Mano Dieve, kodėl Tu nesi?
Kur Tu esi, kur nelabasis Tave nunešė? Būk, sakau Tau!
Kaip sunku gyventi čia be Tavęs!
Jei visa matyti yra per daug sunku,
Matyk bent kai ką, bent šimtąją dalį to, kas vyksta.
Būk, Viešpatie, bent tam.
Be to, kuris viską mato, aš jau nebegaliu gyventi.
Dėl to aš dejuoju ir šaukiu, plėšydamas sau krūtinę:
Tėve! Būk, maldauju, reikalauju, kartoju ir raitausi:
Būk, Tėve, būk!
Ne, ne reikalauju — šaukiu:
Būk!
Alexander Zinovjev