1974 / Liepa-rugp. / July-August / Volume XXV, NO 7-8

LAIŠKAI LIETUVIAMS (Letters to Lithuanians). Published monthly except July and August, when bi-monthly, by the Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Illinois 60636. Yearly subscription $5.00, single copy 50 cents. Second class postage paid at Chicago, Illinois, and additional mailing office.

YRA ŽMONIŲ, KURIŲ GYVENIMAS ATRODO RAMUS,

LYG NERŪPESTINGOS LINKSMUTĖS PLAŠTAKĖS,

SKRAJOJANČIOS NUO GĖLĖS PRIE GĖLĖS.

MANYTUM, KAD JIEMS NETENKA SUTIKTI AUDRŲ,

NES JŲ GYVENIMAS, KAIP LENGVUTIS LAIVELIS,

RAMIAI SKRIEJA LYGIU JŪROS PAVIRŠIUM,

IŠTIESĘS PLAZDENANČIAS BALTAS BURES.

BET NĖRA GYVENIMO BE VĖJO IR AUDRŲ,

KAIP NĖRA JŪROS BE BANGŲ IR VERPETŲ.

TIK YRA ŽMONIŲ, KURIE SUGEBA SAVO VALIA

ATSISPIRTI PRIEŠ ŠĖLSTANČIUS VĖJUS

IR NURAMINTI DIDŽIAUSIAS AUDRAS;

KURIE MOKA, PAKILĘ VIRŠ BANGŲ IR VERPETŲ,

GALINGAIS SPARNAIS SKRISTI AUKŠTYN,

NESIEKDAMI ŠIOS VARGŠĖS, SUPURVINTOS ŽEMĖS.

 ("Laiškų Lietuviams" konkurse III premiją laimėjęs straipsnis)

VACYS KUPRYS

JUNGIAMIEJI VEIKSNIAI

     Kas tie veiksniai, kurie verčia žmones jungtis į bendruomenes: šeimas, tautas, draugijas ir pagaliau — valstybes? Manau, neklysiu sakydamas, kad čia lemia daugiau emocinis, o ne racionalinis pradas. Visiems, tur būt, aišku, kad meilė yra tas stipriausias ir tikriausias jungiamasis veiksnys. Ji yra šeimų kūrimo priežastis, o šeima yra pagrindas, ant kurio išauga tauta. Šalia meilės turime ir kitus jungiamuosius veiksnius: neapykantą, baimę bei netikrumą ir interesą. Šie pastarieji, be abejo, neprilygsta meilei: yra daugiau atsitiktiniai, o neapykanta dažnai skaldo pačią bendruomenę, jei ji atkreipta ne į išorinius priešus, bet reiškiasi pačių narių tarpe. Meilė tik tada yra tikra, kai ji asmenį įpareigoja ir yra tiek stipri, kiek mylintis aukojasi mylimajam. Tačiau visiems lygiai įsipareigoti ir aukotis žmogus nėra pajėgus. Kosmopolitų gyrimasis, kad jie myli visą pasaulį ir dėl to negali išskirtinai mylėti savosios tautos, yra tuščias, nes tokia meilė nėra paremta įsipareigojimais, ir todėl nėra tikra. Tikra meilė, sujungusi asmenis, tuo pačiu juos išskiria iš kitų. Tik išskirtiems asmenims ar jų santalkoms yra įmanoma realiai įsipareigoti ir aukotis. Meilė, kaip ir kiekviena žmogiškumo apraiška, tik tada parodo savo vertę, kai ji reiškiasi savosios prigimties nustatytoje tvarkoje. Sunku patikėti, kad kas nemyli savo tėvo ar brolio — mylėtų svetimą žmogų; lygiai jei kas nemyli savos tautos, neturės ypatingų simpatijų ir kitų tautų žmonėms.

     Tauta, kol yra savos valstybės prieglobstyje, paprastai nesusitinka su išnykimo pavojumi. Išeivijoje tų apsauginių rėmų ji neturinti, ir todėl reikia ją stiprinti viduje, per vidinę jungtį — meilę. Bet kaip turime suprasti tautos meilę?

     Mylėti savo tautą yra tas pat, kas mylėti savo šeimą. Jei tėvas sako, kad jis myli savo šeimą, tai visiems aišku, kad jis myli savo žmoną ir vaikus, o ne šeimos sąvoką. Deja, jei žmogus sakosi mylįs savo tautą, tai dar nereiškia, kad jis nori tuo pasakyti, jog myli išskirtina meile kiekvieną savo tautietį. Daugelis "patriotų" sakydami: "myliu savo tautą", įsivaizduoja ją sau kaip nuo žmonių atitrauktą būtybę, ir todėl neaptariamą — lyg miglose paskendusią. Tokiai atitrauktai ir sudaiktintai tautai nėra įmanoma tikra meilė, o tik tariama — melaginga. Todėl nenuostabu, kad turime pakankamai "patriotų", kurie tariamai tautos gerovei ne tik skleidžia neapykantą tautiečių tarpe, bet nevengia jų ir paterorizuoti.

J. Dovydėnas  Pyramid Lake, Nevada, 1973

     Išeivijoje mylėti tautą nėra jau toks paprastas reikalas. Svetima aplinka pavergia sąmonę — tautinės pareigos sąžinė užmiega. Kas yra tauta? Kokia ji vertybė? Ką ji man reiškia? Tai klausimai, kurie kyla, bet jiems mažai kas pajėgus duoti atsakymą. Šiems klausimams spręsti žmogus turi būti paruoštas: intelektualiai, kad pajėgtų suprasti tautą kaip didelę vertybę, jis turi būti dorinėje aukštumoje, kad pajėgtų tai vertybei angažuotis ir pagaliau, tiek savo charakterį išugdęs, kad pajėgtų aukotis savo tautos labui. Taip paruoštas žmogus tikrai bus pajėgus realiai mylėti savo tautą, gyvendamas svetimoje aplinkoje. Taigi, jei norime ir ateity išlikti kaip tautinė bendruomenė, turime patys ir mūsų vaikai išaugti į asmenybes. Tam tikslui turi dirbti šeima, mokykla, jaunimo organizacijos ir bažnyčia. Jei bent viena iš šių institucijų savo pareigų neatlieka, niekais nueina ir kitų darbas. Gyvenimo patirtis rodo, kad morališkai nedrausmingas jaunuolis yra lygiai taip pat nepažangus moksle ir žuvęs tautinei bendruomenei.

Skaityti daugiau: KAS PADEDA IR KAS KENKIA IŠLIKTI LIETUVIŠKAJAI IŠEIVIJAI?

 (Tęsinys)

ANTANAS L. RUBŠYS

3. DIEVAS ŽMOGAUS NELAIMĖJE

     Senasis Testamentas yra ne tik žydų, bet ir krikščionių Šventraštis. Matėme jame klasišką žmogaus būvio istorijoje sampratą. Žydų Šventraščio ryšio su krikščionybe klausimas gimė kartu su gimstančia Bažnyčia. Klausimo istorija įdomi. Jis tebėra gyvas ir opus nūdien, nes rišasi su paties Jėzaus iššūkiu: "O jūs kuo mane laikote?" (Mk 8. 29).

     Įsikūnijimas, Dievo tapimas žmogumi, turi istoriškus laiko ir vietos rėmus ir paklusta istorijos tėkmei bei raidai. Istorijos Viešpats — "Jis-Yra (istorijoje dėl mūsų)" — tapo istorijos objektu. Jėzus buvo ir lieka pirmojo amžiaus po Kristaus žydas iš Palestinos.³¹ Žydu gimė, gyveno ir mirė. Mylėjo savo tėvynę ir tautą. Tad norint Jėzų pažinti, reikia jam pripažinti jo istorišką veidą.

     Religijų istorija atskleidė dvejopą religiją žmonijoje: istorišką ir mitologišką. Istoriška religija randama judaizme, krikščionybėje ir islame. Visos kitos religijos laikomos mitologiškomis. Istoriška religija kilo iš istoriško ir istorijai prasmingo įvykio; o mitologiška remiasi "tariamu" įvykiu. "Tariamas" įvykis niekuomet nėra buvęs, bet yra tikrovės užburto rato simbolis.³² Mitologiškas įvykis "niekad neįvyko, bet visad yra".³³ Istoriškam įvykiui yra būdingas vienkartiškumas. Judaizmas ir krikščionybė yra paremti vienkartiškais įvykiais istorijoje, kurių dėka istorijos raidoje yra prasminga tikrovė. Nors ši tikrovė ir prašoka laiko bei vietos varžtus, tačiau ji šių varžtų niekuomet nepaneigia ir iš jų nebėga. Naujajame Testamente skelbiamas iššūkis į Prisikėlusįjį Viešpatį. Apaštalų įsitikinimu, prisikėlusis ir išaukštintas Viešpats yra tas pats Jėzus, kurį jie pažino savo istoriška patirtimi. Taigi apaštalai skelbia tikėjimą Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu kaip istoriniu įvykiu. Per juos Dievas įžengė į istoriją vienkartiniu būdu ir, kartą įžengęs, pasilieka joje žmogaus "išganymui" ir "nuteisimui". Kas randa Jėzų iš Nazareto, tas randa Dievą istorijoje (Jn 14, 9).

Skaityti daugiau: “DIEVO ŽODIS” IR SENASIS TESTAMENTAS

BR. KRIŠTANAVIČIUS, S.].

XVIII. T. ANDRUŠKOS PROBLEMOS

     Baigiantis T. Kipo valdymo kadencijai, T. B. Andruška tikėjosi, kad Lietuvos Jėzuitų provincija bus atskirta nuo Rytų Vokietijos provincijos, bet pasiūlė T. Generolui palikti T. Kipą Lietuvos provincijos vyresniuoju.¹ Tačiau T. Generolas apsisprendė kitaip ir pavedė provincijos vadovybę T. B. Andruškai.

     Tapęs netikėtai provincijolu, T. Andruška visų pirma susirūpino pašaukimais ir ryžosi prašyti konfratrus ir seseles, kad melstųsi ta intencija. Rašydamas T. Kidykui 1937 m. sausio 2 dieną, jis nusiskundė ir kita negerove: kairioji jo akis buvo per daug pavargusi nuo spaudos darbo naktimis ir joje išsiliejęs kraujas iš gyslų. Todėl ta akimi beveik nematąs.² Tačiau kai Lisieux, Prancūzijoje, ir Lietuvos seselės atliko už jo sveikatą noveną, akis pradėjo eiti geryn, ir gavėnios metu jis apsiėmė vesti 10 kursų rekolekcijų. Gerai apgalvojęs Lietuvos provincijos padėtį, spalio 1 dieną jis paprašė T. Kidyką, numatytą naujokų magistru Pagryžuvyje, vykti į JAV ir tęsti T. Bružiko darbus. Jis patarė jam apsigyventi netoli New Yorko, bet dėl visa ko parašė Čikagos ir Marylando provincijolams, kad, reikalui esant, leistų jam apsigyventi jų provincijose. Kad neatrodytų, jog T. Kidykas atvyko į JAV rinkti aukų, jam įsakė pasitenkinti tuo, ką gaus už kunigo patarnavimus. Be to, patarė priimti geradarių depozitus, skelbti savo atliktus ar numatytus darbus spaudoje, rūpintis sveikata ir retkarčiais jam pranešti, kaip stovįs finansiniu atžvilgiu. T. Kidyko uždarbiu tikėjosi galėsiąs padengti klierikų mokslo išlaidas.³ Deja, pradžioje patarnavimų buvo taip mažai, kad T. Fengeris turėjo jį aprūpinti net mišių intencijomis. Praėjus vieneriems metams, T. Kidykui pradėjo sektis geriau. 1938 m. sausio 8 dieną T. Provincijolas jį paprašė siųsti 100 dolerių jėzuitų kurijai Romoje apmokėti Lietuvos provincijos išlaidas, 100 dolerių į Lyoną, kl. Jono Kubiliaus studijoms, o likusius pinigus į Insbruką ten studijuojančių klierikų išlaidoms padengti. Panašių nurodymų T. Andruška duodavo T. Kidykui iki 1940 m. balandžio 4 dienos.

     1938 m. vasario 23 dieną T. Andruška išvyko į Estiją susipažinti su ten esančių jėzuitų darbais. Estijoje apaštalavo T. Profittlich, apaštališkasis Estijos katalikų administratorius, dar nepašvęstas vyskupu. Jis ėjo namų vyresniojo ir klebono pareigas, redagavo "Kiriku Elu" (Bažnyčios Gyvenimas) laikraštį ir buvo knygų cenzorius. Jam padėjo T. Henrikas Werling, parapijos vikaras, bendrabutiečių mokytojas ir provincijos kunsultorius. Klierikas Guntneris Stipa studijavo estų kalbą, vadovavo bendrabučiui, 1932 m. įsteigtam kl. J. Borevičiaus, ir ten dėstė tikybą. Be tų trijų vokiečių jėzuitų Estijoje dirbo ir T. Karolis Bourgeois, vadinamas tėvu Wassilij. Šis prancūzas jėzuitas apaštalavo slavų apeigų katalikų tarpe ir redagavo "Ūhine Kirik" (Viena Bažnyčia) laikraštį. Susipažinęs su tėvų darbais ir negalėdamas jiems padėti, T. Andruška apsisprendė prašyti T. Generolą, kad juos išimtų iš jo jurisdikcijos ir pavestų kam kitam.

Skaityti daugiau: JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

BR. PETRAS KLEINOTAS, S.J.

     Lietuvos nepriklausomybės laikais vyrų vienuolynai kandidatų į brolius nestokojo. Jėzuitų gimnazija Kaune, naujokynas Pagryžuvyje ir rezidencija Šiauliuose samdytų darbininkų beveik neturėjo — visus raštinių, namų ir ūkio darbus atliko pilnateisiai Jėzaus Draugijos nariai — jėzuitai broliai. Trys jėzuitai broliai (Andriejauskas, Aulinskas ir Tamkvaitis) pirmieji išvyko į Pietų Afrikos misijas. Panaši brolių atžvilgiu padėtis buvo ir kituose vyrų vienuolynuose. Todėl ir mano vienuoliško gyvenimo jaunystė prariedėjo labai mielų brolių Kristuje būryje. Bendri idealai, tos pačios jiems siekti priemonės ir bendras gyvenimas sudarė geras sąlygas dvasios polėkiams.

     1934 m. T. Jonas Paukštys, S.J., išvertė ir išleido mažą knygelę, parašytą F. Alcaniz, S.J., "Meilės sutartis", kurioje trumpai, patraukliai ir aiškiai buvo išdėstyta pasiaukojimas Švč. Jėzaus Širdžiai ir to pasiaukojimo praktiškas vykdymas. Tos knygelės mintimis susižavėję, berods, keturi broliai Pagryžuvyje sutarėme kasdien iš eilės atlikti Jėzaus Širdies permaldavimo praktikas. Žinoma, to negalėjome paslėpti nuo namų vyresniojo ir dvasios vado T. Pauliaus Boegnerio — turėjome gauti jo pritarimą ir palaiminimą... Namų reikalus T. P. Boegneris tvarkė tvirta ranka, vadovaudamasis tėvišku gerumu ir rūpestingumu; naujokų ir visų namiškių dvasiniam gyvenimui jis vadovavo savo gražiu pavyzdžiu, mokymu ir išmintingais patarimais. Dažnai su juo kalbėdavome dvasinio gyvenimo temomis. Kai aš T. Boegneriui papasakojau apie mūsų pamaldumo naujas idėjas, porą kartų krankštelėjo (jis turėjo įprotį, nervinį ar kitokį, kalbėdamas krankšėti), sėdėdamas kėdėje su atramomis, visiškai ją pripildęs (buvo storokas), šiek tiek pasiklibino ir tarė: "Tikras pamaldumas prie Švč. Jėzaus Širdies gerai derinasi su Jėzaus Draugijos dvasia. Kai dėl Kristaus meilės stengiatės gerai atlikti visas savo pareigas, esate gerame kelyje. Tik nesteikite naujos "Draugijos". Mat, mes norėjome vadintis "Meilės karžygiais"...

Skaityti daugiau: KRISTAUS KARIAI KAUNO JĖZUITŲ GIMNAZIJOJE

Danguolė Sadūnaitė

SAULĖ

Ji piešia —

smėlį,
vėlyvą palmės medi.
Laivus...
Tylą.
.....................
Ir jūros mėlynumą
                  apglamžytą...

VIENATVĖ VEIDRODY

1.

Lūpos vis dar kalba
apie saulę...
: : : : : : : : : : : :
Vargšės suskilę, pavargę lūpos —
karštligiškai šneka
                  apie saulę.

2.

Kai jos nejaučiu,
kai jos seniai kambary nėra.
.............................
Kai ji nenutyla...

* * *

Skaityti daugiau: Eilėraščiai

JUOZAS PRUNSKIS

     Didžiausias privatus universitetas Illinois valstybėje yra Lojolos universitetas Čikagoje. Jis taip pat yra vienas didžiausių katalikų universitetų visame pasaulyje. Jame šiais mokslo metais yra 15,202 studentai, 650 profesorių ir dar apie 800 ne visą laiką dirbančių dėstytojų.

     Šios milžiniškos mokslo įstaigos kancleris yra kun. James F. Maguire, jėzuitas. Tas pareigas jis eina nuo 1970 metų. Anksčiau 20 metų jis buvo šio universiteto prezidentas.

     Universitetas turi labai plačius užmojus ateičiai. Per ateinantį dešimtmetį yra pasiryžęs sutelkti 150 milijonų dolerių, kad galėtų finansuoti gabiųjų savo studentų ir profesorių mokslinius darbus, plėsti pastatus, apsirūpinti naujausiomis mokslo priemonėmis. Pažymėtina, kad Lojolos universitetas turi savo humanitarinių studijų padalinį Romoje, kur vykdoma didžiausia iš visų Europoje esančių Amerikos universitetų padalinių programa. Universiteto metinis biudžetas yra 65 milijonai dolerių. Kasmet jis padidėja maždaug 5 milijonais. Studentų įnašai teapmoka 60% išlaidų.

     Universiteto kancleris T. Maguire šiemet švenčia 70 m. amžiaus sukaktį. Jis yra gimęs Čikagoje, mokslus ėjo St. Louis mieste. Jau yra buvęs rektorium West Baden kolegijoje ir St. Xavier universitete, Cincinnati mieste. Už nuopelnus mokslui apdovanotas Prancūzijos, Italijos ir Ekvatoriaus ordinais. Būdamas tokiose aukštose pareigose, jis yra labai prieinamas. Su juo teko pasikalbėti jo kabinete Hancock rūmų 24 aukšte, kur sienos nukabinėtos meniškais paveikslais, o pro langą matyti tyvuliuojantis Michigano ežeras.

Skaityti daugiau: VALANDĖLĖ PAS LOJOLOS UNIVERSITETO KANCLERĮ

A. Paškus (Tęsinys)

     Jei apgaulingieji sekso mitai remiasi daline (biomorfologine) žmogaus samprata, tai tikrasis sekso idealas grindžiamas pilnutine (biologine, psichologine, dvasine) jo samprata. Jei sekso išplėšimas iš žmogiškųjų vertybių konteksto nuskurdina asmenybę ir barbariškumu grasina visuomenei, tai pilnoji meilė praturtina individą ir neša palaimą bendruomenei. Tikrieji mitai duoda seksui prasmę ir kryptį. Tai atsitinka, įjungiant juos į žmogiškųjų vertybių simfoniją. Sveikata, ekonominės gėrybės, profesija, poilsis, charakterio bei asmenybės bruožai (draugiškumas, dosnumas, pasitikėjimas, dėkingumas, rūpestingumas, supratimas), tiesa, grožis, gėris, religija — tai ir yra tos vertybės, kurios sudaro laimingo gyvenimo pagrindus. O kokia vieta toje vertybių skalėje tenka seksui? Atsakymo aiškumas visuomet priklauso nuo terminų ryškumo.

     Pirmiausia skirkime seksą nuo meilės (romantinės-erotinės ir etinės). Skirkime "aš geidžiu tavęs" nuo "aš myliu tave". Asmuo gali kito geisti, visai jo nemylėdamas. Lytinis geismas yra psichofizinis poreikis, sukeliąs vidinę įtampą ir stumiąs ieškoti priešingos lyties įtampos pašalinimui. Atolaidos sukeltas malonumas priklauso nuo lytinį aktą supančių aplinkybių. Žmogaus lytinis poreikis taip pat yra gerokai lankstus. Jis gali būti patenkinamas įvairiausiais būdais. Užtat jame yra daug vietos visokiems mėginimams ir mokymuisi. Todėlbręsdamas individas ir gali įsigyti fizinių, emocinių bei protinių įpročių, kurie ateityje kliudys arba gelbės ne tik sekso, kaip reproduktyvinio akto, pasisekimą, bet ir gėrėjimąsi juo.

Skaityti daugiau: Seksas dabarties mitų Panteone

Skyrių tvaiko DANUTĖ BINDOKIENĖ

KOMUNISTINIŲ IDEALU UGDYMAS LIETUVOS MOKYKLOSE

     Vasaros atostogų metu, kada mūsų vaikai džiaugiasi laisve, nesirūpindami pamokomis nei mokyklomis, gal būt, verta bent trumpai susipažinti su okupuotos Lietuvos pradinių ir vidurinių mokyklų sistema, kur kiekviena vaiko mokslo ar laisvalaikio valanda pajungta tik vienam tikslui: "Išugdyti asmenybę, priėmusią komunizmo idealus ir sugebančią jų realizavimui pajungti visus kitus savo siekius, savo sugebėjimus, visą savo veiklą". Komunistų partija ne kartą įsakmiai yra atkreipusi pedagogų dėmesį į tai, kad "viso auklėjamojo darbo šerdis yra komunistinės pasaulėžiūros formavimas". Šita "komunistinė pasaulėžiūra" pradedama formuoti nuo ankstyviausių vaikystės metų, pajungiant tam tikslui visą mokykloje praleistą laiką ir kontroliuojant net mokinio laisvalaikį, ruošiant įvairius užsiėmimus, išvykas, paskaitas, filmus, sueigas ir kt.

     Moksleivių idėjiniam politiniam ugdymui panaudojami literatūros, istorijos ir visuomenės mokslai. Tokias komunistinio auklėjimo galimybes teikia gamtotyros ir meninio ciklo dalykai. Materialistinės pasaulėžiūros formavimui panaudojamos matematikos, fizikos, biologijos ir chemijos pamokos.

     Apie šių pamokų praktišką panaudojimą pedagogus žodžiais ir pavyzdžiais plačiai informuoja "Tarybinė mokykla", švietimo ministerijos pedagoginis - metodinis žurnalas (medžiaga šiam straipsniui paimta iš š.m. numerių 1, 2 ir .3).

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Eglė Juodvalkytė

     Nepretenduoju į literatūros kritikes, nes kol kas man trūksta ir literatūrinių žinių, ir objektyvumo. Tad šio rašinėlio nedrįsčiau pavadinti recenzija. Reikalui esant, pasakyčiau, jog tai yra tik minčių pasidalinimas su skaitytojais. Poezijai jaučiu nemažą meilę, todėl drįstu čia išdėstyti savo mintis apie Julijos Švabaitės-Gylienės neseniai išėjusią naują poezijos knygą "Septyni saulės patekėjimai".

     Prisipažįstu, kad pirmosios jos poezijos knygos, "Vynuogės ir kaktusai" nesu skaičiusi, tad jokių palyginimų nedarysiu ir nekalbėsiu apie poetės vystymąsi. Poeziją šitaip vertinu: jei, perskaičiusi eilėraštį, pajuntu kokį nors sielos virptelėjimą, ar jei po savaitės kitos staiga prisimenu kokią nors darnią mintį, kokį ypatingesnį išsireiškimą, arba jei užeina noras eilėraštį vėl perskaityti, išgvildenti jame paslėptas mintis, tai aš sakau, kad toks eilėraštis yra geras.

     Pirmu skaitymu Švabaitės - Gylienės knyga paliko man įspūdį. Skaičiau antrą kartą, nes norėjau artimiau susipažinti su jos mintimis. Tačiau trečią kartą jau skaičiau su nusivylimu. Aplamai, poezija tai yra minties apipavidalinimas žodžiais. Žodžiai yra tartum apdaras, kuriuo pridengta mintis (siela) įgauna formą. Tad lygi svarba priklauso ir minčiai (sielai), ir žodžiui (formai). Švabaitės poeziją skaičiau, tartum atsagstydama švarką, kurio sagos nevienodo dydžio, nugaroj, alkūnėj ir net po pamušalu įsiūtos. Ir kai pagaliau, atsagsčiusi visas sagas, praskleidžiau švarką, ieškodama paslėptos sielos — ten jos neradau. Nusivylimas buvo ypač kartus, nes įmantrus švarko susagstymas bylojo, kad po juo slypi siela. Tačiau ne visi eilėraščiai taip nuvylė. Kartais poetė parodo lakios poetinės fantazijos akimirkas:

     Prie mano virtuvės balto stalo
     alkanas, nervingas sėdi
     laikas.

          ----------

     Prieš du tūkstančius metų
     viena džiaugsmo minutė
     buvo lygi
     aštuoniom uncijom smėlio.

Skaityti daugiau: Išvydus “Septynis saulės patekėjimus"

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J./ Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

NETAISYKLINGI POSAKIAI BEI ŽODŽIŲ DERINIAI

    Nors lietuvių kalbai čia, išeivijoje, daro nemažą įtaką gyvenamojo krašto kalbos, bet vis dėlto į mūsų kalbą jau nuo senų laikų yra daugiausia įsibrovusių įvairiausių slavizmų, o pastaruoju laiku ypač nemaža rusicizmų. Tai visai nenuostabu — juk daugelis mūsų tėvų ar senelių yra lankę rusiškas mokyklas Lietuvoje arba studijavę Rusijoje, tad rusų kalbos įtakos jie negalėjo išvengti. Tos svetimybės yra perduodamos iš kartos į kartą. Kai kurios jų jau yra taip prigijusios ir įprastos, kad daugelis net neįtaria, kad tai galėtų būti ne lietuviški posakiai, o tik paprasti vertiniai iš svetimų kalbų. Čia paminėsime keletą tokių posakių, žodžių derinių ir linksnių valdymo klaidų. Pirmiausia didžiosiomis raidėmis pateiksime nevartotinus posakius bei žodžius, o paskui paaiškinsime, kokius lietuviškus atitikmenis jų vietoje turėtume vartoti.

    ATSAKINGAS PRIEŠ — atsakingas kam. Pvz.: Mes esame atsakingi prieš tautą ( = tautai). Žmogus yra atsakingas prieš savo sąžinę ( = savo sąžinei).

    ATSILIEPTI Į SVEIKATĄ — atsiliepti sveikatai. Pvz.: Toks girtuokliavimas tikrai atsilieps į jo sveikatą (=jo sveikatai). Žodis atsiliepti, pavartotas pakenkti reikšme, valdo naudininką. Žinoma, jis eina su prielinksniu į, kai vartojamas atsišaukti, atsakyti reikšme, pvz.: Jis atsiliepė į mano laišką, į mano šaukimą ir pan.

     ATSITIKTI SU KUO — atsitikti kam. Pvz.: Su jo tėvais ( = Jo tėvams) atsitiko didelė nelaimė.

    ATSTOVAUTI KĄ — atstovauti kam. Pvz.: Suvažiavime jis atstovavo skautų or-ganizaciją (= organizacijai).

    AUKLĖTI PATRIOTINĖJE DVASIOJE — auklėti patriotine dvasia, patriotiškai. Pvz.: Mes turime auklėti jaunimą patriotinėje dvasioje ( = patriotine dvasia, patriotiškai). Kas kita: Jaunimą reikia auklėti tiek mokykloje, tiek namuose. Čia nusakomas ne auklėjimo būdas, t.y. kaip jis turi būti auklėjamas, o auklėjimo vieta, t.y. kur jis turi būti auklėjamas.

    AUKŠTAI GERBIAMAS — didžiai gerbiamas.

Skaityti daugiau: Kalba

WALKING TALL

     Filmo tema aktuali — atkakli kova prieš korupciją policijoje, teisme ir visuomenėje. Tačiau toje kovoje pavartojama ir prievartos priemonių, dėl to filmas turi ir savo neigiamų pusių. Žiūrovai ploja ir pritaria nuskriaustojo priemonėms ieškoti teisybės. Apskritai filmas pasidaręs gana populiarus ir jau surinkęs apie 10 milijonų dolerių.

     Vaizduojamas Tennessee valstybės gyvenimas. Pagrindiniai aktoriai taip pat kalba šios valstybės akcentu. Filmo tekstą parašė ir pastatymui vadovavo Hollywoodo veteranas filmų gamintojas Mort Briskin. Režisavo Phil Karlson, kuris pirmiau yra režisavęs “The Phoenix City Story”.

     Filmo pagrindą sudaro tikras atsitikimas su jaunu Tennessee gyventoju Buford Pusser, Kuris beveik vienas savo nepaprastu ryžtu siekia įvesti tikrą įstatyminę tvarką savo apskrity, kai vienos azartinių lošėjų landynės vadovai jį žiauriai sumuša, palikdami vos gyvą. Pasveikęs jis pats nuvyksta į tą landynę ir išdaužo jį mušusius, iš kasos pasiimdamas tiek, kiek kainavo tų piktadarių pagrobtas automobilis. Jam iškeliama byla, bet prisiekusiųjų teismas jį paskelbia nekaltu. Žmonės jį net išrenka šerifu. Dabar jis vaikščioja “išsitiesęs” — iš čia ir filmo pavadinimas “Walking Tall”. Jis vaikščioja apsiginklavęs ir kietai kovoja su korupcija. Jį įtikinančiai vaidina Joe Don Baker. Ryžtinga kova su įstatymų laužytojais ir visuomenės skriaudėjais jam laimi daug simpatijų. Bet užtraukia ir nelaimę: piktadariai, suktai jį iškvietę, bando nušauti, bet nušauna tik su juo važiavusią žmoną, o jį patį sunkiai sužeidžia. Visa jo šeimos laimė suardyta. Šerifas, vos pastovėdamas ant kojų, iš kapinių automobiliu lekia į tų piktadarių landynę, ją ardydamas ir kaltininkus naikindamas. Subėgusi minia jam talkininkauja — neša baldus į aikštę ir viską degina.

     Aplamai filmas stipriai pabrėžia teisingumo ir sąžiningumo reikalą, tačiau toleruoja, kai pavartojamos smurto priemonės prieš įstatymų laužytojus ir visuomenės kenkėjus. Intriga filme gana stipri, vaidyba taip pat įspūdinga, bet gausu muštynių ir žudymų.

Skaityti daugiau: FILMAI

KONTROVERSIJA DĖL STRAIPSNIO “PROVOKATORIAI IR SEKLIAI”

     Š.m. “Laiškų Lietuviams” gegužės mėn. numeryje kun. B. Krištanavičius, rašydamas apie jėzuitus nepriklausomoje Lietuvoje, straipsnyje“ Provokatoriai ir sekliai” palietė ir mane. Jo parašytos žinios apie mane yra gryna netiesa. Niekuomet savo gyvenime nebuvau ūkvedžių, kokiu mane pakrikštijo kun. Krištanavieius. Man įstojus V. S. Dapertamento tarnybon, buvau paskirtas Kanceliarijos vedėju. Kiek vėliau tas pavadinimas buvo pakeistas į Kanceliarijos viršininką. J. Statkui direktoriaujant, buvo pakeisti etatai ir šis pareigūnas buvo pavadintas “Bendrojo skyriaus viršininku”. Šiose pareigose išbuvau iki bolševikams mane suimant.

     Aktyviame Saugumo Departamento darbe, t.y. tiesioginiame kriminalinių ar politinių nusikaltėlių sekime aš niekuomet nedirbau, tačiau jeigu kas nors pripuolamai kreipdavosi, prašydamas patarimo, aš neatsisakydavau ir mielai patardavau, kur kreiptis ir ką daryti.

     Kun. Krištanavičius rašo, kad aš, niekieno nekviestas, pats lankiausi pas T. Kipą kažkokio mokytojo-seklio reikalu. Patikslinu, jog tai netiesa. T. Kipas nebuvo nei mano draugas, nei artimas pažįstamas, tad savo noru jo nelankydavau ir po apsilankymo neišeidavau “gerai nusiteikęs”. Kartą mano sūnus, sugrįžęs iš gimnazijos, man pranešė, kad jo klasės auklėtojas kl. Krištanavičius prašė mane užeiti pas T. Kipą pasikalbėti svarbiu reikalu. Man apsilankius, T. Kipas nusiskundė, kad moksleivių tarpe jis pastebėjęs kelis komunistuojančius. Prašė patarimo, kaip nuo jų apsisaugoti. Aš pasakiau, jog tai ne mano darbo sritis ir tiesiogiai aš negaliu padėti. Nurodžiau, kur jis tuo reikalu turėtų kreiptis. Man išėjus iš T. Kipo kambario, čia pat susidūriau su kl. Krištanavičium. Apie mūsų pasikalbėjimo turinį su T. Kipu aš jam nieko nepasipasakojau.

     Apie kažkokį jo rašinyje pavaizduotą apdairų seklį-mokytoją aš tik dabar teišgirdau. Nors aš, kaip jau anksčiau paminėjau, aktyvaus darbo nedirbau ir sekliai nebuvo mano žinioje, bet T. Krištanavičius vis vien mane ipynė i tą darbą. Savo rašinyje jis pamini T. Kipą kaip asmenį, laikantį jam patikėtą paslaptį, o jau mane padaro plepiu. Tokiu būdamas, aš nebūčiau išsilaikęs Saugumo Departamento tarnyboje nuo 1921 iki 1944 m. su vienerių metų pertrauka pirmosios bolševikų okupacijos metu.

Tad labai prašau šį mano patikslinimą įdėti į “Laiškus Lietuviams”.

Pranas Nenorta,

buvęs V.S.D. Bendrojo skyriaus viršininkas

Skaityti daugiau: ATGARSIAI

ATSIUSTA PAMINĖTI

Kazimieras Barauskas. PRISIKĖLIMO ŽMONĖS. 1974 m. 220 psl., kaina 4 dol. Prie šios knygos išleidimo prisidėjo eilė asmenų, norėdami pastatyti prasmingą paminklą autoriui, a.a. kun. K. Barauskui. Šioje knygoje yra surinkta dalis jo “Rimties valandėlių”, spausdintų “Drauge”.

Anatolijus Kairys. KARŪNA. Istorinė trilogija - poema. Devyni veiksmai, dvidešimt septyni paveikslai, prologas ir epilogas. Mindaugo epocha, 1237-1268 m. Išleido knygų leidykla “Dialogas” 1974 m. Iliustravo Dalia Rėklytė-Aleknienė. 318 psl., kieti viršeliai, kaina 6.50 dol.

Msgr. Vincenzo Cusumano. IN THE SERVICE OF THE CHURCH. Angliškai parašytas arkiv. Jurgio Matulaičio gyvenimas. 145 psl., kaina nepažymėta.

SUSKAMBUSIOS STYGOS. Kristijono Donelaičio aukštesniosios lituanistinės mokyklos moksleivių metraštis, 1973-1974 mokslo metai. Didelis formatas, 142 psl. Viršelis P. Aleksos. Techninė priežiūra ir dailės darbai Danutės Varaneckienės.

25 METŲ DARBO SUKAKTIS. Vysk. M. Valančiaus lituanistinė mokykla, Hamilton, Ontario. Redakcinė komisija: J. Mikšys, A. Mikšienė, K. Mileris. Viršelis Algio Trumpicko. 74 psl.

LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS ISTORIJA, I. Istorijos vadovėlis lituanistinių mokyklų IX skyriui arba V klasei. Redagavo Vincentas Liulevičius. Išleido JAV LB Švietimo Taryba 1974 m. 200 psl., kieti viršeliai, kaina 5 dol.

A. D. Kizlys Kizlaitis. KAS ŽLUGDĖ IR ŽLUGDO LIETUVIŲ TAUTĄ? Autoriaus leidinys 1974 m. 226 psl., kaina 2 dol.

Lietuvių Šaulių sąjungos Toronto VI. Pūtvio kuopos DVIDEŠIMTMETIS, 1954-1974 m. Redagavo Pranys Alšėnas. Viršelis ir skyrių antraštės kun. J. Staškevičiaus. Techninė priežiūra St. Dargio. Didžioji nuotraukų dalis St. Dabkaus. 47 psl.

MEDICINA, nr. 1(46), 1974 m. Pasaulio Lietuvių gydytojų sąjungos žurnalas. Vyr. redaktorius dr. Kazys Pemkus, 1022 Beau Brummel Dr., Sleepy Hollow, 111. 60118.

NAUJOJI VILTIS, 1973-74 m., nr. 6. Politikos ir kultūros žurnalas. Leidžia Lietuvių Studentų Tautininkų Korporacija Neo-Lithuania ir Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga. Redaguoja: dr. J. Balys, A. Laikūnas ir dr. B. Nemickas. Išeina du kartus per metus. Prenumerata — 5 dol.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas