JAUNYSTĖ
Jaunimo konkurse antrąją premiją laimėjęs rašinys
ALDONA RYGELYTĖ
Nors šio rašinio autorė pasivadina “Velnio Prieteliu”, tačiau ji pati nėra nei baisi, nei jos pažiūros pesimistiškos. “Gyvenimas tikrai gražus”, rašo ji, “jei nori matyti jo groži... Man kolegija pradeda patikti, tik gailiuosi, kad nesimokau daugiau. Labai domiuosi drama ir noriu išmokti geriau rašyti... Putnamo bendrabutis man kol kas yra buvęs pats svarbiausias dalykas gyvenime”. Pernykščiame “L. L.” jaunimo konkurse Aldona taip pat laimėjo antrąją premiją.
Labai seniai, kai Mindaugas pasmerkė velnią pragaran, velnias, kerštu virdamas, pažadėjo Mindaugui: "Aš sugriausiu tavo tautą, nors man ir tūkstantį metų užtruktų!"
Bandė velnias vienaip, bandė kitaip. Siuntė kryžiuočius, rusus, santūriai lenkus maišė, bolševikus. Išsklaidė lietuvius po visą pasaulį, bet lietuvybė vis klestėjo, augo, stiprėjo.
"Vos liko man du šimtai metų", neseniai pagalvojo velnias", o dar ta prakeikta tauta vis gyva!"
Tada jam atėjo puiki mintis: "Tegul jie patys išsinaikina (su mano kuklia pagalba, aišku). Pirmiausia reikia įrodyti skautams ir ateitininkams, lietuvių didžiausiom organizacijom, kad jų principai yra griežtai skirtingi ir priešingi. Įrodysiu, kad šūkiai "Dievui, Tėvynei ir Artimui" ir "Visa atnaujinti Kristuje", naudojantis tautiškumo, šeimyniškumo, visuomeniškumo, krikščioniškumo ir inteligentiškumo principais, visiškai nieko neturi bendro vienas su kitu. (Tuo pačiu atsikeršysiu ponui Dievui už tą lietuvių fanatišką religingumą). Tuo pačiu laiku nustatysiu neolituanus prieš ateitininkus ir skautus — ir atvirkščiai; ir dar priedo — santariečius prieš visus ir visus prieš juos.
"Neblogai", velnias pagalvojo. "Turėtų veikti. Tie lietuviai tokie nepaprastai akli, kad jie netikėtų, jei kas nors pasakytų, kad tokie dalykai darosi jų bendruomenėje.
Oi vei! užmiršau Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Jie turi visus jungti. Nu, šiuo metu jie baisiai gerai veikia — tie visi seimai, jų paruošimai, būna pergrūsti žmonių... Ot! Sugalvojau! (ir jis pradeda iš džiaugsmo šokinėti). Įvelsiu juos į smulkmeniškumus posėdžiuose ir į "partijas" ir suskaldysiu nesantaikoj mažesnėse vietovėse. Tada, pagrindui suirus, namas sugrius.
"Partijos", ypatingai grynai lokalinės, turėtų gerai apgriauti Lietuvių Bendruomenę. Jos taip įsikarščiuos (mano draugų vedamos), kad net užmirš, jog Lietuvių Bendruomenė nėra "politinė" organizacija. Jie taip pradės kovoti tarp savęs "už Lietuvos laisvę", kad nebeliks jėgų ir laiko rūpintis pačia Bendruomene, lietuvybe, jos kultūra ir Lietuvos tikru laisvinimu.
"Bet, aišku, to neužteks", veinias sau pritarė. "Reikia dar vidinės nesantaikos visose kitose organizacijose. Su tuo neturėčiau turėti vargo, nes čia man gerai patarnaus lietuvių užsispyrimas, išdidumas ir nenusileidimas. Sugundysiu jaunimą aklai ir užsispyrusiai nepriimti nieko, kas vyresniųjų sakoma apie tautos praeitį, kultūrą, grožį ir organizacinius idealus. Kad nesiklausytų pavojingų lietuvybės paskaitų stovyklose, jiems parodysiu smagesnį gyvenimą. Nors tos paskaitos dažnai būna tokios baisios ir nuobodžios (čia jis nusijuokia), kad padėtų mano darbui, pačios atstumdamos jaunimą, bet yra ir tokių, kurios savo teisingom ir stipriom mintim sugadintų mano darbą. Nustatysiu jaunimą (tuos akluosius, kvailuosius vaikučius) prieš organizacinius suėjimus, kuriuose jie galėtų perdaug pavojingų žinių sužinoti ir grįžti prie tautiškumo. Nustatysiu prieš visokius žaidimus ir parengimus, išskyrus šokius ir balius, kad jie gerai prikvailiotų, tuo paremdami ir patvirtindami mano sukurtą vyresniųjų neapykantą ir nepasitikėjimą jais. Studentai gali suprasti mano planą... Bet ne, nebus bėdos nei su jais. Studentų seimuose jie tiek prisipumpuos alučio, ir vynučio, ir "tyros" meilės, kad tikrai nenueis į pasikalbėjimus, kuriuose mano priešai griauna mano planus (jų vis tiek per mažai ką nors padaryti). Tų, kurių negalėsiu sužlugdyti, įklampinsiu į "politiką", kuri, jiems nė nepastebint, tinkamai juos pribaigs.
Vyresniuosius nustatysiu prieš jaunimą, bet ir su tuo bus mažai darbo. Vyresnieji patys galvoja visa taip žiną, kad neklauso man pavojingų jaunimo minčių. Jaunimas gi nepriims vyresniųjų šimtą kartų kartotų archaiškų minčių. Tai vyresniuosius taip sukiršins, kad jie net nežiūrės į jaunimo pusę. Vyresnieji patys sunaikins ir man pavojinguosius vyresniuosius, galvodami, kad jie griauna jų tautos iliuziją. Kadangi jaunučiai bus taip prieš visus vyresniuosius nusistatę, tai jie neklausys nei man pavojingų vyresniųjų. Valio! Bravo, koks aš "bajavas"!
Na, ir spauda man padės. Savo išdidumu ji neatspausdins nieko, kas padėtų jaunimui ar man pavojingiesiems.
Oi! (plyšta velnias juoku). Tie lietuvininkai! Jie net nematys mano gudrumu paslėptų galimybių pasprukti. Jie nematys, kad ateitininkų ir skautų organizacijų principai visai nesikryžiuoja, bet viens kitam gali padėti ir viens kitą papildyti. Jaunimas niekad nesužinos, kad yra daug protingų vyresniųjų, o vyresnieji niekad nenusileis jauniesiems. Niekas neišklausys vienas kito
VERTINIMO KOMISIJOS narių pastabos apie šį Velnio Prietelio slapyvardžiu pasirašytą rašinį: gyva fantazija, bet pasakanti daug tiesos apie dabartines nuotaikas lietuviu tarpe... originali tematika... originalus rašymo būdas, bet kiek nutolsta nuo temos... yra humoro ir sveikos ironijos, pristatant klausimą atvirkščiai.
susirinkimuose ar sambūriuose ir vis pešis savitarpy. Niekad jie nesuruoš tarporganizacinių sambūrių, kad galėtų stiprėti kartu. Niekad vyresniųjų išdidumas neleis jiems pamatyti realybės, kad jaunimas nėra tokiam angeliškam stovy, kokį jie įsivaizduoja, o nepamatę nesistengs naujais būdais kreiptis į jaunimą. Niekad jaunimas nenusileis ir nepamatys lietuvybės gilios vertės. "Partijų" politikieriai taip pešis tarp savęs, kad daugiau vaduos savo "partijas", o ne Lietuvą.
Niekad lietuviai Amerikoj nematys, kokia nauda yra iš tų lietuvių, kurie čia yra atvykę iš Lietuvos. Niekad nežinos, kaip šie lietuviai gali ugdyti juose meilę Lietuvai. Niekad lietuviai nepamatys, kas juos skaldo, kas jų tautą naikina ir kas juos galėtų jungti. Niekad jie nepersiorientuos. Jie greitai mirs".
Jau lietuviai puikiai skaidosi. Tikrai nepriima mūsų priešų pranašų. Jaunimas tikrai aklas, senimas smulkmeniškas ir užsispyręs. Atrodo, kad velnio paskutinis planas gerai veikia. Reikės jį pasveikinti už tobulai atliktą darbą už kelerių metų, kai jau bus lietuvius sunaikinęs, nors kartais man jų gaila.
Velnio prietelis