Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS RAŠYBOS KLAIDOS
Prasideda mokslo metai. Moksleiviai sueis į klases, rašys diktantus, nebus lengva išvengti kai kurių rašybos klaidų. Norėdami palengvinti, suminėsime čia kai kuriuos atvejus, kur dažniausiai daro klaidas ne tik čia gimusieji moksleiviai, bet ir suaugusieji, baigę mokslus Lietuvoje. Visa tai, ką čia rašysime, galima rasti knygoje "Praktinė lietuvių kalbos vartosena”, bet, kadangi ši medžiaga ten yra išsklaidyta po visą knygą, tai bus patogiau, jeigu ji bus sutelkta vienoje vietoje.
* Daug kas žodžius gresia, grasina, grasinimas rašo su nosinėmis šaknyje, bet nosinių čia nereikia. Apie nosinių rašymą žodžių šaknyse yra tokios taisyklės:
1. Balsės ą, ę, į, ų rašomos tose žodžių šaknyse, kurios ilgieji balsiai kaitaliojasi su dvibalsiais an, en, in, un (arba — kur yra iškritusi n), pvz.: kąsnis, kąsti — kanda, kando; bręsti, bręsta — brendo, brandus-, lįsti, ląsta — lindo, lenda; rąstas, ręsti — renčia, rentė; siųsti — siunčia, siuntė. Balsiai, kurie kaitaliojasi su an, en, in, un, būna prieš priebalsį s.
2. Balsės ą, ę, į žodžių šaknyse rašomos, kai jomis žymimi garsai giminiškuose žodžiuose kaitaliojasi tarpusavyje, pvz.: grąža, grąžtas, gręžti, grįžti; tąsa, tęsti, tįsti; trąša, tręšti; drąsa, drįsti. Balsiai, kurie kaitaliojasi tarpusavyje ir žymimi nosinėmis raidėmis, būna prieš priebalsius s, š, ž.
Balsės ą, ę nerašomos, jei šaknyje a ir e kaitaliojasi su ė, pvz.: graso, gresia, grėsti, drasko, dreskia, drėskė.
3. Balsės ą, ę žodžių šaknyse rašomos, kai jomis žymimi garsai išlieka ilgi tiek kirčiuotame, tiek nekirčiuotame skiemenyje:
a. daiktavardžių ir būdvardžių šaknyse: ąsa, ąsotis, ąselė; ąžuolas, ąžuolynas, ąžuolinis; žąsis, žąsinas, žąsinis; žąslai; vąšas, vąšelis; lęšis, lęšiukas;
b. veiksmažodžių esamojo laiko šaknyse: šąlu, šąli, šąla (bet šalo); bąlu, bąli, bąla (bet balo); gęstu, gęsti, gęsta (bet geso, užgeso); tręštu, tręšti, tręšta (bet trešo). Žinoma, nosinės rašomos ir esamojo laiko dalyviuose bei padalyviuose: šąląs, šąlantis, šąlanti; gęstąs, gęstantis, gęstanti; šąlant, gęstant ir t.t.
* Kai kurie klaidingai rašo ilgąsias balses šiuose žodžiuose: burės, buriuoti, intriga, intrigantas, klubas, mugė, vyskupas. Čia reikia rašyti trumpąsias balses.
* Žodžiai filmas ir radijas yra vyriškosios giminės.
* Žodžio keleta visiškai nėra. Tiek vyriškoje, tiek moteriškoje giminėje rašoma keletas, pvz.: keletas vyrų, keletas moterų.
* Reikia atkreipti dėmesį, kad žodžiai drumsti ir grimzti rašomi nevienodai — pirmas su s, antras su z.
* Pagaliau jau reikia įsidėmėti, kad su j rašomi šie žodžiai, kurie pirmiau būdavo rašomi su i: bjaurus, bjaurybė, pabjuro; pjauti, pjovėjas, rugpjūtis; spjauti, spjovimas, spjaudyklė.
Žodžių pradžioje, kur tariama jie-, reikėtų rašyti j, bet dėl kai kurių praktinių priežasčių nutarta rašyti be j šiuos žodžius: ieškoti, ieva (ir Ieva), iešmas, ietis.
* Priesagą -uotas turi tie būdvardžiai, kurie padaryti iš vyriškos giminės daiktavardžių: miškas — miškuotas, gaurai — gauruotas, plaukai — plaukai — plaukuotas (išimtis — pilvotas). Priesagą -otas turi būdvardžiai, padaryti iš moteriškos giminės daiktavardžių: rasa — rasotas, spalva — spalvotas, derva — dervotas.
* Rašoma: aukštas, rūgštus, sluoksnis. Jeigu šiuos žodžius rašytume pagal fonetinę rašybą, tai visus turėtume rašyti su k, o jeigu pagal kilminę, tai su g. Dabar yra iš tradicijos tik rūgštus rašomas su g, o kiti du su k.
* Yra du panašiai rašomi žodžiai: vytis, -ies, kuris reiškia "rykštę”, ir vytis, -čio — mūsų valstybės ženklas. Tad tie du žodžiai nemaišytini. Vytis (valstybės ženklas) taip linksniuojamas: vytis, vyčio, vyčiui, vytį, vyliu, vytyje.
* Pirmiau kai kurie mokytojai aiškindavo, kad reikia sakyti "mintinai išmokti eilėraštį”, "jis jau senai čia gyvena”. Tai klaidingas galvojimas. Reikia sakyti "atmintinai išmokti eilėraštį”, "jis jau seniai čia gyvena”. Senai yra prieveiksmis iš būdvardžio senas, pvz.: Jis labai senai atrodo.
* Trukdytireikia rašyti ne su g, bet su k. Kai kuriose tarmėse sakoma trukinti, tai yra aiški šio žodžio kilmė.