WALKING TALL
Filmo tema aktuali — atkakli kova prieš korupciją policijoje, teisme ir visuomenėje. Tačiau toje kovoje pavartojama ir prievartos priemonių, dėl to filmas turi ir savo neigiamų pusių. Žiūrovai ploja ir pritaria nuskriaustojo priemonėms ieškoti teisybės. Apskritai filmas pasidaręs gana populiarus ir jau surinkęs apie 10 milijonų dolerių.
Vaizduojamas Tennessee valstybės gyvenimas. Pagrindiniai aktoriai taip pat kalba šios valstybės akcentu. Filmo tekstą parašė ir pastatymui vadovavo Hollywoodo veteranas filmų gamintojas Mort Briskin. Režisavo Phil Karlson, kuris pirmiau yra režisavęs “The Phoenix City Story”.
Filmo pagrindą sudaro tikras atsitikimas su jaunu Tennessee gyventoju Buford Pusser, Kuris beveik vienas savo nepaprastu ryžtu siekia įvesti tikrą įstatyminę tvarką savo apskrity, kai vienos azartinių lošėjų landynės vadovai jį žiauriai sumuša, palikdami vos gyvą. Pasveikęs jis pats nuvyksta į tą landynę ir išdaužo jį mušusius, iš kasos pasiimdamas tiek, kiek kainavo tų piktadarių pagrobtas automobilis. Jam iškeliama byla, bet prisiekusiųjų teismas jį paskelbia nekaltu. Žmonės jį net išrenka šerifu. Dabar jis vaikščioja “išsitiesęs” — iš čia ir filmo pavadinimas “Walking Tall”. Jis vaikščioja apsiginklavęs ir kietai kovoja su korupcija. Jį įtikinančiai vaidina Joe Don Baker. Ryžtinga kova su įstatymų laužytojais ir visuomenės skriaudėjais jam laimi daug simpatijų. Bet užtraukia ir nelaimę: piktadariai, suktai jį iškvietę, bando nušauti, bet nušauna tik su juo važiavusią žmoną, o jį patį sunkiai sužeidžia. Visa jo šeimos laimė suardyta. Šerifas, vos pastovėdamas ant kojų, iš kapinių automobiliu lekia į tų piktadarių landynę, ją ardydamas ir kaltininkus naikindamas. Subėgusi minia jam talkininkauja — neša baldus į aikštę ir viską degina.
Aplamai filmas stipriai pabrėžia teisingumo ir sąžiningumo reikalą, tačiau toleruoja, kai pavartojamos smurto priemonės prieš įstatymų laužytojus ir visuomenės kenkėjus. Intriga filme gana stipri, vaidyba taip pat įspūdinga, bet gausu muštynių ir žudymų.
WHERE THE LILIES BLOOM
Kai dabar tiek mažai gerų filmų visiems, o ypač vaikams, šį švarų filmą sutinkame su džiaugsmu. Čia išryškinama šeimos meilė, pasiaukojimas šeimos nariams ir vienas kitam net ir sunkiausiose ligos, mirties, skurdo aplinkybėse. Filmo tekstas paruoštas pagal Veros ir Bill Cleaver romaną, laimėjusį Newbery premiją.
Šis filmas yra susuktas Apalachia kalnuose, tad yra nemaža gražių vaizdų. Čia parodoma šeima, neturtinga dėl ankstyvos motinos mirties ir dėl tėvo ligos, kuri ir jį nuvaro i kapus. Už nesumokėtus mokesčius prarandama žemė kaimynui. Vaikai bijo, kad juos gali paimti i našlaityną, tai mirusi tėvą slaptai patys palaidoja, kaip velionis ir buvo prašęs, ir slepia nuo visų, kad jis jau miręs. Žemę perėmęs kaimynas Kiser Pease (Harry Dean Stanton) pamyla vyresniąją dukterį Devolą (Han Smithers), šešiolikmetę. Tačiau tėvas, išgyvendamas nuoskaudą, kam kaimynas žemę už mokesčius atėmė, prieš mirtį įprašo antrąją dukterį Mary Call, tik 14 m. amžiaus, kad jį neleistų seseriai tekėti. Mary Call vaidmenį atlieka Julie Gholson, susilaukusi palankaus kritikų atsiliepimo. Ji labai nuoširdžiai pasiaukojusi sesučių ir broliuko gerovei. Vaikai vienas kitą atjaučia ir vienas kitam padeda.
Neturto spaudžiami, jie renka vaistažoles ir, jas pardavę, turi šiokio tokio pelno. Šutintais svogūnais jie net gydo susirgusį tą jų žemę paėmusi kaimyną. Turtinga Šiaurės Karolinos žemė ir vaikams teikia nemaža galimybių. Jie įstengia išsilaikyti. Filmo aktoriai sudaryti iš profesionalų ir vietinių, bet ir vaikai pajėgia atrodyti natūralūs. Ypač sėkminga Julie Gholson Mary Call vaidmenyje. Filmas yra patrauklus ramia provincijos šeimos idilija, kai net patys jauniausieji įstengia nepasimesti sunkiausiose aplinkybėse. Filmas baigiasi nauja viltimi, kaimynui vedant vyresniąją dukrą. Šis filmas visiems rekomenduotinas.
CONVERSATION
Paramount bendrovės filmas, atsiradęs Watergate skandalo atmosferoje, nors veikalas, iš kurio filmas susuktas, buvo parašytas gerokai anksčiau. Filme vaizduojamas elektroninėmis priemonėmis sekimo specialistas Harry Caul, kurį čia su įsijautimu, bet šaltu profesionalo rimtumu vaidina Gene Hackman, filmų mėgėjams jau žinomas iš “The French Connection” ir Iš “Scarecrow”. Tas Caul nusikaltėlių sekimas kartą buvo trijų nekaltų žmonių mirties priežastimi, todėl jis, ypač būdamas katalikas, labai nemėgsta to seklio užsiėmimo.
Už 15 tūkstančių dolerių jis pasamdomas sekti vieną jauną porą, kurią gyvai vaidina Cindy Williams ir Frederic Forrest. Ta pora pietų pertraukos metu vaikščioja San Francisco Union Square parke. Jų pasikalbėjimas įrašomas į juostelę, panaudojant slaptą mikrofoną, kurį seklio bendradarbis nešiojasi krepšyje, vaikščiodamas netoli tos poros. Pora prasitaria apie nužudymą ir susitikimą viešbutyje.
Seklys, pastebėjęs, kad šeimininkė be jo įeina į butą, įtaria, kad jis pats yra sekamas. Jis išdrasko visą savo buveinę, ieškodamas slapto mikrofono, net suardydamas ir savo labai gerbiamą Madonos statulą. Nieko neranda. Tačiau viena moteris panaudoja to seklio suklupimą jos vilionėms ir išvagia juosteles su slaptų pasikalbėjimų įrašais, kad parduotų tos jaunos moters vyrui. Seklys Caul įsitaiso gretimame viešbučio kambaryje, kur buvo numatytas slaptas tos porelės pasimatymas. Slapta ir čia įrašo pasikalbėjimus ir tampa ji šiurpiai sukrečiančios žmogžudystės liudininku. Žmona su savo meilužiu nužudo savo vyrą.
Filmas susuktas, lyg turint tikslą atskleisti, kaip tokio elektroninio seklio darbas yra pavojingas, jam pačiam sudarąs didelę įtampą. Amerikiečiai filmų kritikai jį vertina gana palankiai, pagiria pagrindinio aktoriaus - seklio vaidybą, tačiau filme yra nemaža miglotumo. Iš pradžių žiūrovas nežino, kas yra ta sekamoji pora ir kas tas verslo direktorius, įsakęs ją sekti. Per nemažą filmo dalį neužsimezga šiltesnis kontaktas tarp ekrano ir publikos, tik vėliau atsiranda intriga. Suviliojimo ir nužudymo scenos pavaizduotos nuosaikiai, bet gal daugiausia dėl jų katalikų filmų įstaiga laiko šį filmą leistinu tik suaugusiems. Jis yra režisuotas to paties Coppolos, kuris tiek pasisekimo susilaukė su savo filmu “The Godfather”, bet šis šaltokas filmas publikos tiek nepatrauks.
BUTCH CASSIDY AND THE SUNDANCE KID
Naujai atgaivintas anksčiau pastatytas filmas. Šiuo kartu jame vaidina pirmaujantieji šio meto aktoriai: Paul Newman ir Robert Redford, talkinami dar ir Katherine Ross bei kitų smulkesnių aktorių. Iš šių pavardžių atrodytų, kad filmas nėra eilinis, tačiau savo turiniu jis nėra imponuojantis. Tai vadinamosios “Western” kategorijos filmas, su traukinių užpuolimais, bankų apiplėšimais, užpuolėjų gaudymais. Skripto paruošėjas William Goldman ir režisierius George Roy Hill šiame filme ne tiek yra suinteresuoti pavaizduoti tuos užpuolimus ir apiplėšimus, kiek suteikti publikai intriguojančio humoru perpinto pramoginio išsiblaškymo. Į šią pusę daugiausia ir kreipiamas dėmesys, tad ir žiūrovai protarpiais prapliumpa juoku. Filmas gali duoti šiokios tokios išsiblaškymo atgaivos, bet tik pripratusiems prie amerikietiško stiliaus. Meniškos vertės jame netenka daug ieškoti, o moraliniu atžvilgiu dėl plėšikavimų ir žudymų jis daugiau neigiamas, išskyrus pabaigą, parodančią, kad koks plėšiko gyvenimas, tokia ir mirtis.
PAPER MOON
Atrodo, kad dabar Hollywoodas yra pasinešęs gaminti tokius išsiblaškymui skirtus, humoru perpintus filmus, kuriuose mažai bežiūri turinio. Šitokio pobūdžio yra ir šis filmas. Visų pirma jis įdomus tuo, kad jame vaidinanti maža mergytė buvo pripažinta viena pačių geriausių antrinių aktorių. Ta garbė atiteko Tatum O’Neal, kuri čia vaidina su savo tikru tėvu. Jos vaidyba tikrai pasigėrėtina. Savo vaidmenį atlieka su įsijautimu ir su vaikišku žaviu gudrumu. Tačiau moraliniu atžvilgiu filmas daugiau neigiamas, nes tie patraukliai vaizduojami charakteriai yra sukčiautojai.
Filmas prasideda laidotuvėmis. Lieka maža našlaitė be globos. Keliaujantį pardavėją įprašo ją nuvežti pas gimines. Šis nenoromis sutinka. Kelyje jis pardavinėja Šv. Raštą, užeidamas pas tik ką mirusių vyrų našles ir jas įtikindamas, kad velionis prieš mirtį tas knygas užsakė, tik nespėjo atsilyginti. Žinoma, kainą, padedant dar ir tai mergaitei, išgauna aukštą. Daugiausia apie tuos nuotykius filmas ir koncentruojasi, be minėtos geros vaidybos žiūrovui mažai ką duodamos.
SAVE THE TIGER
Šis filmas yra iš stambios verslo įmonės vadovų gyvenimo. Parodoma didelė verslo vadovų įtampa, yač pagrindinio, kuri čia įtikinančiai gerai suvaidina Jack Lemmon, laimėjęs geriausio aktoriaus garbę šiame filme. Tuo, žinoma, filmas intriguojantis. Gal jis dar ir dėl to geras, kad atskleidžia užkulisinę aukštųjų verslininkų, pramonininkų tikrovę, parodydamas nervinančias darbo sąlygas, kurios priveda žmogų tiesiog iki nervų pakrikimo. Išsinerdamas iš tos slegiančios rutinos ir kasdienės įtampos, tos gamyklos vadovas susiplaka su gatvėje pasitaikiusia jaunuole, su kuria ta afera gal ir nenueina pernelyg toli, bet, antra vertus, ir nieko auklėjančio neduoda. Filmas vietomis kiek slegiantis, vietomis žiūrovą išblaškantis, bet be didesnio kultūrinio įnašo.
Juozas Prunskis