religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1987 / RUGSĖJIS - SEPTEMBER / VOLUME XXXVIII NO. 8

Šis numeris iliustruotas J. Tamulaičio nuotraukomis iš “Laiškų lietuviams” metinės šventės. Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės — Rasos Sutkutės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

KUN. AUG. STEIGVILAS, MI.C.

     Šv. Tėvas šiuos metus paskelbė Marijos metais. Mums, lietuviams, ypač yra džiugu, nes šiais metais švenčiame Lietuvos krikščionybės 600 metų sukaktį, kuriai buvo ilgai ruoštasi, todėl bus pravartu įsigilinti į Marijos metu prasmę ir nusistatyti pastoracines gaires. Pasinaudosime mintimis iš vokiečių katalikų mėnesinio religinio žurnalo "Fatima-Bote”, kur iškelta dešimt praktiškų nurodymų. Čia juos paminėsime, o paskui plačiau nagrinėsime čia iškeltas mintis.

     1.    Visi tikintieji prašomi savo namuose įrengti mažą Marijos altorėlį. Šis altorėlis primins, kad Marija yra Bažnyčios ir šeimų Motina.

     2.    Prie Marijos altorėlio šeima kasdien turėtų susirinkti bendrai maldai. Bendra šeimos malda yra sėkminga priemonė išlaikyti šeimos vienybę.

     3.    Susirinkimuose kreiptis į Mariją malda, kad ji lydėtų susirinkimo dalyvius savo įkvėpimu.

     4.    Kiekviena šeima tegul skaito ir mąsto Šv. Rašto mintis. Dievo žodis padės šeimoms nušviesti šių laikų problemas ir jas išspręsti tikėjimo šviesoje.

     5.    Organizuoti parapijų bažnyčiose bendrą rožančiaus kalbėjimą bent kartą per savaitę, pavyzdžiui, šeštadienio vakarais. Negalint nuvykti į bažnyčią, kelios šeimos galėtų susirinkti bendrai rožančiaus maldai.

     6.    Nuolat su savimi nešiotis rožančių ir jį kalbėti darbe ar kelionėje.

     7.    Organizuoti keliones į Marijos šventoves, norint atgaivinti gražų krikščionybės paprotį — keliauti su Marija per gyvenimą.

     8.    Marijos metais krikštijant kūdikį, pridėti jam antrą Marijos vardą, kad tai būtų kūdikio meilės ženklas Motinai Marijai.

     9.    Grupėse stengtis studijuoti Marijos kulto reikšmę, Marijos vietą Bažnyčioje, ypač nagrinėjant paskutinę popiežiaus encikliką apie Mariją.

Laureačių vardu kalba Asta Kazlauskaitė (jos premijuotas straipsnis yra 278 puslapyje).    J. Tamulaičio nuotrauka.

     10. Tikintieji, tiek šeimose, tiek grupėse ar parapijose, tegul šiais metais pasiruošia pasiaukoti Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai kurioje nors Marijos šventovėje.

Skaityti daugiau: MARIJOS METAI

 (Tęsinys)

SESUO ONA MIKAILAITĖ

ASMENINĖ ĮTAKA

     Matulaičio didysis rūpestis visad buvo panaudoti visokias priemones patraukti žmones prie Dievo. Jis gerai suprato, kad privatūs pašnekesiai yra vienas iš veiksmingiausių būdų pasibelsti į žmogaus širdį.

     Asmeniškiems pokalbiams jis negailėjo nei savo laiko, nei jėgų. Privačius kontaktus jis panaudodavo spręsti keblius, painius klausimus, kurie dėl savo opumo ar asmeniško pobūdžio netiko sakyklai.

     Pas ark. Matulaitį, popiežiaus atstovą Lietuvai, apaštalinį vizitatorių, nuo 1925 -1927 m. Kaune lankydavosi įvairūs interesantai: ministrai, profesoriai, mokytojai, kunigai, gydytojai, vienuolijų atstovai, aukštieji kariškiai. Lankytojai būdavo įvairių tautybių ir įvairių tikybų: lankėsi žydų vyr. sinagogos rabinas Mauša, liuteronų pastorius Vaicas, totorių šventikas Marz, rusų pravoslavų archirėjas Andrejevas.

“Laiškų lietuviams” konkurso laureatės: Aldona Kamantienė, Dalia Staniškienė, Rasa Hollenderytė, Lina Grigaitytė, Rima Polikaitytė, Vida Brazaitytė, Asta Kazlauskaitė.   J. Tamulaičio nuotr.

     Kartą užėjo ir laisvamanių vadas dr. Šliupas. Atėjo, jau varpeliui skambinant pietų. Ark. Matulaitis prašė pietus atidėti, pranešus, kad atvykęs dr. Šliupas. Nors tai buvo įprasta, bet svečias neįteikė vizitinės kortelės. Apie tai pranešta ark. Matulaičiui. Šis pasakė.

     — Man reikalinga jo siela, o ne jo kortelė. Pasakyk vyresniajam (marijonų viršininkui), kad pietų aš neateisiu. Reik priimti retą svečią.

Skaityti daugiau: PALAIMINTASIS JURGIS MATULAITIS PRISIMINIMŲ PRIZMĖJE

NINA GAILIŪNIENĖ

 ("Laiškų lietuviams” konkurse III premiją laimėjęs straipsnis)

     Ankstyvo popiečio saulė tvieskė mirgančiomis kaitros vilnimis iš balzgano dangaus. Po nakties lietaus laukai ir valsčiaus miestelis maudėsi pavasario žalume.

     Parugės siauru takeliu kiūtino parapijos klebonas, apžiūrėjęs pasėlius ir daržus. Priėjęs aukštą mūro sieną, už kurios buvo parapijos kapai, išsitraukė juodą rožinį maldai už mirusius. Per aštuoniolika metų jis pats ten nemažai jų nulydėjo. Kas juos atsimins, jeigu ne jis?.. Jų klebonas. Jų oficialus ganytojas žemės kelionėje.

Regina Andrijauskienė kalba mecenatų vardu.  J. Tamulaičio nuotr.

     "Kai miršta parapijietis, atsako tik už save. Kai miršta klebonas, atsako už visą parapiją”, — sakydavo klebonas, kai prireikdavo tikinčiuosius už ką nors pabarti.

Skaityti daugiau: DOVANA IŠ DANGAUS

CHIARA LUBICH

     "Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus, negu už piktus” (1 Pt 3,17).

     Tie apaštalo Petro žodžiai buvo skirti Mažosios Azijos krikščionių bendruomenėms, kurios kentė pagonių pajuoką, įžeidinėjimus, šmeižtus, išskyrimą. Tokie niekinimai tęsėsi, kol vėliau, po keleto metų, tas bendruomenes ištiko plataus masto persekiojimai.

     Neseniai atsivertusiems ir dar tebesantiems silpno tikėjimo toks skaudus traktavimas, ypač užtrukęs ilgesnį laiką, galėjo atimti drąsą ir juos pastūmėti tą naujai pradėtą gyvenimą apleisti. Todėl apaštalas norėjo paruošti krikščionių bendruomenes, kad jos galėtų pasipriešinti tokiam gundymui, padėdamas joms suprasti ir to bandymo reikšmę.

     Pradėję gyventi pagal Evangeliją, neišvengiamai anksčiau ar vėliau mes patirsime pasaulio priešiškumą. Jėzus juk ir užtikrino, kad tai bus ženklas, jog mes priklausome jam. Jis pavadino palaimintais tuos, kurie kenčia persekiojimą: "Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia” (Mt 5,11). Jėzus, paaiškindamas tą pasaulio priešiškumą, savo apaštalams sakė: "Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios” (Jn 15,20). Tarp Jėzaus ir pasaulio pasilieka radikalus, neapsakomas nesuderinimas. Pasaulis negali priimti Jėzaus, todėl atmeta ir jo sekėjus.

Skaityti daugiau: VERČIAU KENTĖTI UŽ GERUS DARBUS

P. DAUGINTIS, S.J.

     Kasmet minime skaudžiuosius birželio įvykius — masinį mūsų tautiečių trėmimą į Sibirą 1941 m. birželio mėnesį, o taip pat ir kitus išvežimus 1945-1949 m. Galvojame ir apie mūsų netiesioginį ištrėmimą — turėjome nuo Lietuvą užimančios raudonosios armijos pabėgti, tapti tremtiniais, pabėgėliais. Ta proga prisimename ir žydų tremtį Babilonijoje. Įdomu ir pravartu pavartyti bei paskaityti Šv. Raštą ir pažinti, kaip Dievas su ja elgėsi, kaip kalbėjo žydams tremtiniams per savo įkvėptus vyrus pranašus ar kitokiais būdais. Tai gali mums pateikti naują įžvalgą ir į mūsų tremtį, galime surasti palyginimų ir paskatų.

ANKSTYVOJI ŽYDŲ TREMTIS

     Daug kas žino apie žydų ištrėmimą į Babiloniją, bet mažai kam žinomi ankstyvesnieji žydų ištrėmimai iš Samarijos į Asirijos imperijos kraštus. Mat po garsiojo žydų karaliaus Saliamono mirties žydų valstybė suskilo į Pietinę arba Judo karalystę su sostine Jeruzalėje ir Šiaurinę arba Izraelio karalystę su sostine Samarijos mieste. Asirų karalius Šalmansenas apgulė Samariją ir užėmė 721 m. pr. Kr., daugelį žydų išvarydamas į tremtį. Apie tą ankstyvojo žydų ištrėmimo laiką stipriai veikė pranašai: Amosas (apie 750 m. pr. Kr.), Ozėjas (apie 746 m.) ir Izaijas. Tačiau jų Dievo vardu duoti įspėjimai nebuvo žydų priimti. Pranašas Izaijas guodėsi, kad iš visų žydų tam tikra dalelė išsilaikys ištikimi Sandorai ir Jahvei, kad pasiliks Likutis. Panašiai ir kiti pranašai guodėsi tuo Likučiu.

Humoristinę meninę programą atlieka Rasos Šoliūnaitės-Poskočimienės vadovaujama “Spindulio” teatro grupė.   J. Tamulaičio nuotr.

     Tačiau Pietinėje arba Judo karalystėje pranašų Sofonijo ir Izaijo ¡spėjantys žodžiai iš Dievo buvo kiek priimti. Judo karalius Ezekijas (715-687 m.) įvykdė šiokią tokią religinę reformą. Pranašo Izaijo raginamas pasitikėti Dievu, jis neatidarė priešui miesto vartų, kai asirų kariuomenė apsupo Jeruzalę. Vieną naktį (704 m.) stebuklingu būdu žuvo 180.000 Salmanasaro kariuomenės vyrų. Asirų kariuomenė tuoj pasitraukė, ir Jeruzalė buvo išgelbėta.

Skaityti daugiau: TREMTIS IR MES

Zenta Tenisonaitė

PASIKALBĖJIMAI

Atsiimk žodžius,
kurie apgraibomis
ieško mano balso
stikliniuose namuose. . .
Pėdsakų pamirštame šaltinyje. . .
Miražų rasos laše. . .
-------------------------------
Ateina vakaras
pavargęs ir vienišas. . .
Nuovargis kiekviename judesy. . .
Aš kartais per ilgai laukiu
stiklinių sapnų,
kada nėra nei dienos, nei nakties.
-------------------------------
Šešėliai danguje. . .
Dar gyvi akmenys. . .
Dar gyva šviesa. . .
Dar gyvas mano šešėlis,
tu neklausk kodėl. . .
-------------------------------
Ant drobės
mano rankų balsas
žaidžia su žvaigždėmis. . .
Dar kartais sapnuoju
gulbės pasaką ir girdžiu,
kaip žiemos tylą sudrasko
nakties varpai,
tolimi ir paslaptingi,
ieškodami—
kas buvo ir kas bus. . .
-------------------------------

Skaityti daugiau: Eilėraščiai

Dr. Algis Norvilas

3. KODĖL VIENA KALBA PAKEIČIA KITĄ?

     Kaip anksčiau nurodėme, išeivijoje gimtoji kalba paprastai sunyksta per kelias generacijas. Ne vienas yra susidomėjęs galima tokio spartaus sunykimo priežastimi. Čia pirma pateiksime keletą bendrinio pobūdžio aiškinimų, kodėl vietinė kalba pakeičia gimtąją kalbą. Po to pažvelgsime į eilę paskirų veiksnių, kurie siejasi su kalbos likimu išeivijoje — pratęsdami jos gyvavimą arba vesdami į ankstyvą sunykimą.

     Žvelgiant į įvairius paaiškinimus, kodėl sunyksta gimtoji kalba, juos yra galima paskirstyti į dvi rūšis. Vienu atveju, kaip matysime, daugiau pabrėžiama nepalanki idėjinė atmosfera, kitu — struktūriniai trūkumai, kurie atsiranda išeivijos sąlygose. Nors šie paaiškinimai čia aptariami atskirai, reikia prisiminti, kad jie vienas kitam neprieštarauja, o yra tik skirtingi to paties sudėtinio reiškinio požiūriai.

     a. Kalba ir idėjinė aplinka. J. Fishman, savo kapitaliniam veikale Language Loyalty in the United States apžvelgęs gana daug ir įvairių tautinių bendruomenių, pareiškia įdomų nusistebėjimą.¹⁴ Kiek šios bendruomenės bebūtų savo tarpe skirtingos — atvykusios iš įvairių pasaulio vietovių, turinčios kitas religines tradicijas, išvysčiusios savo kultūrines tradicijas — visos panašiai nustoja gimtosios kalbos, pasisavindamos anglų kalbą. Kitaip sakant, nors įplaukos atžvilgiu skirtumas didelis, ištaka labai vienoda.

Skaityti daugiau: Dvikalbiškumas svetur

Kunige Jonai,

     Baigiu studijas. Pats laikas planuoti tolimesni gyvenimo kelią. Svajoju vesti. Padraugauju su mergaitėmis. Bet kai regiu vieną kitą draugų ar pažįstamų po metų kitų vedybinio gyvenimo išsiskiriant, tai susimąstau, kodėl jie išsiskyrė? Argi jiedu viens kito nemylėjo? Ko jiems trūko? Skyrybų teisme paprastai kaltę verčia ant kits kito. Jūs, kunigai, susiduriate su daugeliu tokių problemų. Ką jūs manote? Ką reikia daryti, norint tokio liūdno nusivylimo galo išvengti? Kaip santuokoje gyventi, kad nereikėtų vėliau gailėtis?

     Esu tikintis. Naudojuosi sakramentais ir malda. Nerūkau. Retai kada išgeriu stiklą vyno ar ką nors stipresnio baliuje ar vestuvėse. Į ką turėčiau atkreipti ypatingą dėmesį, rengdamasis vedyboms ir vedęs?

     Dėkoju už Jūsų nuomonę.

Žirmūnas

Mielasis Žirmūnai,

     Ačiū už pasitikėjimą! Džiaugiuosi Jūsųrimtu nusiteikimu, žengiant ateitin, blaiviai apsigalvojant ir net pasitariant, o ne šokant įsimylėjėlio užrištomis akimis į rimto gyvenimo vandenis.

     Palengvinai atsakymą į klausimus, pasisakydamas esąs tikintis ir kad naudojiesi malda bei sakramentais. Taip jau turime bendrą pagrindą mudviejų pokalbiui.

Skaityti daugiau: Kaip ruoštis vedyboms

 (Jaunimo konkurse III premiją laimėjęs rašiny s)

Asta Kazlauskaitė

     Ar ne Amerikos konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Amerikos pilietis turi pasirinkimą, kurią religiją praktikuoti? Argi ne man tada tenka asmeniškai nuspręsti, ar sekti budistus, protestantus ar katalikus? Kodėl pasirinkau katalikybę? Gi prieš kelerius metus priėmiau sutvirtinimo sakramentą iš vyskupo Vincento Brizgio. Jis manęs klausė: "Ar nori būti katalikė?” — "Taip”, — tuo tarpu atsakiau. O ką kita galėjau išdrįsti sakyti? Tačiau tik dabar pradedu savo gyvenime daugiau ir dažniau matyti veikiantį Dievą.

     Gyvenimo kelias nelygus, paklydimų daug. Aš kartais įsivaizduoju, kad Dievas veda mane savo ranka. Kai viesulai ardo gyvenimo tvarką ir, rodos, kad tuoj viskas sukris ant galvos, kažkaip staiga saulutė ir vėl prašvinta.

     Prisimenu pasakojimą apie žmogų, kuris sapne stebėjo smėlėtą krantą ir smėlyje įspaustus pėdsakus — savo ir Dievo. Toliau pamatė, kad viena eilė pėdsakų dingo ir tik viena eilė liko. Žmogus klausė: "Dieve, kodėl Tu mane palikai sunkiausiomis mano gyvenimo valandomis?” O Dievas atsakė: "Ne, sūnau, tada aš tave nešiau ant savo pečių”.

     Ypač moksluose man kartais pasitaiko nepaprastai vargingi laikotarpiai. Tokiomis progomis aš minty kartoju: "Stengsiuos išsilaikyti. Tuoj visa tai praeis. Dieve, palieku save Tavo rankose”. Ir nuostabus dalykas tada atsitinka! Staiga darbai palengvėja, ir jaučiu savyje naują energiją! Dirbu ne sau, bet kitam — Dievui — o jis man padeda.

Skaityti daugiau: Ką man reiškia būti krikščione?

 (Jaunimo konkurse III premiją laimėjęs rašinys)

Vaiva Vygantaitė

     Esu 14 metų, pusiau subrendus, jau beveik žinau, kas man patinka, kas ne; kas yra svarbu, kas ne.

     Jaunystės dienomis, atsimenu, vis norėdavau, kad smarkiai snigtų, kad automobilis sugestų, kad tik nereikėtų važiuoti šeštadienį į mokyklą ar į lietuviškų organizacijų susirinkimus. Man nepatikdavo važiuoti, nes buvo per daug pamokų, arba nebuvo tam laiko, arba tik todėl, kad tolokai gyvename nuo lietuviškų centrų. Bet manau, kad didžiausia priežastis, dėl ko nenorėjau dalyvauti lietuviškose organizacijose, buvo ta, kad amerikiečiai draugai pasišaipydavo iš manęs. Juokdavosi, kad negalėdavau šeštadieniais žiūrėti televizijos programų. Man tai nepatiko. Galvojau, kad ir aš turiu teisę tų programų žiūrėti.

     Tačiau laikas bėga, ir žmonės keičiasi. Pradėjau norėti važiuoti į šeštadieninę mokyklą, nes turėjau progą susipažinti su draugais. Man nebuvo svarbu, kad turėjau dvigubai daugiau pamokų, kad taip toli gyvenome, kad juokėsi amerikiečiai draugai. Dabar angliškoje mokykloje esu devintame skyriuje — naujos draugės, nauja mokykla. Kai savo naujoms draugėms pasakiau, jog lankau lietuvišką mokyklą ir einu į lietuviškų organizacijų susirinkimus bei važiuoju į stovyklas ir net priklausau tautinių šokių grupei, jos nustebo ir manė, kad tai tikrai labai įdomu.

Skaityti daugiau: Ar verta dalyvauti lietuviškoje veikloje?

Antanas Maceina. ORA ET LABORA. Bažnyčios ir kultūros klausimu. Lietuvių tautos krikšto sukakčiai (1387-1987) paminėti.

     Lietuvos krikšto jubiliejui minėti komitetas Vokietijoje nutarė organizuoti ne tik sukaktuvines iškilmes, bet išleisti, nors ir kuklią, religinio pobūdžio studiją. Šis uždavinys buvo patikėtas Antanui Maceinai. Jis ir paruošė šią studiją, pavadindamas benediktiniškuoju šūkiu "Ora et labora” (Melskis ir dirbk). Autorius mano, kad šis šūkis geriausiai nusako Bažnyčios ir kultūros santykį. Šioje 215 puslapių knygoje sukaupta daug naudingos medžiagos geriau pažinti mūsų prieš 600 metų priimtai krikščionybei.

GEROJI KRISTAUS NAUJIENA LIETUVOJE. Išleido Lietuvos krikščionybės jubiliejaus komitetas 1987 metais. Tai medžiaga, paruošta Lietuvoje įvairių autorių kunigų. Šios 112 puslapių knygos įvade taip rašoma: "Lietuvos vyskupijų valdytojų 1985 m. sausio 16 d. Kaune išleistame laiške 'Lietuvos krikšto jubiliejui artėjant’ yra prierašas kunigams, kuriame minima pamokslams medžiaga: 'Šiais Gerosios Naujienos metais kunigai per pamokslus ir pasikalbėjimus geriau supažindina tikinčiuosius su krikščionybės bei katalikybės kilnumu, jos palaiminga jtaka mūsų tautos gyvenimui. Lietuvos krikšto jubiliejaus komisija rūpinsis parengti ir per kurijas bei dekanus paskleisti tokiems pamokslams medžiagos’.

     Šie puslapiai perrašyti iš rankraščio 'Gerosios naujienos metams rekomenduojamos pamokslų temos’. Ne visos temos paruoštos. Straipsnių autoriai, atrodo, yra įvairių vyskupijų kunigai, kurie kartais pasirašo pavarde, kartais tik vyskupijos vardu ar incialu”.

Nijolė Sadūnaitė. A RADIANCE IN THE GULAG. The Catholic Witness of Nijolė Sadūnaitė. Išversta kun. K. Pugevičiaus ir M. Skabeikienės.

     Nijolės Sadūnaitės memuarai anglų kalba Lietuvių katalikų religinės šalpos rūpesčiu pagaliau išėjo į plačiąją visuomenę. Šios kilnios katalikų veikėjos ir buvusios sąžinės kalinės dramatiški prisiminimai prieš kelerius metus pasiekė Vakarus dviem dalimis. Abi dalis išvertė Religinės šalpos reikalų vedėjas kun. K. Pugevičius. Vertimą redagavo Religinėje šalpoje dirbanti M. Skabeikienė. Šią 148 psl. knygą su iliustracijomis galima užsisakyti tiesiogiai per Trinity Communications leidyklą, skambinant nemokamai (800) 247-9079. Aliaskoje ir Virginijoje gyvenantys skambina: (703) 369-2429. Knygos kaina kietais viršeliais 9,95 dol., minkštais — 5,95 dol. Užsisakant didesniais kiekiais, duodama nuolaida.

Skaityti daugiau: Nauji leidiniai

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

TVARKOMAS GEDIMINO KALNAS IR JO APLINKA

     Šiuo metu jau yra pastatytas statybinių medžiagų keltas, pradėti atraminės sienos tvirtinimo darbai. Tvarkomos kelių dangos. Pats kalnas yra pažeistas erozijos. Jį reikia stiprinti ir atstatyti. Nuo karo metų netvarkomi želdiniai. Nevertingi medžiai bus iškirsti. Šiauriniame šlaite numatoma pasodinti ąžuolų ir šermukšnių. Patį kalno šlaitą apsėti žole, prieš tai įrengus kanalizaciją lietaus vandeniui nutekėti. Tačiau daugiausia rūpesčių ir sunkumų kelia Vilniaus pilių teritorija. Tai yra archeologijos, architektūros, istorijos ir mokslo paminklas. Unikalus gynybinis ir kultūrinis kompleksas, kurio mums pavydi bet kuris Europos miestas. Maža yra tokių miestų, kur vienoje vietoje būtų net trys pilys. Pirmoji sutvirtinta pilis-tvirtovė šioje vietoje atsirado jau IX amžiuje-

     Architektų sąjungos ir Kultūros ministerijos Mokslinės paminklų apsaugos tarybos posėdyje, kuris buvo skirtas Gedimino kalno ir jo aplinkos tvarkymui, dalyvavo ne tik architektai, projektuotojai, landšaftininkai, kurių darbas tiesiogiai susijęs su šios teritorijos tvarkymu, bet ir mokslo, kultūros veikėjai, žurnalistai. Buvo iškeltas klausimas ir apie Vilniaus senamiesčio tvarkymą. Rūpestingos šeimininko rankos pasiilgo beveik visi senmiesčio kvartalai, net ištisi jo rajonai. Tiesiog akyse nyksta pastatai, alinami per vėlai pradėtų ir niekaip nesibaigiančių remontų, restauravimo darbų.

Redakcijos narė Nijolė Užubalienė sega redaktoriui gėlę.   J. Tamulaiččio nuotr.

     Šiaurinio šlaito papėdėje pradėtas tvarkyti pastatas, kuriame bus Lietuvos istorijos - etnografijos muziejaus parodų salės. Tyrimais nustatyta, kad pastatas stovi ant gynybinės sienos pamatų. (Kultūros barai)

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS RAŠYBOS KLAIDOS

     Prasideda mokslo metai. Moksleiviai sueis į klases, rašys diktantus, nebus lengva išvengti kai kurių rašybos klaidų. Norėdami palengvinti, suminėsime čia kai kuriuos atvejus, kur dažniausiai daro klaidas ne tik čia gimusieji moksleiviai, bet ir suaugusieji, baigę mokslus Lietuvoje. Visa tai, ką čia rašysime, galima rasti knygoje "Praktinė lietuvių kalbos vartosena”, bet, kadangi ši medžiaga ten yra išsklaidyta po visą knygą, tai bus patogiau, jeigu ji bus sutelkta vienoje vietoje.

     * Daug kas žodžius gresia, grasina, grasinimas rašo su nosinėmis šaknyje, bet nosinių čia nereikia. Apie nosinių rašymą žodžių šaknyse yra tokios taisyklės:

     1.    Balsės ą, ę, į, ų rašomos tose žodžių šaknyse, kurios ilgieji balsiai kaitaliojasi su dvibalsiais an, en, in, un (arba — kur yra iškritusi n), pvz.: kąsnis, kąsti — kanda, kando; bręsti, bręsta — brendo, brandus-, lįsti, ląsta — lindo, lenda; rąstas, ręsti — renčia, rentė; siųsti — siunčia, siuntė. Balsiai, kurie kaitaliojasi su an, en, in, un, būna prieš priebalsį s.

     2.    Balsės ą, ę, į žodžių šaknyse rašomos, kai jomis žymimi garsai giminiškuose žodžiuose kaitaliojasi tarpusavyje, pvz.: grąža, grąžtas, gręžti, grįžti; tąsa, tęsti, tįsti; trąša, tręšti; drąsa, drįsti. Balsiai, kurie kaitaliojasi tarpusavyje ir žymimi nosinėmis raidėmis, būna prieš priebalsius s, š, ž.

     Balsės ą, ę nerašomos, jei šaknyje a ir e kaitaliojasi su ė, pvz.: graso, gresia, grėsti, drasko, dreskia, drėskė.

Skaityti daugiau: Kalba

■    Trinitorių vienuolija JAV-se, New Orleans parapijoje, surengė maldos budėjimą už persekiojamus krikščionis Lietuvoje ir kituose kraštuose. Buvo surengta paroda apie kenčiančią Bažnyčią Lietuvoje. Buvo skaitomi lietuvių sąžinės kalinių Jadvygos Bieliauskienės ir Gintauto Iešmanto laiškai iš lagerio. Iš Niujorko atvykusi Lietuvių religinės šalpos tarnautoja Marijona Skabeikienė pateikė daugiau informacijų apie sunkią dabarties lietuvių katalikų podėtį.

■    JAV-se prie atominių ginklų bandymų vietos Nevadoje Detroito vyskupas-padėjėjas Tomas Gumbleton ir pensijon išėjęs Pueblo vyskupas Charles Buswell aukojo šv. mišias, o paskiau vadovavo demonstruotojams, pereinantiems policijos draudžiamą ribą. Abudu vyskupai ir benediktinė seselė Mary Lou Kownacki drauge su kai kuriais kitais demonstruojančiais buvo areštuoti.

■    Los Angeles arkivyskupija įsteigė specialią parapiją rūpintis kurčiųjų sielovada. Jos klebonu paskirtas kurčias kun. Brian Doran. Apskaičiuojama, kad toje arkivyskupijoje yra apie 2.600 šeimų, kuriose yra kurčių.

■    Čikagos arkivyskupijoje įsteigta speciali sielovada dirbantiems komunikacijos priemonėse: spaudoje, televizijoje, radijuje. Šios pastoracijos vadovu paskirtas kun. John J. Wall, 45 m., Senosios Šv. 286 Patriko parapijos, esančios arti miesto centro, klebonas.

■    Jonas Paulius II gegužės 4 d. užbaigė savo penkias dienas užtrukusį lankymąsi Vokietijoje. Buvo susitikęs su kancleriu Helmuth Kohl. Savo pamoksluose smerkė religinę priespaudą Rytų Europoje. Būdamas Augsburge, pabrėžė krikščionių vienybės reikalą. Aplankė 9 miestus, pasakydamas 22 pamokslus. Pasmerkė tamsiuosius Hitlerio valdymo laikus. Beatifikuojant kankinę Edith Stein, iškėlė tos konvertitės ištikimumą kryžiui ir žmonijos taikai. Koelne popiežius kalbėjo į 30.000 žydų, pažymėdamas, kad E. Stein buvo ištikima žydė ir ištikima katalikė.

Skaityti daugiau: Trumpai iš visur

Nuoširdi padėka “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” rėmėjams

500 dol. aukojo Gražina Gudaitytė-Liautaud.

30 dol. aukojo Gediminas ir Elena Rugieniai.

20 dol. aukojo L. Normantas.

15 dol. aukojo L. Bildušas.

Po 10 dol. aukojo: L. Griniūtė, M. Vinkšnaitienė, prel. J. Kučingis, M. Abrozaitienė, O. Jusienė, J. Naikelis.

8 dol. aukojo L. Bajorūnas.

Po 5 dol. aukojo: K. Eigėlienė, M. Jasiulevičius, V. Krasauskas, J. Gasperas, O. Alkas, S. Vaškys, F. Gresiūtė, V. Kazlauskas, B. Petrošius, E. Vilutienė, J. Pupininkas, J. Jurkūnas, M. Kuras, J. Povilaitienė, E. Vainienė, S. Budrys, V. Sinkevičius.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas