religinės ir tautinės kultūros žurnalas
1990 / GRUODIS - DECEMBER / VOL. XLI, NO. 12
|
361 |
Kun. Jonas |
|
|
364 |
Alfonsas Tyruolis |
|
|
365 |
Chiara Lubich |
|
|
366 |
Kun. A. Rubšys |
|
|
372 |
J. Pasqualini |
|
|
376 |
Thomas Weinandy, |
|
|
382 |
Vaiva Vygantaitė |
|
|
383 |
A.R. |
|
|
386 |
Gediminas Vakaris |
|
|
387 |
Red. |
|
|
388 |
Juozas Vaišnys, S.J. |
|
|
389 |
Antanė Kučinskaitė |
|
|
390 |
Red. |
|
|
391 |
Juoz. Pr. |
Visiems mieliesiems “Laiškų lietuviams”
Bendradarbiams, Rėmėjams ir Skaitytojams
linkime prasmingų Šventų Kalėdų ir
Dievo malonės lydimų ateinančių metų!
Redakcija, Administracija, Leidėjai
Šis numeris iliustruotas meno klasikų kūriniais, vaizduojančiais Jėzaus gimimą ir kūdikystę. Viršelio piešinys — dail. Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės.
Lietuviškas raidynas — Jono Bogutos.
Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July/August, when bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.
(Kalėdinės mintys)
KUN. JONAS
Šiandien patirsite, kad Viešpats ateis ir mus išgelbės, o rytoj išvysite visą jo garbę” (Iš 16,6-7)
Jei koks žmogus būtų tai pasakęs, o ne angelai, tai piemenys tikrai nebūtų skubėję į Betliejų Tavęs, Jėzau, sveikinti. Ne tokio Mesijo Izraelis laukė; bent jau ne gyvulių priterštose kalno urvo ėdžiose. Mesijas — garbingiausio karaliaus Dovydo ainis, taigi karalaitis! Ir jis gims tau ne karaliaus rūmuose? Kas per nesąmonė! Betliejiečiai tik stebėjosi, bet netikėjo piemenims giriantis, jog ne tik vienas angelas jiems tai pranešęs, bet ir “gausi angelų kareivija giedojusi: ‘Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms’ ” (Lk 2,13-14). Tegu laukiamasis Mesijas būtų tik paprastas žmogus, nors ir pranašas, bet vis tiek jis būtų karaliaus Dovydo palikuonis, ne kokios varguolės poros pakelėje gimęs. O ką besakyti, jei tam vargšeliui net angelai giesmę giedoję... Greičiausiai jiems tai prisisapnavo...
Sikstinė Madona Raffaello
Tačiau, tačiau... Juo ilgiau įsižiūriu ir įsimąstau, kas atsitiko Kalėdų naktį, juo mažiau besistebiu betliejiečių abejonėmis ir netikėjimu. Jei imčiau tik šaltu, natūraliu žmogaus protu galvoti, ar nereikėtų ir man suabejoti?
Medžiai liūdni ir be lapų
Graudųjį liūdesį gieda—
Prarastą vasarą,
Prarastą saulę ir žiedą.
Bet iš toliosios šiaurės atlėkęs
Atsimuša vėjas
Į dieviško Kūdikio šypsnį—
Nutyla gražiai sušvelnėjęs.
Ir nuo to šypsnio saulėto
Audros nurimo, ir gėlės,
Jau, rodos, seniai išmirę,
Žydėti vėl kėlės.
Alfonsas Tyruolis
CHIARA LUBICH
Šventoji šeima El Greco
“Per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui”(Fil 4,6).
Tie žodžiai pateikia mums vieną labiausiai šv. Pauliaus mėgstamų temų. Jis vis primena, jog Jėzus mums apreiškė nuostabią naujieną, kad Dievas yra Meilė. Dievas myli mus kaip tėvas konkrečiai ir jautriai.
Žemiško tėvo meilė yra tik blankus Dievo meilės atspindys. Dievas rūpinasi kiekvienu iš mūsų, dideliais ir mažais mūsų gyvenimo reikalais. Jis mus saugo ir myli neapsakomai.
KUN. A. RUBŠYS
Pasakojimo, arba mitiniai, metmenys. Religinė patirtis ir jausmas išreiškiama ne tik apeiginiu elgesiu, bet ir šventu pasakojimu ar mitu. Tai pasakomoji religijos pusė. Būdinga visoms religijoms perduoti iš kartos į kartą savo esmę pasakojimais: kai kurie jų yra istoriški, kai kurie turi ryšį su paslaptingu pirmapradžiu laiku, kai pasaulis dar buvo belaikėje aušroje, kai kurie praneša apie laiko baigmės įvykius, kai kurie pasakoja apie didvyrius bei šventuosius, kai kurie apie steigėjus, pavyzdžiui, Mozę, Budą, Jėzų, Mahometą, kai kurie apie Piktojo užpuolius, kai kurie yra palyginimai bei pamokymai, kai kurie — dievų nuotykiai. Pasakojimai dažnai vadinami mitais.17 Mitas ir pasakojimas yra tam tikra prasme sinonimai, nors žodis ‘mitas’ yra naudojamas ir pasakoms paženklinti. Čia žodį ‘pasakojimas’ naudojame kaip visuminį žodį religinei kalbai įvardinti, o žodį ‘mitas’ siauresne prasme — paženklinti religinį pasakojimą. Religinė pasaulėžiūra ir religinis pasaulėvaizdis yra Anapus pasakojimas, išreikštas per rinkinį giminingų pasakojimų, metaforų ir vaizdinių.18
Žmonės bendrauja simbolių pagalba. Žodis yra simbolis, nes apreiškia prasmę. Ženklas + yra simbolis, nes reiškia sudėties veiksmą. Lelija religiniame mene yra simbolis, nes reiškia nekaltybę. Žodžiai, gestai, daiktai gali būti simboliai — priemonės išreikšti prasmę. Žodžiai, anot Augustino, yra brangūs prasmės puodukai.
Marija su kūdikiu Morelli
Užuomazginiai kurios nors religijos pasakojimai ne visuomet turi istorišką ištaką. Pasakojimai apie kūrimą nėra istorija, bet tikėjimo įžvalga, kad pasaulis turi pradžią ir yra gero Kūrėjo sukurtas. Panašiai reikia vertinti ir mitus apie mirties ir kančios atėjimą į pasaulį. Pasakojimas apie tikėjimo protėvius Mozę ir Išėjimą iš Egipto, Pažado žemės užkariavimą, karalius ir pranašus, tremtį Babilone bei potremtinį judaizmą yra istorija tikėjimo Dievu šviesoje. Jėzus Nazarietis, Mahometas, Buda yra istoriški asmenys.
Skaityti daugiau: ŽMOGAUS PROVERŽIS Į GYVENIMO PASLAPTĮ (III)
Tu, mano siela, Viešpatį šlovink!
Viešpatie Dieve, koks esi didis,
apsisiautęs grožiu ir kilnybe!
Tave supa šviesybės apsiaustas.
Kaip žydrą nuometą ištiesei dangų,
virš jo sutvenkei vandenis, būstinę ten įsikūrei.
Ant debesų atsisėdęs sau skrieji,
vėtrų sparnai tave nešioja.
Vėjus visur siuntinėji,
su tavim ugnies liepsnos keliauja.Ps 103 (104),1-4
Jėzus ir Jonas Krikštytojas vaikystėje Murrillo
J. PASQUALINI
Jo vardas buvo Hsia. Jį sutikau 1961 metų pabaigoje Kinijoje, kalėjime, vienoje vietovėje į pietus nuo Pekingo.
Man buvo skirta vieta barake su kitais 17 vyrų. Mūsų darbas: išvalyti kiaulides, gabenti mėšlą į laukus ir laidoti mirusiuosius. Hsia miegojo ant šiaudinio patiesalo šalia manęs.
Šv. Juozapas su Kūdikiu Guido Reni
Jo buvimas su mumis nežadėjo mums didelės laimės. Jis atrodė toks senas ir nestiprus (trapaus sudėjimo, randuotu veidu), kad buvo sunku patikėti, jog pajėgs atlikti savo darbo normą. Hsia buvo vienuolis trapistas. Jis dažnai kalbėjo mums, kad Dievas tikrai mums padės, jeigu tiktai neprarasime tikėjimo. Gaila, bet didelė mūsų dauguma seniai jau buvome praradę savo tikėjimą. Komunistai tuo pasirūpino! Hsia buvo nuteistas 20-čiai metų sunkių darbų kalėjimo tik už buvimą kunigu. Bet jis neapleido maldos ir kiek galėdamas stengėsi praktikuoti savo tikėjimą. Mes nesikišome į jo reikalus ir net jo privengėme. Mums užteko ir taip ko bijoti ir be Hsia tikėjimo reikalų.
THOMAS WEINANDY, O.F.M. Cap.
Daug krikščionių šiandieną yra nepatenkinti, nusivylę krikščionybe. Moralinės vertybės prarado pagarbą bei prasmę. Centrinės tikėjimo paslaptys, kaip įsikūnijimas ar prisikėlimas, yra diskutuojami, ar net paneigiami. Krikščionys sąmoningai ar nesąmoningai nusikrato tikėjimu į Kristų ir jo Evangeliją, visa iškeisdami į laikinus principus bei vertybes. Daugybė jaunų žmonių ieško gyvenimo klausimams atsakymo šiandieninėse nekrikščioniškose filosofijose. Tai yra ryšku šių dienų gobšume, egoizme. Du didžiausi įsakymai — Dievo ir artimo meilė — prarado svarbą. Evangelijos tiesos yra išplautos iš žmogaus sąmonės ir pakeistos visai priešingomis.
Dabartinė padėtis yra komplikuota tuo, kad savo išvaizda krikščionybė gyvuoja. Mes matome bažnyčias kiekviename mieste, ir jų dauguma gerai tvarkosi ekonomiškai. Todėl atsivertimas, arba grįžimas tikėjimu į Jėzų, nėra aiškiai atpažįstamas. Mes užmirštame, kad nė vienas krikščioniu negimė. Mes pamirštame arba nežinome, kad kiekvienas žmogus yra Šv. Dvasios šaukiamas atgimti iš naujo. Mes pasidarome kurti desperatiškam reikalui — Jėzaus Kristaus išganymui. Savo širdies gilumoje kiekvienas iš mūsų yra šaukiamas į artimesnius santykius su Jėzumi ir jo Evangelija. Atpažindami savo ir krikščionybės esamą padėtį, mes lengviau leisime Šv. Dvasiai savo gyvenime veikti.
Marija su Kūdikiu Batoni
Netikintieji
Visi žmonės — musulmonai, budistai, ateistai — turi teisę ir privilegiją išgirsti gerąją naujieną, kad Jėzus Kristus yra Viešpats ir Išganytojas ir kad Dievo Dvasia apsigyvens juose, jei jie atgailos ir tikės.
(Jaunimo konkurse V vietą laimėjęs rašinys)
Vaiva Vygantaitė
Per daugelį metų moters rolė bažnyčioje ir visuomenėje yra labai pasikeitusi. Pirmiau ji buvo labai suvaržyta, o dabar daug laisvesnė. Šis pasikeitimas labai gerai matomas tiek vienuolių seselių, tiek paprastų moterų gyvenime.
Seselių vienuolių gyvenimas yra geriausias pavyzdys, kaip pasikeitė bažnytinis moters gyvenimas. Viduramžiais vienuolynai buvo statomi toli nuo žmonių. Ten vienuolės meldėsi, stengėsi geriau pažinti Dievą. Tai užimdavo didžiausią jų dienos dalį. Jos labai mažai teturėjo ryšių su žmonėmis. Tačiau 1633 metais šv. Vincentas Paulietis įsteigė Artimo meilės (Sisters of Charity) seseris. Šių seselių tikslas buvo padėti kitiems: vargšams, alkaniems, benamiams, bet taip pat už juos melstis. Po šios vienuolijos įsteigimo ir didelio pasisekimo popiežiai pageidavo, kad vienuolės eitų dirbti tarp žmonių.
Vaiva Vygantaitė
Didžiausias pasikeitimas, įvyko 1962-1965 m., kai Antrasis Vatikano susirinkimas nutarė, kad vienuolės gali gyventi tarp šeimų, draugų ar kitų seselių. Leido seselėms gyventi mažomis, neformaliomis grupėmis. Tokioms “modernioms” seselėms nebereikėjo dėvėti ilgų, tamsių drabužių. Jų drabužiai buvo panašūs į pasauliečių moterų apsirengimą. Žinoma, seselių pagrindinis gyvenimo tikslas nepasikeitė: melstis ir atlikti gerus darbus, padėti žmonėms. Pasikeitė tik tikslo siekimo būdai ir aplinkybės. Jos gali studijuoti ir siekti įvairių profesijų.
Skaityti daugiau: Moters rolės pasikeitimai bažnyčioje ir visuomenėje
A. R.
Eilėraščiai kaip perlai
Yra autorių, kurie daug nerašo; atrenka mintis ir žodžius, lyg perlų vėrinį, ir parodo rinktinei publikai, iš jos nesitikėdami nustebimo šūksnių nei laurų. Jie yra ypač brangūs, nes ir patys brangina talentą, jo nešvaisto, lyg smėlio, saujomis...
Alfonsas Tyruolis išleido septintą savo originalios poezijos knygą “Šiapus ir anapus saulės”, palaukęs net 15 metų nuo paskiausio “Diemedžio paunksmėje” (1974 m.). Ir dešimties metų pertrauka nuo puikiai išleisto (M. Morkūno) “Himnai nakčiai” (1979) Novalio poezijos vertimo. A. Tyruolis turi savo “aukso skrynioj” net vienuolika vertimų; devyni išspausdinti: Gėtės, Šilerio, Elioto, Dantės ir kt., o du jau ruošiami spaudai.
“Šiapus ir anapus saulės” — 103 puslapiai klasikinės eilėdaros eilėraščių, suskirstytų į keturis skyrius: Prarastoji diena, Pasikeitimų metas, Nemarumo pėdsakai, Aidai iš laiko gelmių. Eilėraščių temos, motyvai — nurimusios širdies akordai iš prisiminimų ir gilesnių realijų. Svajonės, troškimai, jaunystė, gimtinės vaizdai ir artimųjų meilė. Visa nušviesta lyg švelniu saulės spinduliu, tikėjimu į amžinybę.
Paskutiniame skyriuje “Aidai iš laiko gelmių” yra kelios legendos ir odės, skirtos didiesiems įvykiams ir autoriui brangiems asmenims: Prūsų sukilimas 13 a., Amerikos nepriklausomybei — 200 m., Vilniaus universitetui — 400 m., Lietuvos krikštui — 600 m., Maironiui, Vaitkui, Jurgiui Matulaičiui, Marijai Kaupaitei.
Alfonsas Tyruolis. “Šiapus ir anapus saulės”. Eilės lyrinės ir epinės. Išleido ir spaudė M. Morkūno spaustuvė Čikagoje 1989 metais. Dail. P. Aleksa.
Jaunas “Baltas kalėdaitis”
Kodėl jaunas? Tai yra jauno autoriaus Juliaus Kelero (gim. 1961 m.) antrasis eilėraščių rinkinys. Pirmasis — “Žiemos valtys” išleistas 1988 m. “Vagos” leidyklos Vilniuje.
Juliaus Kelero biografija trumpa, bet kondensuota: Vilniuje studijavęs dainavimą, literatūrą, dirbęs Lietuvos kino studijoje redaktorium, Vilniaus universitete, literatūros katedroje asistentu, poetas, eseistas, spaudos bendradarbis (laimėjęs ir premijų); šiapus Atlanto — Illinois universiteto Lituanistikos katedros studentas ir (kaip knygos aplanke skelbiama) jau asistentas.
Skaityti daugiau: Dvi poezijos knygos ir viena — prisiminimų
Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
LIETUVOS PAŠTO ŽENKLAI
Lietuvos Ryšių ministerija išleido meninį voką, ant kurio išspausdintas dailininkės V. Skabeikienės sukurtas Lietuvos Respublikos pašto ženklas. Šiuo spausdiniu norima pažymėti Lietuvos Respublikos atkūrimą. Tai pirmasis Lietuvos pašto ženklas, išleistas po 50 metų pertraukos vieno milijono tiražu. Jis turėjo didelę paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Buvo greit išpirktas. Netrukus buvo išleistas meninis vokas su Lietuvos pašto ženklu Tautinei dainų šventei, ir kitas — Lietuvių kalbos metams pažymėti. Ant ženklų užspausdinta “Lietuva 1990”.
Lietuvos pašto ženklams sukurti konkurse dalyvavo daug dailininkų. Jie pateikė įdomių pasiūlymų. Leidybos komisija patarė išleisti daugiau kaip 10 naujai sukurtų pašto ženklų pavyzdžių. Ženklų spausdinimo galimybės labai sunkios, pirmieji bandymai pašto ženklus išspausdinti Kauno “Spindulio” spaustuvėje buvo nesėkmingi. Ryšių ministerija atsiprašė Lietuvos gyventojus už ženklų kokybę, kurie bus pardavinėjami artimiausiu metu. Juos reikės susikarpyti ir patepti klijais.
Lietuvos ženklais apmokėtus laiškus galima siųsti ne tik Lietuvoje, bet ir į Latviją bei Estiją. Nė viena užsienio šalis dar negrąžino laiškų, už kurių pasiuntimą apmokėta Lietuvos pašto ženklais. (Tiesa)
PASIKEITIMAI VILNIAUS MIESTE
Prasidėjus Vilniaus miesto Tarybos V sesijai, pirmajame posėdyje buvo kalbėta dėl V. Lenino, V. Kapsuko paminklų, I. Černiachovskio kapo ir antkapinio paminklo perkėlimo į kitą vietą, o taip pat dėl kelių sostinės aikščių pervardinimo. Sesijos posėdį pradėjo Vilniaus miesto Tarybos pirmininkas Arūnas Grumadas, sakydamas, kad senamiesčio širdis — Rotušės aikštė, bet jos, galima sakyti, neturime. Reikia ją rekonstruktuoti, tačiau trukdo paminklas V. Kapsukui.
Dramblio kaulo laužas
Didžiulis dramblio kaulo laužas suliepnsojo Kenijoje, kad paskelbtų pasauliui apie katastrofišką dramblių padėtį. Prireikė 60 tonų malkų ir 140 galionų žibalo, kad karštis būtų pakankamas ir sudegtų 2400 dramblių ilčių, iš viso 12 tonų šiaip nedegančio dramblio kaulo, kurį Kenijos gamtos apsaugos darbuotojai konfiskavo iš brakonierių per pastaruosius ketverius metus.
Dramatišką ceremoniją pradėjo šalies prezidentas, uždegdamas apie 6 metrų aukščio bokštą, sukrautą iš dramblio ilčių. Šis laužas — paminklas šimtams tūkstančių dramblių, kuriuos per pastarąjį dešimtmetį nužudė brakonieriai, yra simbolis Kenijos ryžto nutraukti brakonieriavimą bei pasaulinę dramblio kaulo prekybą, nes tai naikina Afrikos dramblius. Per šį dešimtmetį Kenijos dramblių banda sumažėjo nuo 65 iki 17 tūkstančių individų, o visoje Afrikoje — nuo 1,3 milijono iki 625 tūkstančių.
Ko tik nedaroma iš dramblio kaulo, kurio rinkos kaina nuo 1981 m. patrigubėjo. Iš jo daro pianino klavišus, statulėles, įvairius ornamentus ir t.t. Pardavusi visas tas iltis, kurių daugelis išluptos iš jauniklių kaukolių, Kenija pelnytų 3 milijonus dolerių. Bet, prezidento žodžiais tariant, “Kenija akivaizdžiai negali raginti pasaulį nepirkti dramblio kaulo, o pati jį pardavinėti”. Ši kremacija organizuota ne tik brakonieriams ir pirkliams įspėti. Sykiu norima, kad naudotojai taip pat pagalvotų, kokią rinką jie palaiko. Štai ką sako žymus paleontologas R. Likis: “Mes bandome pasiųsti pranešimą viso pasaulio kolekcionieriams, kad dramblio kaulo raižiniai ir kiti dirbiniai yra bjaurus daiktas. Mes turime įtikinti pirkėją nepirkti tokių papuošalų ar ornamentų. Vienintelė vieta, kur mes geidžiame matyti dramblio kaulą — tai ant stovinčio dramblio”.
Medalis “Už drąsą”
Kai Indijos valdžia apdovanojo medaliu “Už drąsą” Deli zoologijos sodo direktorių Kamalį Naidu, šis nustebo ir pareiškė, jog nieko ypatinga nenuveikęs. Paprasčiausiai Kamalis šoko gelbėti du naujagimius liūtukus nuo besiruošiančios kirsti karališkosios kobros ir prisiėmė jos smūgį. Nors tuojau pat susileido priešnuodžių, vis dėlto prarado sąmonę ir gana ilgai išgulėjo lovoje.
Skyrių tvarko JUOZAS VA1ŠNYS, S J.
Keli bažnytinės kalbos klausimai
Bažnytinėje kalboje jau mes nusikratėme daugelio nelietuviškų, ypač lenkiškų, žodžių bei terminų, bet reikėtų dar labiau ją švarinti ir lietuvinti. Jau susipratome, kad iki šiol netaisyklingai kalbėdavome maldą “Sveika, Marija”, sakydami: “Melsk už mus nusidėjėlius dabar ir mūsų mirties valandoje". Šis vietininkas valandoje, be abejo, yra atėjęs iš svetimų kalbų. Juk jeigu mes tariamės šį vakarą su kuo nors pasimatyti, tai nesakome “Susitiksime septintoje valandoje”, bet “septintą valandą”, vadinas, vartojame laiko galininką. Jį turime vartoti ir minėtoje maldoje.
Taip pat jau supratome, kad iki šiol nemokėjome linksniuoti paties pagrindinio bažnytinio žodžio Dievas. Norėdami pavartoti vietininko linksnį, sakydavome Dievuje. Tai aiški klaida. Šis žodis yra pirmosios linksniuotės, kaip laukas, daržas ir kt. Šie žodžiai vietininke turi galūnę -e: lauke, darže. Tik ketvirtosios linksniuotės žodžiai, kurie vardininke baigiasi galūne -us, vietininke turi galūnę -uje: danguje, turguje. Tad reikia sakyti ne Dievuje, bet Dieve.
Antanė Kučinskaitė
Katekizmas nuo seno skelbia svarbiausią tikėjimo tiesą: Yra vienas Dievas trijuose Asmenyse. Pripratome prie tokio vietininko ir nebejaučiame, kad jis nepritampa prie lietuvių kalbos sintaksės polinkių. Teologai galėtų apsvarstyti, ar čia netiktų įnagininkas: Yra vienas Dievas trimis Asmenimis. Tačiau geriausia vartoti sudurtinį būdvardį — Triasmenis Dievas (plg.: tritomis žodynas, dvidalė apysaka, plačiašakis medis...).
Buvom pratę duoti vaikams klausimą: Kam gyvename ant žemės? Prielinksnio ant jau senokai turėjome atsisakyti. Juk išmokome naujoviškai “Tėve mūsų” maldoje sakyti: Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Tad ir katekizmo klausimui to prielinksnio ant nereikia: Kam gyvename žemėje?
Taisytinas ir šio klausimo atsakymas: Kad pildydami Dievo valią nueitume į dangų. Lietuvių kalbai netinkama reikšme pavartotą pildytiturime pakeisti veiksmažožiu vykdyti. Taigi Dievo valią vykdome, ne pildome!
Mes neįstengtume gyventi pagal Dievo valią — laikytis visų Dievo ir Bažnyčios įsakymų, išvengti nuodėmių, jei mūsų nestiprintų antgamtinė pagalba, kurią vadiname Dievo malone. Senesniuose katekizmuose rašoma: viršgamtinėDievo pagalba. Priešdėlis virš — lietuvių kalbai Čia netinka!
Skaityti daugiau: Taisyklinga kalba aiškinkime tikėjimo dalykus
Dauguma Lietuvos parlamentarų nutaria paskelbti karą Sovietų Sąjungai. Kiti labai nustemba:
— Ką? Juk aišku, kad pralaimėsim!
Karo šalininkai jiems šaltai aiškina:
— Žiūrėkit, Švedija kariavo su Rusija. Nelaimėjo, bet kaip dabar gerai gyvena. Napoleonas pralaimėjo karą su Rusija, bet dabar Prancūzija daug geriau gyvena negu Rusija. Vokietija buvo sutriuškinta, o dabar puikiai gyvena.
Nutariama balsuoti už karo paskelbimą. Visi pakelia rankas, tik Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Landsbergis susilaiko. Kiti nustebę jį klausia:
— Pirmininke, dėl ko nebalsuojate?
Landsbergis susimąstęs flegmatiškai atsako:
— O kas bus, jeigu laimėsime?
***
Lietuvoje įėjusi į krautuvę moteriškė sako:
— Prašau man duoti tris gabaliukus sviesto. Noriu kepti napoleoną.
Pardavėja atsako:
— Sviesto neturime. Imkite tris gabaliukus margarino — galėsite kepti brežnevą.
■ Jonas Paulius II, išvykdamas lankyti Meksikos, paskelbė, kad bus šaukiamas visų Europos vyskupų sinodas apsvarstyti socialinio gyvenimo ir religijos padėtį, žlungant komunizmui.
■ Panevėžyje birželio 10 d. atidaryta Švč. Trejybės bažnyčia. Okupantai ją buvo pavertę sandėliu. Bažnyčia miesto centre, atnaujinta kun. R. Pukenio pastangomis, talkinant parapijiečiams. Požemiuose įrengta dvi šarvojimo salės ir patalpa jaunimo veiklai.
■ JAV pranciškonai, dėdami skelbimus į laikraščius, per 5 metus atkvietė atgal į Bažnyčią apie 2.000 atsimetusių tikinčiųjų.
■ Liberijos sostinėje Monrovijoje seserys mi-sijonierės ir ten buvę misijonieriai, iš viso 9 žmonės, vedusieji ligoninę, priartėjus kautynėms, buvo priversti apleisti ligoninę ir grįžti į Ispaniją. Kiek galėdami, pirma išgelbėjo ligonis.
■ JAV-se nuo 1966 iki 1984 m. kunigų skaičius sumažėjo 20%. Tokius duomenis paskelbė “Our Sunday Visitor” Nr. 16. Remdamasis duomenimis, gautais apklausinėjus 2.000 moksleivių, iš kurių galėtų būti kandidatų į kunigus, tas katalikų laikraštis paskelbė spėjimą, kad 2005 m. kunigų gali būti 40% mažiau.
“Laiškų lietuviams” konkursas
Konkursas baigiasi 1991 metų kovo mėn. 1 dieną, tad patariame ilgai nelaukti, bet jau dabar rašyti, kad būtų galima straipsnį laiku atsiųsti. Šiam konkursui galima rašyti laisvai pasirinkta tema iš šių keturių sričių: 1. Religija, 2. Tautybė, 3. Šeima, 4. Jaunimas.
Ir suaugusiems, ir jaunimui bus skiriamos penkios vienodo didumo premijos: I — 200 dol., II — 150 dol., III — 100 dol., IV — 75 dol., V — 50 dol. Jaunimas, siųsdamas savo rašinį, būtinai turi pažymėti, kad jis skiriamas jaunimo konkursui. Jei nebus pažymėta, rašinys bus dedamas į suaugusiųjų grupę, kuriems bus taikomi didesni reikalavimai negu jaunimui. Rašiniai turi būti tinkami spausdinti “Laiškuose lietuviams”.
Straipsnio apimtis suaugusiems turėtų būti maždaug 4-9 mašinėle rašytų puslapių, o jaunimui — bent dviejų mašinėle rašytų puslapių, bet pageidaujama ir ilgesnių. Straipsniai pasirašomi slapyvardžiu ir įdedamas atskiras vokelis su tikrąja autoriaus pavarde, adresu bei telefonu.