PIRMASIS LIETUVIŠKAS TEATRAS
1899 m. rugpjūčio 8 d. Palangoje įvyko pirmasis viešas lietuviškas spektaklis — A. Keturakio "Amerika pirtyje”. Dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje jau nebėra namo, kuriame buvo vaidinama, tačiau specialus stulpas primena praeiviams svarbųjį įvykį, nors ir neinformuoja, kur tiksliai tai buvę, kaip teatras atrodęs. Grafo Tiškevičiaus 1890 m. albume "Kretynga” yra šio sandėlio - teatro nuotrauka. Žemėlapis rodo pastatą buvus toje vietoje, kur dabar yra skulptūra "Jūratė ir Kastytis”. Atrodo, mūsų pirmojo teatro būstinė išnyko apie 1905 metus.
Pačią vaidinimo vietą numatoma rekonstruoti, o 1989 m. pastatyti paminklą, skirtą lietuviškojo teatro įkūrimui. Pagal polių liekanas, reikėtų rasti tikrąją vietą pastato ir joje pastatyti skulptūrą. (Literatūra ir menas)
ORGANIZUOJASI LIETUVOS TEATRO VEIKĖJAI
Birželio 1 d. Lietuvos meno darbuotojų rūmuose įvyko pirmasis Lietuvos teatro veikėjų sąjungos plenumas. Jame kalbėjo sąjungos valdybos pirmininkas, liaudies artistas R. Adomaitis, valdybos nariai R. Geniušas, S. Šaltenis, S. Domarkas, A. Barčas, D. Tamulevičiūtė, A. Maskvytis, G. Balandytė. Buvo tartasi dėl sąjungos planų, kai kurių punktų būsimuose įstatuose, buitinių ir kūrybinių sąlygų pagerinimo bei perspektyvų. Plenumas išrinko prezidiumą, Lietuvos teatro veikėjų sąjungos įstatų parengimo bei narių perregistravimo komisijas. (Literatūra ir menas)
KAUNO VALSTYBINIS MIŠRUS CHORAS IR JO DIRIGENTAS PETRAS BINGELIS
Kauno valstybinis mišrus choras, įkurtas prieš aštuoniolika metų, yra tarsi Lietuvos chorinės kultūros profesinio lygio etalonas, plačiai koncertuojantis, klausytojų mėgstamas ir laukiamas vienetas.
Nuo pirmos dienos jam vadovauja didelis chorinio meno entuziastas, Lietuvos nusipelnęs artistas Petras Bingelis. Dar studijų metais jis išsiskyrė pavydėtinu darbštumu ir veiklumu. Dirbo "Varpo” vyrų choro chormeisteriu, pučiamųjų orkestro "Trimitas” dirigento asistentu.
1975-1976m. P. Bingelis lavinosi Leipcigo konservatorijoje pas žymius dirigentus R. Roiterį ir K. Mazūrą.
Nusisekus pirmiesiems koncertams Kaune ir Vilniuje, P. Bingelis netrukus pradėjo platesnė kūrybinę ir koncertinę veiklą Lietuvoje ir kitose respublikose. Choras kasmet imasi vis sudėtingesnių kūrinių. Jo koncertinėse programose pasirodo V. A. Mocarto "Requiem” ir "Missa brevis”, Dž. Verdžio "Requiem”, L. van Bethoveno "Missa so-lemnis”, J. S. Bacho "Mišios h-moll” ir "Kalėdų oratorija”, G. F. Hendelio oratorijos "Samsonas” ir "Mesijas”, K. SenSanso opera "Samsonas ir Dalila” ir kiti užsienio klasikų kūriniai.
Choro koncertinės programos nuolatos gausinamos tarybinių ir šiuolaikinių užsienio kompozitorių kūriniais. Kauno valstybinis choras pirmasis atliko daugelį stambių lietuvių tarybinių kompozitorių kūrinių: J. Juzeliūno trečiąją simfoniją "Žmogaus lyra” ir simfoniją-oratoriją "Cantus magnificat”, V. Laurušo kantatą "Ąžuolų vainikas”, P. Dikčiaus kantatą "Į šiandieną”, V. Jurgučio "Šventinę kantatą”, R. Racevičiaus "Publicistinę oratoriją”, Švedo kantatą "Rožės prie devinto forto” ir simfoniją-misteriją, ne vieną A. Bražinsko kantatą ir chorinę baladę, T. Makačino, B. Borisovo, V. Juozapaičio, A. Rekašiaus, R. Zigaičio ir kitų autorių sudėtingas chorines kompozicijas.
Nuolatos choras rengia lietuvių kompozitorių autorinius koncertus, įrašo jų kūrinius į plokšteles bei į magnetofono juostas. Choras aktyviai dalyvauja Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos plenumuose ir kompozitorių suvažiavimuose, chorinės muzikos festivaliuose bei konkursuose, taip pat respublikinėse dainų šventėse ir kituose renginiuose. 1980 m. antrame sąjunginiame profesionaliųjų chorų konkurse kauniečiai pelnė laureato vardą.
P. Bingelis be galo darbštus ir pareigingas, nuoširdžiai savo profesijai pasišventęs menininkas. Kartu su Lietuvos ir kitų respublikų chorais jis pirmasis atliko jau pamirštas ir sudėtingas partitūras.
Už didelius nuopelnus, ugdant lietuvių muzikinę kultūrą, 1979 m. chorui suteiktas LTSR nusipelniusio kolektyvo garbės vardas. Choro dirigentas P. Bingelis 1974 m. gavo LTSR nusipelniusio artisto, 1980 m. — LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardus. (Literatūra ir menas
KAS GALI STUDIJUOTI ŽURNALISTIKĄ VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETE?
Į šį klausimą atsako Vilniaus V. Kapsuko universiteto spaudos žurnalistikos katedros vedėjas docentas Bronius Raguotis. Į žurnalistikos specialybės pirmąjį kursą, kaip ir anksčiau, šiemet bus priimama 40 žmonių. Pirmenybė suteikiama asmenims, turintiems dvejų metų darbo stažą, įskaitant tarnybą tarybinėje armijoje. Studijuoti žurnalistiką taip pat siunčiami asmenys su rajonų redakcijų tiksliniu nukreipimu. Apie tokio dokumento išdavimo tvarką rajonų laikraščių redakcijos yra informuotos. Daug stojančių paprastai yra vidurinių mokyklų abiturientai. Stojantiems į žurnalistikos specialybę rengiamas kūrybinis konkursas. Jame dalyvauja visi stojantieji: ir su darbo stažu, ir su tiksliniu nukreipimu, ir kiti abiturientai (išskyrus Žurnalistų sąjungos narius). Šis konkursas susideda iš dviejų dalių — rašinio ir pokalbio. Sėkmingai jį įveikę (abu etapus), turi teisę laikyti stojamuosius egzaminus. Asmenys su darbo stažu ir tiksliniu nukreipimu, išlaikę egzaminus, priimami pirmi, o kiti — į likusias vietas konkurso tvarka. (Tiesa)
MAŽEIKIŲ NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLA
"Tiesa” rašo, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla — TSRS tautų draugystės simbolis. Į gamyklą atkeliauja Pavolgio ir Tiumenės nafta, čia ji virsta benzinu, mazutu, dyzeliniu kuru ir kitokia aukštos kokybės produkcija. Kasdien iš Mažeikių visa ši produkcija išvežiojama ne tik po Lietuvą, bet ir pasiekia Latviją, Estiją, Baltarusiją.
Gamykloje dirba 18 tautybių žmonės. Daugelis jų atvyko į Mažeikius, jau atidirbę po keletą metų kitose panašaus profilio šalies įmonėse. Jie pasidalijo patirtimi, profesinio meistriškumo paslaptimis su Mažeikių naftininkais. Šis bendravimas davė vaisių: 1986 m. sąjunginiame socialistiniame lenktyniavime vienetas apdovanotas TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK pereinamąja raudonąja vėliava.
MOKSLINĖ BIBLIOTEKA XVII A. PASTATE
Vilniečius ir miesto svečius patraukia senamiestyje, K. Giedrio gatvėje, ką tik restauruotų pastatų ansamblis. Ypač išsiskiria ilgo triaukščio korpuso fasadas: jį skaido piliastrai, aukštus skiria pailgos nišos ir karnizai, visuose trijuose aukštuose yra arkinės galerijos. Unikalus ir gotikinis XV a. portalas, o taip pat čia buvusio sklypo gynybinės sienos fragmentas palei K. Giedrio gatvę.
Tai buvę jėzuitų noviciato pastatai. XVII a. šioje vietoje jėzuitai nupirko keletą įvairiems savininkams priklausiusių mūrinių namų, statytų dar XV-XVI a. Juos pritaikė gyventi vienuoliams, pristatė kitų pastatų. Ilgainiui visi pastatai buvo rekonstruoti. Keitėsi jų šeimininkai, paskirtis. 1798 m. pastatai buvo paversti kareivinėmis. Jie nukentėjo per II pasaulinį karą.
Pagal architekto E. Purlio projektą, senieji pastatai restauruoti ir pritaikyti Respublikinei mokslinei techninei bibliotekai.
Ši biblioteka turi didžiausius fondus — joje yra apie 16 milijonų spaudos vienetų: knygų, patentų aprašymų, referatų ir kitų techninės informacijos leidinių bei šaltinių. Kasmet fondai padidėja apie 800 tūkstančių vienetų. Biblioteka naudojasi šiuolaikine technika, kompiuteriais. Jai priklauso regioniniai skyriai Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Kapsuke. Ji aptarnauja 26 tūkstančius skaitytojų ir daugiau kaip 3 tūkstančius įmonių bei įstaigų. Tokiai didžiulei šiuolaikinei bibliotekai įsikurti ir pradėti dirbti paminkliniame, ne specialiai jai statytame, pastate ne taip paprasta.
Istorinė restauruotų paminklų aplinka gerai nuteikia skaitytojus. Čia puikios skaityklos, o ypač bendroji skaitykla. Kadaise čia buvo refektorius. Restauruotas jo cilindrinis su liunetais skliautas dekoruotas barokinėmis freskomis. Skaitykloms pagaminti specialūs baldai. Kitur — bibliotekininkų kabinetuose, fondų patalpose — nauji standartiniai baldai.
Pagrindinis pastatas triaukštis, patalpos jame išdėstytos vienoje koridoriaus pusėje. Kiekvieno aukšto koridorių irgi numatyta panaudoti, viename bus pastato restauravimo istorijos paroda, kitame — žymiausių mokslininkų skulptūriniai portretai, trečiame — laikinos dailės ar foto parodos.
Panaudoti ir rūsiai. Bibliotekos darbuotojų muzikos mėgėjų klubas turės salę, kurioje bus rengiami susitikimai. Baigiama įrengti kavinė.
Įsikūrusi paminkliniame pastate, biblioteka neuždarė durų turistams ir ekskursijoms. O jų gausu. Dešimt bibliotekininkių, mokančių ir užsienio kalbų, rengiasi būti ekskursijų vadovėmis. Jos dirbs visuomeniniais pagrindais. (Kultūros barai).
KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO LIETUVOJE 6OO-OSIOS METINĖS
"Tiesa” rašo, kad Vilniuje birželio 28 d. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvyko pagrindinės iškilmės, skirtos krikščionybės įvedimo Lietuvoje 6oo-tosioms metinėms. Ceremonijai vadovavo Lietuvos komisijos pirmininkas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinis administratorius, arkivyskupas Liudvikas Pavilonis.
Kartu su arkivyskupu pamaldose dalyvavo Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkija, svečiai — Latvijos kardinolo Juliano Vaivodo augziliaras vyskupas Janis Cakulis, Maskvos patriarchato užsienio ryšių skyriaus pirmininkas, Minsko ir Baltarusijos metropolitas Filaretas, Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolyno archimandritas Nikita, evangelikų liuteronų bažnyčios vicedekanas Titas Salumiae, pastorius Ilaras Halaste, kitų konfesijų atstovai. Iškilmėse dalyvavo Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas Konstantinas Charčevas, Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis.
Iškilmingos pamaldos tuo pačiu metu įvyko dar penkiose Vilniaus bažnyčiose.
TIESA DŽIAUGIASI TURISTAIS
Mėgstama turistų vieta tapo Lietuvos nacionalinis parkas. Kai tik saulutė sušildo žemę, ežerų ir upių vandenis, čia sutiksime būreliais keliaujančius turistus. Tai moksleiviai, nešini kuprinėmis, dviratininkai, automobilininkai. Kelionių automobiliais mėgėjams čia įrengtos stovėjimo aikštelės, laužavietės. Parko aplinkoje daugiau kaip 90 ežerų, kurių dauguma susisiekia upeliais. Todėl bene mėgstamiausia poilsio kelionė valtimis ir baidarėmis, kurias organizuoja Ignalinos turistinė bazė.
Vandens kelionių mėgėjai su valtimis pasiekia tolimiausius parko kampelius. Jie aplanko bitininkystės muziejų Stripeikiuose, pasigroži liaudies meistrų sukurtomis skulptūromis ant Lūšio ežero kranto, senoviniais vandens malūnais. Vakarais pavargę nuo irklavimo ir gausių dienos įspūdžių, turistai apsistoja ir įsikuria su palapinėmis ant žavingų Almajo, Dringio, Baluoso, Ukojo, Pakaso ežerų krantų.
Labai daug keliauninkų galima sutikti iš Maskvos, Leningrado, Talino, Gorkio, Alma-Altos, Tibliso ir net iš Vladivostoko. Šie keliauninkai savo atsilankymu Lietuvos nacionaliniame parke palieka žymes ir prisiminimus, kad jie čia buvo.
LIETUVOJE DAR VIS KILNOJAMA TAURELĖ
"Tiesa” džiaugiasi, kad blaivybė prigyja. Daug kur Šilalės rajone teko girdėti šiuos žodžius. Jaučiamas didelis pakilimas — tvarkomos sodybos, gražėja pakelės, kyla nauji kultūros namai. Tačiau ne apie tai kalbėjo šilaliečiai — jie sielojosi, kad dar reta šeima per šventes apsieina be alkoholio, retas šeimininkas nepasiūlo svečiui taurelės — mažų ir didelių vaikų akivaizdoje.
MUZIEJUS MOKYKLOJE
Kudirkos Naumiesčio vidurinėje mokykloje atidarytas rašytojo V. Kudirkos muziejus.
Muziejus pradėtas kurti 1960 m. Išstatymą apipavidalino Lietuvos dailės instituto Kauno filialo dailininkai. Muziejuje yra ir dvi atskiros parodos, skirtos kitiems šio krašto žmonėms — J. Jablonskiui ir Pr. Mašiotui.
Per muziejaus atidarymo iškilmes V. Kudirkos muzikinį palikimą apžveglė profesorius V. Landsbergis. Rašytojo gimtinės — Paežerių visuomeninio muziejaus vadovas mokytojas S. Ankevičius papasakojo apie neseniai surasto V. Kudirkos smuiko likimą ir pagriežė juo keletą kūrinėlių.
(Tiesa)
KOKIA BUVO VASAROS PRADŽIA LIETUVOJE?
Po šaltos žiemos, vėsaus pavasario pirmasis vasaros mėnuo birželis prasidėjo smarkiais lietumis ir vėsiais orais. Panevėžyje, Utenoje, Ukmergėje per parą prilijo 20-21 mm, toks kritulių kiekis artimas dešimtadienio normai. Dieną temperatūra tepakildavo iki 11-15 laipsnių Celsijaus, pajūryje — 7-9 laipsnių šilumos. Lietuvoje pasitaiko vėsių birželio mėnesių, tokių, kaip 1976 m., kada tik mėnesio pabaigoje atšilo. Dažnai minimas 1928 m. birželis. Tą birželį snigo ir beveik kasdien lijo. Tik kelias dienas termometras rodė 20 laipsnių. Nors Lietuva ir nedidelė, tačiau orai įvairiuose rajonuose gerokai skiriasi. Vėsesni ir giedresni būna pajūryje, ypač Nidoje. Greičiau ir labiau įšyla pietinėje Lietuvos dalyje. Pirmąjį dešimtadienį vidutinė paros temperatūra pakyla virš 15 laipsnių. Beveik kasmet kelias dienas temperatūra pakyla virš 25 laipsnių, o retkarčiais pasitaiko ir tokių metų, kai birželio mėnesį dieną temperatūra siekia 32-35 laipsnius. (Tiesa)