religinės ir tautinės kultūros žurnalas
1983 / RUGSĖJIS - SEPTEMBER / VOLUME XXXIV, NO. 8
|
253 |
Juozas Vaišnys, S.J. |
|
|
256 |
Jonas Gutauskas |
|
|
257 |
Anicetas Tamošaitis, S.J. |
|
|
260 |
P. Daugintis, S.J. |
|
|
263 |
Gunda Kodatienė |
|
|
267 |
A. Mauragis |
|
|
268 |
Vyt. Bagdanavičius |
|
|
273 |
Sibiro Tremtinė |
|
|
273 |
Chiara Lubich |
|
|
274 |
Alė Rūta |
|
|
276 |
Marija Stankus-Saulaitė |
|
|
281 |
Gailė Eidukaitė |
|
|
282 |
Ok. Lietuvos jaunimas |
|
|
283 |
Gediminas Vakaris |
|
|
286 |
Juozas Vaišnys, S.J. |
|
|
287 |
Skaitytojai |
|
|
288 |
J. Pr. |
|
|
288 |
Red. |
Šis numeris iliustruotas nuotraukomis iš “Laiškų lietuviams” ekskursijos Paryžiuje. Viršelio nuotrauka Algirdo Grigaičio.
LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636.
JUOZAS VAIŠNYS, s.j.
Visas pasaulio kalbas, kuriomis žmonės kalba arba kada nors kalbėjo, galima skirstyti į dvi dalis: gyvosios ir mirusios kalbos. Gyvosios kalbos yra tos, kuriomis dabar žmonės tebekalba, o mirusiosios — kuriomis pirmiau buvo kalbama, bet dabar jau jomis niekas nebekalba. Daug yra tokių mirusių kalbų, bet mums žinomiausios yra lotynų, senovės prūsų, o taip pat ir senoji graikų kalba. Yra nemaža likusios literatūros lotynų ir graikų kalbomis, jos yra dėstomos kai kuriose mokyklose ir universitetuose, bet kasdieniame gyvenime jau jos nevartojamos.
Tos mirusios kalbos jau nebesikeičia, o gyvosios kalbos nuolat kinta, kaip kinta ir mūsų kasdieninis gyvenimas. Mūsų lietuvių kalba yra gyva, todėl ji per amžius keitėsi ir tebekinta, kaip ir kiekviena gyvoji kalba. Šiais metais švenčiame "Aušros” 1oo metų sukaktį. Paskaitykime bent vieną "Aušros” numerį ir pamatysime, kad jos kalba yra labai skirtinga nuo dabar mūsų vartojamos. Per šimtą metų lietuvių kalba gerokai pasikeitė.
Pasitaiko žmonių, kurie nenori eiti kartu su gyvenimu, nenori nieko keisti, pasilieka sustingę praeities formose ir papročiuose. Dar tik prieš keliolika metų sustojo ėjęs JAV rytuose leistas laikraštis, vardu "Saulė”. Jame buvo vartojama kalba, dar senesnė už "Aušros” kalbą. Senoji karta jį skaitydavo, bet jaunesnioji iš tos kalbos tik pasijuokdavo. Kai mes po II pasaulinio karo atvykome į Ameriką, pamatėme, kad seniau atvykusiųjų lietuvių kalba jau buvo skirtinga nuo mūsų — jie buvo atsilikę nuo pažengusios, pasikeitusios, patobulėjusios lietuvių kalbos.
Jau maždaug prieš 40 metų mes palikome savo tėvynę ir gyvename svetimame krašte. Tai jau ne taip trumpas laikotarpis, per šį laiką spėjo šiek tiek pasikeisti, patobulėti ir mūsų tėvynėje vartojama lietuvių kalba. Be
Leonardo da Vinci Mona Lisa
abejo, mes, išeiviai, turime tą pažangą sekti ir prie jos prisitaikyti, kad mūsų čia vartojamoji kalba netaptų kažkokia "aušrine” ar "sauline” kalba, iš kurios mūsų broliai ir sesės Lietuvoje tik pasijuoktų. Deja, net kai kurie mūsų rašytojai ir laikraščių redaktoriai, o taip pat ir lituanistinių mokyklų mokytojai eina tuo keliu, nepripažindami jokių pasikeitimų, neprisitaikydami prie dabar Lietuvoje įvestų labai gerų, logiškų kalbos reformų.
Jonas Gutauskas
Į AMŽINAS DAUSAS
Išskrisime kaip paukščiai
Į amžinas dausas,
O kūnus tegu saugo
Kapų rimtis kol kas.
BELAIKĖ ATEITIS
Nuskendo praeitis,
Jau miršta dabartis,
Pabeldžia į duris
Belaikė ateitis.
ANGELAS PRIE MŪSŲ KAPO
Prie mūsų kapo
Angelas budės,
Kol Saulė
Amžinos dienos
Visoj visatoj
Užtekės.
PRARAJA
Ieškojo Diogenas
Su žiburiu žmogaus.
Gilėja praraja
Tarp žemės ir dangaus.
ANICETAS TAMOŠAITIS, S.J.
Žmogaus dalia šioje žemėje — kovoti. O kovojant labai svarbu pažinti priešo taktiką. Tad čia ir pažvelgsime, kokią naudoja mūsų pagrindinis priešas — piktoji dvasia. Didesnei naudai ir kontrastui dar sugretinsime ją su ta, kurią naudoja Viešpats Dievas.
Žinių apie piktosios dvasios strategiją nemenkai suteikia Šv. Raštas, ypač jo aprašoma Senojo ir Naujojo testamento istorija. Tai ir bus mums pagrindinis žinių šaltinis. Vietos Šv. Rašte, iš kurių mokomės apie velnio taktiką, yra trijų rūšių. Vienose sutinkame jį patį tiesiogiai įžengiantį į sceną. Pavyzdys — rojaus sodas, Kristaus gundymas. Kitose jo taktika atsiskleidžia rezultatuose, kurių pasiekė parpuldydamas. Pavyzdys — Kainas, Dovydas, Petras. Tiksliau reikėtų sakyti, jog taktika atsiskleidžia būde, kuriuo prie puolimo privedė. Pagaliau trečios rūšies vietos yra Šv. Rašto teigimai apie velnią. Pavyzdys — Kristaus žodžiai Paskutinėje vakarienėje, jog šėtonas reikalavęs persijoti jo mokinius kaip kviečius; apaštalo Petro nurodymas, jog velnias slankiojąs aplinkui kaip riaumojantis liūtas. Iš šių trijų vietų mums darosi ryškūs keli būdingi velnio taktikos bruožai.
Vienas būdingas bruožas yra paleisti dūmų uždangą, Fronte ta priemonė dažnai naudojama paslėpti savo kariuomenės judesiams nuo priešo akių: tarp savo ir jo linijų paleidžiami tokie tiršti cheminiai dūmai, kad pro juos nieko nebematyti, kas kitoje pusėje daroma. Mums turbūt yra kada nors pasitaikę, dažniausiai rytais, ypač netoli vandens, eiti ar važiuoti per tokį tirštą rūką, kad nebegalėjome matyti, kas prieš mus ar mūsų užpakalyje už keliolikos žingsnių. Tai geras dūmų uždangos poveikio pavyzdys.
P. DAUGINTIS, S.J.
Dabar Amerikoje ir Europoje labai plinta sąjūdis prieš branduolinių ginklų naudojimą, prieš ginklavimąsi atominėmis bombomis. Man tai nedarė didelio įspūdžio, iki į rankas nepakliuvo du laikraščiai. Vienas jų — tai "Center Focus”, News from the Center of Concern, No. 53, March 1983. Tai Amerikos jėzuitų vadovaujamo religinių, socialinių ir pedagoginių studijų tarptautinėje plotmėje centro biuletenis. Ten JAV vyskupų ganytojiško laiško apie atominį pavojų ir nusiginklavimą proga straipsnyje "Who is misreading whom” trumpai aprašomi du JAV kariniai planai: "The 1982 Five-year Defense Guidance Plan” ir "The Pentagon Master Plan”. Pirmasis, kurs cituojamas pažodžiui, sako, kad JAV branduolinis pajėgumas turi pirmauti net ir prasitęsusio karo sąlygomis.
Taigi tie JAV vyriausybės planai įrodo, kad branduolinio karo politika jau yra rimtai planuojama ir ruošiamasi ne vien atbauginimui, bet plataus masto atominiam karui.
Kitas laikraštis "Soul” 1983 m. Gegužės - birželio numeryje duoda du įdomius straipsnius. Viename jų rašoma, kaip Fatimos Marijos Mėlynosios armijos vadovybė užsimojo susukdinti naują, įdomų, plataus masto filmą apie Fatimą. Tačiau filmo libreto rašytojas Tom Guggino skundėsi negalįs parašyti jį taip, kad busimasis filmas atvaizduotų Fatimą naujai ir kaip labai svarbų dalyką. Tad jis ryžosi to darbo atsisakyti. Tačiau tą pačią dieną jis gavo dr. J. Rand McNally mokslišką rašinį apie pasirodžiusią nuostabią pašvaistę, Marijos pažadėtą ženklą, ir galimą ištisų tautų sunaikinimą. Libreto autorius ir jo bendradarbiai, paskaitę tą rašinį, labai nustebo, susijaudino ir po vienerių darbo metų pirmą kartą pajuto, kad jų kuriamas filmas turi tikrai didelį uždavinį ir labai aktualią temą.
GUNDA KODATIENĖ
PASKUTINĖ DIENA PARYŽIUJE, liepos 23 d.
Gaila, kad su Paryžiumi tik paviršutiniškai susipažinome. Juk čia šimtmečiais sukrautų, iš viso pasaulio sutemptų turtų telkinys, o mes tik labai mažai spėjome pamatyti. Jų išgarsėjusios bibliotekos, muziejai, teatrai pasiliko svajonėse ateičiai.
Gėrėjomės miesto elegantiškumu, pastatų meniškumu, dairėmės ir turtingų, elegantiškų paryžiečių, puošnių damų, bet jų nesimatė. Vasara, gal išvažinėję į kurortus, o gal tik milijonierių rajonuose gyvena. Julija aplankė draugę lietuvaitę, ištekėjusią už prancūzo, jau pensininko. Kukliai gyvena už miesto, turi namelį ir džiaugiasi, kad jau išmokėtas.
Paryžius jau seniai išgarsėjęs, o po taikos sutarties Versalyje tapo politiškai judriausias miestas. Valstybių vyriausybių nariai vyko čia tartis, o spaudos atstovai žinių gaudyti. Vyko į čia ir turtuoliai. Paryžius, lyg magiška lazdelė, traukia visus, bet spindi tik tiems, kurie čia atvyksta ištuštinti storų piniginių.
Turėdami šiandien laisvą paskutinę dieną, daugumas pasipylėme gatvėmis. Aplankėme didžiausią labai turtingą Paryžiaus parduotuvę "Galaries Lafayette”. Labai patogu, kad iš viešbučio buvo galima pėstiems nueiti. Centrinėje miesto gatvėje du didžiuliai septynių aukštų pastatai ir rūsis. Tiek prekių, tokia žmonių gausybė! Kainos gan aukštos, ypač geresnės rūšies batų ir drabužių. Mūsų jau niekas nevilioja, nes piniginės plonos... Tai tik akis paganėme prie įdomesnių prekių ir išsikvėpinome brangiais prancūziškais kvepalais.
Kai kas aplankė ir didžiulį vaisių bei daržovių turgų, kur ūkininkai suvežą savo augintas gėrybes. Čia viskas pigiau negu krautuvėse, kuriose, pirkdami vaisius, mokėjome dvigubai.
Skaityti daugiau: ĮSPŪDŽIAI IŠ “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KELIONĖS (XI)
A. MAURAGIS
Kristus mėgo kalbėti palyginimais ir metaforomis. Galbūt ir Kristaus gundymą dykumoje reikia metaforiškai suprasti. Daugelyje Šv. Rašto pasakojimų reikia gilintis į pagrindinę norimą pasakyti mintį, bet ne į išorines aplinkybes.
Apaštalai dažnai Kristaus kalbos nesuprasdavo ir klausdavo paaiškinimo. Visi trys evangelistai sinoptikai nepasako nei kada, nei kur Kristus jiems kalbėjo apie šį nepaprastą įvykį. Taip pat nežinome, ar jie jį suprato, ar reikėjo paaiškinti. Bet tai nėra svarbu. Čia ne faktas mums svarbu, bet jo esmė. O ta esmė, ta pagrindinė Kristaus norėta pasakyti mintis yra aiški.
Pagal apaštalų ir kitų mokinių galvoseną, Kristaus mokslas sukosi apie juos pačius ir apie žydų tautą, o Kristus juk kalbėjo visai žmonijai ir visiems laikams, todėl daug dalykų jo klausytojai nesuprato. Kadangi Kristus kalbėjo visai žmonijai ir visiems laikams, tai atėjo laikas ir mūsų eros žmonėms Kristaus mokslą naujai persvarstyti ir galbūt kai ką kitaip suprasti, negu senoje tradicijoje buvo mėginama aiškinti.
Nuo pat žmonijos lopšio žmogus buvo ir tebėra tvirtai valdomas egoizmo. Ant šito pagrindo išaugo ir mūsų civilizacija.
Egoizmas, kad ir nėra pats savyje blogybė, nes yra natūrali gamtos priemonė apsaugoti gyvių rūšis nuo išnykimo, tačiau žmoguje, proto galios paveiktas, jis tapo visų blogybių blogybe: per jį pasaulis tapo ašarų pakalne, per jį žmogus pateko į vergiją, per jį pasaulis gali susilaukti katastrofos. Žmogus savo egoistiniu alkiu tapo baisus pats sau. Tuo būdu iškilo reikalas žmogui išsilaisvinti iš savęs.
VYT. BAGDANAVIČIUS
Kartą vienas mano bendradarbis, paskaitęs knygą apie Krišnamurti, vieną iš dabar Amerikoje plačiau platinamų mistikos knygų, klausė apie ją mano nuomonės. Atrodo, kad jis norėjo pasakyti, jog krikščioniškų vertybių esama ir šalia krikščionybės.
Šis pasikalbėjimas ir kiti panašūs verčia mus geriau pažinti ne tik krikščioniškas vertybes, bet ir tai, kas darosi visoje žmonijoje. Užsidarymas savyje ir nekreipimas dėmesio į kitus nebūtų tinkama laikysena krikščionišku požiūriu. Tai verčia ir mane grįžti prie mano minėto draugo klausimo ir labiau įsigilinti į indiškos kultūros paminklus.
Pirmiau esu domėjęsis labai senais indiškos kultūros raštais, vadinamais upanišadomis, apie kuriuos mano pastabos buvo paskelbtos "Drauge” nuo 1969 m. gruodžio 1 d. iki 1970 m. sausio 27 d. Vėliau iš jų esu padaręs atspaudą, pavadintą "Indijos religinė išmintis, upanišadų studijos”. Ji yra gaunama "Drauge” arba pas autorių. Tačiau tai neduos atsakymo į Krišnamurti klausimą.
Krišnamurti personažas yra susikūręs ant Krišnos pagrindo, kuris yra pagrindinis personažas plačiai žinomos religinės indų poemos "Bhagavat Gitą”. Tačiau ši poema yra vėlyvas, jau pokrikščioniškų laikų kūrinys ir, kaip matysime, yra pagrindo manyti, kad jis pasisavinęs kai kurių Kristaus bruožų, ypač iš Jono evangelijos.
TRUMPAS “BHAGAVAT GITĄ” TURINYS
Poema pasakoja, kaip dvi pusbrolių kariuomenės yra sustojusios viena prieš kitą lemiamai kovai. Vienai pusei vadovauja Arijuna, o jo kovos vežimo vairuotojas yra Krišna, dievas, nužengęs į žemę nuo pilnaprasmio Dievo. Krišna įvairiais pareiškimais išdėsto savo dorines ir religines pažiūras. Jis pasisako, kad viskas yra sukurta per jį. Jis yra gelbėtojas iš gimimo ir mirties jūros. Pilnas Krišnos pažinimas žmogui yra neįmanomas. Tačiau jį galima laimėti, vykdant gerus darbus. Mažo išmanymo žmonės garbina pusdievius. Demonai pavydi aukščiausiam asmeniniam Dievui, tačiau jie negali nugalėti Krišnos. Tikėjimas, kuris remiasi aistra, neišmanymu ir gerumu, nėra pilnaprasmis tikėjimas. Krišna pasisako už maldos reikšmę ir celibatą. Aukojimas, meilė ir atgaila yra vertingi dalykai. Įsakytos pareigos turi būti atliktos, tačiau darbininkas, per daug prisirišęs prie darbo, yra pasmerktas liūdesiui. Geriau dirbti savo darbą, nors ir netobulai, negu dirbti kito darbą tobulai.
Buvusi SIBIRO TREMTINĖ
Raupsuotieji Tau rodė savo žaizdas, aklieji šaukėsi Tavęs, ir Tu negalėjai praeiti jų nepasigailėjęs. Bet šitas kurčias nebylys — kaip jis suprato Tavo galią ir kuo laimėjo Tavo pasigailėjimą? Be žodžio stovėjo jis prieš Tave ir vis tiek liko išgirstas.
Kaip gera, kad Tu girdi nebylio žodi. Juk būna, kad stoviu prieš Tave daugiau negu nebylys — net be minties, be jausmo. Galvoju apie Tavo atėjimo valandą, renku žodžius, dėkojimo ir maldavimo, noriu išsakyti visą širdies gėlą, kurios nepasakysi žmogui; visą nerimą, ateities baimę... Bet kai ateini, Tu randi kurčią nebylį, šaltą ir abejingą, lyg pakelės akmenį. Ir lieka tokia sunki Tavo atėjimo valanda.
Bet, Dieve mano, galbūt Tavo gerumas mano lūpas padaro nebylias? Juk prikalbu begalę žodžių, prašymų, ir daugelis jų tikriausiai neprotingi, prieštarauja vienas kitam. Labai gali būti, kad prašau sau nelaimės. Kaip galima patarti ar diktuoti Dievui?!.
CHIARA LUBICH
"Juk visas įstatymas telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą, kaip save patį” (Gal 5,14).
Šį trumpą, tikslų, aiškų ir nuostabų sakinį savo laiške galatams parašė apaštalas Paulius. Tais žodžiais jis mums sako, kad artimo meilė yra pagrindas krikščioniškam gyvenimui. Kas myli artimą, apaštalo teigimu, įvykdo visą įstatymą. Įstatymas draudžia svetimauti, žudyti, vogti, geisti... Tie, kurie myli, to draudimo klauso. Jie nežudo, nevagia ir nieko pikto kitiems nedaro. Bet jie nepasitenkina vien vengdami pikto. Jie siekia toliau, skleisdami visur gėrį. Jie myli artimą, visiškai atsiduodami jam taip, kad yra pasiruošę net gyvybę už jį atiduoti.
Dėl to Paulius ir sako, kad, mylėdami artimą, mes vykdome ne vien tik meilės įsakymą, bet kartu ir visą įstatymą, kurs meilės įsakyme ir susumuotas. Jei visas įstatymas yra susumuotas artimo meilėje, tai kiti įsakymai kaip tik mums padeda ir nurodo, kaip artimą mylėti dažnai komplikuotose gyvenimo situacijose. Dievas, duodamas tuos kitus įsakymus, juose mums rodo savo valią, kurią privalome vykdyti. Jis nori, kad būtume klusnūs, skaistūs, romūs ir gailestingi, kartu nebūdami prisirišę prie turtų ir žemiškų gėrybių. Taip marindami savo aistras, geriau galėsime vykdyti meilės įsakymą.
(Atsiminimai apie Vaižgantą— žmogų)
ALĖ RŪTA
"Laiškai lietuviams” vieni iš pirmųjų šiemet prisiminė kan. Tumą-Vaižgantą, išspausdindami šio didžio žmogaus ir žymaus rašytojo biografiją (Jono Miškinio), nes šiemet Vaižganto metai.
Pernai iškilmingai paminėjome prel. Joną Mačiulį-Maironį. Net ir Lietuvių rašytojų draugijos suvažiavimo pagrindinė tema buvo Maironis. Taip pat buvo paskelbtas Maironio konkursas (mecenat. Nelė Mazalaitė-Gabė), kurį laimėjo Bernardas Brazdžionis. Panašiai šiais metais turėtume pagerbti ir Vaižgantą, ruošdami minėjimus, plačiau nagrinėdami jo kūrybą, parašydami apie jo asmenį ir darbus prasmingų atsiminimų. Juk Juozas Tumas-Vaižgantas tikrai buvo nepaprasta, įdomi asmenybė.
Čia paminėsiu porą mažų įvykių, kurie parodo didelį Vaižganto atidumą žmogui, kiekvieno supratimą, gailestingumą — ne žodžiais, ne pamokslais, o konkrečiais darbais. Tumo-Vaižganto meilė kiekvienam žmogui buvo matyti iš jo sprendimų ir veiksmų. Kiekvienam jis stengėsi pagelbėti: ir dideli nusidėjėliai, atšalę nuo tikėjimo, nebijojo pas jį eiti išpažinties; mirštantys ateistai, jeigu šaukėsi kunigo, tai tik Tumo; nenorintieji eiti išpažinties, bet trokštą bažnytinių jungtuvių, kreipėsi į Tumą. Visa tai žinau iš konkrečių pavyzdžių gyvenime, tik nenoriu čia minėti visiems žinomų pavardžių. Daugeliui žinomas Vaižganto socialumas, veikla, vaišingumas, svetingumas. Bet gal ne visiems žinoma, kad jis kaimiečiui svečiui kartais net daugiau laiko skirdavo, negu iškiliam valdininkui, ar net pačiam ministeriui ar prezidentui.
(''Laiškų lietuviams” konkurse III premiją laimėjęs rašinys)
MARIJA STANKUS-SAULAITĖ
Mergaitė guodžiama: "Kol tekėsi, užgis”. Mergaitė barama: "Nieks tokios neims”. Nuo mažens jai nurodomas kelias — vedybos, ir koks jos žingsnis tuo keliu bus. Ji bus pasyvi — išrinkta, ir jos visos bėdos užsibaigs tą dieną, kai ji — graži, jauna ir laiminga — už karalaičio ištekės. Pasakos, kuriomis jos fantazija ugdoma, lopšinės, kuriomis ji raminama, žada jai stebuklingą gyvenimą: . . ir taip jie metų metus laimingai gyveno”.
Viena šeimyninio gyvenimo problemų rūšis kaip tik ir yra surišta su mergaitės paruošimu tam gyvenimui ir jos, kaip moters, vaidmeniu šeimoje. Pasyvus, sentimentalus, nuo kito priklausomas asmuo neilgai gali būti laimingas ar tvirtas šeimoje, kurios kita suaugusioji pusė dominuoja.
Pirmiausia, nėra savaime aišku, kad kiekviena moteris norės su vyru susirišti šeimyniniais ryšiais. Anksčiau, tiesa, neištekėjusiai moteriai buvo sunku pragyventi. Istorijoje ir literatūroje eilių eilės tetų, gyvenančių su brolio šeima, ar dukterų, likusių tėvus prižiūrėti, ar moterų, apsigyvenusių prie bažnyčios. Vienišų moterų, pajuokiamų, nes jos liko vienos, taip pat apstu. Vyrai galėjo pasirinkti, ką jie veiks, ir jiems dažniausiai nebuvo gėda nevesti, — nebent vyras turėjo kokį trūkumą, kada ir jį buvo galima pašiepti. Daug nevedusių vyrų turėjo (ir turi) svarbius darbus: visa Katalikų Bažnyčia, pavyzdžiui, nuo senų (bet ne seniausių) laikų valdoma viengungių. Bet paprastai manoma, kad normalus asmuo skirtas šeimai sukurti ir kad moteriai kito kelio kaip ir nelieka. Tai didelis nesupratimas ir nesusipratimas.
("Laiškų lietuviams” jaunimo konkurse III premiją laimėjęs rašinys)
Gailė Eidukaitė
Antrojo pasaulinio karo metu daug žmonių pabėgo iš savo gimtųjų namų į svetimus kraštus. Karui pasibaigus, visi pabėgėliai grįžo namo, tik ne lietuviai, latviai ir estai bei kitų sovietinių komunistų okupuotų kraštų pabėgėliai. Jie negalėjo sugrįžti į savo kraštus, nes ten viešpatavo ir tebeviešpatauja priespauda, persekiojimai, laisvės varžymai.
1949 m. prasidėjo lietuvių masinė emigracija iš Vokietijos į Ameriką, Australiją ir kitus laisvus kraštus. Mano tėveliai jau 34 metai gyvena Amerikoje. Lietuvos ir lietuvybės jie neužmiršo. Priešingai — visus savo vaikus užaugino lietuviais ir rūpinosi jų lietuvišku auklėjimu.
Kadangi mano tėveliai yra lietuviai, tai mano auklėjimas skyrėsi nuo kitų tautybių vaikų auklėjimo. Mano pirmieji tarti žodžiai buvo lietuviški, tik vėliau išmokau angliškai. Namie kalbėjome ir tebekalbame lietuviškai. Šeštadieniais lankiau lituanistinę mokyklą, o sekmadieniais — lietuvių skaučių sueigas. Nuo pat mažens mano gyvenimas buvo padalintas į dvi dalis: per savaitę lankiau anglišką mokyklą, o savaitgaliai buvo paskirti lietuviškai veiklai. Kartais supykdavau ir negalėjau suprasti, kodėl man reikia lankyti mokyklą šeštadieniais, kai mano amerikietės draugės galėjo žaisti ar žiūrėti televizijos. Dabar esu labai dėkinga, kad lankiau lietuviškas pamokas: dabar moku lietuviškai rašyti ir kalbėti, turiu lietuvių draugų.
Skaityti daugiau: Ar nauda, ar našta būti lietuvaite svetimoje šalyje?
Mielas Pasaulio Lietuvių Jaunime,
Mes, okupuotos Lietuvos jaunimas, sveikiname visus, susirinkusius į V Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą! Sveikiname jus visi, maži ir dideli, tiek laisvi, tiek kaliniai iš Lietuvos ar ištremti už jos ribų. Nors fiziškai esame toli, atskirti vandenynų ir spygliuotų užtvarų, bet savo dvasia esame ir būsime kartu su jumis, nes mus visus jungia stiprūs kraujo ryšiai, vienija bendros idėjos, tikėjimas, kovos tikslai. Mes visi esame tos pačios lietuvės motinos vaikai, nors ir išsibarstę po visą platųjį pasaulį. Mus riša karšta Lietuvos meilė ir susirūpinimas visos tėvynės likimu. Mes visi esame viena Tauta, viena galinga jėga, kuri dar sudrebins pasaulį.
Mes nuolat stebime jus, jaučiame jūsų mintis, žavimės jūsų žygiais ir darbais. Jūs esate mūsų balsas pasaulyje. Tebūnie tas balsas skambantis ir nesustabdomas! Tebūnie jūsų veikla ir darbai sėkmingi. Linkim turiningai su pakilia nuotaika pastovyklauti, o atstovams studijų dienų metu apsvarstyti, iš kur mes atėjom, kas mes esame ir kuriuo keliu turime eiti, bei padaryti svarbius nutarimus. Telaimina jus Dievas ir tepadeda įprasminti savo egzistenciją vardan Lietuvos kančios kelio sutrumpinimo.
Skaityti daugiau: Lietuvos jaunimo laiškas penktajam pasaulio lietuvių jaunimo kongresui
Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
SKULPTŪRŲ PARODOJE — 300 DARBŲ
Didelį Vilniaus gyventojų ir svečių susidomėjimą sukėlė respublikinė skulptūros ir dekoratyvinės plastikos paroda. Ji su- ruošta Dailės parodų rūmuose. Joje išstatyta daugiau kaip 300 darbų, sukurtų per pastaruosius penkerius metus. Daugiausia rodomi paminklai, skulptūros, skaidrės ir fotonuotraukos. Joje dalyvauja 85 autoriai. Monumentaliosios skulptūros darbus, jau puošiančius Lietuvos miestus ir gyvenvietes, lankytojai gali pamatyti nuotraukose ir skaidrėse. Parodą gausiai lanko meno mylėtojai iš įvairių Lietuvos miestų, rajonų ir net kitų respublikų.
VAIDINAME DARBININKAMS
Kasmet, artėjant vasarai, Kauno Spalio 5o mečio dirbtinio pluošto gamyklos kultūros ir sporto rūmų scenoje svečiuojasi visi Lietuvos teatrai. Čia įvyksta jau įprastinė šventė "Vaidiname darbininkams”. Geriausiai pasirodžiusiam teatrui įteikiama pereinamoji dovana — dekoratyvinis kilimas su užrašu "Darbininkai — teatrui”. Teatrų šventę "Vaidiname darbininkams” pradėjo Kauno dramos teatras, suvaidindamas T. Vailderio pjesę "Mūsų miestelis”.
Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
NETAISYKLINGOS REIKŠMĖS ŽODŽIAI
Jau esame daug kartų rašę apie įvairius nevartotinus žodžius ir posakius. Tie žodžiai ar posakiai yra nevartotini dėl to, kad yra arba nelietuviškos kilmės, arba netaisyklingos darybos. Tačiau pasitaiko ir tokių žodžių, kurie yra lietuviški ir vartotini, bet kai kurių žmonių vartojami ne ta reikšme, kuria turėtų būti vartojami. Tokia netaisyklinga vartosena kartais atsiranda per neapsižiūrėjimą, kartais pasiduodant kitų kalbų įtakai. Daugiausia netaisyklingai kitomis reikšmėmis vartojami žodžiai yra daiktavardžiai, būdvardžiai, prieveiksmiai ir veiksmažodžiai. Čia apie kai kuriuos jų trumpai pakalbėsime.
Daiktavardžiai. Reikia skirti žodžius atmintis ir atminimas. Atmintis yra žmogaus dvasinė galia, sugebėjimas prisiminti praeities įvykius, o atminimas — kokio nors žmogausar įvykio prisiminimas. Kartais atmintis netaisyklingai vartojama atminimo ar prisiminimo reikšme. Pvz.: Pastatė paminklą Maironio atminčiai ( = atminimui, prisiminimui). Pastatyti paminklą Maironio atminčiai reikštų, kad Maironis turėjęs labai gerą atmintį, todėl tai jo atminčiai pastatytas paminklas. Dažnai kapinėse tenka matyti ant paminklų tokius užrašus: "Amžinos atminties tėvui”, "Amžinos atminties Jonui Petraičiui” ir pan. Žinant šio žodžio (atmintis) reikšmę, minėtuose sakiniuose lyg būtų norėta pasakyti, kad tėvas ar Jonas Petraitis buvo labai geros atminties — amžinai viską atsimindavo. Bet kiekvienam aišku, kad ten ne tai buvo norėta pasakyti. Tu mirusiųjų artimieji norėjo pasakyti, kad jie visuomet juos prisimena, kad tie paminklai pastatyti jų amžinam prisiminimui, amžinam atminimui. Tad taip ir reikėtų rašyti. Kartais ir kokią knygą ar kitokią dovaną kam nors duodant, užrašoma: "Ilgai atminčiai”. Ir čia reikėtų rašyti: "Ilgam atminimui”. Juk dovana duodama ne to žmogaus atminčiai, bet jo atminimui, prisiminimui.
Per dažnai ir kartais netaisyklinga reikšme vartojamas žodis eilė, kur daug geriau tiktų kiti žodžiai, pvz.: keletas, keliolika, grupė, dalis, nemažai, daug, daugelis, daugybė, galybė, gausybė, aibė ir t.t. Visus šiuos žodžius dabar stengiasi iš vartosenos išstumti toji eilė. Pvz.: Kalbėtojas pateikė eilę ( = keletą, daug, nemažai) įdomių klausimų. Eilėje atvejų (=Dėl kai kurių atvejų, kai kuriais atvejais, dažnai, kartais) buvo galima ir jį apkaltinti. Visa eilė (=Daug, daugelis) mokinių neišlaikė egzaminų.
DESERTAS .. .
Brangūs Tėvai Jėzuitai,
Prašote, kad skaitytojai atsilieptų apie “Laiškus lietuviams”. Mano atsiliepimas būtų toks: neturiu žodžių, kaip galėčiau atsidėkoti už tokį puikų kultūrinį, religinį ir patriotinį žurnalą. Prisipažįstu, kad tikrai laukiu kiekvieno numerio ir po truputį kasdien skaitau — tai lyg desertas po valgio.
Norėčiau ypač paminėti ir padėkoti T. A. Tamošaičiui, S.J., T. J. Vaišniui, S.J., p. D. Bindokienei ir visai redakcijai bei bendradarbiams. Labai pageidaučiau, kad ir T. J. Borevičiaus, S.J. turiningos radijo valandėlių kalbelės pasiliktų “juodu ant balto”, nes radijo žodžiai nuskamba ir pranyksta, o išspausdinti žurnale lieka ilgesniems laikams
Su gilia pagarba Kun. M. Kirkilas
NEPATINKA KELIONIŲ APRAŠYMAI
Siunčiu savo skolą už “Laiškus lietuviams” ir prašau daugiau man jų nesiuntinėti, nes pasidarė labai neįdomūs, kai poniutės pradėjo savo keliones aprašinėti ir nukrypo nuo religinių temų.
Franciška Televičienė
• Vatikanas pranešė, kad popiežius Jonas Paulius II planuoja arba šių metų pabaigoje, arba 1984 m. pradžioje lankyti pietinę Afriką. Numatomi sustojimai Zimbabvėje, Zambijoje ir Mozambike. Tai jau bus 18-ta popiežiaus kelionė už Italijos ribų.
• Notre Dame universitetas kardinolui Bernardinui suteikė garbės daktaro laipsni. Kalbėdamas to universiteto laipsnių suteikimo iškilmėse, kard. Bernardinas pareiškė, kad Bažnyčia privalo dalyvauti pastangose apsaugoti žmoniją nuo atominio sunaikinimo.
• JAV katalikų evangelizavimo sąjunga, savo suvažiavimą sušaukusi birželio 12-14 d. O’Hare aerodromo Ramada Inn viešbuty, pagrindiniu kalbėtoju pakvietė kard. Bernardiną, tema “Evangelizavimo vizija yra visų religinių tarnybų energiją teikiantis centras”.
• JAV 98-me kongrese katalikų yra 141 (šešiais daugiau negu ankstyvesniame kongrese), metodistų 73, episkopalų 61, presbiterionų 56, žydų tikybos 38, Jungtinės Kristaus Bažnyčios 13, įvairių protestantų nepriklausomųjų 24, baptistų 47, apaštališkų krikščionių 1, Bablijos Bažnyčios 1, Kristaus Bažnyčios 7, krikščionių reformatų 1, krikščioniško mokslo 2, Kristaus mokslo 2, Kristaus mokinių 4, rytų stačiatikių 7, kvakerių 2, laisvųjų metodistų 1, mormonų 12, liuteronų 25, pentekostalų 1, reformuotos Bažnyčios 1, adventistų 1, septintos dienos baptistų 1, unitarionų 9, nepriklausančių tikybinei bendruomenei 4. Nuo 1962 m. katalikų skaičius kongrese paaugo 50%, žydų skaičius patrigubėjo.
Vysk. Vincentas Brizgys. II VATIKANO MINTYS IR LIETUVIAI SUSIRINKIME. Išleido “Krikščionis gyvenime” 1982 m. prel. P. M. Juro lėšomis. Įrašus piešė Paulius Jurkus. Pirmosios dalies kalbą tikrino J. Vaišnys, S.J., antrosios — Petras Balčiūnas. Spausdino N. Pr. Marijos seserys, I.C.C., Putnam, Ct. C6260. Kieti viršeliai, 262 psl., kaina 6 dol.
Benvenutas Ramanauskas, O.F.M. AŠ SAVO DALĮ ATLIKAU . . . Šv. Pranciškaus Asyžiečio 800 metų gimimo sukaktį minint. Viršelį ir aplanką apipavidalino T. Placidas Barius, O.F.M. Kalbą prižiūrėjo Leonardas Žitkevičius. Išleido ir spaudė Pranciškonų spaustuvė, 341 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207. Iliustruota, 363 psl., kaina 12 dol.
Bronius Kviklys. LIETUVOS BAŽNYČIOS III. Kauno arkivyskupija. Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, 3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629. Dailininkas ir techninis redaktorius Petras Aleksa. Architektūriniai tekstai — dr. inž. Jurgis Gimbutas. Redakcija: kun. Viktoras Dabušis, Bronius Kviklys, Juozas Mažeika, T. Anicetas Tamošaitis, S.J., kun. dr. Juozas Vaišnora, MIC. Redakcijos artimi talkininkai: vysk. Vincentas Brizgys, Nijolė Gražulienė, T. Algimantas Kezys, S.J., Vincas Lukas. Žemėlapis — Albinas Karnius. Spaudė M. Morkūno spaustuvė. Didelis formatas, kieti viršeliai, 512 psl., kaina nepažymėta. Labai įdomus leidinys, kaip ir buvusieji apie Telšių ir Vilkaviškio vyskupijas. Daug iliustracijų.
DVIDEŠIMT PENKTASIS (JUBILIEJINIS) “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS
Skelbiame straipsnio konkursą atskirai suaugusiems ir jaunimui. Suaugusiems skiriamos dvi temos: 1. Koks turėtų būti šių laikų kunigas. 2. Užuot keikus tamsą, verčiau uždegti bent mažą žvakutę. Straipsnio ilgumas — maždaug 4-9 mašinėle rašyti puslapiai. Skiriamos keturios premijos: I — 200 dol. (mecenatas kun. dr. Juozas Prunskis), II — 150 dol. (mecenatas Jonas Veselka), III — ICO dol. (mecenatė Ona Požarniukaitė), IV — 50 dol. (mecenatė Stefanija Rudokienė).
Jaunimui (iki 30 m. amžiaus) siūlomos keturios temos: 1. Kas man tikėjime yra maloniausia ir kas sunkiausia? 2. Į ką kreipti dėmesį, renkantis profesiją ar pašaukimą? 3. Mergaitėms neapsimoka siekti profesijų, nes jų vieta vis tiek bus šeimoje. 4. Kaip lietuvišką spaudą padaryti jaunimui įdomesnę? Straipsnio ilgumas — ne mažiau kaip trys mašinėle rašyti puslapiai. Jaunimui taip pat skiriamos keturios premijos: I — 100 dol., II — 80 dol., III — 70 dol., IV — 50 dol. Premijų mecenatai, davę po 100 dol.: Elena Antanaitienė, Jurgis ir Veronika Janušaičiai, N.N.
Konkursai baigiasi 1984 m. vasario mėn. 16 d. Laimėtojams premijos bus įteiktos “Laiškų lietuviams” renginyje 1984 m. kovo mėn. 18 d. Jaunimo centro didžiojoje salėje.