CHIARA LUBICH
"Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti... Mano jungas švelnus, mano našta lengva” (Mt 11,28-30).
Tie žodžiai, tai tikri perlai Mato Evangelijoje. Vargstantieji, kuriuos Jėzus čia mini, yra pažemintieji, bemoksliai, menki, be įtakos, vargdieniai, sergantys, neteisingumų varginami, nuodėmės prislėgti. Jis kalba visiems, kurie kentėjimų naštos gniuždomi. Jis atėjo į šią žemę visų atgaivinti. Čia jis kalba ne tik kaip išvaduotojas, bet dar prideda, kad mes turime priimti jo jungą, jei norime būti laisvi, ir tai reiškia, kad turime sekti jo mokymu.
Tie žodžiai gali mus ir nustebinti. Jėzus čia užtikrina, kad jo jungas švelnus, bet mes žinome, jog jo mokymas iš tikrųjų yra reikalaujantis. Jis mums liepia atleisti savo priešams, mylėti vienas kitą, kaip jis mus mylėjo, tai reiškia būti pasiruošusiems net gyvybę atiduoti už vienas kitą. Jis liepia dalintis tuo, ką turime, su tais, kurie stokoja, palikti asmenis ir visa, kas mus brangu, iš meilės jam ir sekti paskui jj kryžiaus keliu. Be abejo, tuos dalykus vykdyti yra sunku.
Atsakymą randame, jei tik pagalvojame, kad Dievo Sūnus atėjo dalintis su mumis savo dieviškuoju gyvenimu, kuris gali mus transformuoti. Bet ne vien tik tai, jis nori duoti mums savo meilės galią. Jis daug kartų kartojo ir dabar matome vienintelį būdą, kaip gyventi jo dieviškuoju gyvenimu: laikytis jo mokymo.
Jei mes gyvensime pagal jo žodžius, palaipsniui būsime transformuoti į jį patį. Mes būsime jo Dvasios, Šventosios Dvasios turtų dalininkai. Ji padarys mus naujais asmenimis. Tada galėsime naujomis jėgomis nešti visas mūsų sunkenybes.
Jėzus mus moko įvairių dalykų, šie gi jo žodžiai, skirtingai nuo kitų, kviečia mus turėti vidinį požiūrį, kuris apimtų visą mūsų gyvenimą. Išmintingai darysime, pavesdami save Jėzui, Mokytojui, kuris žino, kaip mūsų sieloms padėti.
Kaip mes galėtumėm pagal tuos jo žodžius gyventi? Kada kentėjimas, bet koks kentėjimas ar našta mus prislėgs, kreipkimės į jį, kartu stengdamiesi vykdyti kurį nors jo priminimą, geriausiai tą situaciją atitinkantį. Kai kada mums galės padėti šie jo žodžiai: "Tepasiima savo kryžių” (Mt 16,24), tai prisiminę, galėsime priimti tą sunkenybę, kuri yra mus prislėgusi. Kitą kartą jo žodžiai "Kiekvienai dienai užtenka savų vargų” (Mt6,34) — nuramins mūsų susirūpinimą rytojumi. "Palaiminti tyraširdžiai” (Mt 5,8) — padės mums nugalėti pagundas. O priminimas: "Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia” (Mt 6,8) — nuramins sielojimąsi ir rūpinimąsi savo reikalais. ..
Taip, kiekvienam mūsų gyvenimo nutikimui mes turėsime atitinkantį jo žodį, pagal kurį stengdamiesi gyventi, patirsime, kad jo jungas švelnus ir našta lengva.