KRIKŠČIONIJA
Tarp neturtingųjų klebono, vyskupijos valdytojo ir popiežiaus
Isolotto — tai Florencijos priemiestis, kurio dešimt tūkstančiu gyventojų daugumą sudaro darbininkai. Anksčiau šioje vietoje buvo pilamos Florencijos šiukšlės — pats miestukas stovi ant žemėmis užpiltų šiukšlių duobių. Miestelio gyventojai jaučia solidarumą vienas kitam — gal ir dėl to, jog jie yra įsitikinę, kad visokeriopa valdžia juos užmiršusi.
Jau penkiolika metų Isolotto parapijos klebonu yra Don Enzo Mazzi. Jis elgiasi kitaip negu daugelis kitų klebonų: jo klebonijoj gyvena benamiai — jis pats miega rūsyje; jis suorganizavo darbovietes invalidams ir pagalbą mėšlungiais sergantiems vaikams. Jis atsisakė nustatytų aukų už mišias ir sakramentus. Kunigas Mazzi per tuos penkiolika metų pasidarė labai artimas savo parapijiečiams — gal dėl to ir kilo triukšmas, kai Florencijos arkivyskupas jį nutarė iš parapijos iškelti.
1968. IX. 13. grupė jaunų italų buvo užėmę Parmos katedrą, reikalaudami, kad būtų patikrinti jų vyskupijos piniginiai reikalai: jie teigė, kad Bažnyčia turi būti neturtingųjų Bažnyčia ir nesileisti į kompromisus su politinėm ar ekonominėm jėgom. 1968. IX. 22. kartu su virš šimto kitų asmenų (kurių tarpe buvo dar trys kunigai) Mazzi pasirašė pareiškimą, kuriuo buvo remiami Parmos aktyvistų reikalavimai. Jo vyskupas, kardinolas Ermenegildo Florit, jam atsiuntė laišką, kuriame Isolotto klebonas buvo raginamas būti nuoseklesniu ir atsižvelgti į savo paties padėtį, nes jis pats naudojosi vyriausybės palankumu ir turtingųjų pinigais, kai statė naują parapijos bažnyčią; galop vyskupas reikalavo pasirinkti: Tamsta, arba viešai atšauksi savo teigimus, kurie žeidžia Bažnyčios autoritetą, arba būsi atleistas iš klebono pareigų”.
Don Mazzi laišką perskaitė parapijos susirinkime. Cinikas gal sakytų, kad tai ieškojimas simpatijos; tačiau šiame kontekste tai nebūtų tiesa — nuo seno kunigas Mazzi buvo pripratęs atvirai dalintis su savo parapijiečiais visa tuo, kas liečia jį ar parapiją. Visuotiniam parapijos narių susirinkime, kuris įvyko spalio 31 d. ir kuriame dalyvavo penki tūkstančiai asmenų, buvo priimtas nutarimas, kuriuo reiškiamas solidarumas klebonui ir kreipiamasi į arkivyskupą, kad jis “atvyktų, patirtų jų pačių solidarumo pergyvenimą, juos išklausytų, su jais atvirai pasikalbėtų...” Nutarimas teigia, kad vyskupas matys, jog klebono tariamas nepaklusnumas kaip tik kyla iš jo noro kuo paprasčiausiai paklusti evangelijai. Kiek tai liečia patį vyskupą, teigiama, kad jis, “nežiūrint jo geros valios”, neįstengia jų suprasti, nes nepažįsta jų pasaulio.
Kardinolas Florit nerado reikalo atsižvelgti į pakartotinus kvietimus atsilankyti į parapiją ir susipažinti su padėtimi. Grįžęs lapkričio 6 d. iš Brazilijos, kardinolas nuvyko į Romą, kur jo parėdymu kunigų kongregacijos sekretorius prel. Pietro Palazzini paruošė doktrinalinį memorandumą, kuriame svarstomi Isolotto įvykiai. Šio memorandumo kopijos buvo įteiktos Florencijos kunigų atstovams — šieji prašyti savo komentarus perduoti vyskupui. Memorandume rašoma: “Katalikų bendruomenė, juo labiau jam besipriešinanti, negali egzistuoti be vyskupo... Kunigai yra autentiški vietinės bendruomenės ganytojai tik tol, kol jie atstovauja vyskupą ir jo autoritetu pašvenčia ir valdo Kristaus būrio dalį... Laikytis nuomonės, kad vyskupo sprendimas vietinio kunigo atžvilgiu reikalingas bendruomenės pritarimo, reiškia skirtis nuo katalikiškos Bažnyčios sąvokos interpretacijos... Reikalavimas, kad dabartiniu atveju vyskupas susitiktų su žmonėmis, ir būdas, kuriuo šis reikalavimas pateikiamas, yra abu priešingi gerai bažnytinės bendruomenės tvarkai, daro dialogą tuščiu ir praktikoj paneigia vyskupo funkciją”.
Gruodžio 21 d. Don Mazzi kartu su dviem kitais kunigais pasirodė Vatikane. Paulius VI laiške klebonui Mazzi ragino susitaikinti su kardinolu Florit. Mazzi ir jo palydovams nepasisekė susitikti su popiežium: juos priėmęs arkivyskupas Giovanni Benelli paaiškinęs, kad popiežius nekalbėsiąs su Mazzi tol, kol šis nesusitaikys su Florit — esą, jei nebus laikomasi įstatymų, tai kils anarchija. Kitą dieną Don Mazzi vienas aplankė kardinolą Florit. Pasikalbėjimas buvęs bevaisis: Mazzi teigęs, kad parapijiečiai jaučiasi kardinolo atstumti — šis atsakęs, kad jis niekam skriaudos nepadaręs, jis tik ginąs ortodoksiją ir discipliną. Kardinolas pasiūlė, kad Mazzi pereitų dirbti Florencijos katedron — kunigas savo ruožtu pasiūlė, kad jis būtų sugrąžintas savo parapijon. Kardinolas atsakė neigiamai, tačiau pasiūlė, kad jis koncelebruotų mišias Kūčių vakarą. Don Mazzi atsakė, kad dabartinėse aplinkybėse koncelebracija jam atrodo būtų hipokritiškas veiksmas. Grįžęs į Isolotto, Don Mazzi pasikalbėjimą papasakojo saviškiams, tuoj apie tai buvo galima skaityti laikraščiuose — žinoma, tai įtampą dar labiau paaštrino.
Nėra dar aišku, kaip Don Mazzi ir arkivyskupo Florit susikirtimas baigsis. Atrodo, kad klausimo sprendimas gali turėti svarbos ir už Florencijos priemiesčio Isolotto ribų.