CHIARA LUBICH


Šventoji šeima   El Greco

     “Per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui”(Fil 4,6).

     Tie žodžiai pateikia mums vieną labiausiai šv. Pauliaus mėgstamų temų. Jis vis primena, jog Jėzus mums apreiškė nuostabią naujieną, kad Dievas yra Meilė. Dievas myli mus kaip tėvas konkrečiai ir jautriai.

     Žemiško tėvo meilė yra tik blankus Dievo meilės atspindys. Dievas rūpinasi kiekvienu iš mūsų, dideliais ir mažais mūsų gyvenimo reikalais. Jis mus saugo ir myli neapsakomai.

     Jei Dievas yra mūsų Tėvas, tad kokį nepaprastą ir jautrų dėmesį mes privalėtumėm Jam turėti? Tokį, kokį turi vaikutis savo žemiškajam tėvui. Užtai visiškai natūralu, kad jis visus norus patiki savo tėvui.

     Mes klaidingai suprastumėm šv. Pauliaus aiškinimą, jei manytumėm, jog jis tikrai skatina pasyvumą ir atsakomybės vengimą. Kaip šv. Paulius visuomet aiškiai moko, mes turime veikti stropiai, pasitikdami savo problemas ir stengdamiesi jas patys spręsti. Tačiau mes turėtumėm visuomet atsiminti, ypač sunkenybių metu, kad turime Tėvą mūsų pusėje. Jis žino kelius, kurių mes nežinome, ir Jis pasiekia daug toliau, negu mes galime įsivaizduoti.

     Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žodžius? Pagrindinė mūsų tikėjimo tiesa tai pasako: “Tikiu į vieną Dievą, Visagalį Tėvą”. Mūsų tikėjimas į Dievą Tėvą privalo būti konkretus ir aktyvus, o ne tik pasigrožėjimas kokia fraze ar poetiniu įsijautimu. Mūsų tikėjimas į Dievą kaip Meilę turi veikti visą mūsų gyvenimą. Mes turime atsiduoti Dievo meilei visuose savo reikaluose, sunkenybėse, kentėjimuose ir pastangose gyventi pagal Evangeliją.

     Kartais mus gali ištikti kokios ligos, sielvartai ar skaudūs bandymai, kurie gali mums atrodyti beprasmiški. O iš tikrųjų ir tokiuose atsitikimuose turime matyti Dievo meilę mums. Juk Jis mus myli ir mumis rūpinasi, kad viskas mums išeitų į gera, į tą nuostabų gėrį, kurio net įsivaizduoti negalime.

     Tad atsiduokime Jam visiškai. Tada įsitikinsime, kad niekad savo gyvenime nebūsime vieniši; būsime dviese — mes ir Tėvas. Tai turėtų būti didžiausia mūsų tikėjimo paguoda.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius