DESERTAS .. .
Brangūs Tėvai Jėzuitai,
Prašote, kad skaitytojai atsilieptų apie “Laiškus lietuviams”. Mano atsiliepimas būtų toks: neturiu žodžių, kaip galėčiau atsidėkoti už tokį puikų kultūrinį, religinį ir patriotinį žurnalą. Prisipažįstu, kad tikrai laukiu kiekvieno numerio ir po truputį kasdien skaitau — tai lyg desertas po valgio.
Norėčiau ypač paminėti ir padėkoti T. A. Tamošaičiui, S.J., T. J. Vaišniui, S.J., p. D. Bindokienei ir visai redakcijai bei bendradarbiams. Labai pageidaučiau, kad ir T. J. Borevičiaus, S.J. turiningos radijo valandėlių kalbelės pasiliktų “juodu ant balto”, nes radijo žodžiai nuskamba ir pranyksta, o išspausdinti žurnale lieka ilgesniems laikams
Su gilia pagarba Kun. M. Kirkilas
NEPATINKA KELIONIŲ APRAŠYMAI
Siunčiu savo skolą už “Laiškus lietuviams” ir prašau daugiau man jų nesiuntinėti, nes pasidarė labai neįdomūs, kai poniutės pradėjo savo keliones aprašinėti ir nukrypo nuo religinių temų.
Franciška Televičienė
LABAI PATINKA KELIONIŲ APRAŠYMAI
Dėkoju už tokį puikų žurnalą. Man jame viskas patinka, bet be galo įdomu skaityti kelionių aprašymus. Pernai Nijolė Jankutė meistriškai aprašė jūsų ekskursiją į Egiptą, Šv. Žemę ir Graikiją, o šiais metais Gunda Kodatienė mus įdomiai pavedžiojo po Portugaliją, Ispaniją, Prancūziją. Skaitydamas pasijunti, lyg kartu keliautum.
Visi jūsų žurnale esantieji skyriai įdomūs ir naudingi, bet man asmeniškai gal pats naudingiausias yra aukšto lygio kalbos skyrius. Gaila, kad ne visi juo tinkamai pasinaudoja. Pirmiausia jį turėtų skaityti mūsų laikraščių bei žurnalų redaktoriai, rašytojai, žurnalistai. Juk dabar išleidžiamos knygos ir lietuviški laikraščiai mirgėte mirga įvairioms klaidomis.
Jūsų skaitytojas Stasys
ESAME PASIMETĘ
Gerbiamoji Redakcija,
Jūs, be abejo, puikiai žinote, kad dabar religiniuose klausimuose visi esame labai pasimetę. Nežinia, ką tikėti ir kaip tikėti. Kas pirmiau yra buvę savaime suprantami dalykai, dabar jau pasidarė bent labai abejotini. Būtų labai naudinga, kad pradėtumėte aiškinti svarbiausias religijos tiesas, nes jos mums jau yra aptemdytos. To mes pasigendame ir pamoksluose. Kai kurie pamokslininkai tik pažaidžia žodžiais, paskrajoja padangėmis, bet dvasinio peno mums neduoda. Mums reikia ne saldainiukų, bet proteinų!
Jus gerbiąs Pr. M.