KUN. A. STEIGVILA, M.I.C.

     Kai Japonijoje prieš tris šimtus metų buvo ant laužo deginami misionieriai, jie savo rankose laikė rožančių ir pasakė paskutinius žodžius: "Laikykitės šio įrankio, ir išlaikysite gyvą tikėjimą”. Kai po poros šimtų metų vėl grįžo nauji misionieriai skelbti Dievo žodžio, viename kaime sena močiutė sakė: "Mes tikime tai, ko mus mokote”. "Iš kur jūs tai žinote?” — paklausė misionieriai. Tada senutė parodė seną rožančiaus dalelę ir tarė: "Iš jo mes išmokome tikėjimo, todėl išlikome tikintys”.

     Rožančiaus malda yra sutrauktas katekizmas, kuriame yra svarbiausios mūsų tikėjimo tiesos. Toms tiesoms geriau suprasti ir pagal tas tiesas gyventi mes prašome Marijos pagalbos, kalbėdami prie kiekvienos paslapties "Tėve mūsų”, 10 "Sveika Marija” ir "Garbė Dievui Tėvui”. Tai nuolatinė maldos ir mąstymo pratyba, kuri išlaiko gyvą ir tiesų mūsų tikėjimą.

     Šv. Tėvas Pijus V kreipėsi į visus krikščionis imtis rožančiaus maldos, kai Europai grėsė turkų antplūdis, viską naikindamas. Krikščionys, kurie buvo dar vieningi, pakluso Šv. Tėvo balsui ir ėmėsi šio ginklo — rožančiaus maldos. Ir štai 1571 m. prie Lepanto įvyko mūšis tarp galingo turkų laivyno ir krikščionių. Turkų galybė buvo sutriuškinta. Popiežius šią pergalės dieną (spalio 7) paskelbė rožančiaus švente.

     Kai po paskutinio pasaulinio karo Austrija, kaip ir Vokietija, buvo padalinta į dvi dalis, austrų tauta jungėsi į rožančiaus maldos žygį. Po septynerių maldos metų rusų tankai pasitraukė visų nustebimui iš Austrijos. Tauta, kuri moka kartu melstis, laimi visas kovas.

     Portugalija, kuriai grėsė revoliucijos pavojus, išliko nuo jos apsaugota, nes paklausė Marijos prašymų Fatimoje 1917 metais. Marija prašė imtis rožančiaus maldos ginklo. Portugalija buvo apsaugota ne tik nuo revoliucijos, bet ir nuo II pasaulinio karo.

     Kai šiandien komunizmas plinta visame pasaulyje, mes negalime likti pasyvūs ir žiūrėti, kas atsitiks. Turime imtis šio galingo ginklo, kuris nugali bedievybę. Rožančiaus maldos pataria imtis ir dabartinis popiežius Jonas Paulius II, nes ši malda ir jį patį išsaugojo nuo mirties, kai buvo sužeistas. Jis yra pasakęs: "Rožančiaus malda yra mano mėgstamiausia malda, kurią dažnai kalbu”. Tegul Šv. Tėvo pavyzdys paskatina ir mus šia malda nuolat naudotis, ypač šį spalio mėnesį.