei pavartosi galininką: Aklas aklą kelio klausė.

     k o k s   t a i nevartotinas vertinys — kažkoks, kažin koks: Vakar buvo aėjęs koks tai (— kažkoks) nepažįstamas žmogus. Ir kiti panašūs žodžiai su tuo "tai” yra rusy-bės, pvz.: kas tai, kuris tai, kaip tai ir kt. Mes galime išsiversti be jų, vartodami kažkas, kažkuris, kažkaip ir pan. Žinoma, tai galima vartoti tokiais atvejais: Kas tau tai pasakė? Nežinau, kaip tai suprasti.

     k o š m a r a s.  Šis žodis daugelio yra klaidingai vartojamas netvarkos, sąmyšio reikšme. Pvz.: Mokytojas, įėjęs į klasę, bara vaikus: ”Koks čia košmaras — visur primėtyta popierių, suolai netvarkingai sustatyti, keliate triukšmą.. .” Tame susirinkime buvo tikras košmaras: visi kalbėjo, ginčijosi, šaukė, nekreipė jokio dėmesio į pirmininką. Šiuose sakiniuose, be abejo, reikėtų vartoti ne žodj košmaras, bet netvarka, sąmyšis. Žodžio košmaras reikšmė yra visai kitokia. Jis yra kilęs iš prancūzų cauchemar ir mūsų žodynuose paprastai yra taip verčiamas: baisus sapnas, slegiantis regėjimas, slogutis; perkelta prasme — baisus, slegiantis daiktas. Anglai jį verčia žodžiu nightmare, vokiečiai — boeser Traum, Alpendruecken, ispanai — pesadilla. Štai keli taisyklingo šio žodžio vartojimo pavyzdžiai: Savo kalėjime praleistus metus prisimenu kaip klaikų, baisų košmarą. Prisiminęs tą mane neseniai slėgusį košmarą, drebu iš baimės. Tas įvykis man buvo žudantis košmaras.

Skaityti daugiau: Kalba

     Kolūkietis, grįžęs iš darbo, užklupo savo žmoną, besimylinčią su politruku. Vyrelis kaip žaibas išbėgo iš kambario ir, po kelių valandų sugrįžęs, sako savo palaidūnei žmonai:

     —    Tu man padarei didelę gėdą, bet aš atsikeršydamas nutariau tau padaryti dar didesnę gėdą — įsirašiau į partiją!

*

     Skęstantis šaukia pagalbos:

     —    Gelbėkit, aš nemoku plaukti!

     Praeivis jam sako:

     —    Ko gi dabar šauki visa gerkle? Aš taip pat nemoku plaukti, bet dėl to nešaukiu.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■    Lida Vaščenko, kuri su savo šeima 5 metus išbuvo JAV ambasadoje Maskvoje, reikalaudama išleisti į vakarus, badavo 28 dienas ir vėliau drauge su kitais savaisiais buvo išleista į JAV. Dabar ji “National Catholic Register” papasakojo apie tikinčiųjų priespaudą Sovietų Sąjungoje. Be kitko pasakojo, kaip ji vienu metu paėmė auginti dar gyvą išlikusį po aborto kūdikį, išimtą septintame mėnesyje. Berniukas sveikai augo, bet po keleto mėnesių komunistų pareigūnai patyrė, kad vaikutis auginamas krikščionės. Jį atėmė. Po mėnesio jis mirė. Išgirdusi, kad su juo buvo daryti kažkokie mediciniški eksperimentai, Lida surado jo kapą, iškasė ir rado žymių, kad jis mirė ne sava mirtimi. Jį krikščioniškai palaidojo.

■    JAV Katalikų universiteto sociologui Dean R. Hoge vadovaujant, pravesta studija nustatė, kad svarbiausios pašaukimų į kunigystę sumažėjimo priežastys yra: nepakankamas tėvų skatinimas ir ugdymas ta kryptimi, celibato prievolė, dabartinės kartos vengimas visam amžiui įsipareigoti, mažėjimas pagarbos kunigams, nepakankamos pačių kunigų pastangos ugdyti pašaukimus.

■    Nauju Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininku, vieton išvykusio į Floridą dr. K. Šidlausko, metiniame suvažiavime, spalio 26 d. Čikagoje išrinktas Teodoras Blinstrubas.

■    Alkoholikų ir su alkoholiu surištų ligų gydymas JAV-se 1980 metais kainavo 10,8 bilijonų dolerių. Tokį dr. R.G. Niven, šios šakos specialisto, apskaičiavimą paskelbė JAV gydytojų biuletenis “AMA News”.

Skaityti daugiau: Trumpai iš visur

     Galutinai nutarėme ateinančiais metais ruošti ekskursiją į Braziliją — į Rio de Janeiro miestą. Iš ten bus galima susiorganizuoti įvairias ekskursijas.

     Išvykstame 1985 m. balandžio mėn. 11 dieną. Ekskursija tęsis dvi savaites. Kaina iš Čikagos — nuo 791 dol., iš Niujorko — nuo 653 dol., neįskaitant maisto, kuris Pietų Amerikoje nėra brangus.

Skaityti daugiau: EKSKURSIJA Į BRAZILIJĄ

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     Skelbiame XXVI straipsnio konkursą suaugusiems ir jaunimui. Suaugusiems siūlomos šios temos: 1. Mūsų išeivijos religinio ir tautinio gyvenimo skersinis pjūvis (angį. cross-section). 2. Dėl ko šeimos skiriasi? 3. Pavyzdžio reikšmė ir galia.

     Jaunimui (iki 30 m. amžiaus) skiriamos temos: 1. Moterų kova už lygias teises. 2. Dėl ko jaunimas nutolsta nuo religijos? 3. Iš kur kyla vaikų nesusipratimai su tėvais?

     Suaugusiųjų straipsniai turi būti ne ilgesni kaip 10 mašinėle rašytų puslapių, o jaunimo — ne mažiau kaip du mašinėle rašyti puslapiai (bet pageidaujama ir ilgesnių). Straipsniai pasirašomi slapyvardžiu ir kartu su straipsniu į voką įdedamas uždaras vokelis su tikrąja autoriaus pavarde, adresu ir telefonu. Straipsniai turi pasiekti redakciją iki kovo mėn. 15 dienos. Laimėtojams premijos bus įteiktos “Laiškų lietuviams” renginyje gegužės mėn. 5 dieną.

     Suaugusiems numatytos tokios premijos: I — 150 dol., II — 100 dol., III — 80 dol., IV — 70 dol. Jaunimui: I — 100 dol., II — 80 dol., III — 70 dol., IV — 50 dol. Vertinimo komisija, reikalui esant, gali ir kitaip paskirstyti premijas.

     Premijų mecenatai: Juozas Vembrė — 200 dol., Jonas Veselka — 150 dol., Elena Antanaitienė — 100 dol., Ona Požarniukaitė — 100 dol., Veronika ir Jurgis Janušaičiai — 100 dol., Stefanija Rudokienė — 50 dol.

Nuoširdi padėka “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” rėmėjams

17 dol. aukojo A. Grigaliūnas.

15 dol. aukojo prel. Audrius Bačkis.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas