religinės ir tautinės kultūros žurnalas
1983 / GRUODIS - DECEMBER / VOLUME XXXIV, NO. 11
361 |
Marija Stankus-Saulaitė |
|
363 |
Anicetas Tamošaitis, S.. |
|
366 |
P. Daugintis, S.J. |
|
369 |
Juozas Vaišnys, S.J. |
|
371 |
Chiara Lubich |
|
372 |
Sibiro tremtinė |
|
372 |
I. Š. B. |
|
374 |
Flannery O’Connor |
|
383 |
Red. |
|
384 |
Vytautas Kasniūnas |
|
388 |
Gediminas Vakaris |
|
390 |
Juozas Vaišnys, S.J. |
|
391 |
J. Pr. |
|
393 |
Red. |
|
394 |
Red. |
Nuoširdžiausi Sv. Kalėdų ir Naujųjų Metų sveikinimai
bei linkėjimai visiems skaitytojams,
rėmėjams ir bendradarbiams!
“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” REDAKCIJA, ADMINISTRACIJA
IR LEIDĖJAI
Šis numeris iliustruotas dail. Reginos Ingelevičienės kūrinių nuotraukomis. Viršelio nuotrauka — Algirdo Grigaičio.
LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636.
MARIJA STANKUS-SAULAITĖ
Įvairiais stebuklais apdovanojęs pasaulį, Aukščiausiasis galėjo pačiu, atrodytų, didžiausiu stebuklu į pasaulio eigą įterpti šviečiantį, švytintį, turtingą ir galingą suaugusį vyrą. Sunaikinęs savo priešus ir imponavęs savo turtais, grožiu ir žemiška jėga, tas vyras būtų savo sekėjus įstatęs į geras vėžes: jų valdžios visi norėtų, valdovai juos kviestų. Viskas, atrodo, eitų gan lengvai, nes iš pat pradžių ir visuomet sekėjai būtų ten, kur daromi pasaulio sprendimai, kur galia.
Bet buvo kitaip, ir liko kitaip. Kasmet sustojam prie to fakto, kad Dievo Sūnus nežymiai atėjo į pasaulį. Tik kai kurie to didelio pasikeitimo ženklus atpažino. O juo seksiantiems duotas pavyzdys ir kriterijus: švelnumas, pagarba, paprastumas, dosnumas, rūpestis kitais net iki mirties, net pasirenkant mirtį. Kai reikia vadovauti, rodyti savo jėgą, tai daroma sąmoningai, pastebint kiekvieną, ištiesiant ranką kiekvienam.
Kūčių vakarą prie lietuviško stalo paliekama tuščia kėdė nesantiems. Kaip tik jie yra svarbūs: mirusieji, sergantieji, įkalintieji, nubaustieji, persekiojamieji, vienišieji. Kūčių skausmas yra dėl to, kad iš jaukaus, glaudaus šeimynos stalo dėl vienos ar kitos priežasties kas nors išjungiamas ir kad tuo laiku negalima išjungiančių jėgų nugalėti. Kūčių viltis yra ta, kad kaip nors kur nors to laikotarpio paslaptis visus paguos: nors atrodo vienaip, gali būti ar yra kitaip. Kūdikis, kuris atrodo silpnas, neša didžiausią meilę, perkeisiančią pasaulį. Nuskriaustieji, kenčiantieji, vienišieji — panašūs į jį, gal būtų pirmieji, patyrę jo meilę.
Bet to taip pat neužtenka. Tuščiai vietai atsverti prie Kūčių stalo kviečiami savo namuose negalintieji tokio stalo turėti ar savo namų neturintieji. Kūčių vakarą šeimyna yra visi tie, kurie laužia Kristaus gimimo duoną, ir
Taika (aliejus, 1968-1978). REGINA INGELEVIČIENĖ
ANICETAS TAMOŠAITIS, S.J.
Iš visų vaizdų, išreiškiančių krikščionio pašaukimą, joks kitas nėra taip dažnas Šv. Rašte ir taip uždegantis mūsų vaizduotę, kaip kovotojo. Todėl į religinį Laiškų žurnalą vis įdedama temų, liečiančių kovojimą: kas mūsų priešai, kokia jų, Dievo ir mūsų strategija, kam iš viso kovotina, koks atlyginimas laukia nugalėtojo, kaip kovoja moteris. ..
Su kovojimu yra susijęs vienas liūdnas faktas, kuris gali būti įvairaus laipsnio. Tai kovojimo priešingybė, arba nekovojimas. Kovojančių gretose visada pasitaiko tokių, kurie iš kovos lauko pasitraukia, palikdami ginklo draugus ir priešo puolamą gimtąją šalį žinotis patiems. Va jau ir nurodytas pirmasis laipsnis, kuris yra dezertyro. Bet kovotojų eilėse pasitaiko ir tokių, kurie pasielgia dar blogiau: ne tik pasitraukia iš kovos lauko, bet — kalbant pilies arba tvirtovės gynimo vaizdu — dar atkelia priešui vartus. Štai atvažiavome prie antrojo laipsnio, kuris yra išdaviko. Ženkime dar vieną žingsnį toliau arba, geriau pasakius, žemiau. Atsiranda ir tokių, kurie ne tik palieka kovos lauką, priedo dar atkelia priešui vartus, bet ir patys jungiasi į jo eiles, kovodami prieš savuosius. Neretai tas kovojimas vykdomas iš pasalų: kai priešas puola iš priekio, jie tiems saviesiems nelauktai smogia iš užpakalio. Štai trečiasis laipsnis, kuris yra brolžudžio.
Šį liūdną ir laipsniuotą reiškinį panaudosime svarstymui, paklausdami save, ar jo nėra įsiskverbę į mūsų praeitį. Šv. Ignacas Lojolą yra parašęs garsų dvasios gyvenimo vadovą, pavadintą Rekolekcijų knygute. Ten pateikiamas vienas svarstymas, paprastai vadinamas nuodėmių eisena, prisiminti savo praėjusio gyvenimo negražiems veiksmams. Jų prisiminimas labai pravartus net tiems žmonėms, kurių praeities nuodėmės dėl Dievo atleidimo iš sielos jau ištrintos, nes skatina virtinę svarbių dorybių: kuklumą, nesipūtimą prieš kitus, dėkingumą Dievui, meilę Dievo Sūnui, paėmusiam tas nuodėmes nešti ant savo kruvinų pečių. Turbūt visi žinome pasaką apie Pelenę — skurdžią, skarmalotą mergaitę, kurią pamilo ir pasiėmė į savo rūmus už žmoną karaliaus sūnus. Grįžimas mintimis į savo praeities skurdą (Pelenė tikriausiai į jį prisiminimais grįždavo) juo labiau didino mergaitės meilę ją sau paėmusiam karalaičiui. Štai vaizdas, išreiškiantis vieną tikslų prisiminti mums šitokiu mąstymu savo praeities dėmes. Turime tik pridėti, kad Pelenė buvo skarmaluota savo kūno drabužiais, o mes — sielos, ir kad ją į tą skarmalotą padėtį įstūmė pamotė, o mes — patys save.
P. DAUGINTIS, S.J.
1983 m. sausio 11 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė šiuos metus jubiliejiniais atpirkimo metais. Šie jubiliejiniai metai tęsiasi nuo 1983 m. kovo 25 d. — Apreiškimo arba Kristaus Įsikūnijimo šventės iki 1984 m. Velykų — Kristaus mirties ir Prisikėlimo švenčių. Šiais metais galima laimėti specialius visuotinius atlaidus.
Daugelis katalikų mažai dėmesio tekreipia į šiuos Šventuosius metus. Esą tiek yra visokių jubiliejų, tiek visokių galimybių laimėti visuotinius atlaidus, tai kas čia yra naujo? Taip pat daugeliui visai neaišku, kaip ten yra su tais visuotiniais atlaidais: ar, gavus nuodėmių atleidimą, dar yra kokios nors atliktinos bausmės? O jeigu yra, tai ar ne pats nusikaltėlis turi jas atlikti čia, žemėje, arba po mirties skaistykloje?
Tokie ir kiti panašūs klausimai bei menkas jubiliejinių metų vertinimas dažniausiai kyla iš šventųjų metų prasmės nesupratimo. Iš tikrųjų jubiliejiniai atpirkimo metai yra labai svarbus dalykas. Jie mums kalba apie 1950 metų sukaktį nuo visos žmonijos ir kiekvieno atskiro asmens atpirkimo, kai Išganytojas už visus kentėjo ir mirė.
JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
Dažnai spaudoje pateikiamos statistikos, kiek yra tikinčių žmonių: koks procentas tiki, kad yra Dievas, dangus, pragaras, skaistykla. Galbūt mažiausia yra tikinčių skaistyklos buvimu. Katalikų Bažnyčios mokslas teigia, kad yra tam tikra vieta ar, tiksliau sakant, mirusiojo padėtis, kai jis nėra pasmerktas į pragarą, bet dar negali įeiti ir į dangų. Dar jis turi ruoštis, atsilyginti ar atkentėti už savo nusikaltimus, kad paskui galėtų patekti į dangų. Tai vadinama skaistykla.
Daugelis kitų tikybų skaistyklos nepripažįsta. Paprastai skaistyklos buvimą neigia ir protestantai, nors viena kita jų sekta prileidžia tam tikrą "vidurinę” vietą tarp dangaus ir pragaro, kur sielos gali ir nuopelnų įsigyti, ir nusidėti. Katalikų Bažnyčia aiškina, kad miręs žmogus negali nei nusidėti, nei naujų nuopelnų įsigyti, jis gali tik kentėjimu atsilyginti už savo žemėje padarytus nusikaltimus.
Katalikų Bažnyčia, remdamasi Šv. Raštu, Tradicija ir logišku protavimu, skelbia skaistyklos buvimą, kaip tikrą tikėjimo tiesą. Katalikai, nors ir turėdami abejonių, tiki, kad yra skaistykla, nes kitaip jie neužprašytų mišių už mirusiuosius. Į skaistyklą patenka po mirties tų žmonių sielos, kurios turi pašvenčiamąją Dievo malonę, bet šioje žemėje dar nespėjusios visiškai atsilyginti už atleistas sunkiąsias nuodėmes ir turinčios neatleistų lengvų nuodėmių ar neatliktų už jas bausmių.
Bažnyčia moko, kad siela, turinti bent vieną neatleistą sunkią nuodėmę, amžinai pasmerkiama. Lengvosios nuodėmės pašvenčiamosios Dievo malonės neatima, todėl siela, nors ir daugiausia neatleistų lengvų nuodėmių turinti, į pragarą neis, bet ji negali eiti nė į dangų, nes ten eina sielos, neturinčios jokios dėmelės.
CHIARA LUBICH
"Nė vienas tarnas negali tarnauti dviem valdovam, nes arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vieno laikysis ir kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir turtams” (Lk 16,13).
Kad Jėzaus žodžiai yra tiesa, mus moko ir patyrimas. Taip mes žinome, kad tarnavimas dviem valdovam baigiasi vieno pamėgimu ir tarnavimu jam geriau, negu kitam, kurio nemėgstame. Tuo stipriu priminimu, kad negalime tarnauti Dievui ir turtams, Jėzus pasako, kad privalome pasirinkti tik Dievą. "Turtai” čia reiškia ne tik pinigą, bet ir viską, ką žmonės turi bei ko trokšta ir prie ko prisiriša kaip prie savo gyvenimo tikslo.
Iš tikrųjų Jėzus nesmerkia turtų turėjimo, tik prie jų prisirišimą ir blogą jų naudojimą. Turtai gali būti puiki priemonė geriems sumanymams vykdyti, keliant žmonių dvasinę ir materialinę gerovę bei padedant reikalingiesiems.
Jėzus, smerkdamas tik prisirišimą prie turtų, pasako, kad žmonės, kurie prie jų prisiriša, taip juos pamilsta, kad tampa jų vergais. Jie, visiškai turtams atsiduodami, skiria jiems visą savo dėmesį, rūpestį ir jėgas. Tada tie turtai virsta jų gyvenimo idealu, jų dievaičiu. Ir kai tai atsitinka, jų širdis tarp Dievo ir turtų suskyla. Bet žmogus turi tik vieną širdį ir gali mylėti tik vieną idealą. Niekas negali tarnauti dviem valdovam.
Buvusi SIBIRO TREMTINĖ
Tyli ir neregima pereini per gyvenimą ir šventų knygų puslapius tu, Žodžio Motina. Taip nedaug žodžių palikai juose. Nesiskundi Betliejaus šalčiu, be priekaištų pakeli tremtinio dalią, nealpsti po kryžium, niekad nieko neprašai sau. Kiekvienam Viešpaties lėmimui tyliai palenki galvą — teesie man taip. .. O štai praeiti pro skurdą, sielvartą tu negali. Nenori matyti, kaip neturtas apniaukta vestuvių džiaugsmą. "Jie neturi vyno. . — "Kas man ir tau...”
Ne itin švelnus atsakymas į tavo rūpestį. Ir mane stebina tavo drąsus pasitikėjimas, kai liepi — "Darykite, ką tik jis jums sakys...”
Ak, Motina, kokia amžinoji išmintis dvelkia iš tavo lūpų! Jei mes visada darytume tai, ką Jis sako, mes niekada nieko nepritrūktume. Bet mes blaškomės savo sumanymų ir norų vingiuose ir palūžtame po savo našta. Tada pritrūksta mums visko — ne vynas, o ašaros mus užplūsta.
I. S. B.
Penkta valanda vakaro. Padedu nebaigtus darbus į stalčių, užrakinu raštinės duris (dažnai paskutinė išeinu), nusileidžiu keltuvu ir keliauju namo. Gyvenu tik aštuonios minutės nuo darbovietės. Eidama galvoju: "Kaip gerai, kad nereikia važiuoti traukiniuku ar autobusu, kuriuose minia žmonių susikimšusių prakaituoja, pavargę nuo darbo dienos. Kaip gerai irgi, kad nereikia mašina važiuot susikimšusiuose greitkeliuose į priemiesčius, kur daug Čikagoje dirbančių gyvena”.
Einu negreitai, pasigėrėdama žaliais medžiais, mėlynu dangum. Smagu po aštuonių valandų darbo dienos pereiti per šviežią orą. Diena gerai praėjo. Turėjau spręsti daugybę įvairių problemų, bet nebuvo per sunku. Viršininkas mane gerbia, nejaučiu didelio spaudimo. Darbo draugai malonūs.
Grįžtu namo. Šuniukas sutinka prie durų su tokiu dideliu džiaugsmu, lyg manęs nematęs visą mėnesį. Dukrelė patenkinta pradeda pasakoti, kaip praėjo diena mokykloje, kiek pamokų jau paruošė, kiek dar reikia mokytis ir t.t. Namas smagus. Iš tikrųjų ne tik smagus, bet nepaprastai patogus ir malonus. Nors iš abiejų pusių kiti du nameliai sienom priklijuoti "townhouses”, bet aplink pastatą medžiai, žalia žolė, gėlės, įvairūs krūmeliai. Visai prieš namą aikštelė, po beržu suolas, netoli trys didelės eglės, ir liepos dar kvepia nuo ką tik pražydėjusių žiedų. Vis stebiuosi, kad taip arti didelio miesto centro žmogus gali surasti tokią gražią vietą gyventi. Paukščiai rytais čiulba, voverytės medžiais lipinėja.
(Tęsinys iš praėjusio numerio)
FLANNERY O’CONNOR
Praėjus porai dienų, motina ir jis sėdėjo po vakarienės, skaitydami vakarinį laikraštį, kiekvienas atskirą dalį. Staiga pradėjo skambėti telefonas. Tomas jį pasiekė. Kai tik jis pakėlė ragelį, aštrus moters balsas pasigirdo kambaryje: "Atvykit atsiimti tos mergos. Atsiimkit. Pasigėrė. Aš nenoriu girtuoklės savo namuose. Atleido iš darbo, ir grįžo girta. Aš to nenoriu”.
Motina pašoko ir pagriebė ragelį. Prieš Tomą iškilo jo tėvo dvasia. Senis reikalavo tuoj pašaukti šerifą.
— Pašauk šerifą! — tarė Tomas garsiai. — Pašauk šerifą, kad atvyktų ją pasiimti.
— Mes tuoj atvyksim, — tarė motina.
— Mes tuoj atvyksim ir ją tuoj pat pasiimsim. Pasakyk jai, kad susirinktų savo daiktus.
— Ji ne tokioje padėtyje, kad galėtų ką nors susirinkti, — sakė balsas. — Jūs neturėjote ką nors panašaus į ją man užkrauti. Mano namai yra garbingi.
— Pasakyk jai, kad pašauktų šerifą! — šaukė Tomas.
Motina pakabino ragelį ir žiūrėjo į jį:
— Aš ir šuns neatiduočiau tam žmogui.
Tomas atsisėdo, susikryžiavo rankas ir intensyviai žiūrėjo į sieną.
Regina Ingelevičienė. Už laisvę (aliejus, 1959-1966).
Regina Ingelevičienė Mater Dolorosa (aliejus, 1959-1967).
Skaityti daugiau: dail. Reginos Ingelevičienės kūrinių nuotraukos
Regina Ingelevičienė. Autoportretas.
Red.
Šis "Laiškų lietuviams” numeris iliustruotas dail. Reginos Ingelevičienės kūrinių nuotraukomis. Jos apžvalginė paroda šių metų pavasarį buvo surengta Niujorke dukterų Reginos Kudžmienės ir Maros Vygantienės. Jos kūrinių nuotraukos ir biografiniai bruožai paimti iš tos parodos katalogo.
Regina Ingelevičienė baigė Kaune Meno Mokyklą 1931 m., paskui dėstė piešimą seserų kazimieriečių vadovaujamojoje mergaičių gimnazijoje Kaune. 1936-1937 m. lankėsi Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, norėdama patobulinti savo meno žinias bei patirtį. 1938 m. įsikūrus Lietuvių moterų dailininkių sąjungai, buvo jos valdybos narė. 1944 m. buvo priversta palikti tėvynę, su savim pasiimdama tik tėvo portretą ir dėžutę dažų. Jos meno kūriniai liko Lietuvoje. Penkerius metus praleidusi Vokietijoje ir Austrijoje, 1949 m. atvyko į Ameriką ir apsigyveno Niujorke. Po sunkios ligos 1980 m. atsisveikino su šiuo pasauliu.
Vytautas Kasniūnas
Vėlyvas telefono skambutis.
— Alio! — atsakau.
— Atsiprašau, kad taip vėlai skambinu, — girdžiu moters balsą.
— Aš nakties žmogus, naktibalda, — juokauju, — iki antros valandos ryto man ne vėlus laikas.
— Ką tik sužinojau, kad šiandien atvykstate į Brocktoną. Norėčiau susitikti ir pasikalbėti. Aš gyvenu Bostono apylinkėse, — skamba nervingas balsas.
— Ką gi... Malonu... Pavakaryje būsiu Bostone. Atskrendu United lėktuvu. Beje, ar mes pažįstami?
— Aš jus pažįstu. Jūs rašote, o aš skaitau. Tad pažintis sena. Vasarą rengiaus atvykti į Čikagą ir buvau Jums berašanti laišką, bet planai pasikeitė.
— Galiu Jums duoti adresus, kada ir kur būsiu.
— Jūs taip lengvai sutinkate susitikti su nepažįstamu žmogumi? — juokavo.
Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
BURIUOTA PLATELIŲ EŽERE
Vasaros pabaigoje tris dienas Platelių ežere vyko buriavimo regata. Joje dalyvavo plateliškiai ir sportininkai iš Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Kapsuko ir kitų miestų bei rajonų. Iš viso regatoje dalyvavo 60 buriuotojų.
XIX IR XX AMŽIŲ AUDINIAI IR DRABUŽIAI
Iki spalio vidurio Kaune, Paveikslų galerijoje, buvo atidaryta paprastų žmonių meno paroda, pavadinta "Devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių audiniai ir drabužiai”. Šioje parodoje buvo parodyta kaimo audėjų ir mezgėjų rankdarbiai iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atsargų. Buvo išdėstyta beveik du šimtai tautinių drabužių, staltiesių, lovatiesių, rankšluosčių, siuvinėtų gūnių. Atstovauta visiems Lietuvos etnografiniams kampeliams. Parodoje taip pat buvo galima pamatyti ir šių dienų paprastų žmonių meistrų darbus.
MUZIKOS ŠVENTĖ MOKSLEIVIAMS
Kiekvienų mokslo metų pradžioje Telšiuose, Plungėje ir Kretingoje vyksta įprastinė muzikos šventė moksleiviams. Ją surengia Valstybinė filharmonija. Lektoriai supažindina moksleivius su Filharmonijos veikla, meno grupėmis ir atlikėjais. Filharmonijos ir operos solistai, skaitovai ir instrumentalistai surengia koncertus.
Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KAI KURIE SKYRYBOS KLAUSIMAI
Šiame skyriuje jau nuo 1970 metų esame davę įvairių kalbos patarimų, rašę apie nevartotinus žodžius bei posakius, bet beveik nieko nebuvo rašyta apie skyrybą. Žinoma, skyryba nėra tokia svarbi kaip rašyba, bet vis dėlto, netinkamai ją vartojant, gali būti aptemdyta arba ir visai nesuprantama sakinio mintis.
Čia iš "Mūsų kalbos” (Vilnius, 1979 m., Nr. 6, p. 46-49) perspausdiname, ką 1979 m. galutinai yra nutarusi Lietuvių kalbos komisija apie kai kuriuos skyrybos klausimus. Šie nutarimai nuo jų paskelbimo datos yra privalomi visoms Lietuvos mokykloms, organizacijoms, redakcijoms ir leidykloms.
VILNIUS, 1979 M. GEGUŽĖS 3 D.
Komisija, apsvarsčiusi lietuvių kalbos įterpinių, lyginamųjų posakių ir išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių bei padalyvinių aplinkybių skyrybos pakeitimus bei patikslinimus, siūlomus leidinyje "Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba” (Vilnius, 1976), taip pat atsižvelgusi į šio leidinio recenzijas spaudoje ir kritines pastabas, gautas iš mokslo įstaigų bei iš atskirų kalbininkų, be to, turėdama galvoje esamą skyrybos praktiką, nutarė rekomenduoti šiuos pakeitimus bei patikslinimus:
I. DĖL ĮTERPINIŲ SKYRYBOS
1. Skirtingai nuo ankstesnės praktikos, tam tikri modalinę reikšmę turintys žodžiai bei konstrukcijos sakinyje įterptiniais nelaikomi ir neskiriami:
■ Pasaulyje yra 182 vyrų vienuolijos. Daugiausia jėzuitų — apie 26.000, pranciškonų — 20.000, saleziečių — beveik 17.000, kapucinų — beveik 12.000. Pernai į trapistus įstojo 539, į pranciškonus — 329. Jaučiamas pašaukimų daugėjimas.
■ Missouri aukščiausias teismas nusprendė, kad gyvas žmogaus gemalas (fetus) teisiškai yra asmuo, žmogus. Sprendime pažymima, kad tėvai turi teisę kelti bylą, jeigu dar negimusiam kūdikiui būtų padaryta sunki žala ir jie negalėtų turėti laukiamo vaiko.
■ Filipinuose nušovus grįžtantį iš tremties opozicijos vadą Benigno Aquino, Vatikano laikraštis “Osservatore Romano” parašė, kad jis grįžo savo kraštan, norėdamas prisijungti prie tų, kurie, nenaudodami prievartos, kovoja dėl žmogaus teisių ir laisvės.
■ Čilės sostinės Santiago arkivyskupas Fresno Larrain paskelbė raštą, kuriuo ragina visus atmesti pykčio ir neapykantos ginklus bei prievartos veiksmus. Pabrėžė, kad negali būti blogesnės klaidos, kaip įtikėti prievarta, kurioje nėra nieko kūrybiško. Ji teneša sunaikinimą, griuvėsius ir mirtį.
■ Seinų katedroje — bazilikoje rugsėjo mėnesį sekmadieniais 10 val. įvestos lietuviškos Mišios. Lietuviai džiaugiasi, kad naujas Lomžos vyskupas padėjo jiems susilaukti šio laimėjimo.
Antanas Musteikis. DANGAUS IR 2EMĖS ŠAKNYS. Romanas. Viršelis ir aplankas dail. Vidos Stankienės. Išleido Lietuviškos knygos klubas 1983 m. Spausdino “Draugo” spaustuvė, 4545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629. 339 psl., kaina 10 dol.
Rūta Klevą Vidžiūnienė. VIENO VAKARO MELANCHOLIJA. Novelės. Viršelis ir aplankas dail. Elenos Urbaitytės. Išleido Lietuviškos knygos klubas
1983 m. Spausdino “Draugo” spaustuvė. 221 psl., kaina 7 dol.
ŠV. JURGIO PARAPIJA. Paruošė Antanas Sabalys. Knygoje rašoma apie Šv. Jurgio parapiją ir Rochesterio lietuvius. Daug iliustracijų. Viršelis dail. Aldonos Sabalis-Runne. Išleido Šv. Jurgio parapijos mecenatai 1983 m. 162 psl., kaina nepažymėta.
MŪSŲ DEŠIMTMETIS. Redagavo Halina Mošinskienė. Spausdino “Mūsų Lietuvos” spaustuvė. Viršelis ir vinjetės Onos M. Petraitytės Liblik. Išleido Brazilijos Lietuvių bendruomenės Literatūros būrelis 1982 m. būrelio veiklos dešimtmečiui paminėti. 144 psl., kaina 5 dol.
Į LAISVĘ. Nr. 88(125). Rugsėjis 1983. Politikos žurnalas. Leidžia Lietuvių fronto bičiuliai. Redaguoja Vacys Rociūnas, 7328 Midland Rd., Independence, Ohio 44131. Administratorius Jonas Prakapas, 14 Thelma Dr., Bakersfield, CA 93305.
DVIDEŠIMT PENKTASIS (JUBILIEJINIS) “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS
Skelbiame straipsnio konkursą atskirai suaugusiems ir jaunimui. Suaugusiems skiriamos dvi temos: 1. Koks turėtų būti šių laikų kunigas. 2. Užuot keikus tamsą, verčiau uždegti bent mažą žvakutę. Straipsnio ilgumas — maždaug 4-9 mašinėle rašyti puslapiai. Skiriamos keturios premijos: I — 200 dol. (mecenatas kun. dr. Juozas Prunskis), II — 150 dol. (mecenatas Jonas Veselka), III — 100 dol. (mecenatė Ona Požarniukaitė), IV — 50 dol. (mecenatė Stefanija Rudokienė).
Jaunimui (iki 30 m. amžiaus) siūlomos keturios temos: 1. Kas man tikėjime yra maloniausia ir kas sunkiausia? 2. Į ką kreipti dėmesį, renkantis profesiją ar pašaukimą? 3. Mergaitėms neapsimoka siekti profesijų, nes jų vieta vis tiek bus šeimoje. 4. Kaip lietuvišką spaudą padaryti jaunimui įdomesnę? Straipsnio ilgumas — ne mažiau kaip trys mašinėle rašyti puslapiai. Jaunimui taip pat skiriamos keturios premijos: I — 100 dol., II — 80 dol., III — 70 dol., IV — 50 dol. Premijų mecenatai, davę po 100 dol.: Elena Antanaitienė, Jurgis ir Veronika Janušaičiai, N.N.