religinės ir tautinės kultūros žurnalas
1990 / VASARIS - FEBRUARY / VOLUME XLI, NO. 2
37 |
Danutė Bindokienė |
|
42 |
Sesuo Ona Mikailaitė |
|
47 |
Sesuo Genė Rimkaitė |
|
48 |
Vytautas Kasniūnas |
|
50 |
Aldona Zailskaitė |
|
52 |
Chiara Lubich |
|
53 |
Kun. Jonas |
|
61 |
Nina Gailiūnienė |
|
64 |
Alė Rūta |
|
65 |
Gediminas Vakaris |
|
69 |
Juozas Vaišnys, S.J. |
|
70 |
Red. |
|
71 |
Red. |
|
71 |
Juoz. Pr. |
Šis numeris iliustruotas Onos Pajedaitės nuotraukomis iš Lietuvos. Viršelio piešinys — Ados Sutkuvienės.
Lietuviškas raidynas — Jono Bogutos.
Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-54G) is published monthly except July/August, when bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.
DANUTĖ BINDOKIENĖ
Buvo laikai, kuomet vienintelis susižinojimo būdas tarp artimų, bet toli vieni nuo kitų gyvenančių žmonių buvo laiškai. Gauti iš kur nors laišką buvo didžiausia šventė. Laiškais keliavo džiaugsmas ir liūdesys; geros žinios ir blogos naujienos. Laiškuose užgimdavo meilė ir pasipildavo juodas nusivylimas. Didžiųjų žmonių laiškai, surinkti ir išspausdinti storose knygose, tebežavi mus šiandien savo minčių gilumu, jausmų ryškumu ir žodžių deriniais.
Tačiau paskutinėje dvidešimtojo amžiaus dekadoje, į kurią neseniai įžengėme, laiškų rašymas beveik “išėjęs iš mados”. Pašėlęs mūsų kasdienybės tempas ir tarpusavio susižinojimo priemonių gausumas bei prieinamumas asmeniškų laiškų rašymą nustūmė kažkur šalia arkliais traukiamo vežimo: smagu juo pasivažinėti, kai turime per daug laiko, kai norime paatostogauti, bet, gink Dieve, arkliais nevažiuotume, kai reikia kur nors skubiai nuvykti.
O tačiau ir šiandien turime ištikimo, intensyvaus, nuolatinio laiškų rašymo pavyzdį. Iš tikrųjų tas susirašinėjimas vyksta jau lygiai 40 metų ir ne su vienu ar keliais atskirais individais, o su dideliu skaičiumi lietuvių — pirmiausia svetimuose kraštuose gyvenančių.
Tiesa, labai dažnai tų “laiškų” rašytojai nesulaukia jokio atsakymo, bet vis ištikimai siunčia ir siunčia “laiškus” kas mėnesį, metai iš metų.
Dabar jau turbūt visiems aišku, kur suka šio straipsnio mintys, kad kalbama ne apie privačių asmenų korespondenciją, bet apie “Tėvų jėzuitų leidžiamą religinės ir tautinės kultūros mėnesinį žurnalą” — Laiškus lietuviams.
Laisvės paminklas Kaune O. Pajedaitės nuotr. 1989
Šį mėnesį kaip tik sueina lygiai 40 metų nuo pirmojo Laiškai lietuvimas numerio pasirodymo. Kukli tai buvo pradžia. Ją gerai prisimenu, kai pats naujojo leidinuko redaktorius kun. Juozas Vaišnys, tuometinis mūsų tikybos mokytojas Čikagos aukštesniojoje lituanistikos mokykloje, atnešė į klasę ir mokiniams padalino po nedidelį — vos aštuonių puslapių — laikraštėlį, pavadintą Laiškais lietuviams. Tai buvo 1950 m. vasario mėnesį.
Skaityti daugiau: SUSIRAŠINĖJIMAS, TRUNKĄS KETURIASDEŠIMT METŲ
ONA MIKAILAI!Ė
Apie Antrąjį Kristaus Atėjimą nemažai kalbama pastaruoju metu. Gal dėl to, kad artėjame prie XX-jo amžiaus bei antrojo pokristinio tūkstantmečio pabaigos. Stebime ir stebimės neįtikėtinais pasauliniais įvykiais. Jaučiamas stiprus žmonių lūkestis kažko nepaprasto, ieškojimas laiko ženklų, kurie duotų raktą atrakinti ateities duris. Štai vienas populiarus amerikiečių katalikų laikraštis, The Sunday Visitor, visą numerį paskyrė klausimui: Ar pabaiga čia pat?
Verbų sekmadienis prie Aušros Vartų Vilniuje O. Pajedaitės nuotr. 1989
Įdomu, kad šio dešimtmečio pradžioje iš Lietuvos gautos giesmės taip pat užsimena apie Antrąjį Kristaus Atėjimą. Štai giesmė “Kristui Karaliui” turi tokią atkartotinę:
Ateik valdyti mus, Karaliau Kristau,
Atnešk palaimos ir taikos laikus;
Iš vargo ir klaidų padėk išbristi,
Išpuošk tiesa ir meile mūs takus.
Skaityti daugiau: ANTRASIS KRISTAUS ATĖJIMAS: jo įvaizdžiai, ženklai ir jų reikšmė
Graži tu, žeme Lietuvos !
Dryžuotom dirvom,
Lyg sijonai lietuvaičių...
Tamsiųjų girių šepečiais,
Lyg juodbėrėlio karčiai...
Lietuvio mėlynom akim —
Svajingais ežerais.
Graži pavasarį — dainuojanti, kvapi...
Žaliais šilkais bei tūliais
Sarmatlyvai besidangstanti...
Graži tu vasarą ramunės žavesy,
Rugiuos vosilkų puokštėm apsikaišiusi.
O rudenį, kai dailininko rankos
Trispalvėm tave visą išdabina...
Pakiemiais, pakelėm neramūs vėjai trankos,
O pajūrį audružė apsvaigina...
VYTAUTAS KASNIŪNAS
Prisikėlė kankinė Vasario Šešioliktoji,
Kai kėlėsi su mirtimi kovojusi Lietuva —
Dešimtmečiais pavergta ir kankinta,
Kruvinu kūnu nuo žaizdų,
Mušta akmenimis ir plienu, prie medžių kryžiuota,
Purvais drabstyta, ledais šaldyta, ugnimi deginta,
Melais auginta be Dievo žodžio,
Įsakymais naikino žmogus žmogų,
Kad tik Tu — Lietuva mirtum,
Erškėčių vainikais nukraujuota,
Žemyn galva nukryžiuota.
***
Ir menasi Lietuvos ilgų šimtmečių kelias,
Kuriuo Dievo pirštas vedė —
Negailėjo jis žemių plotų nuo jūros iki jūros,
Valdovams ginklų aštriais ašmenimis,
Davė gerą širdį neskriausti kitų.
Buvo Lietuva ir galinga... ir silpna,
Laisva ir pavergta, vainikuota, ir kankinta...
Vis gyva-gyvybės sraunumu —
Sveika Marija maldos žodžiais gaivinta,
Valdovės Dievo Motinos globota.
Laisvės paminklo Kaune fragmentas O. Pajedaitės nuotr. 1989
Skaityti daugiau: KANKINĖS VASARIO ŠEŠIOLIKTOSIOS ŠVENTAS ŽODIS
ALDONA ZAILSKAITĖ
Naujas Šv. Rašto teksto studijavimo būdas nebenarsto jo istorinių klodų, o stengiasi suvokti jo dabartinės formos teologinę prasmę. Vienu tokių senesnių analitinių Šventraščio studijavimo būdų kruopščiai buvo analizuojami teksto stilistiniai bruožai, stengiantis atsekti, kurios jo teksto dalys iš kur paimtos ir kaip tos dalys supintos.
Pavyzdžiui, Senojo Testamento pirmosiose penkiose knygose (Pradžios, Išėjimo, Teisėjų, Skaičių, Pakartoto Įstatymo — “Penkiaknygėje”), kuriose yra atpasakojami lemiamieji įvykiai Dievo išrinktosios tautos istorijoje, yra rasti net keturi ankstyvesnės pasakojamosios tradicijos šaltiniai, būtent: jahvistinis, elohistinis, deuteronomistinis ir kunigų. Stebėdami jų stilistinius ir tematinius pasikartojimus, mokslininkai atpažįsta, kas iš kurio šaltinio paimta, ir stengiasi atkurti originalųjį pasakojimą. Tokia Šventraščio teksto analizė yra vadinama “tradicijų istorija”. Jos duotas įžvalgas (ir kitų tarpe) kun. A. Rubšys aprašo ir iliustruoja “Rakte į Senąjį Testamentą”, pirmoje dalyje (“Krikščionis gyvenime” Nr. 22, p. 53).
Toks teksto išnarstymas yra davęs svarbių rezultatų, padedančių suprasti istorinį laikmetį, kuriame Senojo Testamento įvykiai vyko ir kilo pasakojimai. Tačiau biblinės studijos tuo nepasibaigė, ir nauji Šventraščio tyrinėjimo metodai suteikia naujų įžvalgų į jo sąrangos gilų prasmingumą.
Skaityti daugiau: KĄ KRIKŠČIONIŲ IR ŽYDŲ BIBLIJOS SAKO APIE DIEVĄ
CHIARA LUBICH
“Nemurmėkite broliai, vieni prieš kitus” (Jo 5,9).
Kad galėtumėm geriau suprasti, kaip šiuos žodžius reikia pritaikyti mūsų gyvenime, turime pasvarstyti aplinkybes, kurios parodo, kodėl jie buvo parašyti. Krikščionių bendruomenėse, kurioms tas laiškas buvo rašytas, buvo iškilusios aikštėn problemos, kaip skandalingas elgesys, diskriminacija, savanaudiškas gėrybių naudojimas, dirbančiųjų išnaudojimas, tikėjimas, rodomas daugiau žodžiais, negu darbais, ir t.t. Tai kėlė vieni kitų nekentimą ir nesantaiką ir didino bendruomenės įtampą.
Pirmojo šimtmečio tokia padėtis šiandieną labai panaši į mūsų bendruomenių nesugyvenimą. Iš tikrųjų didžiausi sunkumai mūsų tikėjimui ateina ne iš pasaulio, bet daromi mūsų bendruomenės narių, kurių elgesys nesiderina su krikščionybės idealu. Tai sukelia neramumo, nepasitikėjimo ir sumišimo jausmą.
(Ateistinio humanizmo analizė)
KUN. JONAS
Ateistai didžiuojasi išlaisvinę žmones iš religinių prietarų. Tamsūs senovės žmonės bijoję visokių nesuprantamų ir neįveikiamų gamtos jėgų, todėl jie susikūrę religinį Dievą. Pas jį jie galėję bėgti glaustis kasdieninio gyvenimo varguose ir tragedijose. Anot Markso, Dievas jiems buvęs svaiginantis opijus, žadąs “pyragus danguje už žemėje kenčiamus vargus”. Šitaip kilusi religija ir Dievas žmonijos vaikystės bei jaunuoliškumo amžiais.
Šventoriaus vartai Žemaitijoje, Kuršėnų raj. 1978 O. Pajedaitės nuotr.
Bet pagaliau žmonija subrendusi. Pasibaigę prietarų laikai. Juos pakeitę gamtos mokslai. Galilėjus su Koperniku išvadavę astronomiją iš sustingusios Ptolomėjaus ir Aristotelio kosmologijos, įrodydami, jog žemė su visomis kitomis planetomis skrieja aplink saulę, ir ne žemė, o saulė yra visatos centras. Prancūzų revoliucija religinę valstybę pakeitė pasaulietiška, o romantiškasis sąjūdis žmonijos socialinius ryšius nusuko nuo Dievo į žmogų. Mokslai ir technika davę žmogui raktus sukontroliuoti fizinę-materialinę savo aplinką. Darvinas išsprogdinęs teoriją, kad žmogus esąs Dievo kūrinys, parodydamas, kad jis, žmogus, esąs medžiagos vystymosi neišvengiamas vaisius, pati evoliucijos viršūnė. Taigi žmonija esanti tik labai paini medžiaga, nieko daugiau. Bet ir vadinamoji “dvasia” esanti tik labai išsivysčiusi medžiaga. Šitaip žmogus pagaliau supratęs, kad nei jam, nei visai visatai Dievas-Kūrėjas nereikalingas. Medžiaga esanti amžina ir amžinai besivystanti.
Tokia neribota žmogaus proto pažanga pavirto jo naujuoju “Dievu”. Aistringas jo pažangos įsimylėjimas tapo naująja religija, o to proto garbinimas — naujosios religijos kultu.
NINA GAILIŪNIENĖ
Augant ir gyvenant Lietuvoje, ir norėdamas negalėjai išvengti velnių. Ilgais žiemos vakarais šeimyna susėsdavo vakaroti. Moterys verpė, mezgė kojines. Vyrai vijo pančius, virves, dirbo klumpes, taisė ūkio padargus. Tie darbai nereikalavo didelės atidos. Buvo galima kalbėti. Ir kalbos sukosi apie vaiduoklius. O vaiduoklių Lietuvos kaime buvo ne mažiau, kaip Anglijos senose pilyse.
Vaiduoklių būta dviejų rūšių: “dūšelės be vietos” ir velniai. “Dūšelės” nebuvo niekam pavojingos. Ir jų buvo lengva atsikratyti. Užprašei mišias, sukalbėjai rožančių ar davei išmaldas jų intencija, ir mirusieji daugiau nesilankė.
Koplytėlė Šakėnų kapinėse Kuršėnų raj O. Pajedaitės nuotr. 1978
Kas kita su velniais. Jie ne vieną girtuoklį, grįžtantį iš turgaus, ar bernus, einančius iš vakaruškų, pavedžiodavo po plynes, pelkes ar miško šunkelius. Kitą dieną nukamuotieji negalėdavo suprasti, kaip jie galėjo visą naktį klaidžioti taip gerai pažįstamoje apylinkėje. Kodėl velniai neužkabindavo blaiviųjų? Ogi todėl, kad tie žinojo, kaip lengva nuo nelabųjų apsiginti: velnias bijo kryžiaus ir švęsto vandens. Įkaušę girtuokliai to neprisimindavo.
Nauja knygelė vaikams
Alė Rūta
Algirdas Gustaitis. ALGIS TRAKYS IR TAKSIUKAS ŠLEIVYS. Nutikimai Lietuvos kaime. V. dalis. Sodininkai. Iliustracijos dail. Ilonos Brazdžionienės (Daliaus atminimui). Išleido JAV LB Švietimo taryba 1988 m.
Spauda jaunam skaitytojui turi būti išvaizdi. Šios knygelės dailininkė Ilona Brazdžionienė tai suprato: viršelis ryškus, geltona ir juoda spalva, su sugroteskintais vaikiškos fantazijos piešiniais. Pirmame viršelio psl.: Taksiukas neša įsikandęs medelį sodinimui, sekdamas Algį Trakį, o virš jų galvų šakose čiulba padidinti paukščiai tarp labai padidintų lapų ir obuolių. Paskutiniame viršelio psl.: Baigėsi diena; vaisių krepšelis.
Trisdešimtį knygelės puslapių taip pat užpildo piešiniai: Algis su kastuvu ir Šleivys su grėbliu, įvairūs sodo medžiai, vaikas ir šuniukas stebi medžio kamienu bėgančią skruzdę, abu jie už bausmę atsiduria po žeme.
O tekstas? Realūs nupiešti vaizdai, aprašinėjimai neva jauno žmogaus kalba. Kaimo sodo vaizdai, įvairių gyvūnų garsai. Kai Algis skiepija antrą medelį, abu su šuniuku ima grimzti gilyn. Po žemėmis juos Medžių Dvasia kaltina, kad jie pjausto medelius. Vėliau jie išteisinami.
Knygelės kalba taisyklinga. Skaitant paaiškinimus, bus vaikui įdomu.
Atsiųsta paminėti
• Stasys Maziliauskas. LIETUVIŲ KELIAS KRIKŠČIONYBĖN. Istorinė apžvalga. Išleido Amberland Publishing Company ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centras 1989 m. Pirmajame virš. puslapyje: pal. Jurgio Matulaičio portretas (dail. Juozo Zailsko); ketvirtajame virš. puslapyje: autoriaus portretas (dail. Stasės Smalinskienės). Nors čia aprašytieji istoriniai faktai ir krikščionybės kelias Lietuvon daugeliui jau bus žinomi iš kitų istorinių veikalų, bet autoriaus jie labai įdomiai ir sklandžiai aprašyti. Malonu skaityti. Knygoje 311 puslapių, yra ir iliustracijų. Kaina 10 dol. Gaunama pas platintojus.
Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
PIRMASIS UŽSIENIO MOKSLININKAS PRADĖJĘS DIRBTI ATKURTAME UNIVERSITETE
Į antropologijos paskaitas Kauno Vytauto Didžiojo universitete stengiasi patekti labai daug studentų. Mat paskaitas skaito mūsų tautietis iš JAV, Illinojaus universiteto profesorius Arvydas Žygas.
Dar šiais mokslo metais skaityti paskaitų Vytauto Didžiojo universitete atvažiuos lietuviai iš JAV, Australijos, Kanados ir kitų šalių. Jau žinoma, kad tolesnę antropologijos kurso dalį “Individas ir kultūra” dėstys žymi šios srities specialistė, Kalifornijos universiteto profesorė Liucija Baškauskaitė. Įvadinį gamtos pažinimo kursą dėstyti pakviestas profesorius Martynas Yčas, filosofiją — Pietų Karolinos universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis ir australietis Vytautas Daniela, ekonomiką — Naujosios Anglijos koledžo profesorius Rimas Kalvaitis, apskaitą — kanadietis profesorius Henris Dauderis, mūsų tautietė iš JAV Milda Danytė dėstys anglų kalbą. Įdomu pažymėti, kad marksizmo pagrindus dėstys Indijanos universiteto profesorius Julius Šmulkštys, o religijotyrą — Grigaliaus universiteto profesorius monsinjoras Vytautas Kazlauskas.
Suprantama, neseniai atkurta aukštoji mokykla dar nėra tokia turtinga, kad mokslininkams už darbą galėtų atlyginti taip, kaip jiems mokama už paskaitas užsienio universitetuose. Daugelis dėstytojų metams ar net keleriems į priekį yra sudarę sutartis su kitomis aukštosiomis mokyklomis, padėti Vytauto Didžiojo universitetui jie atvyksta savo atostogų sąskaita.
Tarpininkaujant Kalifornijos universiteto profesoriui Algirdui Avižieniui, kuris yra vienas iš Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorių, planuojama gabiausius Kauno universiteto studentus pasiųsti gilinti studijas į JAV, Kanadą ir kitas šalis. (Tiesa)
LAPKRIČIO SINOIKIJA
Pasibaigus pirmajai religijos filosofijos ir bažnytinės muzikos savaitei, sekmadienį po pamaldų Vilniaus Aušros vartuose, kur vyko Švenčiausios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos globos atlaidai, išklausę jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus pamokslą, Sinoikijos dalyviai susirinko į Kompozitorių namus apibendrinti studijų savaitę.
Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
Keli kalbos klausimai
Paskutiniuoju metu keli skaitytojai prašė šiame skyriuje atsakyti į jų klausimus:
1. Kaip geriau sakyti: gavau laišką iš, ar gavau laišką nuo?
2. Kuo skiriaisi jubiliejus nuo sukakties, jubiliatas nuo sukaktuvininko?
3. Kaip geriau sakyti: sekančią savaitę, ar ateinančią savaitę?
4. Kaip lietuviškai vadinti pyragą, vokiškai vadinamą Baumkuchen? Vieni jį vadina raguoliu, kiti raguočiu.
Nors į kai kuriuos Čia paminėtus klausimus rastumėte atsakymus pereituose “Laiškų lietuviams” numeriuose arba J. Vaišnio knygoje “Praktinė lietuvių kalbos vartosena” (Chicago, 1985 m.), bet į juos čia dar kartą trumpai atsakysime.
Pastebėjau, kad "Laiškai lietuviams" pabrango net 50%, tai žymiai daugiau negu visos infliacijos" JAV ir Kanadoje. Siunčiu prenumeratą dvejiems metas.
J. Andriukaitis
Taip, “Laiškai lietuviams” pabrango, gal staiga per daug. Bet mes nekėlėme prenumeratos jau nuo 1986 metų, o per tą laiką tiek JAV, tiek Kanados doleris žymiai sumenkėjo. Šiais metais prenumeratą pakėlėme penkiais doleriais, kad ilgesnį laiką nereikėtų kelti, nes žmonėms labai nepatogu, kai per dažnai prenumerata “kilnojama”. Štai ir dabar, jau keli mėnesiai vis skelbėme, kad nuo 1990 metų pradžios prenumerata bus 15 dol., bet kai kurie dar vis atsiunčia po 10 dol. Neskaito skelbimų.
Administracija
Labai malonu, kad jūs pageidaujate išgirsti skaitytojų nuomonę ir pageidavimus. Noriu pasidžiaugti, kad “Laiškai lietuviams” praturtėjo Šv. Rašto straipsniais. Tai tikras dvasinis penas, kurio mes taip trokštame. Mūsų kunigai ragina vežti Šv. Raštą į Lietuvą, bet nėra kas ji paaiškintų, kas su juo daugiau supažindintų žmones. Juk žmonėms ne viskas suprantama, kyla visokių abejojimų, tad laukiame ir daugiau tokių straipsnių, iš kurių galėtume labiau pažinti ir suprasti Šv. Raštą.
S. Gataveckas
Algiukas mėgo smuiku groti. Jam pradėjus groti, šuo pradėdavo staugti.
— Algi, — sako tėvas, — ar tu negalėtum ką nors groti, ko tas šuo nemoka akompanuoti?
* * *
Iš Maskvos čekų dvasinei vadovybei atėjo raštas, kad jie pakeistų Šv. Vito katedros vardą į Šv. Leonido.
— Kas buvo tas šventasis Leonidas? — pasiteiravo čekai.
— Nežinote? Tai mūsų šviesusis draugas Leonidas Brežnevas, — atrėžė rusai.
— Gerai. Atsiųskite to šventojo relikvijas, ir mes su didžiausiu džiaugsmu pakeisime katedros vardą, — atsakė čekai.
■ Trans World Radio gavo leidimą Sovietų Sąjungoje įkurti religinės radijo programos centrą.
■ Maskvoje grąžinta tikintiesiems ukrainiečių katalikų bažnyčia.
■ Vengrijoje pereitą vasarą buvo sudaryta Religijų taryba, kad galėtų turėti balsą valstybiniam gyvenime. Ji susdeda iš tikybų vyriausių vadovų, o jos pirmininkas yra premjeras. Spalio 20 d. ši Religijų taryba turėjo savo pirmą posėdį Budapešte, kur yra jos centras.
■ Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimas numatomas Vilniuje 1991 m.
■ Maskvoje, kaip skelbia JAV rusų laikraštis “Novoje Russkoje Slovo”, nuo rugsėjo mėnesio veikia šešios sekmadieninės mokyklos, kuriose mokoma religijos.
■ Vilniaus katedroje aukotos Bernelių kalėdinės mišios buvo skirtos ir transliacijai į Vakarų Vokietiją. Vietoj pamokslo — Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas Kalėdų proga. Amerikoje tas šv. mišias stebėti tebuvo galima tik per satelitą, per kabelio televiziją.
■ Lietuvos ateitininkų atkūrimo suvažiavimas įvyko 1989 m. lapkričio mėn. Vilniuje, Lietuvos moksleivių rūmuose, prie kurių buvo iškabintas didžiulis plakatas: “Dievas yra meilė”. Rengėjai tikėjosi 350 dalyvių, o suvažiavio 900. Apie 60% dalyvių — moksleiviai, buvo ir būrelis studentų, daug jaunų mokytojų, kunigų. Iš JAV buvo nuskridęs ateitininkų vadas Juozas Polikaitis. Veiklos gairėms nustatyti sudaryta komisija iš Lietuvos ir užsienio veikėjų. Pavasarį įvyks suvažiavimas, kuriame bus priimti perredaguoti statutai. Lietuvos ateitininkų federacija veiks sąjungomis. Vadovaus pirmininkas prof. Arvydas Žygas. Suvažiavimas buvo gerai organizuotas ir turiningas.
“Laiškų lietuviams” sukaktis ir konkursas
Ateinančių metų vasario mėnesį sueina lygiai 40 metų nuo “Laiškų lietuviams” pasirodymo. Ši sukaktis bus paminėta metinėje šventėje balandžio 22 d., per Atvelykį. Skelbiame ir ateinančių metų konkursą. Tai bus jau 31-asis konkursas. Tiek suaugusieji, tiek jaunimas galės rinktis kurią nors iš šių temų:
1. Tikėjimo ir lietuvybės įtaka mano gyvenimui.
2. Mūsų šeimų pagrindinės problemos.
3. Ko aš pasigendu lietuvių spaudoje.
4. Moters vieta Bažnyčioje ir visuomenėje.
5. Kokią įtaką padarė mūsų lietuviškai veiklai glaudesni ryšiai su Lietuva.
Konkursas baigiasi kovo mėn 1 d. Tiek suaugusiems, tiek jaunimui skiriamos 5 premijos: I — 200 dol., II — 150 dol., III — 100 dol., IV — 75 dol., V — 50 dol.
Straipsniai turi būti tokie, kad tiktų spausdinti “Laiškuose lietuviams”. Jaunimo rašiniai turi būti bent 2-3 mašinėle rašytų puslapių. Prie straipsnio turi būti pažymėta, kad jis skiriamas jaunimo konkursui. Suaugusiųjų rašiniai turėtų būti bent 4-6 mašinėle rašytų puslapių.
Autoriai pasirašo slapyvardžiu, o į atskirą vokelį įdeda savo tikrąją pavardę, adresą ir telefoną. Jau maža laiko teliko iki konkurso pabaigos; nelaukite paskutinių dienų, tuoj rašykite ir siųskite redakcijai.