■    Pasaulyje yra 182 vyrų vienuolijos. Daugiausia jėzuitų — apie 26.000, pranciškonų — 20.000, saleziečių — beveik 17.000, kapucinų — beveik 12.000. Pernai į trapistus įstojo 539, į pranciškonus — 329. Jaučiamas pašaukimų daugėjimas.

■    Missouri aukščiausias teismas nusprendė, kad gyvas žmogaus gemalas (fetus) teisiškai yra asmuo, žmogus. Sprendime pažymima, kad tėvai turi teisę kelti bylą, jeigu dar negimusiam kūdikiui būtų padaryta sunki žala ir jie negalėtų turėti laukiamo vaiko.

■    Filipinuose nušovus grįžtantį iš tremties opozicijos vadą Benigno Aquino, Vatikano laikraštis “Osservatore Romano” parašė, kad jis grįžo savo kraštan, norėdamas prisijungti prie tų, kurie, nenaudodami prievartos, kovoja dėl žmogaus teisių ir laisvės.

■    Čilės sostinės Santiago arkivyskupas Fresno Larrain paskelbė raštą, kuriuo ragina visus atmesti pykčio ir neapykantos ginklus bei prievartos veiksmus. Pabrėžė, kad negali būti blogesnės klaidos, kaip įtikėti prievarta, kurioje nėra nieko kūrybiško. Ji teneša sunaikinimą, griuvėsius ir mirtį.

■    Seinų katedroje — bazilikoje rugsėjo mėnesį sekmadieniais 10 val. įvestos lietuviškos Mišios. Lietuviai džiaugiasi, kad naujas Lomžos vyskupas padėjo jiems susilaukti šio laimėjimo.

■    Vatikane besilankantiems 23-ims JAV vyskupams popiežius Jonas Paulius II priminė reikalą griežčiau veikti prieš perskyras, gimimo kontrolės priemonių vartojimą, negimusių žudymą, eutanaziją, homoseksualizmą, lytinius santykius prieš santuoką; priminė reikalą tvirčiau laikytis prieš polinkį siekti moterų šventinimo į kunigus. Ragino ginti teises negimusių, silpnų, invalidų, neturtėlių, senelių.

■    Čikagos arkivyskupijos laikraštis “The Chicago Catholic” eina jau 91-mus metus.

■    Pasaulio domininkonų suvažiavime nauju generaliniu viršininku buvo išrinktas airis kun. Damian Byrne.

■    JAV augustinionų vienuolynas susilaukė pirmo negro kunigo Cedric Wilson. Po šventimų jis paskirtas Biscayne kolegijos, Miami, Fla., savaitgalio ir vakarinių kursų direktoriaus pavaduotoju.

■    Danijos katalikų vyskupas Hans Martensen pasiuntė laišką Andropovui, prašydamas paleisti iš kalėjimo žmogaus teisių gynėją lietuvį Viktorą Petkų, Lietuvos Helsinkio grupės narį — steigėją.

■    Los Angeles arkivyskupija turimu katalikų skaičiumi pralenkė Čikagą.

■    Jugoslavijoje, Zagrebo arkivyskupijoje, įvyko pirmasis jaunimo Eucharistinis kongresas. Kroatijos katalikai jau pradėjo ruoštis tautiniam kroatų Eucharistiniam kongresui, kuris įvyks 1984 m. rugsėjo mėnesį Marijos Bistricos šventovėje, netoli Zagrebo. Tuo bus užbaigta minėti 1300 m. sukaktis nuo krikščionybės įvedimo Kroatijoje.

■    Angoloje iš 6 mil. gyventojų pusė yra katalikai. Nežiūrint sunkumų, katalikų skaičius žymiai auga. Angoloje yra 11 vyskupų, 300 kunigų, 50 vyrų vienuolių ir 700 moterų vienuolių. Kunigystei ruošiasi 135 klierikai.

■    JAV gydytojai nustatė, kad rūkančių motinų kūdikiai būna su menkiau išsivysčiusiais plaučiais ir gali turėti didesnį palinkimą į emfizemą, bronchitą ir kitas negeroves.

■    Airijos gyventojai didele dauguma (2 prieš 1) pasisakė už įvedimą j konstituciją nuostato, draudžiančio negimusių kūdikių žudymą.

■    JAV senatas vienbalsiai pritarė diplomatinių santykių užmezgimui tarp JAV ir Vatikano.

■    Salvadore šio rudens pradžioje krikščionių demokratų suruoštose demonstracijose dalyvavo 12000 žmonių. Buvo pareikalauta tęsti žemės reformą, saugoti žmogaus teises ir ieškoti būdų užbaigti civilinį karą.

■    Lenkijos vyskupai apkaltino vyriausybę, kad, šalindama kryžius iš mokyklų ir fabrikų, pažeidžia tikinčiųjų teises ir laužo savo religinės laisvės užtikrinimą.

■    JAV-se, Camdentone, Mo., katalikų, anglikonų ir liuteronų dvasiškijos bei pasauliečių atstovai spalio 3-7 ir 7-9 dienomis turėjo bendras rekolekcijas, siekdami didesnio suartėjimo.

■    Sudane, turinčiame apie 19 mil. gyventojų, katalikų yra daugiau kaip 1.050.000. Tarpdiecezinėje Pietų Sudano seminarijoje ruošiasi kunigystei daugiau kaip 200 klierikų. Pašaukimų skaičius didėja.

■    Kardinolas Terrence Cooke, Niujorko arkivyskupas, mirė spalio 6 d., sulaukęs 62 m. amžiaus. Sirgo leukemija. Kardinolas Cooke buvo JAV kariuomenės vyr. kapelionas.

■    Nobelio premiją laimėjęs Lech Walensa savo gaunamus 190.000 dolerių paskyrė katalikų Bažnyčiai, kad padėtų jos organizuojamiems laisviesiems ūkininkams Lenkijoje.

■    Domininkonai veikia visuose penkiuose kontinentuose, 82-se kraštuose. Savo nauju generaliniu vyresniuoju išsirinko airį kunigą Aloyzą Byrne, 50 m.

■    Augustinijonų vienuolija turi apie 3.500 savo narių, veikia 42-se pasaulio kraštuose. Vadovauja penkiems universitetams, įvairioms vidurinėms mokykloms, kurias lanko apie 30.000 moksleivių. Savo nauju generaliniu viršininku šiemet išsirinko airį kunigą Martin Nolas, 50 m.

■    Paduvos universitete veikia Gydytojų misininkų kolegija. Jos 460 gydytojų, studentų ir sanitarų specialioje audiencijoje aplankė popiežių Joną Paulių II, kuris džiaugėsi jų pasišventimu darbuotis atsilikusiuose kraštuose.

■    Mercedarų vienuolija, įsteigta 1218 m. Petro Nolano, tebegyvuoja ir dabar. Pirminis jos tikslas buvo rūpintis krikščionių vergų išlaisvinimu, o dabar ji palinko ieškoti būdų padėti dabartinių laikų krikščionims kankiniams, iš kurių atimta religinė laisvė. Šių mercedarų pastangomis ir lėšomis prieš keliolika metų buvo lietuviams išspausdintas didesnis kiekis Naujojo Testamento lietuvių kalba, patogaus kišeninio formato ir nemaža dalis to leidinio pasiekė Lietuvą.

■    Italijos paskutinis karalius Savojos Umbertas vadinamąją Torino drobulę, kuria, kaip sako tradicija, Kristaus kūnas buvo susuptas kape, paliko popiežiui Jonui Pauliui. Palikimas buvo padarytas testamentu. Vatikanas šią dovaną priėmė. Ši drobulė ligi šiol buvo laikoma Torine.

■    JAV-se katalikai turi 9.432 savo pradžios ir aukštesniąsias mokyklas.

■    JAV-se, kaip parodė Gallup Poli apklausinėjimai, religinis gyvenimas stiprėja. Dabar daugiau kaip 42% suaugusių gyventojų kas savaitę lanko savo tikėjimo šventovę. Šv. Raštą studijuojančių skaičius gausėja.

■    Kolumbijos prezidentas kun. Stasiui Matučiui, ypatingai pasižymėjusiam varguomenės globojime, yra įteikęs aukštą valstybės žymenį — Boyaca kryžių. Kun. Matutis yra salezietis, Šv. Roko parapijos klebonas Baranąuilėje. Jis prie savo šventovės nupirko 50.000 kv. metrų žemės, pastatė neturtėliams dideles mokyklas, jaunimo klubus pačių neturtingiausiųjų vaikams. Jis kilęs iš Kulių valsčiaus. Sesuo buvo išvežta į Sibirą, tėvas karo metu dingo be žinios. Šiemet kun. Matutis švenčia 70 m. amžiaus sukaktį. Žymią jo Šv. Roko parapijos dalį sudaro vadinamoji “juodoji zona”, skurdžių rajonas. Matučio įkurtose mokyklose mokosi apie 2000 neturtingųjų moksleivių. Jis suorganizavo vandentiekius ir kitą socialinę pagalbą.

■    Naują šventąjį popiežius Jonas Paulius II paskelbė spalio 16 d. Tai kroatų kapucinas vienuolis Bohdan Mandica. Jis gimė 1866 m. Kroatijoje, mirė 1942 m. Italijoje. Naujas šventasis ypač žavėjo savo darbu klausykloje.

■    A.a. prel. Jonas Aviža mirė spalio 17 d. Vokietijoje. Buvo gimęs 1913 m., kunigu įšventintas 1935 m. Romoje buvo pasiekęs krikščioniškos archeologijos daktaro laipsnį. Lietuvoje buvo Kauno kunigų seminarijos prefektas ir arkiv. J. Skvirecko sekretorius. Paskutiniu metu buvo seselių kapelionas Miunchene.

■    Kun. Algimantas Bartkus, iš Franckvillės, Pa., paskirtas Šv. Kazimiero kolegijos Romoje prorektoriumi.

■    Komp. Alfonsas Mikulskis, daugelio religinių kūrinių autorius, mirė spalio 14 d. Klyvlende, sulaukęs 74 metų.

■    Latvijos naujasis kardinolas Julianas Vaivods

1958 m. yra buvęs nuteistas prievartos darbams už parašymą knygelės apie religijos padėtį Sovietų Sąjungoje. Knygelė nebuvo išspausdinta, bet jos rankraštis plito tarp tikinčiųjų. Kard. Vaivods vadovauja kunigų seminarijai, dabar turinčiai 50 klierikų. Ją baigę latvių, gudų ir ukrainiečių kilmės kunigai siunčiami darbuotis į Gudiją, Ukrainą, Gruziją, net į Kazachstaną.

■    Vakarų Vokietijos katalikų speciali akademinė tarnyba padėti svetimtaučiams studentams per paskutinius 25 metus yra suteikusi stipendijas trims tūkstančiams studentų iš 70 įvairių kraštų. Ši katalikų organizacija vien šiemet išlaikė 470 studentus iš ūkiškai atsilikusių kraštų.

■    Indijoje jėzuitai vadovauja 94 vidurinėms mokykloms, 22 kolegijoms ir 8-niems technikos institutams bei septynioms aukštesniosioms mokykloms. Auklėjimo srity Indijoje dirba apie 700 jėzuitų kunigų, kuriems talkina apie 4700 mokytojų ir profesorių nejėzuitų. Šias mokyklas gausiai lanko ir ne-katalikai.

■ Ispanija pasižymi misininkų gausumu. Vien iš Madrido arkivyskupijos šiuo metu dirba apie 1670 misininkų, beveik keturiais šimtais daugiau negu prieš metus.

■    Ateitininkų federacijos vadą Juozą Laučką pabaigoje Sendraugių savaitės, kuri buvo rugpjūčio 13-20 d. Kenebunkporte, ištiko širdies smūgis. Pirmą pagalbą suteikė dr. L. Giedraitienė.

■    Į Austriją rugsėjo 10 d. nuvykęs popiežius Jonas Paulius II turėjo pamaldas Heldenplatz aikštėje, kur susirinko 150.000 žmonių. Pamoksle prisiminė krikščionis, kurie kenčia persekiojimus. Tai jau popiežiaus 20-toji kelionė į užsienio kraštus. Į Austriją vyko, įsijungdamas į Katalikų dienos iškilmes ir j minėjimą 300 m. sukakties, kai 1683 m. ties Viena buvo sumušti turkai, išgelbint vakarų krikščionybę. Austrijoje popiežių sutiko atvykę iš Lenkijos, Vengrijos, Rytų Vokietijos ir Jugoslavijos kardinolai. Pamoksle popiežius priminė, kad Vienos pergalės minėjimai turi būti ne karo minėjimas, o džiaugsmas dabartine taika.

■    Numatoma, kad 1984 m. popiežius lankys Zimbabvę, Angolą, Madagaskarą, Mozambiką, P. Korėją, Tailandą, Šveicariją, Kanadą, Venecuelą, Kolumbiją, Peru, Ekvadorą o gal ir P. Vietnamą.

■    Nikaragvos vyriausybė ištrėmė ispanų kunigą Timotiejų Merino Martin. Lankydamiesi Romoje to krašto vyskupai jį viešai užtarė. Jis 7 metus darbavosi tarp neturtingųjų žemdirbių, rūpindamasis jų sielovada. Jam neteisingai buvo primesta priešrevoliucinė veikla, nepaliekant nė teisės apsiginti.

■ Pasaulio vyskupų sinode, prasidėjusiame rugsėjo pabaigoje, jau pirmą savaitę kalbėjo 176 vyskupai. Kiti 57 sinodo nariai savo pareiškimus įteikė raštu. Latvijos kardinolas Vaivods laišku pranešė, kad negalėjo atvažiuoti į Romą, nes negavo vyriausybės leidimo išvykti. Vysk. L. Povilonis jau sinodo pradžioje pranešė, kad negalės dalyvauti. Pagrindinis sinodo svarstymų punktas — atgaila, susitaikymas su Dievu.   J.Pr.