A. D.
Vėl visokie blizgučiai, skambučiai ir melodijų garsai kviečia pagalvoti, kad Kalėdos čia pat. Laikas pirkti dovanas ir sveikinti draugus, gimines ir gal net kaimyno šunį. Didelė įtampa gatvėse, krautuvėse ir namuose. Ar taip ruošiamasi Jėzaus Kristaus gimimą švęsti? Jėzaus, kuris atėjo ramybės ir taikos atnešti į pasaulį ir į žmonių santykius bei širdis?
Ar mes, kurie save vadiname krikščionimis ir laikome save Kristaus sekėjais, neturėtume atsakomybės tikrąją Kristaus dvasią skleisti? Kalėdos turėtų būti šeimos šventė, nes Jėzus, Dievo Sūnus, tapo žmogumi, žmogiškos šeimos nariu. Juozapas, Marija ir gimęs Jėzus neturėjo didžių namų, neturėjo turtų, turėjo tik meilę vienas kitam, norą būti vienas su kitu. O kaip mūsų šeimose?
Statistikos rodo, kad daugiausia žmonių nusižudo Kalėdų laikotarpyje. Kodėl? Ar ne dėl to, kad susikuria laimės ir džiaugsmo fantaziją, utopiją, kurios negalima pasiekti; nusivilia ir viską nori mesti, puola į nusiminimą, depresiją, ir ne vienas nutraukia savo gyvenimą.
Mes, kurie išpažįstame Kristų ne tik lūpomis, bet norime ir Jėzaus Kristaus gyvenimu sekti, turime suklupti prie prakartėlės ir apmąstyti ką Dangaus Tėvas duoda šituo KŪDIKIU, savo SŪNUMI? Mus kiekvieną slegia nuodėmės, nepasisekimai, pavydo, keršto ir kitokie jausmai, kurie sąmoningai ar nesąmoningai mus slegia. Kristus pasakė: "Pasitikėk, tavo nuodėmės tau atleistos”. Ar mes mokame tą atleidimą priimti, džiaugtis ir jam dėkoti? Kristus pasakė: "Nebijok, aš nugalėjau pasaulį”. Jeigu mes jo šaukiamės, jis nugali ir mumyse tai, ko mes patys nepajėgiame, ir jis duoda prasmę mūsų nepasisekimams. Nors ir viskas mums sektųsi, jeigu neturime tikėjimo, vieną dieną ištiks mirtis — žemiškai sunaikinanti visą mūsų darbą. Kas iš to? Kristus pasakė: "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas, kas tiki mane, neragaus mirties per amžius”.
Mes gyvename laikais, kur rašyto, įkalbėto, spausdinto ar vaizdinio žodžio bei minties perdavimo taip gausu, kad atbunkame ir nebepajėgiame pasisavinti, nepajėgiame atskirti grūdų nuo pelų, kad jie neštų vaisiaus. Ir niekas iš šalies negali mums padėti. Ar ne laikas, Kalėdų metu paimti į rankas Kristaus Evangeliją ir asmeniškai jo žodžius pasisavinti? Per Kalėdas linkime "ramybės ir taikos”, bet jos vis nėra. Gal mes kalbame ir nieko nedarome? Gal mums tinka V. Persing žodžiai: "Norint atnaujinti pasaulį, pirmiausia reikia atnaujinti savo širdį, savo protą, rankas ir iš čia veikti toliau. . Ar neverta pagalvoti ir iškelti šį klausimą: "Ar man Kristus ir jo gimimas ką reiškia šiandieną? Ar mano gyvenimas yra kitoks, kad Kristus gimė? Ar Kristaus paskelbtos tiesos perima mano gyvenimą? Ar jas nešu, kur bebūčiau ir ką bedaryčiau?”
Linkime, kad šios Kalėdos leistų kiekvienam skaitytojui naujai ir giliai išgyventi Dievo Sūnaus tapimo žmogumi paslaptį: "Jis atėjo pas savuosius..