Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
KELETAS ŽODŽIŲ DĖL “KALBOS” SKYRIAUS
Kalbos skyrius yra įvestas nuo 1970 m. pradžios. Tuometinis jo vardas buvo "Gimtasis žodis”. Vėliau, kai visus skyrius nutarėme vadinti vienu žodžiu, jo pavadinimas buvo "Kalba”. Šiuo vardu jis eina ir iki šiolei.
Įvesdami šį skyrių, tarp kitko rašėme: "Prieš atiduodant šio skyriaus medžiagą spaustuvei, visuomet ją peržiūrės žinomas kalbininkas prof. Petras Jonikas, tad mūsų straipsniais, teigimais ir patarimais visi galės visiškai pasitikėti. Prof. P. Jonikui už šią paslaugą esame nuoširdžiai dėkingi”.
Iš pradžių buvo žymima, kad šį skyrių tvarko Juozas Vaišnys, S.J., bet nuo 1971 m. buvo pridėta, kad patarėjas yra prof. Petras Jonikas. Dabar, kai išėjo knyga "Praktinė lietuvių kalbos vartosena”, kurioje yra sutelkta beveik viskas, kas iki šiol buvo spausdinta "Kalbos” skyriuje, šio skyriaus pobūdis, kaip jau esame minėję šių metų rugsėjo mėn. numeryje, turbūt pasikeis. Rašysime jau gal šiek tiek skirtingais kalbos klausimais, kartais perspausdindami vieną kitą straipsnį kalbos klausimais iš Lietuvoje išeinančios spaudos. Žinoma, už tuos straipsnius bus atsakingi patys jų autoriai. Tad nutarėme prof. P. Joniko daugiau nebevarginti, nes ir taip jau per 15 metų jis turėdavo kiekvieną mėnesį perskaityti paruoštą medžiagą, kad galėtų duoti savo "nihil obstat”. Labai gerai žinome, kad profesorius yra labai užsiėmęs įvairiais darbais. Štai kaip jis pats prieš keletą savaičių yra rašęs: "Aš sunkiai besusigraibstau laiko A. Salio raštų ruošimui spaudai ir savo lietuvių kalbos istorijos galutiniam suredagavimui bei kitiems pažadėtiems darbams”. Tad prof. P. Jonikui už iki šiol parodytą nuoširdumą esame labai dėkingi. Žinoma, ir ateityje į jį kreipsimės, jei iškils koks nors neaiškumas kalbos klausimais, o jis, be abejo, neatsisakys patarti ir padėti.
Kaip pereitame numeryje žadėjome, čia pateikiame Lietuvių kalbos komisijos išleistas taisykles apie kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių rašymą. Lietuvoje, žinoma, šių taisyklių bus laikomasi, bet čia, išeivijoje, ne visi norės jas priimti. Svetimų vardų rašymas yra didelė ir paini problema. Greičiausiai ir minėtoji komisija Lietuvoje nemano šią problemą tobulai išsprendusi. Vis dėlto spaudoje reikėtų stengtis pasiekti kiek galima daugiau vienodumo.
LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS NUTARIMAS
Lietuvių kalbos komisija, apsvarsčiusi kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių galūnių rašymą, nustato šias taisykles:
1. Asmenvardžiams ir vietovardžiams, kurie baigiasi priebalsiu, išskyrus 2-ojoje— 4-ojoje taisyklėse nurodyto tipo atvejus, pridedamos galūnės -as, -is, -(i)us ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai, pvz.:
a) su galūne -as: Brugmanas (Brugmann), Talinas (Tallinn), Mopasanas (Maupassant), Bodleras (Baudelaire),Volteras (Voltaire);
b) su galūne -is: Šileris (Schiller), Lelevelis (Lelewel), Grenoblis (Grenoble), Klodelis (Claudel), Čerčilis (Churchill);
c) su galūne -(i)us: Karlovičius (Karlowicz), Hemingvėjus (Hemingway).
Galūnė -as paprastai pridedama ir tiems originalo kalboje nelinksniuojamiems tikriniams vardams, kurie baigiasi priebalsiu -s: Teksasas (Texas), Arkanzasas (Arkansas), Dalasas (Dallas), Okasas (Okas); Lopesas (Lopez), Gomesas (Gomez), Velaskesas (Velazquez); Morisas (Morris), Sikeirosas (Siqueiros), Lagosas (Lagos); Dos Pasosas (Dos Passos); Lodusas (Loodus), Maltusas (Malthus), Dreifusas (Dreyfus), Larusas (Larousse); Votkinsas (Watkins), Fringsas (Frings), išskyrus tradicines išimtis, pvz.: Hondūras, Buenos Airės, Los Andželas.
Prie moterų pavardžių, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos: Smit (Smith), Fišer (Fischer), Gomes (Gomez).
2. Graikiškų asmenvardžių ir vietovardžių galūnės -on-, -os, -us, -es ir lotyniškų -us, -um keičiamos į -as:
a) Sigėjas (Sigeion), Eschilas (Aischy-los), Heziodas (Hesiodos), Korintas (Ko-rinthos); Odisėjas (Odysseus), Edipas (Oidipus); Hipokratas (Hippokrates), Archimedas (Archimedes);
b) Augustas (Augustus), Brutas (Brutus), Markas (Marcus); Saguntas (Saguntum).
Tačiau graikiškų vardų galūnė -es po l keičiama -is, pvz.: Sofoklis (Sophokles), Heraklis (Herakles), Aristotelis (Aristo-teles), o po i einančios lotyniškų vardų galūnės -us, -um rašomos -jus: Julijus (Julius), Vergilijus (Vergilius), Kapitolijus (Capitolium). Taip pat rašomos ir iš lotynų ar graikų kalbų (ar per jas į kitas kalbas atėjusių) arba lotynizuotų asmenvardžių ir vietovardžių formos, turinčios gale -as, -is, -(i)us, pvz.: Lukas (Lucas), Memfis (Memphis), Mineapolis (Mineapolis), Amadėjus (Amadeus), o pagal analogiją su jomis ir daugelio kitų vyriškų vardų galūnės, pvz.: Nikolas (Nicolas), Fransis (Francis), Persis (Persis).
3. Graikiškiems ir lotyniškiems priebal-sinio kamieno vardams galūnės pridedamos prie kilmininko kamieno:
a) Ksenofontas (Xenophon, Xenophontos), Platonas (Plato, Platonis), Tespidas (Thespis, Thespidos), Ciceronas (Cicero, Ciceronis) Katonas (Cato, Catonis);
b) Artemidė (Arthemis, Arthemidos), Paladė (Palias, Pallados), Venera (Venus, Veneris).
Naujosios graikų kalbos galūnė -is nekeičiama: Teodorakis (Theodorakis), Hadzidakis (Hadzidakis).
4. Latvių kalbos asmenvardžių ir vietovardžių galūnė -s po priebalsio paprastai keičiama į -as : Endzelynas (Endzelins), Uozuolas (Ozols), Vanagas (Vanags), o atskirais atvejais ir į -is: Sudrabkalnis (Su-drabkalns), Akurateris (Akuraters), Jekabpilis (Jekabpils). Pavardžių priesaga -in's keičiama į -inis: Berzinis (Berzinš), Krūminis (Krūminš).
5. Daugiskaitinių vardų galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Sardai (Sardes), Rijzemės (Rijzemes), Cėsys (Cėsis), Pliavinios (Plavinas).
6. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, turinčių nekirčiuotą -i, pridedama -s, o nekirčiuotas -y keičiamas galūne -is:
a) Kraševskis (Kraszewski), Niemis (Niemi), Pucinis (Puccini), Toljatis (Togliatti), Verdis (Verdi), Gobis (Gobi), Helsinkis (Helsinki), Tbilisis (Tbilisi);
b) Chomskis (Chomsky), Henris (Henry), Jakobis (Jacoby), Kiparskis (Kiparsky).
Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nepridedamos: Ibaruri (Ibaruri), Meri (Mary).
7. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė -e keičiama į -ė: Afroditė (Aphrodite), Feličė (Felice), Brontė (Bronte), Rudytė (Rudite), Halė (Halle), Teikė (Seike).
Pastaba: Jei nekirčiuota galūne -i(y), -e(-ae) baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė, pvz.: Kemeriai (Kemeri), Tatrai (Tatry), Katovicai (Katowice), Sirakūzai (Siracusae).
8. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais -a, -ia (-ya, -ija), galūnė nekeičiama ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai: Aiva (Aiva),Berta (Bertha), Halina (Halina), Kurtowska (Kurtowska), Apolonija (Ap-ollonia), Ifigenija (Iphigenia); Barselona (Barcelona), Nikaragva (Nicaragua), Ryga (Riga), Toskana (Toscana), Baliįa (Balya), Italija (Italia), Venecija (Venezia).
9. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Bordo (Bordeaux), Hugo (Hugo), Anžu (Anjou), Kamiu (Camus); Dega (Degas), Terma (Fermat); Beranžė (Beranger), Bizė (Bizet), Kalė (Calais), Mejė (Meillet), Bali (Baily), Debiusi (Debussy), Kiuri (Curie), Šabli (Chablis), Albi (Albi). Taip pat nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai, kuri baigiasi nekirčiuotu -u, pvz.: Antonesku (Antonescu), Mobutu (Mobutu), Tartu (Tartu), Turku (Turku), arba dviejų balsių sandūra, pvz.: Goa (Goa), Samoa (Samoa), Borneo (Borneo), Romeo (Romeo), Bilbao (Bilbao).
10. Nekirčiuota galūnė -o verčiama lietuviška galūne -as: Brunas (Bruno), Milanas (Milano), Turinas (Turino), išskyrus kai kuriuos slaviškus vardus, pvz.: Moniuška (Moniuszko), Mateika (Matejko).
(Redakcijos pastaba. Čia jau yra įvelta aiški klaida, rašant Turino; itališkai to miesto vardas yra Torino. Tad, imant jo vardą tiesiog iš italų kalbos, o ne per kitas kalbas, turėtume rašyti Torinas.)
11. Jeigu asmenvardis arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio: Bret Hartas (Bret Hart), Alfaro Sikeirosas (Alfaro Siqueiros), Sen Simonas (Saint-Simon); Klermon Feranas (Clermont-Ferrand), Karlovy Varai (Karlovy Vary), Rio de Žaneiras (Rio de Janeiro). Tik kai kurių dvižodžių asmenvardžių galūnės iš tradicijos dedamos prie abiejų žodžių: Boduenas de Kurtenė (Baudouin de Courtenay).
12. Rašant asmenvardžius ir vietovardžius originalo rašyba, prieš lietuvišką galūnę gali būti dedamas apostrofas (pvz.: Beaufort’as, Larousse’as, Maupassant’ as, Rudelis').
Originalo rašyba pateiktos asmenvardžių formos, pavartotos skliausteliuose arba nerišliame tekste (pvz.: bibliografijoje, reklamoje ar informacijoje), rašomos be lietuviškų galūnių.