■ Jonas Paulius II, išvykdamas lankyti Meksikos, paskelbė, kad bus šaukiamas visų Europos vyskupų sinodas apsvarstyti socialinio gyvenimo ir religijos padėtį, žlungant komunizmui.
■ Panevėžyje birželio 10 d. atidaryta Švč. Trejybės bažnyčia. Okupantai ją buvo pavertę sandėliu. Bažnyčia miesto centre, atnaujinta kun. R. Pukenio pastangomis, talkinant parapijiečiams. Požemiuose įrengta dvi šarvojimo salės ir patalpa jaunimo veiklai.
■ JAV pranciškonai, dėdami skelbimus į laikraščius, per 5 metus atkvietė atgal į Bažnyčią apie 2.000 atsimetusių tikinčiųjų.
■ Liberijos sostinėje Monrovijoje seserys mi-sijonierės ir ten buvę misijonieriai, iš viso 9 žmonės, vedusieji ligoninę, priartėjus kautynėms, buvo priversti apleisti ligoninę ir grįžti į Ispaniją. Kiek galėdami, pirma išgelbėjo ligonis.
■ JAV-se nuo 1966 iki 1984 m. kunigų skaičius sumažėjo 20%. Tokius duomenis paskelbė “Our Sunday Visitor” Nr. 16. Remdamasis duomenimis, gautais apklausinėjus 2.000 moksleivių, iš kurių galėtų būti kandidatų į kunigus, tas katalikų laikraštis paskelbė spėjimą, kad 2005 m. kunigų gali būti 40% mažiau.
■ Kaliningrade (Karaliaučiuje) pirmą kartą pokario metais buvo laikomos lietuviškos Mišios, minint 400 m. sukaktį nuo lietuviško Biblijos vertimo. Mišias aukojo Kauno kunigų seminarijos prefektas kun. Alfonsas Bulota. Tai suorganizavo Mažosios Lietuvos dvasinio atgimimo komitetas. Iškilmės vyko prie Priegliaus upės. Joms baigiantis, suskambėjo lietuviškos giesmės ir dainos. Jas atliko Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetų “Vorusnės” etnografinis ansamblis. Iškilmėse dalyvavo ir iš Lietuvos atyvkęs būrelis žmonių. Pamaldas norėta turėti prie karo metais sugriautos katedros, tačiau tenai maldininkai negalėjo patekti, nes užrašai skelbė, kad ta vieta yra užminuota.
■ Iš Liepojos, Latvijos, dvi merginos ir trys vaikinai, eidami pėsčiomis, bodami Latvijos nepriklausomybės jaunimo lygos atstovai, atnešė į Šiaulius kryžių. Jis buvo pašventintas Šv. Petro Šiaulių bažnyčioje ir pastatytas Kryžių kalne. Latvių jaunuoliai tą kryžių nešė devynias paras.
■ Į Klaipėdą nuvykęs kard. J. Bernardinas su Čikagos lietuvių klebonų palyda išbuvo 24 valandas. Svečius vaišingai priėmė Marijos Taikos Karalienės klebonas kun. Bronius Burneikis, dalyvaujant Telšių vysk. Ant. Vaičiui ir Telšių kancleriui kun. Juozui Gedgaudui. Sekmadienį, rūgs. 2 d., kardinolas lotynų kalba aukojo šv. Mišias. Pamoksle perdavė Čikagos lietuvių sveikinimus, pasidžiaugė, kad jų bažnyčia vėl sugrąžinta. Pabrėžė, kad atvykimu norėjo parodyti JAV katalikų solidarumą su Lietuvos katalikais. Susirinkusieji netilpo bažnyčioje. Daugelis klausėsi per garsintuvą šventoriuje. Okupantų nugriautas bažnyčios bokštas atstatomas, ir bažnyčia remontuojama. Kard. Barnardinas buvo pirmas kardinolas, atsilankęs Klaipėdoje, dar nė kard. V. Sladkevičius ten nėra buvęs.
■ Brazilijos ir Bolivijos džiunglėse jau tris dešimtmečius misijose dirba kun. dr. Aleksandras Bendoraitis, teologijos ir medicinos mokslus išėjęs Sorbonos universitete, Paryžiuje. Jo teikiama pagalba indėnų motinoms ir vaikams susidomėjo Lietuvos Raudonasis Kryžius ir liepos 17 d. pasiuntė penkiolikos talkininkų grupę. Ją sudarė gydytojai, Kauno medicinos akademijos studentai, taipgi inžinieriai. Gydytojai teikė medicinos pagalbą indėnams, inžinieriai dirbo statybose. Jų kelionę parėmė Lietuvos Raudonasis Kryžius, kai kurios Vilniaus, Kauno ir Panevėžio įmonės. Kun. Bendoraitis trumpų bangų radiju palaiko ryšį su tokiais pat radijo mėgėjais Lietuvoje.
■ Naująjį Testamentą į garsines juostas įkalbėjo prel. Vytautas Balčiūnas. Įkalbėjimas bus masiškai padaugintas ir siunčiamas į Lietuvą bei norintiems tai įsigyti kitose vietose.
■ Didžiausią pasaulyje baziliką Yamoussoukro mieste, Ivory Coast, yra pastatęs to krašto prezidentas Feliksas Houphuet-Boigny, tą kraštą valdąs vienos partijos pagalba nuo pat 1960 m., kai ta šalis gavo nepriklausomybę. Ši bazilika du kartus didesnė už Šv. Petro baziliką Vatikane. Ji turi 30 akrų marmuro ir keturis kartus daugiau vitražų negu Chartres prancūzų katedra. Turi šaldymo sistemą ir gali sutalpinti 300.000 žmonių. Jos pastatymas truko 3 metus. Bazilikos pastatymas kainavęs netoli 300 mil. dolerių. Prezidentas sako, kad ta bazilika bus Afrikos 100 milijonų katalikų piligrimų centras. Prezidentas jau turi 85 m. amžiaus. Kai kas jį kaltina, kad statybą atlikęs, nepaisydamas krašto finansinių sunkumų. Šią baziliką popiežius Jonas Paulius II pašventino rugsėjo mėnesį savo kelionėje po Afrikos kraštus.
■ Ukrainos Katalikų Bažnyčia rugsėjo 8 d. suorganizavo Lvove jaunimo suvažiavimą su šūkiu “Jaunimas už Kristų”. Dalyvių suplaukė, kaip skelbia “Ukrainian Weekly”, apie 40.000 iš visos šalies. Tai buvo pirmas toks jaunimo suvažiavimas po 1933 metų. Sovietų okupacijoje Katalikų Bažnyčia 1946 m. buvo uždaryta ir verčiama jungtis su stačiatikiais. Sekančią dieną, rugsėjo 9, buvo tęsiamas suvažiavimas — Krikščioniškos kultūros savaitė. Tą sekmadienį buvo procesija į Šv. Jurgio katedrą, į Persimainymo ir į Šv. Onufrijaus bažnyčias, pagaliau pasiekiant stadioną, kur vyko pamaldos, evangelizacijos programa ir krikšto įžadų pakartojimas.
■ Kryžių per Estiją, Latviją ir Lietuvą nešdamas, Paryžiaus misijonierius F. Dognonas yra pareiškęs, kad jis nori atkreipti dėmesį į Pabaltijo žmonių kančios kelią ir jų siekimą atgauti nepriklausomybę. Jo kelias — kasdien po 30-40 kilometrų. Jis buvo lydimas kiekvienos tautos, kurios žeme ėjo, dviejų studentų. Vilnių jis buvo pasiekęs rugsėjo pradžioje.
■ Lietuvos kino susivienijimas savo kinuose pasiūlė žiūrovams filmą “Jėzus”. Šis filmas jau buvo rodomas 160 šalių. Jį susuko “Inspirational Films”; jis vaizdžiai perteikia Šv. Rašte paskelbtus įvykius.
■ Filmų aktorė Irena Dunne, didelė katalikų įstaigų rėmėja, mirė rugs. 4 d. Los Angeles mieste, sulaukusi 88 m. amžiaus. Notre Dame universitetas, įvertindamas jos kilnius darbus, 1949 m. suteikė jai “Laetare” žymenį. Ji buvo laimėjusi 5 Oskarus.
■ Iš Lietuvos atvykęs į Čikagą pas marijonus kun. Kastytis Ramanauskas, čia talkinęs keletą mėnesių, išvyko į Vašingtoną, kur gilins studijas Katalikų universitete ir dirbs lietuvių sielovadoje. Jis yra marijonas.
■ Tarptautinė kovos su alkoholizmu ir narkotikais taryba Čikagoje specialiai pagerbė prel. Igną McDermot, kuris renka iš gatvių alkoholikus, parūpina jiems nakvynę, stengiasi juos pataisyti, gydyti, tai darydamas jau penktas dešimtmetis. Įšventintas kunigu, jis pirma dirbo mokykloje, skirtoje problemas turintiems vaikams. Pastebėjo, kad dėl jų nelaimės daugely atvejų kaltas jų tėvų girtavimas. Tada jis perėjo dirbti į Katalikų labdarą ir gelbėti tėvus. Vadindamas ji šventuoju, dienraštis “Sun-Times” parašė apie jį ilgą straipsnį.
■ Aleksandras Solženicinas, Nobelio laureatas, paskelbė raštą apie Rusijos likimą. Jo mintis kartojo pasaulio spauda ir buvo milijoniniais tiražais išleista Sovietų Sąjungoje. Tame pasisakyme Solženicinas pareiškė palankumą Baltijos valstybių atsiskyrimui. Priminęs Rusijos karo nuostolius ir vėlesnį despotizmą, Solženicinas pareiškė: “Mes turime prašyti Dievą, kad leistų atsigauti”.
■ Apie savo lankymąsi Lietuvoje kard. J. Bernardinas parašė ilgą straipsnį arkivyskupijos laikrašty “The New World”, pavadintą “Liūdesio ir džiaugsmo ašaros Lietuvoje”. Išgyrė lietuvių gilų tikėjimą ir ryžtą. Jautriai pasakojo apie aplankymą okupantų nužudyto vysk. V. Borisevičiaus sesers Marijos Borisevičiūtės, 95 m. Kalba apie Lietuvos vyskupų pergyvenimus, pasakoja, kaip jautrius įspūdžius jam paliko lankymasis Kauno ir Vilniaus katedrose bei Klaipėdos bažnyčioje. Baigia straipsnį pabrėžimu lietuvių kentėjimų per 50 m. ir pareiškia nusistatymą Lietuvai padėti pagal išgales.
■ Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje lapkričio 3-10 d. — antroji religijos filosofijos savaitė, rengiama Šalkauskio fondo, “Katalikų pasaulio” žurnalo ir Pasaulio lietuvių kultūros centro. Paskaitos — teologijos, religijos filosofijos, etninės kultūros, religinės muzikos, meno ir filosofijos istorijos. Norima padėti Lietuvai jungtis į Vakarų kultūrinį pasaulį.
■ Kremliaus bažnyčioje pirmą kartą po 70 metų rugsėjo 23 d. buvo pamaldos, kurias atliko patriarchas Aleksiejus II. Pro Kremliaus vartus buvo įleista apie 1000 žmonių. Atsirado tokių, kurie nešė Mikalojaus II portretą.
■ Sibire, Novosibirsko srityje, jau ketvirti metai pastoracinį darbą dirba pranciškonas kun. Saulius Bytautas. Praeitą vasarą jis buvo atvykęs į “Tautų draugystės susitikimą” Romoje ir papasakojo, kaip pradžioje žmonės jį sutiko su nepasitikėjimu, baimindamiesi, kad jis gali būti bendradarbiautojas su Sovietų pareigūnais, tačiau dabar, religijai davus daugiau laisvės, jų tas įtarimas pranyko ir darbas vyksta sklandžiai.
■ Vatikanas išleido naujus nuostatus aukštosioms katalikų mokykloms, kurių pasaulyje yra 935, jų tarpe 235 JAV-se. Be kitų dalykų, reikalauja, kad didžioji pusė jų dėstytojų būtų katalikai.
■ Irakas nužudė karmelitų kunigą už tai, kad jis okupuotame Kuwaite padėjo pabėgti kai kuriems užsieniečiams. Apie tai paskelbė Jordano laikraštis rugsėjo 28 d., paduodamas ir to kankinio vardą — kun. Angelo Medelo, filipinietis.
■ JAV-se motinomis tapusioms nepilnametėms šelpti 1989 m. valdžia išleido daugiau kaip 21,5 bil. dolerių.
■ Aštuoni Lietuvos ateitininkai, pakviesti Fellowship of the Reconciliation, lankė įvairias lietuvių kolonijas JAV-se. Ateitininkų namuose viešėjo penkias dienas, o rugpjūčio 31 - rugs. 3 d. dalyvavo ateitininkų studijų savaitgaly Dainavoje.
■ Ateities studijų savaitgalis spalio 12-14 d. praėjo su gražiu pasisekimu. Programoje buvo rašytojai bei paskaitininkai: Julius Keleras, Edita Nazaraitė, Aušra Liulevičienė, adv. Paulius Žumbakis, Lietuvos atstovas Stasys Lozoraitis, Vytautas Vygantas, Audra Kubiliūtė, Aidas Palubinskas, Edvardas Tuskenis, svarstant išeivijos ir Lietuvos problemas. “Ateities” žurnalo vakare buvo įteiktos premijos konkurso laimėtojams už eilėraščius, nuotraukas, reportažus, rašinius. Konkurse dalyvavo ateitininkai net iš Kanados, Lietuvos, Vokietijos.
■ Sovietų Aukščiausioji Taryba Maskvoje rugsėjo 26 d. priėmė įstatymą baigti bolševikų ateistinio auklėjimo politiką ir valstybės kontrolę, taigi visoms religinėms institucijoms leisti organizuoti religinę veiklą. Įstatymas priimtas 341 balsu prieš vieną. Po to tęsė debatus, ar leisti religinį auklėjimą valdinėse mokyklose ir kariuomenėje.
■ Anglijoje, Amplefortho benediktinų vienuolyne, įvyko rugpjūčio pabaigoje trijų dienų pasitarimas teologų ir intelektualų, suvažiavusių iš Rytų ir Vidurio Europos. Svarstyta apie naujus Bažnyčios uždavinius. Iš Lietuvos dalyvavo kun. V. Aliulis.
■ Kauno senamiestyje grąžintoje Švč. Sakramento bažnyčioje, kuri ilgus metus buvo naudojama kino teatrui, įvyko buvusios politinės kalinės dailės darbų paroda. Dabar ta patalpa numatyta panaudoti katalikų jaunimo centrui, kurį globos “Caritas” organizacija.
■ Vysk. P. Baltakis, būdamas su kard. J. Bernardino sudaryta delegacija Maksvoje, aplankė ten veikiančią katalikų Šv. Liudviko bažnyčią, kur sielovadai vadovauja kun. Pr. Račiūnas. Anksčiau tą bažnyčią aptarnavęs kun. Mažeika jau yra sulaukęs 85 m., yra susirgęs, bet tebegyvena Maskvoje. Su kardinolu vykusieji lietuviai taipgi aplankė Religinių reikalų komitetą, kur tikybos klausimais turėjo pasikalbėjimą su to komiteto vicepirmininku, kuris pareiškė, kad į Bažnyčią dabar žiūrima kaip į pozityvią jėgą.
■ Ukrainoje apie 350 stačiatikių kunigų perėjo į katalikus.
■ Lietuvos kardinolas ir vyskupai paskelbė ganytojišką laišką, skatindami dar plačiau susidomėti religine periodine ir kitokia spauda. Kunigai ir pasauliečiai skatinami platinti katalikišką spaudą.
■ Lietuvių krikščionių demokratų išeivijoje pirmininkas dr. Česlovas Masaitis išvyko į Lietuvą, kur Kauno politechnikos institute visą semestrą dėstys pritaikomąją matematiką.
■ Kardinolas J. Bernardinas visiems Lietuvos vyskupams nuvežė dovanų po naujovišką arnotą ir įteikė kitokią paramą.
■ Kard. V. Sladkevičius spalio pradžioje nuvykęs į Romą, ten besirūpindamas Lietuvos reikalais, ryžosi pabūti tris savaites.
Juoz. Pr.