religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1987 / SPALIS - OCTOBER / VOLUME XXXVIII, NO. 9

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš jubiliejinių iškilmių Romoje. Viršelio piešinys Rasos Sutkutės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July/ August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Nuo šių metų birželio 24 iki liepos 1 dienos Romoje buvo Lietuvos triumfo savaitė. Beveik kiekvienas gatvėje, krautuvėje ar autobuse sutiktas italas žinojo, kad šiomis dienomis lietuviai švenčia savo krikščionybės sukaktį ir palaimintuoju skelbiamas jų arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Namų sienos, ypač netoli Vatikano, buvo nulipdytos plakatais, skelbiančiais lietuvių iškilmes, ant daugelio namų buvo itališki užrašai, sveikinantieji Lietuvą ir reikalaujantieji jai laisvės: "Lai gyvuoja Lietuva! Lai gyvuoja katalikiška Lietuva! Lai gyvuoja kankinė Lietuva! Laisvės Lietuvai!” Tikrai tomis dienomis Roma atrodė lyg Lietuvos dalis. Apie Lietuvą plačiai rašė ne tik Vatikano oficiozas "L’Osservatore Romano”, bet ir kiti laikraščiai, net ir komunistų. Šių iškilmių atgarsiai pasiekė ir kitas šalis. Jeigu šio minėjimo, kaip kai kurie norėjo, nebūtume suorganizavę, Lietuvai ir lietuviams būtų buvęs didelis nuostolis.

     Visi, kurie dalyvavo iškilmėse, o taip pat ir prieš tai Popiežiaus istorijos mokslų komiteto suruoštame simpoziume, įsitikino, kad kai kurių asmenų nuogąstavimai ir "lenkofobija” neturėjo jokio pagrindo. Kaip simpoziumo dalyvė dr. Rasa Mažeikaitė "Tėviškės žiburiuose” (rugsėjo 21 d.) rašė, simpoziume jautėsi ne lenkinimo, o lietuvinimo procesas, "nes visi paskaitininkai pabrėžė Lietuvos galią, nebuvimo tikros unijos 1386 m., lietuvių istorijos įdomumą bei unikalumą”.

     Simpoziume paskaitas skaitė keturi lietuviai (dr. Marija Gimbutienė, dr. Rasa Mažeikaitė, prof. dr. Paulius Rabikauskas, S.J., ir Kauno kunigų seminarijos prof. kun. Algimantas Kajackas), keturi lenkai, du vokiečiai, vienas švedas ir vienas amerikietis. Dr. Rasa Mažeikaitė savo minėtame straipsnyje pažymi, kad ir "kunigų delegacija iš Lietuvos buvo labai patenkinta seminaro eiga. Jie visus paskaitininkus apdovanojo sukaktuviniais Lietuvos krikšto medaliais, gamintais Lietuvoje”.

Arturo Mari nuotr.   Pal. Jurgio Matulaičio paveikslas Šv. Petro bazilikoje beatifikacijos dieną.

     Dar norime priminti, kad šis simpoziumas buvo suorganizuotas ir finansuotas ne Lietuvos krikščionybės jubiliejaus komiteto, bet Popiežiaus istorijos mokslų komiteto,  Popiežiui turėtume būti labai dėkingi už tokį parodytą palankumą lietuviams ir Lietuvai.

Skaityti daugiau: ISTORINĖS DIENOS ROMOJE

 (Tęsinys)

SESUO ONA MIK AILAITĖ

SUNKIAUSIA VYSKUPO PAREIGA

     Kunigas Edmundas Basys, buvęs Vilniaus arkivyskupijos valdytojas 1946-49 metais, savo atsiminimuose paminėdavo, kaip į kuriją mėgdavo ateiti buvęs Matulaičio kancleris 1921-25 m. kanauninkas Liucijonas Chaleckis. Šis pasakodavo apie tuos laikus, kada pats dirbo kurijoje.

     "Sunkiausia vyskupo našta — pareiga apgalvoti”. Šį priežodį lotynų kalba dažnai kartodavęs vyskupas Matulaitis. Ar jis yra kitų, ar jo paties sugalvotas — nesvarbu. Gana to, kad vyskupas jį mėgo.

     Kancleris Chaleckis kartą paklausė:

     —    Kodėl, Ekscelencija, manote, kad sunkiausia vyskupo našta yra apgalvoti?

     —    Matot, — atsakė vyskupas, — be sumanaus, gero ir kruopštaus apgalvojimo nėra gero administravimo. Svarbu pažinti du dalykus: tiesą ir Dievo valią. Tiesą surandame geru įsigilinimu, įsigalvojimu bei apsvarstymu, o Dievo valią pažįstame per mąstomąją maldą. Apsvarstymas ir malda — tie du veiksniai pažadina, palenkia ir paskatina mus ta kryptimi, kuri labiausiai atitinka Dievo valią. Iš to gaunamas darnumas mūsų širdies su Jėzaus Širdimi: mes norime, ko Jis nori; mes mylime, ką Jis myli; mes ieškome, ko Jis ieško.

ŽAVUS KUKLUMAS

     Nelengva įspėti Matulaičičo asmenybės patrauklumo mįslę. Ji sudėtinga. Bet iš savo patyrimo žinome, kad kuklus žmogus dažnai patraukia kitus. Nežiūrint didelio mokslo, neeilinių gabumų, aukštų pareigų, įtakingų draugų, Matulaitis visad liko kuklus, paprastas.

Skaityti daugiau: PALAIMINTASIS JURGIS MATULAITIS PRISIMINIMŲ PRIZMĖJE

CHIARA LUBICH

     "Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti... Mano jungas švelnus, mano našta lengva” (Mt 11,28-30).

     Tie žodžiai, tai tikri perlai Mato Evangelijoje. Vargstantieji, kuriuos Jėzus čia mini, yra pažemintieji, bemoksliai, menki, be įtakos, vargdieniai, sergantys, neteisingumų varginami, nuodėmės prislėgti. Jis kalba visiems, kurie kentėjimų naštos gniuždomi. Jis atėjo į šią žemę visų atgaivinti. Čia jis kalba ne tik kaip išvaduotojas, bet dar prideda, kad mes turime priimti jo jungą, jei norime būti laisvi, ir tai reiškia, kad turime sekti jo mokymu.

     Tie žodžiai gali mus ir nustebinti. Jėzus čia užtikrina, kad jo jungas švelnus, bet mes žinome, jog jo mokymas iš tikrųjų yra reikalaujantis. Jis mums liepia atleisti savo priešams, mylėti vienas kitą, kaip jis mus mylėjo, tai reiškia būti pasiruošusiems net gyvybę atiduoti už vienas kitą. Jis liepia dalintis tuo, ką turime, su tais, kurie stokoja, palikti asmenis ir visa, kas mus brangu, iš meilės jam ir sekti paskui jj kryžiaus keliu. Be abejo, tuos dalykus vykdyti yra sunku.

Skaityti daugiau: ATEIKITE, KURIE VARGSTATE...

KUN. A. STEIGVILA, M.I.C.

     Kai Japonijoje prieš tris šimtus metų buvo ant laužo deginami misionieriai, jie savo rankose laikė rožančių ir pasakė paskutinius žodžius: "Laikykitės šio įrankio, ir išlaikysite gyvą tikėjimą”. Kai po poros šimtų metų vėl grįžo nauji misionieriai skelbti Dievo žodžio, viename kaime sena močiutė sakė: "Mes tikime tai, ko mus mokote”. "Iš kur jūs tai žinote?” — paklausė misionieriai. Tada senutė parodė seną rožančiaus dalelę ir tarė: "Iš jo mes išmokome tikėjimo, todėl išlikome tikintys”.

     Rožančiaus malda yra sutrauktas katekizmas, kuriame yra svarbiausios mūsų tikėjimo tiesos. Toms tiesoms geriau suprasti ir pagal tas tiesas gyventi mes prašome Marijos pagalbos, kalbėdami prie kiekvienos paslapties "Tėve mūsų”, 10 "Sveika Marija” ir "Garbė Dievui Tėvui”. Tai nuolatinė maldos ir mąstymo pratyba, kuri išlaiko gyvą ir tiesų mūsų tikėjimą.

Skaityti daugiau: ROŽANČIAUS MALDA

     Reikėtų būti ir aklam, ir kurčiam, kad nepastebėtum ne vien šių laikų pasaulio sumišimo, bet ir mūsų Katalikų Bažnyčios didelės krizės. Kas yra šios krizės giliausioji šaknis? Šį klausimą ir Bažnyčios padėtį labai nuodugniai ir, man atrodo, labai teisingai nagrinėja kun. Robert J. Fuhrtnan "Homiletical and Pastoral Revieiu” žurnale, 1987 m. gegužės mėn. numeryje. Verta su jo mintimis susipažinti.

V e r t ė j a s

     Populiarios galvosenos horizonte iškyla susirūpinimą kelianti pabaisa — suklastotas ar sužalotas dievas-dievaitis. Retai jis tepavadinamas tikruoju vardu. Tačiau vis labiau išryškėja, kad pirmasis Dievo įsakymas yra laužomas, Dievo vieton įstatomas keistas dievaitis. Ir tai daroma krikščionybės vardu, sakant, kad kiekvienas žmogus pats turi susivokti savąjį dievą. Ir taip sako ne kokie nors bedieviai, o savo religiją susikūrę, net save katalikais vadinantieji asmenys. Parapijos kunigai dažniau negu bet kas kitas susiduria su tokiais žmonėmis. Pvz., per moterystei pasirengimo pokalbius paklausus, ką busimieji jaunavedžiai galvoja apie religinę praktiką, atsako: "Mes meldžiamės, kaip išmanome ir kaip jaučiame, Bažnyčia mums nereikalinga”. O vis dėlto jie nori tuoktis bažnyčioje! Arba ne kartą šermenyse išgirsti sakant, kad velionis ar velionė nelabai telankė bažnyčią, bet buvę šaunūs, geri katalikai. Tartum būtų galima būti geru krikščioniu ir nepaisyti Kristaus mokslo. Kai šitaip žmonės nušneka, tai parodo, kad jiems kažkas, tik ne Bažnyčia, įskiepijo besakramentinį dievą. Taip, yra tiesa, kad žmogus gali pats savo prigimtimi suvokti Dievą, bet vargiai rasite nors vieną šventąjį, kurs būtų gyręsis, jog tokio savo surasto dievo pakanka patenkinamai gyventi Kristuje ir su Kristumi.

Skaityti daugiau: ŠIŲ DIENŲ NELAIMĖ -SUŽALOTAS DIEVAS

P. DAUGINTIS, S.J.

     1986 metų gale pasirodė PLB išleista kun. Petro parašyta knyga "NAKTIS. Kunigas saugumo pinklėse. Autobiografiniai pokalbiai”. Tai labai įdomi knyga. Tačiau dėl ilgokų svarstymų pareikalaujanti dėmesio ir susitelkimo. Joje pasakojama apie dabartinę tikrovę sovietinėje Lietuvoje: liūdną, žiaurią, tamsią kaip naktis. Ją nusako į Saugumo pinkles patekęs kunigas Petras. Iš tikrųjų tai kunigas Leonas Šapoka, buvęs Luokės ir Upynos klebonas. Gabios mokytojos Birutės ir savo parapijietės gimnazistės, vėliau studentės, Marytės dėka jis atbunda. Atsisako būti Saugumo informatorium, šnipu. Tampa uoliu kunigu. Savo pergyvenimus ir svarstymus bei pokalbius su kitais surašo keliuose ilguose straipsniuose. Juos išspausdina savo leidžiamame laikraštyje "Dievas ir Tėvynė”, 1979 m. 9-ame ir 1980 m. 14-ame numeryje.

     Šioje knygoje ypač ryškūs penki asmenys. Tai tikri tipai, įvairių kategorijų atstovai, išaugę bedieviškojo komunizmo ir materializmo atmosferoje. Jų daugybė dabartinėje Lietuvoje, bet labai daug ir čia, Amerikoje, lietuvių ir amerikiečių tarpe, ypač vidurinioje ir jaunesniojoje kartoje. Žinoma, jų humanizmas nėra toks bedieviškas, ir jų materializmas daugiau praktiškasis negu teoretinis, pasaulėžiūrinis. Čia jie abu dar neišsivysčiusiose fazėse. Dar ne visiškai jie vyrauja jų asmeniniame šeimos ir kitų bendruomenių gyvenime. Ne tiek stipriai pajuntamos ir jų pasekmės, ne tiek skaudžiai žmonių pergyvenama jų padaryta žala.

Popiežius su Nekalto Prasidėjimo seselėmis po audiencijos.   Felici nuotr.

     Tačiau dalykai tiek ten, tiek čia iš esmės yra tie patys, taip pat žalingi ir pavojingi. Šiame straipsnyje skaitytojus supažindinsime su toje knygoje aprašyta komuniste Lietuvos mokytoja Birute. Tai ryškus tipas mokytojos, motinos, tėvo, jaunimo vadovo, žurnalisto, vienu žodžiu — auklėtojo, tiek ten, tiek čia.

Skaityti daugiau: AUKLĖTOJAI MATERIALISTINIO HUMANIZMO GRĖSMĖJE

A. SAULAITIS, S.J.

     Kai buvau apie dvylikos metų amžiaus, mokytoja pastebėjo, kaip pažymiai antroje klasėje pradėjo pamažėle kristi, dailusis skaitymas — trūkinėti. Gydytojas nustatė, kad jau reikia akinių. Kokia gėda prieš visus kitus klasės draugus ir visuomenėje! Lietuviškai pravardžiuojamam dar pusė bėdos išgirsti žodžius "keturakis”, nes tai padori lietuviška pavardė. Tačiau angliškai "Four-eyes” žiauriau skamba, lygiai kaip ir "McGoo” pagal vaikams filmukų trumparegį dieduką.

     Praėjo dešimtys metų, akiniai ir pats vienas prie kito pripratom, ir mūsų amžiaus žmonių tarpe akiniai jau kone išminties ženklas; tačiau vaikiškas skausmas ar širdgėla tebeliko pasąmonėje — gėda ir nemalonu bet kokį trūkumą ar silpnumą viešai patirti, o patyrus — sau prisipažinti.

     Ekskursijos, kelionės, fizinis darbas, mankšta, sportas, tautiniai šokiai, nelengvos gyvenimo sąlygos — visa tai įveikta, išgyventa ir švęsta lanksčiais sąnariais, žvaliu protu, mikliom rankom. Mokslas, profesija, visuomeninė veikla, plati skaityba, pusiau rašeivos pašaukimas — visa pildėsi kaip iš pypkės, ir nei kompiuterio nereikėjo visokias smulkmenas ilgai ir rūpestingai atsiminti.

     Nesijaučiu toks senas. Žiūri į parką ir visai savaime manai, kad su paaugliais lakstytum po sporto aikštę, su jaunuoliais iškylautum, su televizijoje rodomais sportininkais mankštintumeis. Du trečdaliai vidutinio Vakarų pasaulio gyventojo amžiaus praėjo, dar tiek daug metų statistiškai prieš akis. Pati žmogaus branda!

Skaityti daugiau: MAN GĖDA BŪTI SENAM

Dr. Algis Norvilas

3. KODĖL VIENA KALBA PAKEIČIA KITĄ?

     Kalba ir gyvenamoji aplinka. J. Fishmano aiškinimu, kaip matėme, krašto kultūrinės nuotaikos, pvz., masės kultūros puoselėjimas, ateivių kalbai gali būti nepalankios. Tačiau šių bendrinių nuotaikų poveikis ateivių kalbai, kaip pastebėjome, nėra tiesioginis, o greičiau tarpinis, vedąs į padėtį, kuri ateivių kalbą žlugdo. O ta nepalanki padėtis, bent iš lauko žvelgiant, yra labai paprasta — tai betarpiškas susidūrimas su naujo krašto gyvenama ir kalbine aplinka. Tačiau, arčiau pažvelgus, ši padėtis yra gana sudėtinga ir dar nepilnai suprasta. Prie šios padėties suvokimo yra daug pasidarbavęs Einar Haugen, kurio studijomis čia pasinaudosime.

     Įdomu, kad E. Haugen, kaip ir J. Fishman, taip pat reiškia nusistebėjimą nutautimo panašumu įvairiose ateivių grupėse Amerikoje, jų tarpe minėdamas ir lietuvius. Jo žodžiais tariant, "visi atrodo sulipę į tą patį laivą, nešami tos pačios srovės”.¹⁷ Todėl ir jis, panašiai kaip J. Fishman, kelia klausimą: kas galėtų būti to panašumo priežastis? Jis atsakymo ieško dviejų kultūrų ar gyvenimo būdų sandūroje.

Skaityti daugiau: Dvikalbiškumas svetur

Mielasis Žirmūnai,

     Pirmajame laiške stengiaus nušviesti krikščioniškąjį vedybinio gyvenimo idealą. Ne tik idealą, bet drauge ir paties Kūrėjo realų žmonijai šeimyninio gyvenimo planą. Tuo idealu-planu susižavėjus, jokios pastangos neatrodys per sunkios jam įgyvendinti. Tokio dieviško plano neturint ar jo nepripažįstant, vedybinis gyvenimas arba tampa nežmoniškai sunkia našta, arba net virsta visų turėtų laimės svajonių laužu. Į tai atsižvelgdami Vatikano II vyskupai galėjo štai ką svarstyti ir savo tikintiesiems patarti. Ką nors geresnio ir naudingesnio negalėčiau sugalvoti. Todėl juos ir pacituoju.

     "Daug kur Šventajame Rašte Dievo žodis ragina sužieduotinius susižiedavimo laikotarpį apsupti ir taurinti skaisčia meile, o vedusiųjų vedybų gyvenimą nedalomu prisirišimu. Daugelis ir mūsų meto žmonių labai vertina tikrąją vyro ir žmonos meilę... laikantis vietos ir laiko papročių.

     Ši meilė yra giliai žmogiška, nes riša vieną asmenį su kitu jų valios galia. Ji apima viso asmens gėrį ir todėl pajėgia sukilninti ją pareiškiančius kūno ir dvasios veiksmus, padarydama juos garbinga vedybinės draugystės dalimi ir būdingu jos ženklu. Viešpats teikėsi šią žmogiškąją meilę skaidrinti, tobulinti ir kelti ypatinga savo malonės bei dieviškos savo meilės dovana. Tokia meilė, suliejanti draugėn žmogišką ir dievišką elementą, veda vyrą ir žmoną į laisvą savęs dovanojimą vienas antram, pareiškiamą giliu vidiniu prisirišimu ir išoriniais veiksmais. Ji pripildo visą vedusiųjų gyvenimą; būdama dosni ir veikli, ji vis tobulėja ir didėja. Taip ji toli prašoka vien erotinį potraukį, kuris, savanaudiškai tenkinamas, greitai ir skurdžiai išblunka.

Skaityti daugiau: Kaip ruoštis vedyboms (II)

Danutė Grajauskaitė

(Jaunimo konkurse IV premiją laimėjęs rašinys )

     Asmuo, gyvendamas žmonių apgyvendintame krašte, instinktyviai susiranda sau tinkamą žmonių grupę. Jeigu tokia grupė yra organizuota ir jos nariai veikia tam pačiam tikslui, tai ji vadinama organizacija.

      (Žmogui problema iškyla tada, kai reikia apsispręsti, kokiai organizacijai priklausyti. Kun. S. Yla taip aiškina: "Žmogaus būtis jau pačia prigimtimi yra veikli, bet jo problema — pasirinkti veiklos kryptį, palenkti ją geram tikslui, o svarbiausia — rasti veiklos prasmę ir misiją”.

Danutė Grajauskaitė.

     Jei žmogus pasiryžta tapti lietuviškos veiklos nariu, tai jau yra vienas pasirinkimas. Jis klystų, manydamas, kad to jau užtenka, ir stotų į bet kokią organizaciją. Lietuviškoje veikloje yra trys skirtingi tikslai, trys skirtingos misijos. Tiems tikslams siekti yra skirtingos organizacijos. Kai žmogus nusprendžia, kokiems tikslams jis dirbs, tik tada jo dalyvavimas tose organizacijose tampa prasmingas.

Skaityti daugiau: Ar verta dalyvauti lietuviškoje veikloje ir lietuvių organizacijose

PIRMASIS LIETUVIŠKAS TEATRAS

     1899 m. rugpjūčio 8 d. Palangoje įvyko pirmasis viešas lietuviškas spektaklis — A. Keturakio "Amerika pirtyje”. Dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje jau nebėra namo, kuriame buvo vaidinama, tačiau specialus stulpas primena praeiviams svarbųjį įvykį, nors ir neinformuoja, kur tiksliai tai buvę, kaip teatras atrodęs. Grafo Tiškevičiaus 1890 m. albume "Kretynga” yra šio sandėlio - teatro nuotrauka. Žemėlapis rodo pastatą buvus toje vietoje, kur dabar yra skulptūra "Jūratė ir Kastytis”. Atrodo, mūsų pirmojo teatro būstinė išnyko apie 1905 metus.

     Pačią vaidinimo vietą numatoma rekonstruoti, o 1989 m. pastatyti paminklą, skirtą lietuviškojo teatro įkūrimui. Pagal polių liekanas, reikėtų rasti tikrąją vietą pastato ir joje pastatyti skulptūrą. (Literatūra ir menas)

ORGANIZUOJASI LIETUVOS TEATRO VEIKĖJAI

     Birželio 1 d. Lietuvos meno darbuotojų rūmuose įvyko pirmasis Lietuvos teatro veikėjų sąjungos plenumas. Jame kalbėjo sąjungos valdybos pirmininkas, liaudies artistas R. Adomaitis, valdybos nariai R. Geniušas, S. Šaltenis, S. Domarkas, A. Barčas, D. Tamulevičiūtė, A. Maskvytis, G. Balandytė. Buvo tartasi dėl sąjungos planų, kai kurių punktų būsimuose įstatuose, buitinių ir kūrybinių sąlygų pagerinimo bei perspektyvų. Plenumas išrinko prezidiumą, Lietuvos teatro veikėjų sąjungos įstatų parengimo bei narių perregistravimo komisijas. (Literatūra ir menas)

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

ABU SAVI IR BRANGŪS

     Kartą teko būti keistoko ginčo liudininke: vienas užsidegęs tvirtino, kad posakis viso labo mūsų kalbai neteiktinas, keistinas dažniau vartojamu viso gero, kitas, atvirkščiai, įrodinėjo, kad viso labo geriau derantis prie pasisveikinimo posakių labas rytas, laba diena, labas vakaras. .. Šio ginčo priežastį nesunku numatyti: kiekvienas gynė žodį, prie kurio pats labiau pripratęs, ir bėdos čia buvo tik tiek, kad nė vienas nenorėjo pripažinti, jog iš tiesų abu jie — viso labo ir viso gero — gali būti pagrečiui vartojami, nes abu yra ir visiškai taisyklingi, ir vartojimo tradicijos remiami (teiktini). Tai patvirtina būdvardžių labas ir geras istorija. Į ją visada pravartu žvilgtelti, kai bandai suvokti, kokia rūpimo žodžio vieta mūsų žodyne ir vartosenoje.

     Būdvardis labas, -a yra senas baltiškas žodis. Jis paliudytas visose baltų kalbose ir visose reiškia "geras”. Ypač gerai jis išlikęs latvių kalboje — savybei "geras” įvardyti latviai kitos šaknies žodžio nė neturi — tik labs, laba, todėl šis būdvardis jų vartojamas ir pastoviuosiuose (frazeologiniuose), ir kintamuosiuose (laisvai sudaromuose) žodžių junginiuose, pvz.: ar labu nodomu "su gerais ketinimais”, kas labs? "kas gero?”, labu veiksmi! "geros kloties!”, ne uz labu "ne prieš gera”, labs darbs "geras darbas”, labs laiks "geras oras”, labas acis "geros akys”, laba sirds "gera širdis” ir t.t. Šio būdvardžio šaknis įeina ir į latvių sveikinimosi ir linkėjimų posakius — labrit, labdien, labvakar, labu nakti, visu labu. Lietuvių kalboje savybei "geras” nusakyti turime du būdvardžius — iš baltų prokalbės paveldėtą labas, -a ir naujesnį, jau lietuvių kalbos savarankiško gyvavimo epochoje atsiradusį geras, -a kurio šaknis istoriškai siejama su veiksmažodžiu girti. Nei latviai, nei prūsai tokios šaknies būdvardžio neturi, nors ir turi veiksmažodį (latv. dzirti, pr. girtwei).

Skaityti daugiau: Kalba

RADIJAS VAIRUOTOJAMS

     Vengrijoje pradėta ruošti informacinė sistema vairuotojams. Jos uždaviniai: nuolat informuoti vairuotojus apie eismą keliuose, apie kelių padėtį. Si sistema perspėja apie eismo susikimšimus, apie taisomų kelių ruožus, matomumo sąlygas ir t.t. Mašinai patekus j radijo transliavimo zoną, vairuotojui apie tai praneša lemputė. Prasidėjus žinių transliacijai, pagal specialius signalus automobilio radijo imtuvas persijungia į tą kanalą arba sustiprėja jo garsai. Vakarų Europoje tokia sistema jau veikia keleri metai.

NAUJAS BŪDAS SULIESĖTI

     Žurnale “News Week” rašoma, kad Atlantos universiteto gydytojai siūlo nutukimą gydyti nauju metodu. Storuliui į skrandį zondavimo takais įleidžiamas balionėlis ir pripučiamas iki reikiamo dydžio. Žmogus jaučiasi esąs sotus, ir gydymas dieta nebebūna toks kankinantis.

     Kai atsikratoma nepageidaujamo svorio, balionėlis praduriamas ir išimamas iš skrandžio. Tokio gydymo efektas puikus. Tik bėda, kad pacientas visą gydymo laiką turi būti gydytojų prižiūrimas.

SAULĖS ENERGIJOS NAUDOJIMAS

     Graikija Europoje pirmauja panaudojant saulės energiją. Beveik 500 tūkstančių kvadratinių metrų saulės kolektorių įrengta ant gyvenamųjų namų, viešbučių ir užmiesčio vilų stogų. Jų bendras galingumas apie 25 milijonai kilovatų. Šie įrenginiai aprūpina energija ir daugelį maisto, parfumerijos bei kosmetikos pramonės įmonių.

Skaityti daugiau: Įvairybės

■    Okupuotoje Lietuvoje nuo 1950 m. su nemažu vargu pasisekė išleisti šiek tiek religinių veikalų. Kun. dr. J. Stankevičius išleido tris, Vilniaus vyskupija vieną, Lietuvos vyskupų konferencija — 26, jų tarpe du apeigyno tomus, II Vatikano susirinkimo nutarimus, Naująjį Testamentą, keletą kalendorių-žinynų, katekizmą, šv. Kazimiero paveikslėlius.

■    Vatikanas Lietuvos krikščionybės sukakties proga išleido tris pašto ženklus: po 200, 700 ir 3000 lirų. Pirmame pavaizduotas Kristus Rūpintojėlis, antrame Sopulingoji Dievo Motina, trečiame — lietuviškas kryžius-koplytstulpis. Piešinių autorė Marija Maddalena Tuccelli.

■    Okupuotos Lietuvos vyskupai Sekminių proga išleido ganytojišką laišką Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejaus dienoms. Laiške skatina “Krikšto jubiliejaus metais išmokti vadovautis ir gyventi gyva krikščioniška dvasia”. Pažymima, kad jubiliejaus iškilmės bus surengtos Vilniuje, Šiluvoje, Varduvoje, Krekenavoje, Pivašiūnuose ir Kapsuke. Vyskupai primena: “Ir švęsdami, ir darbuodamiesi, parodykime, kokia žavi ir šiandien aktuali yra ta gyvoji krikščioniškoji dvasia: ji mus įgalina nuoširdžiai vykdyti palaiminguosius Dievo planus, atsiliepti į giliausius žmonių troškimus, įgalina padaryti kad mūsų žemėje būtų šviesiau ir gražiau.

■    Maskvos jaunimo laikraštis “Komsomolec” išspausdino straipsnį, kuriame reiškiamas susirūpinimas, kad dalis jaunimo rodo vis augantį susidomėjimą religija.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IŠ VISUR

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Vytautas Kavolis. SĄMONINGUMO TRAJEKTORIJOS. Lietuvių kultūros modernėjimo aspektai. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas 1986 m. Čikagoje. Aplankas Vytauto O. Virkau. Tiražas 800 egzempliorių. Kieti viršeliai, 239 psl., kaina 10 dol. Spaudė M. Morkūno spaustuvė. Leidyklos adresas: 7338 S. Sacramento Ave., Chicago, IL 60629.

Antanas Vaičiulaitis. VIDURNAKTIS PRIE ŠEIMENOS. Novelės ir apsakymai. Išleido Ateities literatūros fondas 1986 m. Čikagoje. Viršelis ir aplankas Jono Kuprio. 131 psl., kaina 7 dol. Spaudė “Draugo” spaustuvė. Leidyklos adresas: 10 000 S. Bell Ave., Chicago, IL 60643.

Aurelija Balašaitienė. SKEVELDROS. Romanas. Išleido “Viltis” 1987 m. Klyvlende. Knygos mecenatas Marcelinas Žitkus. Kieti viršeliai, 425 psl., kaina 10 dol. Leidyklos adresas: 6116 St. Clair Ave., Cleveland, OH 44103.

JAUNYSTĖS GARSAI. Los Angeles Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos moksleivių metraštis, 1986 -1987 m. Paruošė Marytė Sandanavičiūtė-Newsom. Talkininkavo 10-to skyriaus mokiniai: Teresytė Giedraitytė, Paulius Mošinskis, Lidija Tumpauskaitė, Vilija 2emaitaitytė. Didelis formatas, daug iliustracijų.

DVIDEŠIMT DEVINTASIS KONKURSAS

     “Laiškai lietuviams” skelbia dvidešimt devintąjį straipsnio konkursą suaugusiems ir jaunimui. Temos laisvos, tik suaugusiųjų rašinys turi tikti “Šeimos” skyriui, o jaunimo — “Jaunimo” skyriui. Taigi reikia rašyti apie šeimų ir jaunimo problemas.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas