Nuotraukos Vytauto V a l a i č i o (177-180 psl.)
Tu nesupranti, kokį džiaugsmą išgyvena moteris, išgirdusi pirmąjį šauksmą tik ką gimusio... Tu netikėtum, kad veidas, kuris prieš kelias minutes buvo skausmo iškreiptas, staiga nušvinta neišpasakytu džiaugsmu. Rodos, viskas, kas tik nusirito praeitin— buvo vien tik juokai... Josios akys lyg saulė išplaukia iš audros debesų, nusiplauna ašaromis, kad išgyventą atgimimo džiaugsmą. Tu matytumei, kaip ji, dar pati būdama be jėgų, siekia rankomis naujagimio! Su kokiu rūpestingumu ir didžiu atsidavimu ji ima naujagimį į savo rankas! Lyg visą savo gyvenimą laikytų drebančiose rankose!
Jeronimas Ignatonis
Ant jo pečių... (Nuotrauka Vytauto Valaičio)