religines ir tautinės kultūros žurnalas

1985 / SPALIS - OCTOBER / VOLUME XXXVI, NO. 9

Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš Lietuvos ir iš ekskursijos į Pietų Ameriką. Viršelio piešinys — Giedrės Čepaitytės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

JUOZAS KRIAUČIŪNAS

     Prieš svarstant darbo palaimą, reikia žinoti, kas yra darbas. Lietuvių enciklopedija sako, kad darbas plačiausia prasme yra žmogaus veikla, siekianti kurios nors gėrybės pagaminimo. Darbą galima apibūdinti ir kitaip — tai naudingo tikslo siekiąs žmogaus triūsas.

     Siaura prasme darbas yra žmogaus fizinės pastangos gaminti gėrybes. Platesne prasme darbui priklauso ir protinės pastangos, nes ir jų reikia gaminant žmogaus gyvenimui reikalingas gėrybes. Dėl to yra fizinis ir protinis darbas. Bet ribos tarp jų pravesti neįmanoma, nes fizinis darbas reikalauja daugiau ar mažiau protinių pastangų, o protinis darbas dažnai surištas ir su fiziniais veiksmais.

     Aukščiau minėtas darbo aptarimas yra filosofinis. Pagal tokį aptarimą visoks mankštinimasis, žaidimai, nors reikalaują ir daug fizinių bei protinių pastangų, nepriklauso prie darbo. Taip pat prie šitaip aptarto darbo nepriklauso nei gėrėjimasis ir vertinimas kitų atliktų darbų, pvz., gėrėjimasis meno kūriniais ir jų vertinimas. Bet tai neteisinga, nes žaidimai, sportas yra darbai, kaip ir aukščiau darbui priskirtos pastangos bei veikimas. Šitoks darbo supratimas yra biologinis.

     Darbuotis gali tik gyvi tvariniai. Paukštis suka lizdą, peri vaikus, žmogus kasa duobę, kompiuterio pagalba skaičiuoja satelito orbitą ar savo galvoje sukuria planą romaną parašyti — tai vis biologiškai suprantamo darbo pavyzdžiai. Tačiau nukrintant meteorui ir žemėje išmušant plačios apimties duobę, prisipildančią vandens ir ten darantis ežerui, tie vyksmai nelaikomi darbu. Bet užtvankos vandens kritimas ir elektrą gaminančios mašinos sukimas yra darbai, nes jie žmogaus pajungti, ir jam atlieka darbą. Biologiškai kiekvienas gyvio, tai ir žmogaus, judėjimas ir veikimas yra darbas.

Vilniaus universiteto aula su vargonais — vertingas lietuviškojo klasicizmo paminklas.    Juozo Polio nuotr.

Skaityti daugiau: DARBAS —PALAIMA

Hunter Dunn

Jis— viltis.
Gyvesnė, negu tai,
kas šnabžda pilkame
                lietuje. . .
Minkštesnė, negu čiurlenimas
vandens šaligatvy. . .
Graži, kaip aliejus, — viltis;

spalvos, išsiliejusios ant vandens,
taip labai mus nustebinančios!

Bill Burke

Esu lyg stiklinis indas,
pripildytas gyvybės,
padėtas ant stiklinio stalo;
virpu nuo mažiausio judesio.
Jeigu Tavo ranka
                    neprilaikys,
mano gyvenimas,
pro šukes išsiliejęs,
            greitai išseks.

Skaityti daugiau: Iš religinės amerikiečių poezijos

P. DAUGINTIS, S.J.

     Iš žmonių, knygų, laikraščių, radijo, televizijos beveik kiekvienam tenka išgirsti įvairių priekaištų prieš Dievą, religiją, dorą, Bažnyčią, kunigus... Tie priekaištai tikinčiam žmogui sudaro nemažai įvairių sunkumų, tuo labiau, kad jie tiesiogiai ar netiesiogiai, daugiau ar mažiau daromi mokslo vardu. Žmogui, net ir mokytam, kartais yra nelengva juos atremti. Mat nelengva susigaudyti ir pastebėti gerai paruoštų žmonių ir propagandistų daromus, puikiai užmaskuotus ir tik iš dalies pagrįstus ar visai nepagrįstus priekaištus. Užtat kyla įvairūs pasaulėžiūriniai sunkumai, abejonės tikėjimu, Bažnyčia, Dievo buvimu ir t.t. Čia stengsimės kai kuriuos priekaištus išsiaiškinti ir atremti.

AR MOKSLAS NEIGIA DIEVĄ IR RELIGIJĄ?

     Pirmiausia atsakysime į pagrindinį priekaištą: mokslas yra prieš religiją ir Dievą. Mokslus einantieji ir studijuojantieji žmonės dažnai atsisako Dievo ir religijos, nes mokslas nepatvirtina religijos skelbiamų dalykų. Jis griauna tokius įsitikinimus ir senoviškus prietarus.

     Tiesa, kad su daugeliu studijuojančių taip atsitinka, bet taip neturėtų būti. Juk mokslas iš esmės yra nepasaulėžiūrinis. Mokslas nestoja nei prieš Dievą, nei už Dievą, nei už bendravimą su juo (religija). Tai reikia plačiau paaiškinti.

     Mokslas yra žinojimas, kuris remiasi pojūčiais, stebėjimu arba patirtimi. Empiriniai arba tikslieji mokslai studijuoja daiktus, gyvus ir negyvus gamtos kūnus. Tokie mokslai yra matematika, fizika, astronomija, biologija, zoologija, anatomija... Kur gyviuose reiškiasi laisva valia, griežtieji mokslai tegali juos studijuoti tik tiek, kiek jie yra galimi pojūčiais patirti, stebėti ar eksperimentuoti. Psichologiniai ir socialiniai mokslai nėra griežtieji mokslai. Tad jie nieko negali neigti ar tvirtinti apie žmogaus dvasią, sielos nemirtingumą ir juo labiau apie pojūčiais visai nepatiriamą antgamtinę būtybę — Dievą.

Skaityti daugiau: PRIEKAIŠTAI IR ABEJONĖS

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS

29. PAŽINIMAS, NE REGĖJIMAS

     ". .. mums jį apreiškė”.

     Skaitydami šį sakinį, lauktume kitokios jo pabaigos. Pradžioje jo autorius pareiškia, kad Dievo niekas nėra matęs, paskui jis pasako, kad viengimis Sūnus yra jo prieglobstyje, taigi labai arti jo, dėl to lauktume, kad sakinio pabaigoje būtų pasakyta, jog Sūnus mums jį parodė. Tačiau sakinio pabaigoje nekalbama apie Dievo parodymą, o tik apie apreiškimą, t.y. tik apie žinių suteikimą. Dėl ko toks nelauktas susilaikymas?

     Juk Dievo Žodis yra šviesa. Tai yra tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į šį pasaulį. Pasaulis per ją yra padarytas. Jeigu iki šiol pasaulis jos nepažino, jeigu dabar ta šviesa ateina į pasaulį, pas savuosius, ir padaro, kad tie savieji būtų gimę ne iš kūno ar vyro valios, bet iš Dievo, tai kodėl ta šviesa neparodo Dievo?

Šv. Mikalojaus bažnyčia. Tai vienintelė lietuvių bažnyčia Vilniuje, kurioje pamaldos būna tik lietuviškai, o kitose — ir lietuviškai, ir lenkiškai.

     Ne be reikalo apaštalas Pilypas prašė Jėzaus, sakydamas: "Parodyk mums Tėvą, ir mums bus gana”. Bet Jėzus Pilypui Tėvo neparodė. Vietoj to jis parodė save, sakydamas: "Kas mato mane, mato mano Tėvą”. Šiame Jėzaus pasikalbėjime su Pilypu, žinoma, pirmiausia aiškėja Jėzaus prigimties tapatumas su Tėvu. Tačiau čia aiškėja ir tai, kad Tėvas yra parodomas žmonėms ne kitaip. kaip žmogiškoje Kristaus išvaizdoje.

Skaityti daugiau: TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

CHIARA LUBICH

     "Visi, kurie vadovaujasi Dievo Dvasia, yra Dievo vaikai” (Rom 8,14).

     Tie žodžiai yra paimti iš šv. Pauliaus laiško ilgesnio skyriaus, kuriame jis kalba apie Šventąją Dvasią, kaip prisikėlusio Kristaus dovaną, nurodydamas, kokį didelį transformavimą vykdo krikščionyse Šventoji Dvasia. Krikščionys yra būdingi tuo, kad Šventoji Dvasia, juose veikdama, daro juos Dievo vaikais, Jėzaus broliais ir seserimis, teikdama jiems galių gyventi pagal tą labai aukštą pašaukimą, kuris jiems duodamas. Tie apaštalo žodžiai kreipia mūsų dėmesį į tą svarbiausią rolę, kurią Šventoji Dvasia turi Bažnyčioje ir kiekvieno mūsų gyvenime.

     Šventoji Dvasia yra Bažnyčios siela; ji duoda jai gyvybę ir vaisingą dvasinį gyvastingumą. Jei mes bandytume veikti be jos, mūsų gyvenimas nebūtų krikščioniškas. Iš tikrųjų, jungdama mus su Jėzumi, ji vienija ir mus visus į vieną Dievo vaikų šeimą.

     Šventoji Dvasia veikia mumyse įvairiais būdais — ji keičia mūsų galvoseną ir mūsų širdį; ji padeda mums suprasti ir branginti Jėzaus žodžius. Ji yra šviesos, ramybės, džiaugsmo ir vidinės laisvės šaltinis.

     Čia svarstomi šv. Pauliaus žodžiai pabrėžia tą ypatingą poveikį, kurį Šventoji Dvasia atneša. Jis saugo mus nuo nenuosaikių troškimų, kurie veda į nuodėmę, ir nuo pasauliškos galvosenos. Mes esame vedami Jėzaus meilės ir šviesos keliu. Iš tikrųjų tik Šventosios Dvasios dėka mes tampame tikrais Jėzaus mokiniais.

Skaityti daugiau: DIEVO VAIKAI

     Mano Dieve, kodėl Tu nesi?
     Kur Tu esi, kur nelabasis Tave nunešė? Būk, sakau Tau!
     Kaip sunku gyventi čia be Tavęs!
     Jei visa matyti yra per daug sunku,
     Matyk bent kai ką, bent šimtąją dalį to, kas vyksta.
     Būk, Viešpatie, bent tam.
     Be to, kuris viską mato, aš jau nebegaliu gyventi.
     Dėl to aš dejuoju ir šaukiu, plėšydamas sau krūtinę:
     Tėve! Būk, maldauju, reikalauju, kartoju ir raitausi:
     Būk, Tėve, būk!
     Ne, ne reikalauju — šaukiu:
     Būk!

Alexander Zinovjev

JUOZAS VAIŠNORA, M.I.C.

     Jau keleri metai, kai mažas Jugoslavijos bažnytkaimis Medžugorje yra pasaulio dėmesio centre, kur, kaip sakoma, vyksta nuolatinis Marijos keliems vaikams apsireiškimas, tiems vaikams Marijos patikėtos paslaptys (iš viso net 8!). Šis faktas, tikras ar netikras, patraukė milijonus maldininkų iš viso pasaulio (kelionių biurai įtraukia į kelionės planą ir Medžugorje) bet drauge sukėlė skaudu ginčą tarp Medžugorje parapiją valdančių pranciškonų ir vietos vyskupo, Vietos vyskupas nepritaria visam tam įvykiui, jis yra sudaręs iš įvairių mokslo sričių specialistų pasauliečių ir dvasiškių komisiją faktui ištirti. Kol komisija nepadarys savo sprendimo, vyskupas apsireiškimo fakto netvirtina.

     Buvo laukiamas Tikėjimo Mokslo kongregacijos žodis. O jis buvo toks: Italijos vyskupai gavo įspėjimą neleisti organizuotu maldininku kelionių į Medžugorje, neskelbti laikraščiuose apie įvykius Medžugorie. Anksčiau tai padarė Jugoslavijos episkopatas. Tokį Bažnyčios vadovybės atsargumą aiškina Tikėjimo Mokslo kongregacijos prefektas kard. Ratzingeris:

     "Šioje srityje, labiau negu kitur, reikalingas kantrumas ir atsargumas, kas sudaro šios Kongregacijos darbų pagrindą. Joks naujas apreiškimas nėra būtinas ir reikalingas tikėjimui. Apreiškimas baigėsi su Jėzumi Kristumi, Jis pats yra Apreiškimas. Tačiau negalime uždrausti, kad Dievas neprabiltų ir mūsų laikais per paprastus asmenis ir nėr nepaprastus ženklus, kurie pasmerkia dominuojančias kultūras (racionalizmą ir pozityvizmą) ir jų nepakankamumą. Apsireiškimai, kuriuos Bažnyčia oficialiai pripažino ir aprobavo — ypač Lourdes ir Fatima — turi savo vietą pastarųjų laikų Bažnyčios gyvenime. Tarp kita, jie rodo, kad Apreiškimas, nors yra vienas, baigtas ir neviršijamas, nėra dalykas miręs, bet gyvas ir gyvastingas. Be Medžugorje, pastaruoju laiku Marijos apsireiškimai pasaulyje gausėja. Net ir Afrikoje bei kituose žemynuose girdisi panašių apsireiškimų balsai.

Skaityti daugiau: BAŽNYČIOS PAŽIŪRA Į APSIREIŠKIMUS IR APREIŠKIMUS

HENRIKAS STASAS

     Tad anksty rytą vykome į Santos Dumont aerouostą, iš kur pakilome į Sao Paulo. Oro susisiekimas iš čia į Sao Paulo labai patogus ir palyginti pigus. Lėktuvai čia kas valandą kursuoja tarp Rio ir Sao Paulo, o bilieto kaina į abu galu tik 34 dol. Kelionė trunka apie vieną valandą, tad, vos spėjus suvalgyti lėktuve gautą užkandį, reikia ruoštis išlipti.

     Atvykus į Sao Paulo, aerouoste mūsų laukė visiems gerai pažįstamas veiklus lietuvybės žadintojas ir jaunimo auklėtojas kun. J. Šeškevičius — "Dėdė Juozas”. Iš čia dviem nedideliais Volksvageno tipo autobusiukais vykome į Vila Zelina prie Šv. Juozapo parapijos. Iki pamaldų turėjome dar apie valandą laiko, tad čia, sutikę keletą lietuvių bendruomenės ir parapijos veikėjų, turėjome progos pasikalbėti Brazilijos lietuvių gyvenimo ir veiklos problemomis. Tarp lietuvių veikėjų čia išskirtini broliai Tatarūnai, kurie aktyvūs parapijos veikloje ir Lietuvių Bendruomenėje. Pirmiausia čia ir susipažinome su Liet. Bendruomenės pirmininku Jonu Tatarūnu, kuris atkreipė mūsų dėmesį į vieną gana įdomų Vila Zelinos aplinkoje Lietuvos vardu kalbantį projektą. Tai buvusio Karo muziejaus sodelyje laisvės paminklo kopija, kurią jie čia stato prieš bažnyčią esančioj aikštėj. Gėlynais ir žalių medžių apsuptas šio paminklo aukštas pjedestalas čia jau stovi, ir, J. Tatarūno aiškinimu, netrukus ant jo bus užkelta ir laisvės statula. Tai bus tikrai efektingas mūsų troškimų ir vilčių simbolis, kuris kartu kalbės ir į brazilų tautą.

     Jonas Tatarūnas į Braziliją atvyko su tėvais ir mažamečiu broliuku 1927 metais, būdamas tik 5-rių metų amžiaus. Įdomu buvo klausytis jo giliai išgyventų lietuvių kūrimosi Brazilijoj ir tautinio išlikimo kovos momentų prisiminimus bei dabartinius lietuvybės išlaikymo rūpesčius. Jis pastebėjo, kad jaunos šeimos daugiausia išsikelia toli nuo parapijos ir lietuviškų centrų ir kad tokiu būdu nukenčia veikla ir nyksta kalba. Bet kartu pasidžiaugė ir jaunuoliais, kurie noriai įsijungia į ateitininkų bei skautų veiklą, ir lietuviškieji židiniai visiškai neužgęsta. Ypač gėrėjosi buvusiu Vasario 16 gimnazijos mokiniu Markum Lipu, kuris čia aktyviai įsitraukęs į skautų veiklą. Įdomu buvo klausytis Jono Tatarūno pasakojimų iš lietuvių gyvenimo ir veiklos Brazilijoj, tačiau laikas bematant prabėgo, ir 11 val. rinkomės į bažnyčią sekmadienio mišioms.

Skaityti daugiau: KITOJE EKVATORIAUS PUSĖJE (III)

Mielieji "Laiškų lietuviams” skaitytojai,

     Kad geriau susigaudytumėte, kas iššaukė šitą mano laišką, pirmiau pasiaiškinsiu. Artimas mano draugas kunigas iš Lietuvos, atsiliepdamas į mano jam rašytą laišką apie liturgijos pakeitimus Katalikų Bažnyčioje, gana karčiai priekaištavo ir pareiškė savo nepasitenkinimą tais pakeitimais. Šiais metais gavau kitą panašų laišką iš vieno Amerikoje gyvenančio asmens. Teko ir daugiau nugirsti nepasitenkinimų tais pakeitimais. Tad prašiau redaktorių, kad perspausdintų tą mano laišką, kurį esu rašęs Lietuvoje gyvenančiam kunigui Aleksandrui Manau, kad jo mintys tiks ir kitiems, kurie yra nepatenkinti tais liturginiais pakeitimais.

Mielasis Kunige Aleksandrai,

     Praėjusios savaitės viduryje pasiekė mane Jūsų laiškas. Jums labai už jj dėkoju. Kiek širdies ir pasitikėjimo į jį sukrauta! Būtų tikrai negražu į jį neatsakyti.

     Keletą kartų perskaičius ir įsigalvojus, nebesuprantu, kas begalėjo mano laiške Jums patikti. Atrodo, kad jis bus dar labiau apsunkinęs ar apkartinęs Jūsų jautrią širdį. Ir ką begalėčiau Jums parašyti, kaip į Jūsų laišką atsiliepti? Gyvu žodžiu besišnekučiuojant, bediskutuojant, būtų galima per vieną minutę išsiaiškinti nesusipratimus it surasti bendrą kalbą. Suprantu, jog nebūtina visada ir visais klausimais būti tos pačios nuomonės. Tačiau yra dalykų, dėl kurių neturėtų būti dviejų ar kelių skirtingų nuomonių. Tai ypač svarbu tikėjimo, dorovės ir net liturgijos dalykuose. Bet, paliečiant Jūsų iškeltus klausimus, tektų ne vieną "disertaciją” ar ne vieną ilgą straipsnį parašyti. Su Jumis pasidalinsiu tik viena kita mintimi, iškilusia, gilinantis į Jūsų laišką.

Skaityti daugiau: LAIŠKAS LIETUVOS KUNIGUI

A. MAURAGIS

Mielas Kunige Redaktoriau,

     Siunčiu kelias pastabas apie moralę. Manau, kad jos gali kai kam padėti geriau suprasti, kas yra moralė. Per paskutiniuosius kelis dešimtmečius mūsų pasaulis pasidarė sunkiai beatpažįstamas. Anksčiau nusikaltimai ir įvairūs moraliniai iškrypimai daugiausia reiškėsi žemesnėse žmonių klasėse, o dabar juos matome valdžios viršūnėse, autoritetuose. Kur toliau begalima nueiti?

     Tikiu, kad pasaulį gali išgelbėti tik krikščionybė, bet jai reikia grįžti prie evangelinių tiesų, prie Kristaus mokslo, kurį, atrodo, kartais užgožia teologų ir moralistų paskendimas smulkmenose, panašiai kaip senovės fariziejų laikais. Kuo toliau bus nutęstos reikalingos reformos, tuo sunkiau bus grąžinti pasaulį prie Dievo.

     Su geriausiais linkėjimais Jums ir "Laiškų lietuviams” žurnalui

A. Mauragis

     Šiandien nedaug žmonių rašo ar kalba apie moralę, nes mažai kas ja besirūpina ir paiso jos normų. Perskaičiau kun. Stasio Ylos straipsnį "Moralė naujos situacijos kryžkelėje” (LL, 1985 m. vasario mėn.). Straipsnis aktualus ir įdomus, bet jis paliktas kaip ir be atsakymo. Juk jeigu mūsų pasaulis serga, pūva, tai ką nors reikia daryti, kad jį galėtume pataisyti, supratę tos ligos priežastį. Lyg atsakydamas į šią problemą, autorius pataria paskaityti keletą žymesnių autorių veikalų. Bet kažin ar tie veikalai be tinkamos interpretacijos daug kam gali padėti. Tad norėčiau pridėti vieną kitą savo pastabą.

Skaityti daugiau: ŠIEK TIEK APIE MORALĘ

 (Jaunimo konkurse premijuotas rašinys)

Zita Prakapaitė

     Jaunystė yra perversmo laikotarpis. Jaunuolis pereina radikalų fizinį, protinį ir emocinį brendimą, todėl nėra jokia staigmena, kad įvyksta galybė pasikeitimų jo gyvenime per šiuos sunkiausius ir svarbiausius formavimosi metus. Tarp šių pasikeitimų būna ir tokių, kurie liečia religijos klausimą. Jaunuolis pakeičia savo idėjas, įsitikinimus ir kartais visai nutolsta nuo religijos. Dėl kokių priežasčių įvyksta šie pasikeitimai?

     Pirmiausia reikia suprasti, kad "sukilimas” ar "pasipriešinimas” yra normali pereinamoji jaunystės fazė. Jaunuolis pastebi, kad jis turi laisvą valią ir pradeda reikštis kaip savarankiškas individas, pats darydamas sprendimus ir kontroliuodamas savo gyvenimą. Įvairių pobūdžių "sukilimais”, pavyzdžiui, atsisakymu lankyti bažnyčią, bando įrodyti kitiems, ypač tėvams, kad jam jau nebūtina laikytis jų įsakymų. Tad šiuo atveju religijos apleidimas yra būdas jaunuoliui išreikšti savo savarankiškumą.

     Kartais, jaunuoliui bręstant, kyla pagrindiniai klausimai apie Dievą. Kas yra Dievas? Ar jis iš tikrųjų egzistuoja? Jaunuolis, skaito, mąsto, abejoja, ieško atsakymų į jį varginančius klausimus.

     Religija yra abstrakti, neapčiuopiama. Niekas nemato Dievo. Būtų daug lengviau jį priimti, jei paliudytų akys ar būtų galima tą problemą išspręsti matematikos formulėmis. Brendimo procesas pakeičia ir sukietina buvusio vaikelio atvirą ir paprastą širdį. Jis gali prarasti tą jautrumą, kuris yra reikalingas "matyti” Dievą ir suprasti, kaip jis veikia mūsų gyvenime. Nerasdamas aiškių atsakymų į savo klausimus ir problemas, jaunuolis atsisako religijos.

Skaityti daugiau: Dėl ko jaunimas nutolsta nuo religijos

 (Jaunimo konkurse premijuotas rašinys)

Daina Paškutė

     Moterys sudaro didesnę dalį gyventojų pasaulyje. Tai pusė pasaulio proto, pusė jausmų, jėgos ir širdies. Tiesiog neįtikima, kad moterys dar ir šio šimtmečio pradžioje buvo laikomos lyg žemesnės rūšies tvariniais. Pasaulis priklausė vyrams. Nuo pat viršūnių politikoje, moksle, pramonėje, visose profesijose vyravo vyrai. Moteris nuo pat mažens buvo pratinama ruoštis šeimos gyvenimui — būti žmona, motina ir namų šeimininke.

Daina Paškutė.

Skaityti daugiau: Moterų kova už lygias teises

Kadangi Tu nori, kad žmonės būtų laisvi — jie sako, kad Tu tyli.

Kadangi Tu priėmei žmogaus veidą — sako, kad Tu slepiesi.

Kadangi Tu rūpinaisi silpnaisiais — sako, kad esi miręs.

Kadangi esi kantrus — sako, kad Tu miegi.

Kadangi Tavo Dvasia nėra apčiuopiama — sako, kad viskas eina blogai.

Kadangi nesutinki būti bendrininku — sako, kad esi niekam vertas.

Kadangi nebaudi nė vieno — sako, kad Tavęs neįžeidė.

Kadangi esi ne bet koks Dievas — apie Tave sakoma, kas tik norima.

Kadangi mus sutvėrei pagal savo panašumą — esi viskas, kas apie Tave sakoma.

Kadangi esi gailestingas, argi nepasigailėsi manęs?

F. Fertin

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

SENIAUSIA LIETUVOS GYVENTOJA

     Plungės rajono gyventoja Barbora Jasaitė neseniai paminėjo 130-tąjį savo gimtadienį. Garbingo jubiliejaus proga į Vitkelių kaimo vienkiemį susirinko rajono vykdomojo komiteto atstovai, Rietavo tarybinio ūkio ir technikumo žemdirbiai bei moksleiviai. Visi nuoširdžiai sveikino pačią seniausią Lietuvos gyventoją.

     B. Jasaitė gimė ir augo Rietavo apylinkėse. Kai Barbora pradėjo basa bėgioti, tuo metu šalimais mokytojavęs Laurynas Ivinskis leido savo pirmuosius "ūkiškus kalendorius”. Kai Barborai Jasaitei ėjo šešti metai, iš Plungės bažnyčios varpinės grafo P. Zubovo valstiečiams buvo paskelbtas baudžiavos panaikinimo manifestas. Lažo laikų ir 1863 m. sukilimo senolė neprisimena. Į atmintį labiau įsirėžė vėlesni įvykiai.

     Stumbrių kaimo eigulio A. Jasaičio sodyboje augo vienuolika vaikų. Keli hektarai pelkėtos žemės visų neišmaitino. Paūgėję vaikai vienas po kito išsisklaidė po visas pasaulio šalis. Vyresnysis brolis Antanas žuvo kare. Mykolą, Kazį, Petrą pirmoji emigracijos banga nubloškė už Atlanto. Vieną kasykloje anglies klodas prislėgė, kitas, kelis laiškus atsiuntęs, dingo kaip į vandenį. Seserys ištekėjo. Viena iš jų — Cecilija irgi šimtą metų išgyveno.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAlŠNYS, S.J.

APIE SPALVAS IR ATSPALVIUS

Antanė Kučinskaitė

     Pagal pirmąjį įspūdį daikto spalvą neretai nusakome bendrais bruožais: šviesus ir tamsus (drabužis, stalas), skaistus, ryškus (yra ir ryškiaspalvis) ir blankus, blyškus (žaislas, skarelė...). Su šiais būdvardžiais nusakome įvairius atspalvius pagal spalvų ryškumą, sodrumą: šviesiai žalias ir tamsiai žalias, šviesiai raudonas, šviesiai mėlynas ir tamsiai raudonas, tamsiai mėlynas. . .

     Švelnų atspalvį nusakome priesaga -svas: rausvas, rusvas, gelsvas, žalsvas, melsvas. Yra ir balsvas — neaiškiai baltas: Tuopos balsvi lapai. (Yra ir veiksmažodis balsvinti: Saulė nubalsvino laukus). Tarmėse vartojamas ir juosvas (juosva skrybėlė, juosvi dabesys). Rečiau girdimas tamsvas (Vyšnių tamsvi lapai).

     Panašiu atspalvį nusako ir priesaga -okas: baltokas, juodokas, gelsvokas, rausvokas, žalsvokas, melsvokas, rudokas... Kiek rečiau pasakome žydrokas, Tarmėse pasitaiko ir žodis balzganokas — neaiškiai baltas, apybaltis (balzgani debesys, ledas balzganas). Tokios pat darybos ir žalzganas — vos vos žalsvas (žalzgana arbata). Šią priesagą mėgsta poetai: jų ir gelzganas, ir melzganas, ir juozganas, net ruzganas išraiškingai nusako spalvų niuansus.

Skaityti daugiau: Kalba

Dešimt dienų dienoraštis

     Tik ką išėjo iš spaudos Algimanto Kezio, S .J., anglų kalba paruošta meniškų fotografijų knyga, pavadinta Lithuania Through the Wall. Knygą puikiai suplanavo Aristarch Kirsh ir elegantiškai išleido Loyola University Press, 3441 North Ashland Ave., Chicago, IL 60657. Meniškos A. Kezio nuotraukos, 120 psl., kaina 15.95 dol.

     Algimantas Kezys 1983 m. buvo dešimčiai dienų nuvykęs į Lietuvą. Aplankė Vilnių, Kauną, Trakus, Druskininkus, Rumšiškes, Anykščius ir Niūronis. Žinoma, visur keliavo su savo foto aparatu ir, nors reikėjo labai skubėti, nes keliavo su kitais ekskursantais, sugebėjo šen ten grybštelėti vieną kitą charakteringą nuotrauką. Tos nuotraukos su atitinkamais paaiškinimais ir sudaro knygos turinį. Knygai ilgoką įdomią įžangą parašė Kazys Almenas.

     Iš visų A. Kezio fotografijos leidinių šis gal yra pats simpatiškiausias, nes jis persunktas nuoširdžia savo pavergtos tėvynės nostalgija. Visos šių dienų Lietuvos vietovių bei įvykių nuotraukos su savo komentarais yra įjungtos į permainingos lietuvių tautos istorijos kontekstą. Kitatautis, pavartęs ir paskaitęs šią knygą, susidarys neblogą mūsų tautos istorijos vaizdą.

     Turbūt jautriausi yra paskutiniai knygos puslapiai, kur autorius taria paskutinį sudiev romantiškiems Lietuvos miškams, upėms, gyviesiems ir mirusiems savo broliams bei sesėms. "Gal niekuomet jau neteks čia sugrįžti” — graudžiai nuskamba paskutinieji autoriaus žodžiai. Nuoširdžiai linkėtume dar kartą jam ten nuvykti, jeigu iš to apsilankymo vėl gimtų panašus veikalas.

Skaityti daugiau: Knygos

     Sakoma, kad Rumunijos vyriausybė išleidusi potvarkį, kuriuo draudžiama bei leidimo vyrams auginti barzdas. Leidimą gali gauti tik aktoriai, dailininkai ir tie, kuriems barzda gali užslėpti kai kuriuos nemalonius veido sužalojimus. Kiekvienas barzdotas vyras, neturintis barzdai auginti leidimo, bus apkaltintas huliganizmu.

*

     —    Koks skirtumas tarp nelaimės ir tragedijos? — klausia vienas rusas kitą.

     —    Ogi jei Gorbačiovas įkristų į ežerą, tai būtų nelaimė, bet jeigu kas nors jį ištrauktų iš vandens, tai jau būtų tragedija.

*

Akiplėšiškai drąsi mergšė sako jaunuoliui:

—    Žinai ką, didvyri, aš esu tokia mergina, kuri visada gauna, ko nori.

—    Ak taip! O ką gi tai reiškia?

—    Tai reiškia, kad tu būsi mano vyras!

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■    Lietuvoje, anot pogrindžio šaltinių, esą apie 2500 slaptų vienuolių.

■    Vokietė laikraštininke Diethild Treffert, katalikų žinių agentūros KNA redaktorė, jau keletą metų rūpestingai informuoja apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Ji neseniai paskelbė platų straipsnį “Lietuva — kryžių kraštas”.

■    Lenkų komunistų laikraštis “Nowe Drogi” paskelbė, kad po 40 metų komunizmo Lenkijoje vis tik apie 90% gyventojų pasisako esą tikintieji.

■    Centrinės Afrikos respublikoje popiežius kalbėjo 50.000 miniai. Zairo sostinėje Kinshasoj popiežius buvo sutiktas prezidento ir vyriausybės narių. Zaire popiežius paskelbė palaimintąja seselę Marie Clementine Amarite, kurią yra nužudęs sukilėlių karininkas P.O. Olombe, nes ji griežtai pasipriešino jo norui prievartauti. Iš Zairo popiežius atskrido į Kenijos sostinę Nairobi dalyvauti 43-čio tarptautinio Eucharistinio kongreso uždaryme. Čia popiežius stipriai pasisakė prieš nenatūralias gimimų kontrolės priemones. Turėjo progos dalyvauti ir sportiniame “safari”. Nairobi kardinolas Otunga yra sūnus vienos genties vado, kuris turėjo daug žmonų. Popiežiaus 12 dienų užtrukusi kelionė į Afriką baigėsi Maroke, musulmonų valstybėje, kur jį iškilmingai savo rūmuose priėmė karalius Hassan II. Kalbėdamas pamaldų metu į gausius morokiečius katalikus ir musulmonus, popiežius iškėlė reikalą, kad tarp abiejų grupių būtų vystomas dialogas.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IS VISUR

     Skelbiame XXVII straipsnio konkursą suaugusiems ir jaunimui. Suaugusiems siūlome šias temas:

     1.    Mūsų visuomenės skaldymosi priežastys ir santykiai su Lietuva.

     2.    Atvirumas ir vienišumas šeimoje.

     3.    Mišrių šeimų problemos.

     4.    Krikščionio laikysena skirtingų rasių, tautų, tikybų ir partijų atžvilgiu.

     5.    Ar tylėjimas visuomet yra auksas; kada privalome kalbėti? .

     6.    Ko laukiame iš pamokslininkų?

Jaunimui:

     1.    Dažnai jaunimas pasako: “Aš neinu į bažnyčią, nes iš mišių nieko negaunu”. Ką tu atsakytum?

     2.    Dėl ko taip mažai jaunuolių renkasi dvasinį luomą?

     3.    Dėl ko jaunimas pradeda rūkyti, gerti, vartoti narkotikus?

     4.    Kokios savybės draugystę ugdo ir kokios žudo?

     5.    Ko mes laukiame iš auklėtojų?

     6.    Pliusai ir minusai būti lietuviu svetimame krašte.

Skaityti daugiau: “Laiškų lietuviams” konkursas

LEIDĖJŲ IR ADMINISTRACIJOS PRANEŠIMAS

     Nuo 1986 metų pradžios “Laiškų lietuviams” metinė prenumerata bus 10    amerikietiškų dolerių. Atskiro numerio kaina — 1 dol. Siunčiant prenumeratos mokestį kanadiškais pinigais reikėtų bent 12 dolerių.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” EKSKURSIJA

     Kaip jau buvo pranešta, ateinančiais metais planuojame ekskursiją į Austriją, Vengriją ir Jugoslaviją. Ilgiausiai būtume Jugoslavijoje. Ten yra daug ko pamatyti, o kainos palyginti žemos. Ekskursija tęstųsi apie 18 dienų. Planuojame išvykti apie birželio 15 dieną. Esame užmezgę derybas su keliomis įstaigomis, bet dar galutinių atsakymų nesame gavę. Kai tik ką nors sužinosime, tuoj pranešime; bet kas mano keliauti, gali jau dabar mums pranešti.

VISIEMS REIKALINGA KNYGA

     Jau iš spaudos išėjo ir platinama daugelio seniai laukta knyga “Praktinė lietuvių kalbos vartosena”, paruošta J. Vaišnio, S.J. Knyga labai naudinga visiems, kurie domisi lietuvių kalba ir jos kultūra. Ji bus naudinga lituanistinių mokyklų mokytojams, aukštesniųjų lituanistinių mokyklų mokiniams, laikraščių redaktoriams, rašytojams ir visiems, kurie nori taisyklingai lietuviškai rašyti ir kalbėti. Knyga kietais viršeliais, 240 psl., kaina tik 8 dol. Galima gauti pas platintojus arba “Drauge”, 4545 W. 63rd Street, Chicago, IL 60629.

Nuoširdi padėka “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” rėmėjams

Po 20 dol. aukojo: A. Garbačiauskas, P. Butkuvienė.

11    dol. aukojo T. Šonta.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas