Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
VILNIUS ŠIANDIEN
Vilnius — daugiatautis miestas. Greta lietuvių gyvena lenkai, rusai, gudai ir žydai.
Sovietinės okupacijos apiplėštas, Vilnius badauja ir kovoja. Mieste atsibastėliai iš rytų pastoviai užpuldinėja ramius jo gyventojus. Šiandien Vilniuje spausdinami pogrindiniai laikraščiai ir lapeliai. Yra taip pat žinoma apie slaptą pasipriešinimą, siekiant sutrukdyti įsigalėti komunistinei tvarkai. Vilniaus lietuviai drąsiai kovoja su okupantu. Jų širdyse gyvi lietuvių literatūros klasiko Maironio žodžiai: "Ko taip nuliūdai? Ko ant krūtinės ašara krinta graudi? Gailiesi amžius didžius atminęs? Praeitį brangią liūdi? Žiūrėk, rytuose aušra jau teka; pabudę paukščiai pagiriais šneka; laikai juk mainos: slėgė pikti. Nušvis kiti Lietuvai mūsų tėvynei!”
Rusai užgrobė visą Vilniaus pramonę. Dalį įrengimų išvežė į Rusiją, o dalį sugadino. Lietuviai savo gimtoje žemėje vadinami "žemesnės rasės žmonėmis”. Partizaninis judėjimas Vilniuje įgavo platų užmojį. Lietuviai partizanai kovojo Gedimino pilies šešėlyje. Vilnius yra lietuvių tautos atgimimo židinys. Vilnius — lietuvių tautos siela ir širdis. Daug mėnesių rusai ruošėsi Vilniaus okupavimui. Seną miestą su storų mūrų sienomis jiems nelengva buvo užimti. Po penkių dienų įnirtingų mūšių Vilnius buvo rusų okupuotas. Prasidėjo vargingas gyvenimas. Atnaujino darbą universitetas, Mokslų akademija ir kitos įstaigos.
Šiandien Vilnius didžiausias Lietuvos kultūros centras. Vilniuje gyvena, kuria ir dirba apie ketvirtadalis Lietuvos kūrybinės inteligentijos. Vilniuje veikia didelė dalis respublikos aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų. Kasmet vien tik į aukštąsias mokyklas įstoja apie penki tūkstančiai baigusių vidurines mokyklas. Vilniuje yra dvylika muziejų, kuriuos kasmet aplanko apie milijonas žmonių. Išleidžiama vienuolika respublikinių laikraščių, 32 žurnalai, transliuojamos televizijos ir radijo laidos. Veikia dvylika filharmonijos vienetų, ansamblis "Lietuva”, universiteto dainų ir šokių ansamblis, operos, baleto, dramos ir jaunimo teatrai. 1965 m. iškilo pirmieji daugiaaukščiai pastatai.
Vilnius gausiai lankomas žmonių: ne tik lietuvių, bet ir iš užsienio. Žmonės kopia į senąjį Gedimino pilies kuorą, nuo kurio atsiveria neapsakomi vaizdai. Ten, kur susitinka Neris ir Žeimena, kalnų kalneliais atbėga Rytų Lietuvos miškai: nuo Dubingių ir Labanoro, Rūdininkų ir Varėnos. Į patį Vilniaus miestą įsilieja šilai, pušynai. Pušys perkopia Sapiegines kalvas ir sustoja prie čiurlenančių Vilnios vandenų. Už Žirmūnų ievynų prasideda Žaliųjų ežerų draustinis, jungiamas Gulbino, Mažojo Gulbino ir Raistelio ežerų. Per vaizdingąjį Trinapolį, Jeruzalę, Verkių eglynus jis nuvingiuoja iki Balsio ežero galo.
Vilniečiai, o taip pat ir svečiai, yra labai pamėgę Vingio parką. Jame vyksta įvairūs renginiai ir šventės. Renginiai sutraukia tūkstančius žmonių. Parkas, apjuostas Neries, pakvipęs sakais ir žolynais, skendi padūmavusiose ūkanose. Jame augę 300-400 metų pušys. Prie Neries kyla aukšti Karoliniškių šlaitai. Po lazdynų, ožeksnių ūksmę pavasarį čia mėlynuoja žibuoklių ežerėliai. Daubose sužysta sniego baltumo plukės. Vilniaus užmiesčio vaizdai yra labai mėgstami tapytojų.
Nedaug Europoje tokių miestų, kaip Vilnius, išsaugojusių subtilų gamtovaizdį. Yra nepakartojamos Antakalnio, Panerių, Pavilonio, Valakampių apylinkės ir Belmonto kalnai. Miestą juosia 32 miško parkai. Vilniuje ir jo apylinkėse šiandien žaliuoja 12 tūkstančių hektarų miško parko ir natūralių miškų. Šiems parkams apsaugoti sukurtos Panerių, Naujosios Vilnioj Verkių ir Valakampių girininkijos.
Neryje, Vilnioje žiemoja laukinės antys. Žaliuose ežeruose peri gulbės. Po Verkių apylinkes vaikšto briedžiai, stirnos, o parko pakraštyje, kur upės vandenys skalauja karklynus, gyvena bebrai.
Pabaigai su Maironiu norisi pasakyti: "O, Vilniaus neužmiršk, lietuvi! Čia ne tiktai kad praeitis, čia tavo irgi ateitis, čia kova vedama už būvį. ..”
LIETUVOS RUDUO IR VANDENS PAUKŠČIAI
Pliko rudens motyvas vėl virš Lietuvos. Rausta klevai, gelsta tėviškės beržai. Gamta keičia aplinką ir vienaip ar kitaip daro poveikį žmogaus keturkojams ir sparnuočiams bičiuliams. Lietuva visais metų laikais gali pasigirti savo vandens paukščiais — ypatingai gražuolėmis gulbėmis.
Kai kas mano, kad vandens paukščiams pakanka vien vandens. Pasižiūrėję po kai kuriuos Lietuvos didžiuosius ir reto grožio ežerus, pastebime juose daug gilaus vandens, gražius paplūdimius, pakraščių nendrynus, vandeninius augalus, o paukščių nėra. Išvada — nėra ramybės. Per daug iškylautojų, kurie išbaido paukščius.
Nėra vandens telkinių, kurie neturėtų prižiūrėtojų. Prižiūrėtojai mano, kad ežerai ir kiti vandens telkiniai skirti žūklei ir poilsiui. Jie visai pamiršta, kad nuo senų laikų prie vandens gyvena ir paukščiai, kurie laikomi pilnateisiais vandens plotų gyventojais.
Pastaruoju laiku kolūkiai, įvairios draugijos ir net įstaigos, įsirengia sau priklausiančius tvenkinius. Tvenkiniai puošia gyvenviečių aplinką ir vietovei suteikia daugiau patrauklumo. Vandens telkiniai tampa jaukesni, kai juose apsigyvena vandens paukščiai.
Paukščiams privilioti pasitarnauja dirbtinės salos. 1964 m. Kanierio ežere buvo įrengtos kelios dirbtinės salelės. Po kelerių metų jose buvo suskaičiuota 73 įvairių laukinių ančių lizdai. Tilvikiniai paukščiai Kanierio ežere daugiausia apsigyveno dirbtinėse salose. 1982 m. garsiame Engūrės ežere, naujose salaitėse, pavasarį suskaičiuota per 100 porų paukščių.
Prieš kelerius metus Alytaus rajono kolūkis Krokialaukio miestelio pašonėje užtvenkė Perškę — įrengė tvenkinį. Šis tvenkinys tapo pripažintas vandens paukščių karalija. Kai kas tvenkinį vadina mažuoju Žuvinto skyriumi. Tvenkinyje daug įvairios augalijos, daug natūralių salelių, o svarbiausia, kad visur seklu. Gausu dugno augalų — paukščiams maisto.
Vasarai praėjus, visos Žuvinte neperinčios gulbės kažkur išskrido. Pustrečio šimto baltasparnių gražuolių paliko gimtąjį ežerą. Jos toli nenuskrido. Per šimtą apsistojo Simno žuvų veisimo tvenkiniuose. Kitas beveik šimtinis pulkas susirado Išlaužo žuvininkystės ūkio tvenkinius. Kitas taip pat gausus būrys — pasirinko Kazlų Rūdos žuvininkystės ūkio vandenį.
Dabar Lietuvoje priskaičiuojama apie tris tūkstančius gulbių. Neperinčios gulbės yra nesėslios. Jos dažnai skraido iš vieno ežero į kitą. Ieško patogių vandens tvenkinių perimvietėms ateičiai.
Gulbės yra žolę lesiantys paukščiai — tikri vegetarai. Žuvų ikrų taip pat neliečia. Minta povandenine augmenija. Mėgsta duoną, bulves, šakniavaisius.
Alytiškių pamėgtoje Gulbynėje, pramoninio rajono buvusiuose durpynuose, visada gausu laukinių ančių, kragų ir vandens vištelių. Jų būtų dar daugiau, jeigu turėtų kur perėti. Gamtos apsaugos draugijos nariai, jaunieji gamtininkai yra vandens paukščių tikrieji draugai.
RUOŠIAMASI PAGERBTI LIETUVIŲ LAKŠTINGALOS SALOMĖJOS NĖRIES GIMIMO AŠTUONIASDEŠIMTMETĮ
Paminėti šiam įvykiui įvyko respublikinės organizacijos posėdis, kuriam vadovavo rašytojas E. Mieželaitis. Aptartas platus renginio vakaras. Iškilmingi vakarai numatomi Maskvoje, Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje ir kituose miestuose. Vakarai — minėjimai įvyks Salomėjos Nėries vidurinėse mokyklose, kai kuriose poetės vardu pavadintose mokyklose, ūkiuose bei bibliotekose.
ISSPAUSDINTA VINCO KRĖVĖS RINKTINIŲ STRAIPSNIŲ KNYGA
Rinkinyje surinkti įvairių žanrų kritikos tekstai: stambesnės studijos, recenzijos, pagalbinė literatūra mokytojams ir proginių paminėjimų tekstai.
Rinkinys pradedamas K. Korsako ir J. Laukučio straipsniais, marksistiškai įvertinančiais V. Krėvės kūrybinį palikimą. Pirmame rinkinio skyriuje spausdinama V. Mykolaičio-Putino studija apie rašytojo kūrybinį kelią bei dalis A. Zalatoriaus darbo, nušviečiančio V. Krėvės asmenybės bruožus. Į antrą ir trečią skyrių sudėti ypatingesni straipsniai bei jų nagrinėjimas.
Knyga pavadinta "Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje”. Knygą sudarė J. Laurušas ir redakcinė komisija: J. Baltušis, K. Doveika ir J. Laukutis. Spausdino "Vaga” 1983 m. Knyga turi 344 puslapius.
DEVINTASIS LIETUVIŲ KOMPOZITORIŲ SUVAŽIAVIMAS
Suvažiavimas įvyko Vilniuje aptarti penkerių metų Kompozitorių sąjungos veiklą. Per šį laikotarpį Sąjungos narių gretas papildė septyni kompozitoriai bei šeši muzikologai. Šiandien Kompozitorių sąjunga turi 98 narius. Retkarčiais suruošia nemaža reikšmingų renginių. Per penkias suvažiavimo dienas buvo suruošta dvylika koncertų.
TEATRŲ FESTIVALIS
Šių metų pavasarį, po dvidešimt šešerių metų pertraukos, Vilniuje įvyko Lietuvos kultūros ministerijos atgaivintas festivalis, kuris pavadintas "Pabaltijo teatrų pavasaris”. Kiekviena respublika konkursui parodė po vieną, o šeimininkai (lietuviai) du vaidinimus. Sekančiais metais festivalis įvyks Rygoje.
POEZIJA TURI TARNAUTI KOMUNIZMUI
Rašytojų sąjungos valdyba priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad poezija turi būti visuomeninė ir žmogiškai jautri. Jos kūrėjai turi puoselėti partiškumo pagrindus ir plėsti ryšius su gyvenimu.
Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje išspausdintos 127 poezijos knygos gimtąja kalba.
PAPILDYTAS POETĖS SALOMĖJOS NĖRIES NAMELIS PALEMONE
Daug naujų dalykų įsigijo poetės Salomėjos Nėries prisiminimų muziejus. Jo turtus papildė poetės asmeniniai daiktai: knygos su jos užrašais, nuotraukos, literatūros, muzikos kūriniai apie poetę ir dailės kūriniai. Poetės Salomėjos muziejuje šiandien saugojama daugiau kaip puspenkto tūkstančio jos likusių prisiminimų.
Muziejus įkurtas Palemone, namelyje prie marių, kuriame poetė Salomėja Nėris su šeima gyveno nuo 1936 m. rudens iki karo pradžios. Čia ji parašė daugiausia savo eilėraščių. Steigiant muziejų, buvo stengiamasi išsaugoti aplinką, kurioje gyveno ir kūrė poetė. Darbo kambaryje paliko tas pats rašomasis stalas, prie kurio ji praleido šimtus valandų.
Pirmame aukšte paroda pasakoja apie poetės gyvenimą ir kūrybą. Čia surinktos visos poetės nuotraukos, kuriose matosi jos gyvenimas nuo vaikystės iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. Čia iškilmingai išstatytas pirmasis poetės eilėraščių rinkinys "Anksti rytą”, išleistas Kaune 1927 m. Muziejus įkurtas 1961 m., kurį jau aplankė pusė milijono žmonių.
ŠIMTAS DOROVĖS SĄVOKŲ
Leidykla "Mintis” išspausdino Vincento Žemaičio knygą "Dorovės sąvokos”, kuri susilaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Knygoje aprašyta daugiau kaip šimtas pagrindinių dorovės sąvokų. Sąvokos knygoje surašytos alfabetine tvarka.
Knyga skirta jaunimui — studentams, vyresniųjų klasių mokiniams ir dirbantiems jaunuoliams. Knyga naudinga ir įdomi mokytojams bei profesoriams. Knygos autorius Sakalas Janavičius.
POETAS ZIGMAS GĖLĖ (GAIDAMAVIČIUS)
Praeitą pavasarį sukako devyniasdešimt metų, kai gimė Zigmas Gėlė. Tą dieną poeto tėviškėje Naisiuose (Šiaulių raj.) įvyko literatūros vakaras, kuriame buvo paskelbtas Šiaulių rajono kolūkio "Už taiką” Z. Gėlės literatūrinės premijos laureatas. Premija atiteko Vilniaus jaunųjų rašytojų sąjungos nariui V. Braziūnui.