religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1985 / GRUODIS - DECEMBER / VOLUME XXXVI, NO. 11

Šis numeris iliustruotas Henriko Staso nuotraukomis iš Veronos miesto. Viršelio piešinys — Giedrės Čepaitytės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

MARIJA STANKUS-SAULAITĖ

Sunku įsivaizduoti mūsų pasaulį be šv. Kalėdų.
Tuose kraštuose, kuriuose tada tamsi, šalta žiema, trūktų šilto centro, žvakutės plakimo.
Ten, kur tada vasaros kaitra, nebūtų spalvas išryškinančios šviesos, be kurios mirgesys klaikus.
Miestai ūžia pirkėjais: kuo nors gausybėje parodyti, kad dar ko nors norima ir kad tai galima įsigyti.
Noras džiaugtis, rankose palaikyti laimės dovaną, po kurios nieko netrūktų, užburia minias.
Nesmagu mums, kad skubama, deramasi, perkama, bet patys sąrašais sveriame artimuosius, pagal kiekvieno vertę pritaikydami daiktą.
Pečiais užstodami mažus ir vargšus, krauname maišus, kaspinais paįvairindami jų tuščią turinį —
ne dėl to tuščia, kad dienos susimaišė ar nebe-rastume prasmės šiai šventei be pirkinių, bet dėl to, kad tuo paslepiamas tylus, ramus, šviesus ir šiltas, ir visai tylus vidurnaktis.
Būdavo, mums pasakojama, visai tylu aplink baltą stalą.
Vienas balsas kartojo kasmet pasakojamą pasaką: buvo šviesa, ir ta šviesa mylėjo žmones, buvo žmogus ir Dievas, buvo čia, kaip mes, bet kitoks — vargšas, paprastas, geros širdies ir nuolaidus; išmintingas, gilus, stiprus ir atviras.
Didžioji dovana iš dalies buvo ta, kad nebebuvo

Madona su Kūdikiu.   Filipinų dail. Antonio Llamas.

Skaityti daugiau: KŪČIŲ IR KALĖDŲ MINTYS

P. DAUGINTIS, S.J.

     Pereitame "Laiškų lietuviams” numeryje rašydami apie evoliucijos teoriją, straipsnio gale bent trumpai paminėjome, kad Šv. Rašto pasakojimai apie pasaulio sutvėrimą yra galimi suderinti su evoliucijos teorija. Mat Dievas specialiu aktu sukūrė tą išsivystymo galią, sakytume, įdėjo specialų evoliucinį dinamizmą į pirmaprades ląsteles.

     Šiame straipsnyje mėginsime aiškinti evoliucionistams kylančius sunkumus, kaip suderinti evoliuciją su katalikų mokymu, kad visi žmonės yra kilę iš Adomo ir Ievos (monogenizmas). Pirmoji žmonių pora perdavusi gimtąją nuodėmę visiems žmonėms. O juk evoliucijos teorija tvirtina, kad žmonės kilo iš daugelio pirmųjų porų (poligenizmas). Tad kaip būtų galima kalbėti apie visų paveldėtą gimtąją nuodėmę? Tad tikinčiam žmogui čia ir kyla pagrindinis klausimas: ar poligenizmą galima suderinti su katalikų mokymu apie gimtąją nuodėmę?

     Bendrieji evoliucijos principai rodo ir radiniai verčia prileisti, kad žmogaus kilmė buvo poligeninė, t.y. žmonės išsivystė iš daugelio porų. Taip kilo naujos daugelio gyvūnų rūšys. Iš didelės kokių nors gyvūnų rūšies ar klasės, tartum iš kokios didelės kaimenės, gyvenančios tam tikroje srityje, dėl genų mutacijos, susidarius palankioms sąlygoms, gana staigiai kyla naujos gyvūnų rūšys. Taip galėjo kilti iš kurios nors primatų rūšies daug pirmųjų hominidų ar prožmogių. Jie nekilo iš beždžionių, kaip anksčiau buvo tvirtinama, bet iš bendro protėvio ir milžiniškoms beždžionėms (gigantopithecus, gyvenusioms prieš 9 milijonus metų ir išmirusioms), pongidams (modern. beždžionėms) ir hominidams (prožmogiams). Su beždžionėmis (orangutangu, šimpanze, gorila) žmogus turi daugiau kaip 300 skirtumų ir panašumų.

Skaityti daugiau: ŽMOGAUS EVOLIUCIJA IR KATALIKŲ MOKYMAS

Danguolė Sadūnaitė

LABAI ANKSTI RYTĄ
mėnuo dabar—
dangaus dvare,
liesas vyriškis. . .

kai diena iškviečia
naktį pasiaiškinti. . .

UŽSNŪDAU
užsnūdau. . .
ir žvakė ant mano
         palangės užgeso
—  —  —  —
kokia laiminga aš,
kad Kažkas
ir vėl iš naujo
           ją uždegė. . .

*

Skaityti daugiau: Eilėraščiai

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS

35. NE PESIMIZMAS

     "Jis tarė: . .Taisykite Viešpačiui kelią!’, kaip yra pasakęs pranašas Izaijas”.

     Skyrius, kuriame Izaijas kalba apie ruošimą Viešpaties kelio tyruose, prasideda paguodos žodžiais. Tai nėra grasinimo, bet pažadų žodžiai. Dievas Izaijui sako: "Guoski, guoski mano tautą. Kalbėk draugiškai Jeruzalei, nes jos karo stovis pasibaigė, jos kaltė yra atleista. Nes ji iš Viešpaties rankos yra dvigubai atsiėmusi už visas savo nuodėmes” (40,1-2). Ir tik po šio puikaus įvado Izaijas ima kalbėti apie tai, kad kiekvienas klonis bus paaukštintas, kiekvienas kalnas ar kalnelis bus pažemintas ir, kas kreiva, bus ištiesinta... "Dievo puikumas apsireikš, ir visi žmonės jį matys. Nes tai pasakė Viešpaties lūpos” (40,4-5).

     Kaip matome, Izaijas čia yra ne tiek tragiškos, kiek linksmos žinios skelbėjas. Jis čia nėra sausas moralizuoto jas, bet didelis religininkas, didžios išganymo paslapties skelbėjas. Iš jo žodžių galima nemažai išskaityti. Tas Viešpaties burnos atvėrimas, apie kurį jis kalba, ar kartais neprimena paties Dievo žodžio prigimties vaizdingu būdu? Toliau sakoma, kad tas Viešpaties puikumo apsireiškimas bus visuotinis reiškinys, nes visi žmonės jį patirs. Toliau sakoma, kad Jeruzalė jau yra pribrendusi susilaukti žadėtojo išgelbėtojo. Jos nuodėmės jau yra atleistos.

Skaityti daugiau: TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

A. MAURAGIS

     Daugelis įpratę galvoti, kad Viduramžiai buvę labai tamsūs amžiai ir nieko gero nedavę Europos kultūrai. Deja, tai yra visiškai klaidinga nuomonė. Viduramžiai daugeliui yra visai nepažįstami, daugelio klaidingai interpretuojami ir niekinami. Be abejo, jie turi ir tamsių dėmių. Jie turi skirtingą gyvenimo stilių, charakterį, juose yra buvę nemaža fanatizmo, pakenkusio geram krikščionybės vardui. Viduramžiams yra primetama inkvizicija. Tačiau viduramžiai nėra nei inkvizicijos išradėjai, nei inkvizicija baigėsi su jais. Inkvizicijos pradžios reikia ieškoti Ispanijoje IV amžiuje, o ji baigėsi tik XIX amžiaus viduryje. Žinoma, inkvizicijos intesyvumas nebuvo visuomet vienodas, bet ji tęsėsi beveik per visus amžius. Ir šiandien nėra geriau mūsų pasaulyje. Tik prisiminkime šiuos vardus: GESTAPO, CK, GPU, NKVD, KGB. Jie per vienerius metus koncentracijos lageriuose išžudė daugiau žmonių, negu inkvizicija per visus amžius. Šia tema būtų galima daug kalbėti, bet grįžkime prie viduramžių.

     Dar studentu būdamas, klausiausi prof. Mykolo Roemerio paskaitų. Jis ypač pabrėždavo ir atkreipdavo studentų dėmesį į viduramžius, sakydamas, kad viduramžiai reikalingi gilių studijų, kad reikia juos atkasti ir parodyti tikroje šviesoje. Čia pacituosiu iš jo mokslinio veikalo "Valstybė” (II t., ii psl.). Štai kaip jis rašo: "Viduramžių mokslas, tie scholastinių teologų ir vienuolių traktatai, kurie nagrinėjo ir sprendė socialinės Bažnyčios, imperijos ir vietos valstybės esmės ir santykių problemas, buvo, be abejo, gilūs, turiningi ir įdomūs. Mokslo darbas tai nebuvo diletantų publicistika, kaip kad šios dienos žurnalistų rašiniai, sprendžią be jokių studijų ir įsigilinimo į bet kurį socialinį klausimą. Minčių rimti turtai, protavimo tikslumas, galingas išvadų ir tezių pamatavimas sudaro scholastinio viduramžių mokslo garbę.

Skaityti daugiau: ŠVIESA IŠ VIDURAMŽIŲ

CHIARA LUBICH

     Vienas žmogus, prisiartinęs prie Jėzaus, paklausė: "Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?” Jėzus priminė jam, kad laikytųsi įsakymų. Tasai pasiaiškino: "Mokytojau, aš visa to laikausi nuo pat jaunystės”. Jėzus pažvelgė į jį meiliai ir tarė: "Vieno dalyko tau trūksta: "Eik, parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams; taip įsigysi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane”.

     Po šitų sodžių žmogus nuliūdo ir pasišalino. Tada Jėzus tarė savo mokiniams: "Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!” Tie žodžiai juos apstulbino, ir jie klausinėjo vienas kitą: "Kas tada galės išsigelbėti?” Jėzus, pažvelgęs į juos, tarė: "Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma”. Tada Petras visų vardu priminė Jėzui, kad jie viską paliko ir sekė jį.

     Šiame epizode matome tipišką pavyzdį, kai asmuo, Jėzaus kviečiamas jį sekti, atsisakė. Tas atvejis rodo mums jauną vyrą, kuris gyveno pagal Įstatymus ir stengėsi būti geras. Nenuostabu, kad Jėzus pažvelgė į jį meiliai. Jaunuolis norėjo išgirsti iš Jėzaus, kokiu būdu galima pasiekti amžinąjį gyvenimą. Jėzus jam atsakė, kad paliktų visa, ką turi, ir sektų jį. Tačiau tasai neįstengė tam pasiryžti, nes buvo prisirišęs prie savo gėrybių. Jis nenorėjo atsisakyti to saugumo, kurį jo turtai jam žadėjo.

Skaityti daugiau: DIEVUI VISKAS ĮMANOMA (MK 10,27)

HENRIKAS STASAS

     Europos lietuvių kultūrinė veikla kasmet iškyla tradiciniu renginiu, Studijų savaite, kuri paprastai vyksta vienoje iš įdomesnių Europos vietovių, ar kuriame nors garsios istorinės praeities mieste, žinoma, ten kur vietos lietuvių kolonija pajėgi tokį suvažiavimą suorganizuoti. Studijų savaitės tikslas yra suburti ir jungti įvairių kraštų lietuvių intelektualines jėgas, pasidalinti mokslo žiniomis, padiskutuoti aktualiom lietuviškom temom ir palaikyti gyvą išeivijos kultūrinį gyvenimą. Šiais metais Europos lietuvių Studijų savaitė vyko rugpjūčio 11- 18d. Italijoj, Veronos mieste, Centro Pastorale mons. G. Garraro rekolekcijų namuose.

     Tai iš eilės jau 32-ji Studijų savaitė. Nors ilgokas laiko tarpas šios gražios Europos lietuvių tradicijos nepakeitė ir neužslopino, tačiau paliko vis dėlto kai kurias skaudžias žymes. Dalis šio renginio pradininkų, rengėjų, paskaitininkų ir nuolatinių dalyvių jau iškeliavo amžinybėn: dr. J. Grinius, prof. dr. J. Eretas, prof. dr. Z. Ivinskis, dipl. St. Lozoraitis ir kun. dr. A. Ru-bikas. Kiti, ligos ir amžiaus naštos prislėgti, taip pat šį kartą Studijų savaitėje nedalyvavo: prof. dr. A. Maceina, dipl. dr. A. Gerutis, J. Glemža ir kt.

     Tačiau buvo malonu matyti, kad jų pradėtą gražią tradiciją dabar tęsia jaunoji karta. 32-ros Studijų savaitės visą organizacinį darbą atliko jaunosios kartos atstovai. Ypač reikėtų pažymėti Jūratę Barasaitę ir Reimundą Šreifeldaitę, kurios, kun. Tasiui Ereminui vadovaujant, labai sumaniai ir energingai atliko šio suvažiavimo organizacinį ir pravedimo techniškąjį darbą. Taip pat ir Studijų savaitės moderatoriai buvo jauni intelektualai: dr. K. Girnius, V. Bartusevičius ir K. Ivinskis. Šie gražia įvadine kalba pakvietė dienos paskaitininkus ir puikiai vedė diskusijas. Meninei daliai vadovavo jauna poetė Eglė Juodvalkė.

     Tad gal ir neatsitiktinai šį kartą tiek daug jaunimo dalyvavo Studijų savaitėje. Apskritai dalyvių skaičius šiais metais buvo rekordinis: 180 asmenų iš 7 Europos kraštų ir JAV, o jaunimo buvo iš Australijos, Venezuelos ir Brazilijos.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI ROMEO IR JULIJOS MIESTE

Ramunė Kubiliūtė

     Visuomenė yra labai susirūpinusi vaikais, nes jie yra mūsų ateitis. Keičiantis pasaulyje mus supančiai aplinkai, dažnai pagalvojame, kaip visa tai paveiks mūsų jaunąjį prieauglį. Pavyzdžiui, daugeliui kelia susirūpinimą, kokia kryptimi pasuks vaiky auklėjimas, kai abudu tėvai dirba. Ar tokių vaikų per daug nepaveiks gatvė ir draugų pavyzdys, kuris ne visuomet gali būti geras ir sektinas? Prie vaikų auklėjimo mes visi vienokiu ar kitokiu būdu prisidedame, nes mūsų veiksmai, mūsų pavyzdys juos vienaip ar kitaip paveikia. Mes perduodame kultūrą, kalbą, papročius savo ir kitų vaikams. Reikia įsitikinti, kad pasakymas "Pavyzdys yra geriausias auklėtojas” yra daug geresnis už pasakymą "Patyrimas yra geriausias mokytojas”. Vaikui daug daugiau įtakos daro darbai negu žodžiai. Pavyzdys veikia kiekvieno žmogaus gyvenimą. Juk net ir suaugę, savo šeimas sukūrę žmonės dažnai savo vaikus auklėja jaunystėje patirtais pavyzdžiais.

     Vaikų auklėjimas yra didelė tėvų atsakomybė. Tačiau už tą auklėjimą yra atsakingi ir kiti: seneliai, broliai, seserys, kaimynai, mokytojai, draugai ir t.t. Gal iš jų visų vaikas pasirinks vieną modelį, kuriuo jis žavėsis ir ypatingai juo seks.

     Mokslininkai yra ištyrę, kad net labai maži kūdikiai, dar tik kelių savaičių, jau pamėgdžioja savo matomus modelius. Kai vaikas išmoksta kalbėti, pamėgdžioja girdėtus žodžius. Tad aplinka turi daug įtakos ir jo žodynui. Vaikai išmoksta rašyti, kai mokytojas nuolat parodo pavyzdį, kaip turi atrodyti raidės.

Skaityti daugiau: Pavyzdžio įtaka vaikui

 (Jaunimo konkurse premijuotas rašinys)
Inga Nelsaitė

     Šiomis dienomis vis dažniau tenka girdėti, kad daug jaunų žmonių nelanko bažnyčių ir nesidomi religija. Iš to kyla tarp tėvų ir vaikų daug barnių, ginčų ir nesusipratimų. Visi žinome, kad laikai keičiasi ir žmonių galvosena yra skirtinga. Man atrodo, kad yra keturios svarbiausios priežastys, dėl kurių vaikai nutolsta nuo religijos. Tai yra šeima, bažnyčia, mokykla ir draugai bei aplinka.

Inga Nelsaitė.

     Šeima yra pirmoji vaiko mokytoja ir auklėtoja, todėl ir dvasinis vaiko vystymasis priklauso nuo šeimyninės aplinkos. Gimęs religingoje šeimoje, vaikas nuo pat mažų dienų pasisavina religinę praktiką. Jeigu šeimoje nėra stipraus tikėjimo ir tėvų pavyzdžio, religija pasilieka tik paviršutiniškas įprotis. Kai tėvai nesikalba su vaikais apie religiją, nepasidalina su jais savo dvasiniais išgyvenimais, vaikas nepatiria artimo meilės jausmo, negauna stiprių moralinių vertybių ir vėliau, iškilus abejonėms, greičiau nuklysta nuo Dievo.

     Bažnyčia yra kita priežastis, kad jaunuoliai nutolsta nuo religijos. Yra daug jaunuolių, kurie, nors ir eina j bažnyčią kas savaitė, bet neklauso pamokslų ir yra visiškai nusistatę prieš religinę praktiką. Kodėl? Dažnai šiais laikais jaunimas nepažįsta kunigų ir vienuolių, juos retai mato. Atrodo, kad ir kunigai kažkodėl nemėgina su jaunimu bendrauti, todėl jaunuoliai jaučiasi svetimi ir negali pasidalinti savo rūpesčiais ar abejojimais, nes nėra artimi.

Skaityti daugiau: Kodėl jaunimas nutolsta nuo religiįos

 (Jaunimo konkurse premijuotas rasines)

Vida Bražaitytė

     Šiomis dienomis daug girdime apie moteris ir jų kovą už lygias teises. Moterys jaučia, kad yra skriaudžiamos: jos atlieka tuos pačius darbus, kaip vyrai, bet gauna tik 60-70 procentų vyrų algos. Kyla klausimas, kodėl moterys turi uždirbti mažiau, dirbdamos tą patį darbą?

     XX-to amžiaus pradžioje moterys nedirbdavo už namų sienų. Jų darbas buvo tvarkytis namuose: auginti vaikus, paruošti šeimai maistą, skalbti, valyti, o vyrai uždirbdavo visai šeimai duoną. Moterims net nebuvo leidžiama dirbti vyriškus darbus. Daug kas pasikeitė I-jo Pasaulinio karo metu. Valstybėse, kurios dalyvavo kare, moterys turėjo užimti vyrų darbus, nes vyrai išėjo kariauti. Tūkstančiai Amerikos ir Kanados moterų taip pat išėjo kovoti už savo kraštą. Tuomet Amerikos valdžia nustatė, kad moterys turi gauti tuos pačius atlyginimus, kaip vyrai.

Vida Brazaitytė.

     Daugelis darbininkų unijų priėmė šį įstatymą be didesnių pasipriešinimų ir diskusijų. Tačiau, pasibaigus I-jam ir II-jam pasauliniam karui, moterims tiek daug darbų nebeliko, nes darbai buvo pirmoje vietoje skiriami vyrams. Moterys vėl grįžo į savo namus.

Skaityti daugiau: Moterų kova už lygias teises

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KUNIGO STAKĖNO UŽPUOLIMAS

     Patikimi šaltiniai praneša, kad rugpjūčio 22 naktį pas Krokialaukio kleboną kun. Vaclovą Stakėną atvyko dvi moterys, kurios prašė greitai su jomis taksiu važiuoti pas ligonę. Nors klebonas ką tik buvo aplankęs tą ligonę, bet jos įrodinėjo, kad ji turinti dar ką pasakyti. Klebono seseriai, jo šeimininkei, protestuojant, vis dėlto klebonas išvyko, sakydamas, kad čia jo pareiga.

     Pakeliui taksis sustojo ir įlipo du vyrai. Kiek pavažiavus, taksis miške sustojo. Vyrai ištraukė kunigą iš automobilio, surišo rankas ir kojas guminėm virvėm, burną užkimšo kojinėm ir jį tempė tolyn į balą. Gerokai pavilkus, taksio vairuotojas pasakė "gana”, ir taip paliko kunigą neįtemptą į balą. Paskui visi skubiai nuvažiavo.

     Kunigas, likęs vienas, bandė gelbėtis. Trynė surištas rankas ir kojas į medį. Kiek atsipalaidavęs, nušliaužė iki kelio. Šaukėsi pagalbos, bet mašinos pravažiuodavo ir nesustodavo. Po kiek laiko vienos parapietės sūnus, važiuodamas su ja motociklu, pastebėjęs kunigą, sustojo. Jie paėmė jį ir nuvežė į miliciją, bet milicija nedėjo didelių pastangų surasti kaltininkus.

     Kun. Vaclovas Stakėnas yra 51 m. amžiaus, buvęs stiprios sveikatos, tarnavęs kariuomenėje. Prieš paskiriant klebonu į Krokialaukį, jis vikaravo Garliavoje, kur sėkmingai dirbo su jaunimu. 1980 m. įstojo į Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Kunigų areštams bei valdžios grasinimams ir likusiųjų narių tardymams padidėjus, galimybės komiteto veiklai pablogėjo. Komitetas nuėjo į pogrindį.

     Kun. V. Stakėnas, kiek po šio užpuolimo atsigavęs, išvyko savaitei į Šiluvą padėkoti Dievui ir Marijai, kad išliko gyvas.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

KELETAS ŽODŽIŲ DĖL “KALBOS” SKYRIAUS

     Kalbos skyrius yra įvestas nuo 1970 m. pradžios. Tuometinis jo vardas buvo "Gimtasis žodis”. Vėliau, kai visus skyrius nutarėme vadinti vienu žodžiu, jo pavadinimas buvo "Kalba”. Šiuo vardu jis eina ir iki šiolei.

     Įvesdami šį skyrių, tarp kitko rašėme: "Prieš atiduodant šio skyriaus medžiagą spaustuvei, visuomet ją peržiūrės žinomas kalbininkas prof. Petras Jonikas, tad mūsų straipsniais, teigimais ir patarimais visi galės visiškai pasitikėti. Prof. P. Jonikui už šią paslaugą esame nuoširdžiai dėkingi”.

     Iš pradžių buvo žymima, kad šį skyrių tvarko Juozas Vaišnys, S.J., bet nuo 1971 m. buvo pridėta, kad patarėjas yra prof. Petras Jonikas. Dabar, kai išėjo knyga "Praktinė lietuvių kalbos vartosena”, kurioje yra sutelkta beveik viskas, kas iki šiol buvo spausdinta "Kalbos” skyriuje, šio skyriaus pobūdis, kaip jau esame minėję šių metų rugsėjo mėn. numeryje, turbūt pasikeis. Rašysime jau gal šiek tiek skirtingais kalbos klausimais, kartais perspausdindami vieną kitą straipsnį kalbos klausimais iš Lietuvoje išeinančios spaudos. Žinoma, už tuos straipsnius bus atsakingi patys jų autoriai. Tad nutarėme prof. P. Joniko daugiau nebevarginti, nes ir taip jau per 15 metų jis turėdavo kiekvieną mėnesį perskaityti paruoštą medžiagą, kad galėtų duoti savo "nihil obstat”. Labai gerai žinome, kad profesorius yra labai užsiėmęs įvairiais darbais. Štai kaip jis pats prieš keletą savaičių yra rašęs: "Aš sunkiai besusigraibstau laiko A. Salio raštų ruošimui spaudai ir savo lietuvių kalbos istorijos galutiniam suredagavimui bei kitiems pažadėtiems darbams”. Tad prof. P. Jonikui už iki šiol parodytą nuoširdumą esame labai dėkingi. Žinoma, ir ateityje į jį kreipsimės, jei iškils koks nors neaiškumas kalbos klausimais, o jis, be abejo, neatsisakys patarti ir padėti.

Skaityti daugiau: Kalba

■  Izraelyje yra 2,3% krikščionių, 13,5% musulmonų ir 82,5% Mozės tikybos. Iš viso Izraelyje yra 4.255.000 gyventojų.

■ Popiežių Joną Paulių II aplankė apie dešimt JAV liuteronų Bažnyčios vyskupų, keliaujančių po Europos krštus. Jie norėjo atsilankymu pas popiežių plėsti ekumeninį dialogą. Popiežius pareiškė, kad tokie ekumeniniai atsilankymai visada sukelia džiaugsmo, vilties ir dėkingumo jausmus.

■ Maskvoje susikūrė rusų stačiatikių jaunimo sąjunga. Yra stebinančių atsivertimų. Vatikano radijas paskelbė, jog buvęs Sovietų premjeras (1953-1955 m.), Stalino įpėdinis Georgi Malenkovas, 82 m., įsijungė į tikinčiųjų eiles.

■  Sovietų Sąjungoje kovai prieš religinį atsinaujinimą paskirtas Konstantinas Karčevas, buvęs Sovietų ambasadorius Gijanoje.

■ Baltų laisvės lyga, veikianti JAV-se, įsteigė rezistencijos žymenį leidiniui, kolektyvui ar asmeniui, labiausiai nusipelniusiam rezistencinėje kovoje prieš Sovietų imperializmą. Direktorių taryba nutarė pirmąjį, 1985 m., žymenį paskirti Liet. Kat. Bažnyčios kronikai.

■ Prez. Reaganas, sveikindamas Amerikos Baltų laisvės lygos žymens įteikimo dalyvius, savo rašte pažymėjo: “Ypatingai aš noriu pasveikinti Lietuvos katalikų Bažnyčios kroniką, kaip išskirtinai nusipelniusią gauti Baltų laisvės lygos žymenį. . . Žmogaus Dievo ilgesys negali būti visam laikui uždusintas. Tarp Lietuvos žmonių tebėra gyva šv. Kazimiero dvasia, dvasia drąsos ir tikėjimo. . . Aš esu giliai įsitikinęs, kad ta žėrinti dvasia, prasiveržianti iš kiekvieno jūsų KRONIKOS puslapio, galiausiai triumfuos virš tironijos tamsybių. Ta pati dvasia palaiko visų baltų viltis atgauti teisėtai jums priklausančią laisvę ir valstybinį statusą”.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IŠ VISUR

     Skelbiame XXVII straipsnio konkursą suaugusiems ir jaunimui. Suaugusiems siūlome šias temas:

     1.    Mūsų visuomenės skaldymosi priežastys ir santykiai su Lietuva.

     2.    Atvirumas ir vienišumas šeimoje.

     3.    Mišrių šeimų problemos.

     4.    Krikščionio laikysena skirtingų rasių, tautų, tikybų ir partijų atžvilgiu.

     5.    Ar tylėjimas visuomet yra auksas; kada privalome kalbėti? .

     6.    Ko laukiame iš pamokslininkų?

Jaunimui (iki 30 m. amžiaus):

     1.    Dažnai jaunimas pasako: “Aš neinu j bažnyčią, nes iš mišių nieko negaunu”. Ką tu atsakytum?

Skaityti daugiau: “Laiškų lietuviams” konkursas

     Ateinančiais metais birželio 13 — liepos 2 d. ruošiame ekskursiją į Austriją, Vengriją ir Jugoslaviją. Vienoje (Austrija) — 4 naktys; iš Vienos Dunojaus upe plauksime į Budapeštą (Vengrija), kur būsime 3 naktis. Iš Budapešto autobusu važiuosime per visą Vengriją, pro didžiausią Europos Balatono ežerą į Jugoslaviją, kur praleisime daugiausia laiko. Zagrebe — 2 naktys, Pliivice — 1 naktis, Splite — 1 naktis, Dubrovnike — 3 naktys, Sarajeve — 2 naktys, Belgrade — 2 naktys.

     Iš Čikagos kainuos apie 2490 dol., iš Niujorko — apie 2367 dol. Čia įeina visos kelionės lėktuvu, laivu ir autobusu, pirmos klasės viešbučiai, numatytos ekskursijos, maistas ir kai kurios kitos mažesnės išlaidos. Kasdien gausime pusryčius ir vakarienę, o kelionėse ir pietus (lunch).

     Prašome registruotis šiuo adresu: American Travel Service Bureau, 9727 S. Western Ave., Chicago, IL 60643. Tel. (312) 238-987.

3000 DOL. PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ

     JAV LB Kultūros taryba 1985 m. LB Literatūros premiją skirs už 1983-1984-1985 m. išleistus lituanistikos tematikos humanitarinio turinio mokslo veikalus, arba eseistinių straipsnių rinkinius. Galės būti premijuojami ir nespausdinti veikalai, rankraščiai. Paskutinė data veikalams įteikti — 1985 m. gruodžio 31 d.

     Pakanka atsiųsti kiekvieno rankraščio po vieną nuorašą, bet kiekvieno spausdinto veikalo siunčiama po penkias knygas. Rankraščiai bus grąžinami autoriams, bet knygas galės pasilikti vertinimo komisijos nariai.

     Apie gautas siuntas bus pranešta siuntėjams. Už dingusias siuntas Kultūros taryba neatsako, — jų ieškojimu rūpinasi patys siuntėjai. Prie kiekvieno veikalo pridedamas lydraštis su autoriaus pavarde, adresu ir telefono numeriu.

     Premijai bus priimami viso pasaulio lietuvių išeivijos kūrėjų veikalai, parašyti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.

     Veikalai siunčiami vertinimo komisijos pirmininko adresu: Dr. Augustinas Idzelis, 17916 Hillgrove Rd., Cleveland, OH 44119.

PREMIJA JAUNIMUI

     Eugenijaus Kriaučeliūno 1000 dol. premija skiriama lietuviui jaunuoliui, geriausiai pasireiškusiam raštais (lietuvių, anglų ar kita kalba), veikla, organizaciniu veiklumu, ar jaunimo vienetui (sambūriui, tautinių šokių grupei, jaunimo chorui, sporto būreliui), geriausiai reprezentavusiam lietuvius ir Lietuvą per šiuos metus.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas