Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J./ Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
NETAISYKLINGI POSAKIAI BEI ŽODŽIŲ DERINIAI
Nors lietuvių kalbai čia, išeivijoje, daro nemažą įtaką gyvenamojo krašto kalbos, bet vis dėlto į mūsų kalbą jau nuo senų laikų yra daugiausia įsibrovusių įvairiausių slavizmų, o pastaruoju laiku ypač nemaža rusicizmų. Tai visai nenuostabu — juk daugelis mūsų tėvų ar senelių yra lankę rusiškas mokyklas Lietuvoje arba studijavę Rusijoje, tad rusų kalbos įtakos jie negalėjo išvengti. Tos svetimybės yra perduodamos iš kartos į kartą. Kai kurios jų jau yra taip prigijusios ir įprastos, kad daugelis net neįtaria, kad tai galėtų būti ne lietuviški posakiai, o tik paprasti vertiniai iš svetimų kalbų. Čia paminėsime keletą tokių posakių, žodžių derinių ir linksnių valdymo klaidų. Pirmiausia didžiosiomis raidėmis pateiksime nevartotinus posakius bei žodžius, o paskui paaiškinsime, kokius lietuviškus atitikmenis jų vietoje turėtume vartoti.
ATSAKINGAS PRIEŠ — atsakingas kam. Pvz.: Mes esame atsakingi prieš tautą ( = tautai). Žmogus yra atsakingas prieš savo sąžinę ( = savo sąžinei).
ATSILIEPTI Į SVEIKATĄ — atsiliepti sveikatai. Pvz.: Toks girtuokliavimas tikrai atsilieps į jo sveikatą (=jo sveikatai). Žodis atsiliepti, pavartotas pakenkti reikšme, valdo naudininką. Žinoma, jis eina su prielinksniu į, kai vartojamas atsišaukti, atsakyti reikšme, pvz.: Jis atsiliepė į mano laišką, į mano šaukimą ir pan.
ATSITIKTI SU KUO — atsitikti kam. Pvz.: Su jo tėvais ( = Jo tėvams) atsitiko didelė nelaimė.
ATSTOVAUTI KĄ — atstovauti kam. Pvz.: Suvažiavime jis atstovavo skautų or-ganizaciją (= organizacijai).
AUKLĖTI PATRIOTINĖJE DVASIOJE — auklėti patriotine dvasia, patriotiškai. Pvz.: Mes turime auklėti jaunimą patriotinėje dvasioje ( = patriotine dvasia, patriotiškai). Kas kita: Jaunimą reikia auklėti tiek mokykloje, tiek namuose. Čia nusakomas ne auklėjimo būdas, t.y. kaip jis turi būti auklėjamas, o auklėjimo vieta, t.y. kur jis turi būti auklėjamas.
AUKŠTAI GERBIAMAS — didžiai gerbiamas.
AUKŠTAI KVALIFIKUOTAS — aukštos kvalifikacijos. Pvz.: Dabar mes turime daug aukštai kvalifikuotų ( = aukštos kvalifikacijos) specialistų.
BLOGOJE NUOTAIKOJE, BLOGAME UPE — blogos nuotaikos, blogo ūpo, blogai nusiteikęs. Pvz.: Jis buvo blogoje nuotaikoje (=blogos nuotaikos, blogai nusiteikęs). Šiandien aš buvau labai gerame ūpe ( = gero ūpo).
BŪTI GIRTAME STOVYJE — būti girtam. Pvz.: Jis yra girtame stovyje ( = yra girtas). Mes neaptarnaujame piliečių girtame stovyje (=girtų piliečių).
DAUGUMOJE — daugiausia, dažniausiai. Pvz.: Į mūsų mokyklą įstoja daugumoje ( = daugiausia, dažniausiai) geri mokiniai.
DAUGIAU ŠIMTO — daugiau kaip šimtas. Pvz.: Jis uždirba per savaitę daugiau šimto ( = daugiau kaip šimtą) dolerių. Ten buvo daugiau šimto (= daugiau negu šimtas, daugiau kaip šimtas) vaikų.
DĖKA KIENO — kieno dėka. Dėka yra polinksnis, todėl jis vartotinas tik po linksnio. Pvz.: Darbo ir rūpestingumo dėka jis taip iškilo. Bet nebūtų gerai sakyti: Dėka darbo ir rūpestingumo.
DIDŽIA DALIMI — daug. Nuo sveikatos didžia dalimi ( = daug) priklauso žmogaus laimė.
ESMĖJE — iš esmės. Žodis esmėje nevartotinas prieveiksmio reikšme. Jis pakeičiamas suprieveiksmėjusia konstrukcija iš esmės. Pvz.: Esmėje (= Iš esmės) šie du dalykai visai nesiskiria.
IKI TOKIO LAIPSNIO — taip. Pvz.: Jis iki tokio laipsnio nusmuko ( = taip nusmuko), kad pradėjo vogti. Kas galėjo tikėti, kad šie reikalai nueis iki tokio laipsnio ( = taip susiklostys).
ILGAI PRIEŠ — gerokai prieš. Pvz.: Dar ilgai prieš ( = gerokai prieš) parodos atidarymą susirinko didelis būrys žmonių.
ĮSIMYLĖTI Į KĄ — įsimylėti ką. Pvz.: Visos mergaitės buvo įsimylėję į matematikos mokytoją ( = įsimylėjusios, įsimylėję matematikos mokytoją).
IŠ ČIA KYLA — dėl to kyla. Pvz.: Kai vaikai sueina su blogais draugais, tai iš čia kyla ( = dėl to kyla) daug įvairių nemalonumų. Priežasčiai reikšti nevartotina iš čia kyla, kas kita tokiame sakinyje: Iš čia kilo daug žymių žmonių.
IŠEINANT IŠ TO — iš to, kas pasakyta, išdėstyta, remiantis tuo, atsižvelgiant į tai. Pvz.: Išeinant iš to ( = Iš to, kas pasakyta), galima padaryti išvadą.
IŠSEMTI KLAUSIMUS — baigti svarstyti, nagrinėti klausimus. Pvz.: Susirinkimo pirmininkas pranešė, kad jau išsemti ( — baigti nagrinėti, svarstyti) visi klausimai.
IŠ TEIGIAMOS PUSĖS — teigiamai. Pvz.: Atlikdamas tą sunkų darbą, jis pasirodė iš teigiamos pusės ( = teigiamai).
ĮTAKĄ Į KĄ — įtaką kam. Aplinka daro didelę įtaką į mūsų jaunimą ( = mūsų jaunimui).
JEI SAKYTI TIESĄ — tiesą sakant, po teisybei. Pvz.: Jei sakyti tiesą (=Tiesą sakant, po teisybei), aš nė nežinojau, kad jis buvo atėjęs. Lietuvių kalboje junginys jei ir bendratis nevartojamas, išskiriant, pavyzdžiui, tokį atvejį: Jei daryti, tai daryti. Čia turime vadinamąjį infinityvini sakinį.
KAD PADARYTI, KAD PADARIUS — norint, siekiant padaryti. Junginiai kad ir bendratis bei kad ir padalyvis nevartotini tikslo aplinkybei reikšti. Pvz.: Kad įrodyti jo nekaltumą ( = Norint įrodyti jo nekaltumą), reikia stipresnių argumentų. Kad pastačius gražų namą (=Norėdami pastatyti gražų namą), turime gauti tinkamos medžiagos.
KAIP TEN BEBŪTŲ — kad ir kažin kas būtų. Pvz.: Kaip ten bebūtų (= Kad ir kažin kas būtų), tu rytoj turi vis tiek ateiti.
KAME REIKALAS — koks reikalas. Pvz.: Aš nesuprantu, kame čia reikalas ( = koks čia reikalas).
KAS ČIA TOKIO — Kokia čia bėda: na, tai kas. Pvz.: Kas čia tokio (Na, tai kas; kokia čia bėda), jeigu jis kartais ir vėliau namo pareina?