LIETUVIŲ ŠVIETIMO IR ŠEIMOS METAI Volume XX. Number 5. MAY - GEGUŽIS
STEBINT IR SVARSTANT * * * 163
DAR NEPAJĖGĖM... (Žvilgsnis į JAV LB Tarybą) V. Kleiza 164
VISUOMENINĖS SANDOROS SĄLYGOS (II premija) A. Tautvydas 165
EIKITE IR JŪS Į MANO VYNUOGYNĄ Pr. Razminas 171
AKMENS LŪPOSE (eil.) Vl. Šlaitas 173
PALIKIMAS (Trijų paveikslų drama, III) A. Kairys 175
JAUNYSTĖ: Tegul jie patys išsinaikina (jaunimo antroji premija) A. Rygelytė 183
KNYGOS: Visi mes broliai (rec.) A. Grauslys 185
ŠEIMA: Vaikai ir televizija Paruošė K. T. 186
AKIRAČIAI: Sol. Noreikos koncertai ir išeivija Ugnė 189
ŠYPSANTIS: Prasibrovę pro Geležinę Uždangą Paruošė Pr. Alš. 191
KRIKŠČIONIJA: Nuomonių skirtumai Florencijoje A. L. 192
ANAPUS: “Tiesos” informacija ir kt. 193
FILMAI: Filmus suglaustai vertinant 196
Z. Sodeikienės “Motina ir vaikas” (viršelio I psl.); A. Kurausko “Vargo mokykla” (161); O. Šablauskienės grafikos darbai (167, 168); V. Valaičio nuotraukos tema “Vaikas — tėvų rūpestis ir džiaugsmas” (177-180); A. Rygelytės atvaizdas (183); J. Dagio medžio skulptūra “Gyvybės vanduo” (187); V. Valaičio nuotrauka “Žiovulys” (190).
LAIŠKAI LIETUVIAMS — Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas.
Vyriausias redaktorius — Kęstutis Trimakas, S. J. Redakcinis kolektyvas: Gintarė Ivaškienė, Stasys Yla, Algimantas Kezys, S. J. (foto redaktorius), Vaclovas Kleiza, dr. Arūnas Liulevičius, Aušrelė Liulevičienė, Zita Sodeikienė (meninė priežiūra), Nijolė Užubalienė, Juozas Vaišnys, S. J. (kalbos priežiūra). Administratorius — Petras Kleinotas, S. J. Adresas: 2345 W. 56th Street, Chicago, Illinois 60636. U.S.A. Telefonas — RE 7-8400. Spaustuvė — Immaculata Press, Putnam, Connecticut. Prenumerata metams — $5.00; atskiro numerio kaina — $0.50.
LAIŠKAI LIETUVIAMS (Letters to Lithuanians). Published monthly except July and August, when bi-monthly, by The Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 W. 56th Street, Chicago, Illinois 60636. Yearly subscription $5.00, single copy 50c. Second-class postage paid at Chicago, Illinois, and at additional mailing office.
Būdamos motinos, moterys yra ypatingai reikšmingos naujajai kartai, būtent savo vaikams. Ale ne vien tuo, kad jos globia, bet labiau tuo, kad iš jų gyvenimo, iš jų kraujo, jų nuotaikos ir vidinių pergyvenimų tenka vaikams, ką jie iš motinos paveldėja. Vaikai kalbą tikriausiai išmoksta iš motinos. Su jos kalba persimeta ant jų nuolatai motinos sąmoningumas, visas vidinis jos gabumas, jos malonumas, nuoširdumas, teisingumas ir švelnumas.
Vydūnas
Motinos meilė tikrai yra auksinė jungtis, rišanti vaikystę su amžiumi, ir tas vis tiek dar tebėra vaikas - nors laikas jam jau būtų išvagojęs veidą ar pasidabrinęs smilkinius - kuris dar lengva širdimi tebegali prisiminti švelnų pasišventimą ar meilius pabarimus šios jam paties Dievo duotos artimiausios bičiulės.
B o v e e
Skaitomos gegužinėse pamaldose
LINKSMYBES PRIEŽASTIE
Tu Linksmybės Priežastie, — mes gegužy giedam.
Tu prasmė ir džiaugsmas mūs visų dienų.
Kaip žiedai į saulę kelia galvas pievoj.
Taip ir aš, Marija, į Tave einu.
Kai širdis nuliūsta, ją džiaugsmu paguodi.
Kai suklumpa kojos — prikeli mane.
Tai todėl gegužy žydi žemės sodai
Ir bangelė virpa mūsų Nemune.
Kai žiedai į saulę kelia galvas pievoj.
Taip ir aš, Marija, į Tave einu.
Tu, Linksmybės Priežastie, vesk mane pas Dievą,
Kai skausme didžiajam be vilties klumpu.
TAIKOS KARALIENE
Taikos Karaliene, — Tau meldžiasi šeimos.
Tau meldžias kiekvienas pasaulio žmogus.
Atsiųski žmonijai ramybę ir taiką —
Te žemė nušvinta lyg antras dangus.
Taikos Karaliene, matai iš altoriaus
Kiek daug mūsų žemėje keršto, klastos.
Užjaust vienas kito dažnai nsbenorim,
Dažnai brolis brolio nemato varguos.
Taikos Karaliene — Tau meldžias Tėvynė,
Taikos Karaliene — Tau ošia banga.
Per visą gegužį Tau meilę mes pynėm —
Taikos Karaliene, mums šviesk visada.
■ Laisvųjų užduotis
Už Geležinės Uždangos lietuviai ir kitos tautos tebepatiria politinę ir religinę priespaudą. Tad būtina į tą faktą nenuilstamai kreipti pasaulio dėmesį.
Ypač sveikintinos yra didesnį įspūdį padarančios bendros manifestacijos, kaip kad birželio 15 d. Pabaltiečių Komiteto Philadelphijoje ruošiamos ekumeninės pamaldos (plačiau žr. šio "L. L." nr. 194 psl. "Atgarsių" skyrių). Turimomis žiniomis, panašios pamaldos projektuojamos Čikagoje. Vertėtų jas ruošti ir kituose miestuose, kur tik yra pavergtųjų tautų išeivių.
Laisvųjų užduotis — nelaisviems padėti išsilaisvinti... Kad ir keliant balsą prieš anų patiriamą nelaisvę.
■ Lietuvių Bendruomenės reikalais
Lietuvių Bendruomenė savo esme ir paskirtimi yra visus lietuvius išeivius apjungianti organizacija: jai priklausantieji, o ypač joje veikiantieji turi siekti bendro labo ir darnios veiklos. Tam bendram gėriui turi nusilenkti asmeninės ambicijos ar grupiniai interesai.
Deja, šiuolaikinėj JAV Lietuvių Bendruomenės Taryboj nuo pat jos kadencijos pradžios pasireiškė nevisai sveikas grupinis susiskirstymas. Balandžio 19-20 d. Čikagoje įvykusi Tarybos sesija parodė, kad tas pasidalinimas ne tik nebuvo atslūgęs, bet net paaštrėjo: keletas net kėlė valdyba nepasitikėjimo klausimą. O vis dėlto valdybos narių pranešimai, paaiškinimai ir Tarybos narių balsavimai paliudijo, kad valdyba dirbo, kiek esamose sąlygose galėjo, ir kad nebuvo jokio rimto pagrindo ja nepasitikėti.
Lietuvių Bendruomenės labui (ta prasme, ir "Laiškų Lietuviams" redakcijai) ne tai svarbu, kas Bendruomenei vadovauja, nes, praktiškai imant, ir vieni, ir kiti maždaug tą patį esamose sąlygose padaro. Bet kas yra bloga — tai pati nedarna, kenkianti Lietuvių Bendruomenės orumui ir darniai veiklai.
Spausdinant kiek platesnį V. Kleizos pasisakymą šios JAV LB Tarybos klausimu (žr. šio "L. L." numerio sekantį psl.) norisi pridėti tik viena: kas nori vadovauti, tas, bendradarbiaudamas su vadovybe, teparodo savo sugebėjimą rūpintis ne savo ar savo grupės, bet Bendruomenės reikalais.
Žvelgiant blaiviom akim į paskutinę JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesiją
Balandžio mėn. 19-20 d. Čikagoje vyko JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesija. Jos buvo laukta su susirūpinimu ir lūkesčiu. Paskutinių metų įvykiai bei pasisakymai įaudrino Lietuvių Bendruomenės padangę ir jos horizontuose spietėsi tamsūs debesys. Audra artėjo, ji kėlė rūpestį.
Sesija buvo audringa ir nevisuomet pajėgė išlaikyti priimto kultūringumo ribas. Liūdna ir tai, jog daugiausia apsiribota praeities vertinimu bei "sąskaitų suvedinėjimu", bet labai mažai laiko skirta ateičiai ir tolimesnės veiklos gairių nustatymui. O gal nedrįstama ateitin pažvelgti, nes tas reikalauja platesnio pasiruošimo ir pramatymo?
Bet, prisimenant sesiją, pastebime ir šviesesnių vilties pragiedrulių. Gal tai skamba paradoksiškai, atsižvelgiant į aukščiau padarytus pareiškimus.
Kodėl drįstame matyti šviesesnę ir giedresnę ateitį? Sesija labai aiškiai parodė mūsų trumparegiškumą ir menkumą, kas turėjo stipriai sukrėsti ir papiktinti kiekvieną ten dalyvavusį. Jei tą pajėgė pajusti dauguma Tarybos narių, jau yra padarytas žingsnis teisingon kryptin. Pasipiktinti mus vertė mūsų nepajėgumas save ir savąjį "aš" atskirti nuo bendrojo "mes" ir visumos labo. Tačiau, argi Taryba, rinkta visos lietuviškos visuomenės, nėra tos bendruomenės veidrodis ir atspindys? Kas mes esame, pamatėme sesijoje. Todėl tikime, kad šis sukrėtimas ir pažvelgimas į save mus ves naujais keliais. Tiesa, iš kai kurių to tikėtis negalima, nes tai būtų reikalaujama pastangų virš jų žmogiško pajėgumo.
Jei ligi šiol visą laiką linksniavome demokratijos žodį ir bandėme juo vadovautis, tai dabar pamatėme, jog esame supratę tik to žodžio raidinę prasmę. Žinome, ką demokratija reiškia, bet dar nesame pilnai jos įsisąmoninę ir į ją įsijautę. Čia laimingesnė jaunoji karta, kuri augo ir brendo demokratijos principų užuovėjoje. (Nors jos atstovų ir buvo, bet jie neturėjo progos savo minčių iškelti, nes visą laiką vyko minima įtampa.) Vyresnieji gi demokratiją sunkiau išgyvena ir prisiima. Praeitis perdaug giliai įleidusi šaknis į jų gyvenimo būdą.
Demokratija suponuoja laisvę, o laisvė — asmeninį apsisprendimą. Bet kiekvienas apsisprendimas iškelia ir asmeninės atsakomybės būtinybę. Daugumos valia yra priimama ir vykdoma, tačiau ir mažumos balsas išklausomas bei gerbiamas. Ši sesija kaip tik ir parodė, kad jau pradedame išmokti vadovautis demokratiniais pagrindais, tačiau dar nesame išmokę gyventi demokratinėje dvasioje. Neseniai miręs rašytojas John Steinbeck, apibūdindamas šį kraštą, rašė: "Aš stipriai įtariu, jog mūsų moralinis ir dvasinis pasimetimas kyla iš to, kad mes dar nesame išmokę gyventi aplinkoje, kurioje yra visko perteklius". Ar tik mūsų pasimetimas nekyla iš to, jog dar nepajėgėme persiorientuoti demokratinėje aplinkoje?
Skaityti daugiau: NUO VISUMOS LABO DAR NEPAJĖGĖM SAVOJO “AŠ” ATSKIRTI
A. TAUTVYDAS
1968-1969 m. "Laiškų Lietuviams” konkurse antrąją premiją laimėjęs straipsnis
Autoriui pageidaujant profesiniais sumetimais, straipsnis spausdinamas slapyvardžiu.
Laiškų Lietuviams redakcija, matydama mūsų išeivių visuomenėje "nemaža nesantaikos, nesutarimų ir susiskaldymo", paskelbė straipsnio konkursą, ieškodama kelio į darnų sugyvenimą bei sandorą.
Mums atrodo, kad yra dvi pagrindinės darnaus sugyvenimo sąlygos: a) bendrų pagrindinių tikslų (siekimų) turėjimas ir b) įvairių priemonių tiems tikslams siekti pripažinimas. Šitos sąlygos tokios paprastos, kad beveik savaime aiškios. Juk neturint bendrų tikslų, negali būti ne tik darnaus, bet ir iš viso jokio bendro visuomeninio darbo ar veikimo. Mūsų, kaip lietuvių, bendri siekimai yra Lietuvos laisvė bei nepriklausomybė, kuri sudaro tinkamiausias sąlygas tautos egzistencijai stiprinti bei jos kultūrai puoselėti. Tie tikslai normaliam, neišsigimusiam, tautiečiui savaime aiškūs. Taip pat beveik savaime aiški ir kita sąlyga — įvairių priemonių tiems tikslams siekti pripažinimas. Tiems patiems tikslams siekti gali būti daug priemonių, ir nė viena jų nėra absoliučiai tikra, kol tikslas nėra pasiektas. Jų tinkamumas paaiškėja tik tikslą pasiekus. Paprastai to paties tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, Amerikos valdžia savo tikslų Vietname ir kitur siekia ne tik karinėmis, bet ir diplomatinėmis, ekonominėmis bei kitomis priemonėmis. Ir mūsų kovoje dėl laisvės naudojamos įvairios priemonės — diplomatų - politikų veikla, informacija, mokslas, visuomeninė veikla (kontaktai su amerikiečiais intelektualais, spaudos žmonėmis, kelionės į Lietuvą, ryšiai su žmonėmis iš Lietuvos ir kt.)
Kurios šių priemonių sėkmingiausios, neįmanoma visu tikrumu pasakyti. Tur būt, arčiau tiesos bus teigimas, kad visos jos gali būti naudingos ir reikalingos. O jei taip, tai kiekvienas bendruomenės narys yra laisvas pasirinkti tokias priemones, kurios jam tam tikru metu atrodo tinkamiausios.
VERTINIMO KOMISIJOSnarių pastabos apie šį A. Tautvydo slapyvardžiu pasirašytą straipsnį: pasižymi nuoseklumu, pagristas faktais ir logiškais teigimais, iš kurių savaime plaukia išvada — būkime tolerantiški... konkrečiausias ir arčiausiai prie temos... nuosekliai ir taikliai dėsto mintis, bet kalbėdamas apie minties ir žodžio laisvę, aiškiai teisina vieno nusistatymo žmones, o neigia kitus... gerai analizuoja lietuvišką padėti.
atsižvelgiant į profesiją, sąlygas ir kt. Spėjame, kad ir Laiškų Lietuviams redakcija turėjo tą patį galvoj, formuluodama konkursinio rašinio temą "Tolerancija ir ištikimybė principams, kryžiuojantis pažiūroms ir nuomonėms". Tie principai — tai mūsų minėti bendri tikslai bei siekimai, kuriems esame ištikimi, o pažiūros bei nuomonės "kryžiuojasi" dėl priemonių, ir dėl to čia būtina "tolerancija".
Gimusi Lietuvoj, pokario metais atsidūrė išeivijoj ir gyvena Montrealy, Kanadoj. 1955-1957 m. Montrealio Museum of Fine Arts meno mokykloje studijavo skulptūra. 1958-1963 m. lankė L’Ecole des Beaux Arts de Montreal vakarais ir lavinosi pas privačius mokytojus tapyboj ir grafikoj. Tuo laiku galutinai apsisprendė už grafiką.
Kaip grafikė, yra dalyvavusi daugely grupinių parodų kanadiečių ir lietuvių tarpe. Spaudoj yra susilaukusi gerų meno kritikų atsiliepimu. Apie jos paveikslą “Trejybė” “The Montreal Star” rašė: “ “Trejybėje” ji rodo elegantišką studiją kaligrafijoj. Montrealis stato menininkams didelius reikalavimus. Menas yra šio miesto gyvenimo dalis, ir O. Šablauskienė savo grafikos darbais jame aktyviai' dalyvauja”. (Žr. josios darbus juodu tušu šiame “L. L.” numeryje: “Trejybė” šiame puslapyje ir “Angelas Sargas” 168 psl.).
Angelas Sargas. Ona Šablauskienė-Jaugelytė (juodas tušas).
Neįprastos mintys kunigo pašaukimo tema
PRANAS RAZMINAS
Šeimininkas net pyktelėjo ant stovinėjančių be darbo: "Ko čia stovite visą dieną dykinėdami?"
Nebuvo ir tie paskutinieji už vartų tinginiai. Greičiau jie tik buvo nedrąsūs ir kukliai laukė už vynuogyno vartų. Jų atsakymas Šeimininkui nuoširdus: "Niekas mūsų nepasamdė".
Kristus nieko neatstumia. Jis pakviečia visus, ką tik randa prie vynuogyno vartų, iš anksto nenuspręsdamas jų tinkamumo ar netinkamumo. Bus užmokėta pagal susitarimą.
Ar yra vėluojančių į Kristaus vynuogyną? Jų buvo visais laikais, jų yra ir šiandieną...
APLINKA
Dabarties metas ir aplinka nėra palankūs pašaukimams. Žmogus, ypatingai jaunas, yra taip stipriai traukiamas laikinųjų gyvenimo pažadų, kad jis ima jais labiau tikėti negu tuo, kas žadama dar kada nors. Jei jau visais laikais buvo "jaunos dienos neprotingos, paklydimais gan turtingos", tai dabarties metas jaunimui yra moralinių džiunglių metas. Ankstyvesnės, sakysim, jaunimo generacijos labiau pažino gyvenimą iš knygų, ir tai dar dailiai apipavidalintų, idealizmu pasaldintų.
Šiandien mūsų jaunimas betarpiškai pažįsta savo vyresniuosius, stebėdamas jų teigiamus ir neigiamus polinkius. Nuo jo akių nesugeba išsisukti nei pasaulietis, nei dvasininkas. O ko jo paties akys nepastebėtų, tai jam padėtų vyresnieji tiesiogine esamų ir nesamų gyvenimo netobulybių interpretacija. Tas ydų mazgojimas apsireiškia ir sambūriuose, ir spaudoje, ir šeimose. O ką bekalbėti apie televiziją ir apskritai filminį pasaulį, kurie pažinimo likusias spragas visu svoriu užpildo. Taip bręstančio jaunimo realusis pasaulis tampa kaip ir "užbaigtas".
Sveikas jaunuolis, besiryžtąs eiti pašaukimo keliu, nėra iš dangaus nusiritęs eunuchas, neturįs jokios reakcijos į šio gyvenimo kiekvienam žmogui įgimtus polinkius: mylėti, kurti šeimą ir t. t. Prieš šią natūralią trauką sunku atsispirti net turinčiam kitų gyvenimo tikslų. Tie potroškiai nepaleidžia ilgus gyvenimo metus. Priežastys visiems suprantamos. Tad tuo labiau negali būti laikomas atbaigtu granitu dvidešimt kelių metų jaunuolis. Jis jau gali būti diplomuotas, jis gali turėti apaštalo pareigoms eiti šventimus, tačiau jo gyvenimo patyrimas dar gali būti su žymiomis spragomis. O tai negali būti jam nesvarbu.
VLADAS ŠLAITAS
Kažkodėl nesinori nei garsiai kalbėti, nei šūkauti
faraonų akivaizdoj.
Penki tūkstančiai metų nebuvo pajėgūs išgriauti
faraonų žavesio:
faraonų veidai tari atskirą savo kalbą,
taktą ir džiaugsmą,
kuris žaidžia akmens veidų nušlifuotam paviršiuje.
Tai kalba, kuri nemokėjo savęs apibūdinti
ir kuri amžinai pasiliko akmens lūpose.
ANATOLIJUS KAIRYS
Vieno veiksmo trijų paveikslų drama
Tęsinys iš pereito numerio
TREČIAS PAVEIKSLAS
Pirmo veiksmo scenovaizdis po gero pusvalandžio. GABIJA žiūri knygas, TAURAS sėdi liūdnas ir nusiminęs. Pusės minutės tyla.
GABIJA: Ilgai meldžiasi. Tur būt, už visą gyvenimą.
TAURAS: (Jam nerūpi anų malda) Gabija, pabusk. Neužsispirk, prašau tave. Prašau, Gabija!
GABIJA: Neaušink burnos. Taurai.
TAURAS: (Labai jautriai ir įtikinančiai) Gabija, nauja diena mums aušta. Šimtas tūkstančių! Pasidalysime pusiau ir būsime turtingi. Mano brangute, mano geroji sesute? (Tyla) Gabija? (Tyla) Gabijėle! (Ši dar neatsako) Mano abu vaikai serga. Žmona ligoninėj laukia trečio, o kišenėj nė cento. Tavo vyras nedirba jau antras mėnuo. Mūsų vaikai pusnuogiai ir pusalkaniai. Parduok tą laišką be svyravimų! Vargstame abu ir galo vargams nematyti. Bet mūsų vargas pasibaigs su šia diena, jei būsi tu protinga. Parduok! Paklausyk nors vieną kartą manęs, mano brangiausioji, mano mylimiausioji sesute, parduok, parduok... (Jis arti ašarų. Gabija neatsako.)
Mes nusipirksime puikius namus, gražius rūbus, naujus automobilius. Mes persikelsime gyventi į gražesnį ir švaresnį miestą. Mūsų vaikai pateks į turtingųjų mokyklas ir... Gabija, o, Gabija! Ar tu Įsivaizduoji kokia šviesi ateitis?... Mūsų vaikams atsivers neribotų galimybių erdvė... Parduok ir pasakyk šiam ponui dėkui — pats dangus tau jį siunčia.
GABIJA: Bijau, kad ne pragaras.
TAURAS: Aš žinau, kas yra laiške, Gabija, aš žinau. Aš buvau jį atidaręs.
GABIJA: Tu buvai atidaręs?
TAURAS: Neiškenčiau. Akys troško pamatyti, ką tau dėdė paliko.
GABIJA: Ir kas jame yra?
TAURAS: Nieko! Nieko jame nėra. Visiškai nieko, tikėk. Kažkoks popiergalis ir keli neišskaitomi žodžiai, parašyti raudonu rašalu.
GABIJA: Esi tikras, kad tai rašalas?
TAURAS: Netikėk pasakom, Gabija. Kas rašys laiškus krauju? Tie laikai seniai praėjo. Dabar visi vaikai rašo raudonu rašalu. Neklausinėk daugiau. Kraujas? Mitas! Tegu perka — mums svarbu pinigai!
Nuotraukos Vytauto V a l a i č i o (177-180 psl.)
Tu nesupranti, kokį džiaugsmą išgyvena moteris, išgirdusi pirmąjį šauksmą tik ką gimusio... Tu netikėtum, kad veidas, kuris prieš kelias minutes buvo skausmo iškreiptas, staiga nušvinta neišpasakytu džiaugsmu. Rodos, viskas, kas tik nusirito praeitin— buvo vien tik juokai... Josios akys lyg saulė išplaukia iš audros debesų, nusiplauna ašaromis, kad išgyventą atgimimo džiaugsmą. Tu matytumei, kaip ji, dar pati būdama be jėgų, siekia rankomis naujagimio! Su kokiu rūpestingumu ir didžiu atsidavimu ji ima naujagimį į savo rankas! Lyg visą savo gyvenimą laikytų drebančiose rankose!
Jeronimas Ignatonis
JAUNYSTĖ
Jaunimo konkurse antrąją premiją laimėjęs rašinys
ALDONA RYGELYTĖ
Nors šio rašinio autorė pasivadina “Velnio Prieteliu”, tačiau ji pati nėra nei baisi, nei jos pažiūros pesimistiškos. “Gyvenimas tikrai gražus”, rašo ji, “jei nori matyti jo groži... Man kolegija pradeda patikti, tik gailiuosi, kad nesimokau daugiau. Labai domiuosi drama ir noriu išmokti geriau rašyti... Putnamo bendrabutis man kol kas yra buvęs pats svarbiausias dalykas gyvenime”. Pernykščiame “L. L.” jaunimo konkurse Aldona taip pat laimėjo antrąją premiją.
Labai seniai, kai Mindaugas pasmerkė velnią pragaran, velnias, kerštu virdamas, pažadėjo Mindaugui: "Aš sugriausiu tavo tautą, nors man ir tūkstantį metų užtruktų!"
Bandė velnias vienaip, bandė kitaip. Siuntė kryžiuočius, rusus, santūriai lenkus maišė, bolševikus. Išsklaidė lietuvius po visą pasaulį, bet lietuvybė vis klestėjo, augo, stiprėjo.
"Vos liko man du šimtai metų", neseniai pagalvojo velnias", o dar ta prakeikta tauta vis gyva!"
Tada jam atėjo puiki mintis: "Tegul jie patys išsinaikina (su mano kuklia pagalba, aišku). Pirmiausia reikia įrodyti skautams ir ateitininkams, lietuvių didžiausiom organizacijom, kad jų principai yra griežtai skirtingi ir priešingi. Įrodysiu, kad šūkiai "Dievui, Tėvynei ir Artimui" ir "Visa atnaujinti Kristuje", naudojantis tautiškumo, šeimyniškumo, visuomeniškumo, krikščioniškumo ir inteligentiškumo principais, visiškai nieko neturi bendro vienas su kitu. (Tuo pačiu atsikeršysiu ponui Dievui už tą lietuvių fanatišką religingumą). Tuo pačiu laiku nustatysiu neolituanus prieš ateitininkus ir skautus — ir atvirkščiai; ir dar priedo — santariečius prieš visus ir visus prieš juos.
"Neblogai", velnias pagalvojo. "Turėtų veikti. Tie lietuviai tokie nepaprastai akli, kad jie netikėtų, jei kas nors pasakytų, kad tokie dalykai darosi jų bendruomenėje.
Oi vei! užmiršau Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Jie turi visus jungti. Nu, šiuo metu jie baisiai gerai veikia — tie visi seimai, jų paruošimai, būna pergrūsti žmonių... Ot! Sugalvojau! (ir jis pradeda iš džiaugsmo šokinėti). Įvelsiu juos į smulkmeniškumus posėdžiuose ir į "partijas" ir suskaldysiu nesantaikoj mažesnėse vietovėse. Tada, pagrindui suirus, namas sugrius.
KNYGOS
Religinės knygos pasirodymo proga
Praėjusių metų gale Nekaltai Pradėtosios Marijos Seserys Putname atspausdino jų pačių sulietuvintą prancūzų rašytojo Louis Evely knygą “Visi mes broliai”. Prancūzų kalba ji pasirodė 1963 m., pavadinta “Fraternite et Evangile”; anglų kalba — 1967 m. “We Are All Brothers” vardu. Lietuviškąjį vertimą “Įžangos vietoj” straipsneliu skaitytojams pristato kun. Stasys Yla.
Iš knygos pavadinimo “Visi mes broliai” daugelis spręs, kad tai knyga apie artimo meilę. Tuo tarpu iš keturių knygos skyrių tik trečiasis, įvardintas “Pasaulis ieško gyvo brolių modelio”, kalba apie tą meilę; kiti gi moko gyvenimiško ir vaisingo evangelijos skaitymo, sėkmingo savo gyvenamoje aplinkoje Dievo liudijimo ir labiau įprasmintos maldos branginimo.
Įdomiausios, mažiausiai skaitytojams žinomos mintys liečia nuolatinį evangelijos skaitymo aktualumą bei nuotaikas, reikalingas vaisingam evangelijos skaitymui. Liesdamas evangelijos skaitymo aktualumą, autorius rašo: “ Kai priimame šv. komuniją, priimame Kristų, kuris gyveno ne vien prieš du tūkstančius metų, bet kuris gyvas šiandien. Kai atskleidžiam Evangelijų knygą, skaitome ne vien apie tai, kas buvo seniai, bet apie tai, kas dabar aktualu, kas tinka šiai dienai. Tas žodis yra skirtas šiandien gyvenančiam žmogui” (19 psl.). Į tą evangelijos skaitymą mus ragina Marijos pavyzdys, nes “Marija pirmoji išgirdo Dievo žodį, ir taip juo prisipildė, kad Dievo žodis joje tapo kūnu ir ji davė jį pasauliui” (32 psl.), t. y. mes galime tik tada pilnai sukrikščionėti, virsti “antruoju Kristumi”, kai Dievo žodžio mąstymu užpildysime savo vidinį pasaulį.
ŠEIMA
Kokią įtaką turi jiems ši “keturkampė auklė”?
Daugelio lietuvių išeivių šeimų butuose JAV (o taip pat ir kai kuriuose kituose kraštuose) pagarbioj vietoj pūpso televizijos aparatas. Jis, ypač vaikams, yra pasidaręs labiausiai stebimu baldu, “keturkampe aukle”, o kai kurių vadinamas “durnių dėže”.
Tačiau televizija yra tai, ką mes su ja darome. Kai kada ji gali būti naudinga, reikalinga, beveik būtina, pavyzdžiui, seneliams, kurie nelabai gali išeiti iš namų. Bet vaikams?
Gyvybės vanduo. J. Dagio medžio skulptūra
Kai moksleivis baigia vidurinę mokyklą (high school), imant vidurkį, jis jau yra praleidęs virš 15,000 valandų prie televizijos ir tik truputį mažiau kaip 11,000 valandų mokykloj. Taigi, kas iš tikro buvo jo mokykla?
Prie televizijos aparato vaikai dažnai savaitės dienomis prasėdi (ar praguli) 3, 4... kartais 5 valandas, o šeštadieniais ir sekmadieniais dar daugiau — kartais net dvigubai.
Kokia yra televizijos įtaka vaikams? Tai svarbus klausimas, ne visada su tuo pačiu ir vienodu atsakymu. Pasiremdami tyrinėjimais, specialistai tvirtina, jog nepastebėta, kad valkų sveikata nukentėtų, tik žodynas klek pagerėja (bet ar naudingais žodžiais?).
Bet štai kas stebėtina! Imant vidurkį, keturiolikmetis žiūrovas ant televizijos ekrano jau yra matęs 13,000 žmonių nužudymus. O kaip jis to paveikiamas?
AKIRAČIAI
Atsakant Vyt. Kutkui į jo rašinį "V. Noreikos koncertams praėjus" ("L. L.", 1969 m. kovo nr. 114 psl.) ir teigiant, kad meilė Lietuvai ir lietuviškai dainai nesunaikins lietuvybės šiame krašte.
Noreika, Noreika, Noreika... Aktualiausia tema šiuo metu: balsas, jo koncertai, jų tikslas, jo praeitis, šeimyninė padėtis ir t. t.
Visai neseniai stebėjausi atspausdintu straipsniu Kanadoje leidžiamame laikraštyje “Nepriklausoma Lietuva”, kur plačiajai visuomenei buvo paduota “fakto” vietoje tokia nesąmonė, kad “Noreika — stribų padėjėjas, Lietuvos partizanų naikintojas”, o dabar ir vėl naujiena —
Noreikai akompanavo jo antroji žmona. Labai įdomus yra vienas dalykas: ar nepagalvoja kartais tokių “faktų” autoriai, kad šiuo metu, atsiradus didesnei galimybei pavergto krašto gyventojams pasiekti Vakaruose esančius gimines nuolatiniam apsigyvenimui, tarp tų žmonių gali būti gerų Noreikos pažįstamų (nors pagal Noreikos populiarumą Lietuvoje, tai kiekvienas žino visą jo gyvenimą iki smulkmenų), kurie paneigtų greitai tokius “faktus”, neatnešę ypatingos garbės jų autoriams.
Aš norėčiau sustoti ties vienu pagrindiniu klausimu: kodėl nenueiti, pavyzdžiui, į Noreikos ar kokio nors kito koncertą ir nesusipažinti su pavergtoje tėvynėje esančiais talentais? Argi tikslinga būtų patikėti skleidžiamai minčiai, kad, atseit, mūsų jaunimas, nepergyvenęs komunistų žiaurumų ir pasiklausęs Noreikos, ansambliečių ar kitų atliktų dainų, susižavės jais ir dar ko gero sugalvos grįžti i Lietuvą?
O kokia nesąmonė! Ir kaip mes norime nuvertinti savo jaunimą, savo žmones, padarydami juos kažkokiais pastumdėliais. Jeigu jau taip, tai neprileiskime jaunimo prie Amerikos televizijos, neišleiskime jų į gatves, nes, pamatę hypius, bėgs iš namų. Iš tikrųjų, kuo gi skiriasi hypiai nuo komunistų? Ir vieni, ir kiti skelbia taiką, ramybę, laisvę ir sugyvenimą tarp žmonių, o kai sueina visi į vieną vietą, tai pragaro ugnelę kūrena. O mūsų spauda tvirtina (kuo aš pilnai tikiu), kad mūsų išeivijos jaunimas sudaro stiprų ir sveiką vienetą. Tiesa, keletas keistuolių grįžo į Lietuvą (pvz. Šova), kurie su Noreikomis, ansambliečiais ir kitais susipažino tik... Lietuvoje. Noreikai koncertuojant pirmą kartą Montrealyje, jo koncerte matėsi daug kunigų, o vis tik dar neteko girdėti, kad nors vienas iš jų būtų metęs sutaną.
Nuotrauka Vytauto Valaičio
Nuobodulio žiovuliui tenka pasiduoti net ir karžygiškiausiose situacijose.
PRASIBROVĘ PRO GELEŽINĘ UŽDANGĄ
Keletas rimtų ir nerimtų anekdotų iš anapus
TAIKOS PREMIJA
Spaudos pranešimu iš Sofijos, vienas Bulgarijos komunistų vadų Todor Pavlov pasiūlė, kad Varšuvos pakto valstybėms būtų duota Nobelio taikos premija, nes jos išgelbėjusios taiką, užimdamos Čekoslovakiją...
NŪDIENĖJ ČEKOSLOVAKIJOJ
Juokų teatrėlio komedijantas Prahoje išsitraukia iš kišenės siauruti popieriaus lapelį ir taria:
— Tai mano rusų išcenzūruotas rankraštis šiam vakarui. Jiems tas darbas kainavo nemaža laiko ir dar kai ką. Cenzūravimas užėmė septynias valandas laiko, ir becenzūruodami jie išgėrė septynis vodkos butelius, o kas liko po cenzūros — čia jums paskaitysiu:
— Brežnevas, Mao ir Dubčekas nuėjo į dangų. Prie vartų sutikęs juos, Šv. Petras nurodęs, jog iš jų kiekvienas galįs prašyti Poną Dievą, ko kuris norėtų. Brežnevas paprašęs Petrą, kad pastarasis tarpininkautų pas Dievą, idant Kinija būtų nusiaubta didžiulio žemės drebėjimo. Mao gi paprašęs, kad Sovietų Sąjungą užlietų didžiulis potvynis.
— O jūs ko norėtumėt? — kreipęsis Petras į Dubčeką.
— Jeigu jau anų dviejų prašymai bus išpildyti, aš tenorėčiau gauti ką nors lengvai užkąsti ir minkštą sofą ramiam poilsiui, — kukliai atsakęs Dubcekas...
KRIKŠČIONIJA
Tarp neturtingųjų klebono, vyskupijos valdytojo ir popiežiaus
Isolotto — tai Florencijos priemiestis, kurio dešimt tūkstančiu gyventojų daugumą sudaro darbininkai. Anksčiau šioje vietoje buvo pilamos Florencijos šiukšlės — pats miestukas stovi ant žemėmis užpiltų šiukšlių duobių. Miestelio gyventojai jaučia solidarumą vienas kitam — gal ir dėl to, jog jie yra įsitikinę, kad visokeriopa valdžia juos užmiršusi.
Jau penkiolika metų Isolotto parapijos klebonu yra Don Enzo Mazzi. Jis elgiasi kitaip negu daugelis kitų klebonų: jo klebonijoj gyvena benamiai — jis pats miega rūsyje; jis suorganizavo darbovietes invalidams ir pagalbą mėšlungiais sergantiems vaikams. Jis atsisakė nustatytų aukų už mišias ir sakramentus. Kunigas Mazzi per tuos penkiolika metų pasidarė labai artimas savo parapijiečiams — gal dėl to ir kilo triukšmas, kai Florencijos arkivyskupas jį nutarė iš parapijos iškelti.
1968. IX. 13. grupė jaunų italų buvo užėmę Parmos katedrą, reikalaudami, kad būtų patikrinti jų vyskupijos piniginiai reikalai: jie teigė, kad Bažnyčia turi būti neturtingųjų Bažnyčia ir nesileisti į kompromisus su politinėm ar ekonominėm jėgom. 1968. IX. 22. kartu su virš šimto kitų asmenų (kurių tarpe buvo dar trys kunigai) Mazzi pasirašė pareiškimą, kuriuo buvo remiami Parmos aktyvistų reikalavimai. Jo vyskupas, kardinolas Ermenegildo Florit, jam atsiuntė laišką, kuriame Isolotto klebonas buvo raginamas būti nuoseklesniu ir atsižvelgti į savo paties padėtį, nes jis pats naudojosi vyriausybės palankumu ir turtingųjų pinigais, kai statė naują parapijos bažnyčią; galop vyskupas reikalavo pasirinkti: Tamsta, arba viešai atšauksi savo teigimus, kurie žeidžia Bažnyčios autoritetą, arba būsi atleistas iš klebono pareigų”.
“Tiesos” informacija
"Tiesa" yra pagrindinis okupuotos Lietuvos dienraštis, pirmasis oficialus žinių šaltinis apie užsienio kraštus ir politinius įvykius. Iš žemiau atspausdintų žinių ištraukų matome, kaip šis dienraštis informuoja tautiečius ir kokias žinias specialiai parenka.
Apie JAV
NIUJORKAS, III. 22. TASS-o koresp. A. Porošinas praneša: Vakar Niujorke priešais valstijos gubernatoriaus Rokfelerio rezidenciją įvyko masinė miesto varguomenės demonstracija. Jos dalyviai — žmonės, gyveną iš socialinio aprūpinimo pašalpų: negrai, puertorikiečiai, baltieji... (1969 m. kovo 23 d.)
VAŠINGTONAS, III. 24. (TASS-ELTA). Amerikos mokslininkų federacija stojo prieš tai, kad šalyje būtų sukurta priešraketinės gynybos (PRG) sistema. Ji mano, kad PRG sistemos statyba Jungtinėse Amerikos Valstijose sukels “naują ginklavimosi varžybų raundą”. (1969 m. kovo 25 d.).
VAŠINGTONAS. Radijo stotis “Amerikos balsas” savo laidose užsieniui iškreipia JAV vidaus politinės padėties ir Amerikos užsienio politikos esmę bei pobūdi, pasakė buvęs “Amerikos balso” radijo tarnybos direktorius Henris Lumisas.
Lumisas konkrečiai pareiškė, kad vyriausybė draudė pranešinėti radijo klausytojams užsienyje apie Jungtinėse Valstijose reiškiamą nepasitenkinimą Džonsono-Rasko politika Vietname (1969 m. kovo 27 d.).
JAV. Balandžio 3 d. Amerikos negrų lyderio Martino Liuterio Kingo nužudymo pirmųjų metinių išvakarėse, Čikagos gete kilo stichinės negrų riaušės (1969 m. balandžio 5 d.).
Apie Karą Vietname
VAŠINGTONAS, III. 22 (TASS-ELTA). JAV žaidžia “pavojingą ir tragišką žaidimą” Vietname, pareiškė senato užsienio reikalų komisijos pirmininkas V. Fulbraitas (1969 m. kovo 23 d.).
PAAIŠKINIMAS
Nijolė B. yra pasiuntusi vienam “L. L.” redakcijos nariui laišką, kuriame kelia susirūpinimą dėl A. Ignaičio laiško idėjų (“L. L.” 1969 m. sausio mėn., “Atgarsių” skyriuje, 42 psl.). Šia proga Nijolei B. ir visiems kitiems skaitytojams primename, kad įprastiniu spaudos papročiu skaitytojų pasisakymų skyriuje (mūsų žurnale “Atgarsiuose”) yra spausdinamos pačių skaitytojų nuomonės, kurios nebūtinai tuo pačiu išreiškia Bažnyčios mokslą ar redakcijos įsitikinimus. Red.
APIE SAUSIO NUMERĮ
Dar niekas taip giliai ir poetiškai apie besikeičiančią Bažnyčią nedainavo, kaip sesuo Jurgita (“L. L.” 1969 m. sausio nr. 1 psl.) (Ponia).
Gerai, kad jaunimas atsiliepė į buvusio lietuvio laišką. Atrado ir žodžių tvirtesniems atsakymams (36 psl.) (Ponia).
Prof. J. Pikūno straipsnis (1968 m. gruodžio nr. 446 psl. ir 1969 m. sausio nr. 6 psl.) skamba perdaug pesimistiškai. (Vyras).
APIE VASARIO NUMERĮ
Labai skoningas viršelis... puikus viršelis (daug kas taip atsiliepė apie Z. Sodeikienės suprojektuotą viršelį, pasinaudojant J. Dagio skulptūra “Mes nugalėti”).
Labai gerai, kad įdėjote to kunigo iš Lietuvos pamokslą... Taip pat labai prasmingai parinktos ištraukos iš J. Ignatonio ir B. Babrausko raštų (54 ir 45 psl.) (Žurnalistas).
Atversta knyga pradedame Švietimo metus... su rašytojų palikimu ir skaitytojų abejingumu... (Ponia).
Apkaltintas kunigas prabyla už visą tikinčią tautą ir daugiau pasako negu apsilankiusio solisto ašaros nubraukimas, dainuojant “Lietuva brangi” (Ponia.).
THE UGLY ONES.Tai niekam nerekomenduojamas beprasmis ispanų-italų gamybos vakarietiškas filmas.
UP TIGHT.Bandant atsisakyti senų stereotipiškų negrų charakterizavimo, sukuriami nauji — juodų militantistų. Šiaip sau.
VERY HAPPY ALEXANDER.Mirus nuolat priekaištaujančiai ir varinėjančiai žmonai, ūkininkas Aleksandras pasijunta laisvas, pasinešdamas į smagų ir lengvą gyvenimą — valgyti, miegoti ir slampinėti su savo šuniu. Intriga menka, bet puikus spalvotas filmavimas, žaismingų žodžių satyra ir gera vaidyba padaro filmą gera pramoga suaugusiems ir jaunimui.
WAR AND PEACE.Rusų gamybos filmas pagal to paties vardo Tolstojaus romaną įspūdingai atvaizduoja XIX amž. istorinius įvykius Rusijoj ir jų pasekmes diduomenei ir masėms. Antraštės anglų kalba. Filmas tęsiasi šešias su puse valandos; labai geras suaugusiems ir jaunimui.
WHERE EAGLES DARE.Intriguojantis, II pasaulinį karą vaizduojąs filmas su Richard Burton ir Clint Eastwood. Geras suaugusiems ir jaunimui; netinkamas gal tik mažesniems valkams dėl kai kurių baisių scenų.
WITH SIX YOU GET EGGROLL.Linksma ir pramoginga komedija apie dviejų našlių (Doris Day ir Brian Keith) pastangas sujungti savo šeimas.
WORK IS FOUR LETTER WORD.Pertemptos pastangos, vaizduojančios žmogaus kovą prieš automaciją. Šiaip sau.
THE YELLOW SUBMARINE.Akinančiom spalvom pieštas filmas, lydimas 15 “beatles” dainų ir žaismingo teksto. Savotiškai pramogingas visiems.
ZITA.Filme pagrindinį vaidmenį atlieka Joanna Shimkus, patraukli lietuvių kilmės artistė. Suaugusiems filmas gal ir gali būti gana įdomus, nors jame vaizduojama krizė, deja, nepakankamai gili. Filmas — prancūzų gamybos, paraštės anglų kalba.
ADELAIDE.Našlė išteka už jauno vyro, kuriuo dalijasi su savo dukteria Adelaide. Tokie trijų asmenų santykiai veda prie susinaikinimo. Perversijos rodomos dėl pačių perversijų, be gilesnių įžvalgų. Niekam nerekomenduojama.
ALL THE LOVING COUPLES.Vyrai keičiasi žmonom, o žmonos vyrais. Pigus ir žemos moralės filmas.
KONKURSAS DVIEMS ŠŪKIAMS SUGALVOTI
Lietuvių Žurnalistų Sąjungos Centro Valdyba skelbia konkursą dviems šūkiams sugalvoti: vieną, liečiantį išeivijos spaudos kovą dėl Lietuvos vadavimo, kitą — dėl lietuvybės išlaikymo.
Mes dar atsimename, kai anais laikais LŽS Valdyba laisvoje Lietuvoje buvo paskelbusi konkursą šūkiui sugalvoti dėl spaudos prenumeravimo ir skaitymo. Visuomenė labai gyvai atsiliepė ir, jei neklystame, Valdybai buvo atsiųsta apie 300 šūkių. Kaip žinome, buvo premijuotas šūkis: “Laukinis žmogus laikraščių neskaito!” Jis plačiai paplito po Lietuvą, o vyresnioji karta jį net ir tremtin išsivežė.
Šiuo metu išeivijoje ypačiai aktualios dvi temos: kova dėl Lietuvos laisvės atgavimo ir lietuvybės išlaikymas. Tad LŽS Centro Valdyba, palaikydama senas Sąjungos tradicijas ir ypačiai norėdama sudaryti progą visiems lietuviams, išsiblaškiusiems po pasaulį, trumpai suformuluoti savo poveržį kovoje dėl Lietuvos laisvės ir lietuvybės išlaikymo, nutarė paskelbti konkursą dviems šūkiams sugalvoti, būtent, kaip aukščiau pastebėta, vieną liečiantį spaudos kovą dėl Lietuvos laisvės ir antrą — dėl lietuvybės išlaikymo. Pageidaujama, kad šūkiai pasižymėtų prasmingumu bei veržlumu.
Už geriausius du šūkius Valdyba skiria dvi premijas po 40 dol. Konkurse gali dalyvauti visi, išskyrus LŽS Centro Valdybos narius, kurie atrinks premijuotinus šūkius. Konkursas slaptas. Tad prašoma, siunčiant šūkius, į laišką įdėti atskirą laiškelį su užrašytu ant jo slapyvardžiu, o viduje turi būti įrašyta tikra pavardė, adresas ir telefono numeris. Konkurso laikas iki šių metų spalio 1 d. Prašoma siųsti šiuo adresu: Konkursui, 15369 Freeland, Detroit, Mich. 48227