religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1991 / GRUODIS — DECEMBER / VOL. XLII, NO. 11

369 psl. Gražinos Didelytės grafika kalėdine tema.

Viršelio piešinys — dail. Rasos Arbaitės.

Lietuviškas raidynas — Jono Bogutos.

Skyrių vinjetės ir apipavidalinimas — Teresės Bogutienės.

Laiškai Lietuviams— Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July/August, when bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

K. J. AMBRASAS, S J

     Lietuvos vyskupai 1991-uosius metus pavadino krikščioniškos šeimos metais. Štai jau ir paskutinis šių metų mėnuo. Daug visokių įvykių ženklina mūsų tautos, visuomenės ir netgi pavienių šeimų gyvenimą. Baigdami šį laiko tarpsnį, persvarstykime jį vienu labai svarbiu požiūriu, kurį mums pernai nubrėžė Lietuvos vyskupai ir kardinolas: kas šiemet nauja, girtina, sveikintina ir šventa atsirado mūsų krikščioniškoje šeimoje? Ar mūsų jaunuoliai ir jaunuolės šiais metais visi atėjo prie altoriaus skaistūs ir tinkamai pasirengę priimti šį kilnų, garbingą ir malonių kupiną Santuokos sakramentą? Ar mūsų šeimose deramai buvo rengiamos mergaitės santuokiniam gyvenimui? Ar buvo skiepijama berniukams iš pat mažens pagarba savo mažosioms draugėms, iš kurių ateityje išaugs busimosios sužadėtinės, žmonos, moterys? Ar daug mūsų tautoje sutvarkyta iširusių ir išsiskyrusių šeimų? Ar tikrai iš esmės pagerėjo katalikiškas vaikų auklėjimas? Ar tėvai ir motinos suprato, kad kasdien į juos žiūrėdamas sūnus ar dukra jau nuo mažens seka jų pėdomis, renka jų žodžius, mokosi iš jų gero elgesio, gražaus sugyvenimo ar gal nedorų įpročių. Tokios statistikos, deja, neturime. Tačiau žingsnis po žingsnio, viena pastanga po kitos — judėkime į priekį! Tvirta šeima — tvirta ir mūsų tauta. Kol jos nesutvirtinsime, klibės visi mūsų gyvenimo pamatai. Netikra bus mūsų dabartis. Abejotinas rytojus.

LINKSMŲ ŠV. KALĖDŲ!

Skaityti daugiau: MINTYS GRUODŽIO MĖNESIUI

VYSK. SIGITAS TAMKEVIČIUS, S J

     Rugsėjo 8 visa Lietuva susirinko į Šiluvą padėkoti Marijai už jos motinišką globą per 50 okupacijos metų. Tai buvo nuostabios iškilmės, kokių Šiluva dar nebuvo mačiusi. Tą dieną buvo atnaujintas Lietuvos pasiaukojimas Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Aktą pasirašė kardinolas V. Sladkevičius ir AT pirmininkas Vyt. Landsbergis. Kalbėdamas daugiatūkstantinei miniai, kardinolas rugpjūčio mėnesio įvykius pavadino didžiuoju Marijos stebuklu. Kodėl Marijos?

     Lietuvis per šimtmečių audras yra išsaugojęs didelį pasitikėjimą Dievo Motina. Šitas pasitikėjimas jį lydėdavo pačiais tragiškiausiais gyvenimo momentais.

Šiluvos Marija Wašingtono šventovėje.

     Kai Antrojo pasaulinio karo audra lietuvius išblaškė po visą pasaulį, kai Tėvynė liko už geležinės uždangos, kai tik sapne galėjo ją pamatyti, tada jie 1952 m. pasiaukojo Nekalčiausiajai Marijai.

Skaityti daugiau: AČIŪ TAU, ŠILUVOS MARIJA

KUN. J. LAURIŪNAS, S J

    Kalėdų šventė nuo seno iššaukia tam tikrą sujudimą tikinčioje liaudyje: ruošiamasi, perkama, ieškoma... Minčių centras - stalas, dovanos: ir mažų, ir didelių galvose tie patys rūpesčiai. Tokia advento nuotaika — laukimas. Kokia gi iš tikrųjų advento prasmė? Tikėjimo šviesoje?

    Adventas — tai pradžia Dievo atėjimo, tai prasidėjusi jo artimybė. Adventas — tai dvejopa Dievo artimybė: viena — jau prasidėjusi, paslaptingu būdu pasaulyje besireiškianti; antroji — tik prasidėjusi, dar nepilna, besiskleidžianti, auganti. Tai per mus,tikinčiuosius. Dievas pradėjo naują buvimą pasaulyje. Per mus Dievas nori būti šviesa pasaulio naktyje. Jis nori būti džiaugsmas, dieviško atleidimo šviesa žmogaus nuodėmių naktyje.

    Ši šviesa nori būti išnešta į platųjį pasaulį, į laikų platybes. Nori būti išnešta mūsų rankomis ir mūsų širdimis. Ši šviesa, pradėjusi mumyse būti, per mus nori ir kituose būti. Betliejų turi kurti mūsų rankos. Šventa naktis ten yra, kur žmogus išeina iš savo egoizmo rato ir leidžia savo sieloje gimti gerumui. Kristus Kūdikėlis tikrai gimsta ten, kur tikrai ką nors padarome iš meilės Viešpačiui, o ne vien dovanėlėmis pasikeičiame.

Skaityti daugiau: APIE ADVENTĄ

Visiems

mieliesiems skaitytojams, rėmėjams ir bendradarbiams Lietuvoje ir išeivijoje linkime prasmingų

Šv. Kalėdų ir Dievo palaimos bei sėkmės 1992 metais,

atstatant Lietuvos ekonominį ir dvasinį gyvenimą! Redakcija, Administracija ir Leidėjai

SES. ONA MIKAILAITĖ

Pastovios draugystės ryšiai

     Praną Būčį ir Jurgį Matulaitį rišo artimi, jau ištirtos ir visokiose gyvenimo aplinkybėse išbandytos draugystės ryšiai. Juodu dirbo kiekvienas savo srityje, vienas kitu rūpindamiesi ir pasidalindami gyvenimo vargais ir laimėjimais. Matulaitis auklėjo jaunuosius marijonus Friburge iki 1914 metų, kada nuvykęs į Seinus rekolekcijų vesti, nebegalėjo grįžti į Šveicariją, rugpjūčio mėnesį prasidėjus I pasauliniam karui. Vargais negalais atsirado Varšuvoje ir ten kurį laiką darbavosi, kol vysk. Kakowskis leido perimti apleistą kamaldulų vienuolyną Bielanuose. Ten Matulaitis įkurdino lenkų marijonų vienuolyną bei noviciatą ir globojo karo našlaičius. Tuo tarpu Būčys 1915 m. atsisakė savo pareigų Petrapilio Akademijoje, o 1916 m. Matulaitis jį išsiuntė į Ameriką padėti tenykščiams marijonams darbuotis.

     Amerikoje kun. Pranas Būčys išbuvo iki 1921 metų. Klebonavo Sheboygan, Wisconsin ir Waukegan, Illinois. Buvo pakviestas redaguoti Draugą, vienintelį lietuvišką katalikišką laikraštį Amerikoje. Su kitų marijonų pagalba pasisekė laikraštį išgelbėti. Būčio sumanaus redagavimo dėka, jis pasidarė įdomesnis ir patrauklesnis Amerikos lietuviams. Būčys, sugebėdamas greit reaguoti į einamus įvykius, pats daug rašė įvairiais klausimais. Po tais straipsniais nepasirašinėdavo, bet pats numanė, kad jų parašė apie 750. Matulaitis, gavęs kelis Draugo numerius, gyrė Būčio pastangas. Matulaitis aukštai vertino Būčio sugebėjimą rašyti, pats kartą prisipažinęs kun. Tumui-Vaižgantui, kad jam visgi rašyti labai sunku.

Kun. J. Matulaitis ir kun. P. Būčys, abu Petrapilio Dvasinės Akademijos profesoriai, maždaug tuo metu (1909), kai abu įstojo į marijonų vienuoliją, ją išgelbėdami nuo sunykimo.

Skaityti daugiau: BŪČIO IR MATULAIČIO DRAUGYSTĖ (II)

 ("Laiškų lietuviams' konkurse V premiją laimėjęs rašinys)

GRAŽINA KRIAUČIŪNIENĖ

     Sakoma, kad gyvenime du dalykai yra garantuoti: mirtis ir mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam teks anksčiau ar vėliau ko nors liūdėti, tikrai nuostabu, kiek ši sritis yra apleista pasiruošimo atžvilgiu. Ruošiamės profesijai, kasdieniniam gyvenimui, tačiau nenorime pagalvoti, kad vieną dieną neteksime artimo asmens.

    Nors liūdesio sąvoka dažniausiai siejama su mirtimi, tačiau liūdesys yra natūrali reakcija į praradimą, t.y. į didelį pasikeitimą kasdieninio gyvenimo ritme. Tai gali atsitikti pakeičiant gyvenvietę ir prarandant savo kaimynus, draugus, bendradarbius. Galima pajusti liūdesį pametus brangų daiktą. Galima patirti šį jausmą po ištuokos, išėjus į pensiją. Šie visi įvykiai verčia prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimų sąlygų. Didžiausias praradimas - nes jis yra neatšaukiamas ir nepakeičiamas - yra artimo žmogaus mirtis. Spėju, kad kiekvienas esame dalyvavę laidotuvėse, tačiau kiek mokėjome mirusiojo artimus suraminti, jų neužgauti? O užgauti pasitaiko, kadangi retas asmuo moka ką tinkamai pasakyti, nes daugumas buvo užgauti įvairiais mitais apie mirtį. Dažnai vengiama net žodžio “mirtis” ištarti. Sakoma “iškeliavo amžinybėn”, “Dievas pasiėmė”, “užmigo amžinu miegu”... Bandant suraminti, vartojami išsireiškimai “žinau, ką išgyveni”, “dėkok Dievui, kad tiek ilgai jį ar ją turėjai”, “truks laiko, bet atsigausi”, “gerus Dievas anksti pasiima” ... Tokie pasakymai ne tik liūdinčiųjų nesuramina, bet dar suteikia Dievui “blogą vardą”, ypač vaikų tarpe. Jiems sunkiau suprasti, kodėl Dievas pasiėmė jų senelę ar tėvą. Taip pat išgirdę, kad gerieji anksti miršta, stengiasi būti blogi, kad ilgiau gyventų, bijo užmigti, kad miegodami nenumirtų.

    Geriausia pareikšti užuojautą trumpai, paklausti, kuo gali padėti. Jei tinkamos sąlygos, galima užklausti, kas atsitiko, kaip jaučiasi, viską išklausyti, nebandant pakeisti temos. Jokiu būdu nepatarinėti, nežiūrint kiek artimai liūdinčiuosius pažįsti.

Skaityti daugiau: LIŪDESYS - SAVĘS UGDYMAS AR PASIDAVIMAS

CHIARA LUBICH

     “Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą” (Žyd 4, 13).

     Tie žodžiai, paimti iš laiško žydams, kontekste padeda suprasti jų prasmę. Autorius paaiškina, kaip Dievas nubaudė daug žydų mirtimi dykumoje, jiems bėgant iš Egipto, kai jie neklausė jo žodžio ir užtai negalėjo įeiti į pažadėtąją žemę.

     Tokia bausmė gali ištikti ir mus, net sunkesnė, jei negyvensime pagal Kristaus žodžius. Tada vieną dieną ir mes neįeisime į amžinąją buveinę, kurią pažadėtoji žemė vaizdavo.

     Visai aišku, jog čia svarstome žodį, kurį Dievas mums skelbė pirmiausia per pranašus, o paskui per savo sūnų Jėzų Kristų. Savaime suprantama, kad tas žodis, kuris tuo būdu mus lydėjo istorijos bėgyje, yra didžiausia jo dovana, kurią kada nors mums yra davęs. Iš tikrųjų tas žodis rodo Dievo išmintį ir meilę, jo nuostabų planą, kurį jis turi kiekvienam mūsų, kad būtumėm jo šeimos vaikai ir turėtumėm su juo amžinąjį gyvenimą. Jis rodo mums ne tik kelią į tą gyvenimą, bet duoda ir jėgų jį pasiekti. Dar daugiau, jei mes jo klausome, jis priima mus kaip savo sūnus ir dukteris, duodamas mums savo meilę ir išmintį.

Skaityti daugiau: IŠTIKIMYBĖ DIEVO ŽODŽIUI

("Ein Jesus — Leben",I. Wien 1948, Mayer & Co.)

WILHELM SCHMIDT

     Iki šiol mes sekėme Jėzaus žingsnius po žingsnio jo gyvenimo kelyje, stebėdami jo žodžius ir darbus. Jo charakterio grožis išryškėjo prieš mūsų akis. Tačiau atsimename nemaža atsitikimų ir pasisakymų, kurių tik nedidelė dalis supuola su jo žygiu į Jeruzalę. Didžioji jų dalis neturi ryšio su kokiu nors vienu jo gyvenimo laikotarpiu. Jie yra suprantami ir be to sąryšio. Tačiau jie yra naudingi Jėzaus charakterio papildymui, išplėtimui ir pagilinimui.

Vysk. Sigitas Tamkevičius, SJ J. Tamulaičio nuotr.

     Mes juos išgyvename kartu su septyniasdešimt dviem mokiniais, kuriuos Jėzus pririnko prie dvylikos apaštalų. Du apaštalai, Petras ir Matas, surinko juos, norėdami sudaryti pilnesnį Jėzaus gyvenimo vaizdą. Petrui tai padaryti pagelbėjo vienas iš septyniasdešimt dviejų mokinių, būtent Morkus. Kitas iš tų naujai pririnktų mokinių — Lukas ypač rūpestingai ir plačiai tai surinko ir apžvelgė. Šie du seni Jėzaus gyvenimo aprašymai papildo tai, ką Petras pats yra matęs ir girdėjęs. Jungdamiesi prie jo, mes dabar prisimename tuos visus Jėzaus žodžius ir veiksmus kartu su kitais mokiniais ir apaštalais, lydėdami jį į Jeruzalę.

Skaityti daugiau: JĖZAUS MOKSLAS APIE VIDINĮ GYVENIMĄ IR MALDĄ

 (Prisikėlimo parapijos Toronte krikšto programa)

Vincas Kolyčius

     Daugeliui katalikų sakramentai yra tik ritualas, tradicija, neturinti gilesnės reikšmės. Mažai kas supranta tikrą sakramentų reikšmę ir prasmę.

     Prieš ketverius metus Toronto Prisikėlimo parapijos klebonui Augustinui Simanavičiui, OFM, kilo mintis, kad reikia bandyti išaiškinti parapijiečiams sakramentų reikšmę. Parapijoje buvo suorganizuotas 10 savaičių seminaras. Seminaro tema: “Sakramentas—susitikimas su Jėzumi”. Kiekvienas sakramentas buvo nagrinėjamas iš trijų perspektyvų:

     1.    Sakramento šaknys Šv. Rašte.

     2.    Istorinis to sakramento išsivystymas.

     3.    To sakramento reikšmė mano dvasiniame gyvenime.

     Čia noriu pasidalinti keliomis mintimis apie krikšto sakramento programą, kuri jau ketveri metai vykdoma mūsų parapijoje. Bandysiu atpasakoti gana “protokoliškai” viską iš eilės.

     Tėvai, norėdami kūdikį krikštyti, susitaria su klebonu dėl krikšto datos. Klebonas juos painformuoja apie pasiruošimo programą ir pasako, kad į namus ateis jo įgaliotas asmuo supažindinti su krikšto reikšme. Tada tas asmuo, kuris yra paskirtas, susisiekia su tėvais ir susitaria dėl atvykimo datos, kada jiems patogiausia ir kada abu tėvai gali būti kartu. Kai kada dalyvauja ir krikšto tėvai, tačiau ne visada.

Skaityti daugiau: Kodėl jus norite šį kudikį krikštyti?

Paruošė Gediminas Vakaris

ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO TĖVIŠKĖ

    Aldona Kudžmaitė, aplankiusi arkivyskupo Reinio tėviškę, “Lietuvos aide” rašo, kad ji yra šeštame plento Daugailiai-Antalieptė kilometre. Liepų ir klevų apsuptas, dar tebestovi didelis, gerokai parūdijusia skarda dengtas, gyvenamasis namas. Ne per seniai prie kelio pastatytas meniškas kryžius su užrašu, kad tai 1953 metais Vladimiro kalėjime mirusio Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, nepriklausomos Lietuvos užsienio ministro, paskutinio prieš šventovę uždarant Vilniaus arkikatedros šeimininko arkivyskupo Mečislovo Reinio tėviškė. Ji susitiko šios sodybos kaimyną rusą sentikį V. Slepakovą, kuris pasakojo, kaip tėviškėn parvykęs vyskupas lankydavo kaimynus, ypač neturtingus ir ligonius. Vaikus apdovanodavęs litais ir saldainiais. Rasotais rytmečiais imdavęs į rankas dalgį ir su broliais eidavęs šienauti.

    Skaudi arkivyskupo šeimos tragedija. Dar prieš jo areštą į Altajaus kraštą ištremta nemažai giminių, ne vienas ten liko amžiams. Apleistoje sodyboje apsigyvendavo vis kiti, svetimi žmonės. Sulūžo, sugriuvo neprižiūrimi tvartai, klėtis ir kiti trobesiai. Išliko tik gyvenamasis namas ir trikampis stalelis, and kurio parvykęs arkivyskupas laikydavo šv. Mišias. Išliko langai, sienos, grindys, kuriose išmintas arkivyskupo ir jo gausios šeimos narių pėdos. Name gyvena iš kažkurio Lietuvos pakraščio atsikėlę kolūkyje dirbantys žmonės. Jiems ši sodyba nieko nesako, nėra brangi — pagyvens kiek laiko ir vėl išsikels, kaip daugelis. J vidų baisu koją įkelti: prišiukšlinta, išgriauta. Su dideliu liūdesiu į visa tai žiūrėjo iš Čikagos atvykusi arkivyskupo brolio anūkė Vita Reinytė. Nykstančios tėviškės nuotrauką ji parveš sunkiai sergančiam tėvui.

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAISNYS, S.J.

Vietininkas kartais nenurodo vietos

    Lietuvių kalboje daiktavardžių vietininkas paprastai reiškia vietą, kurioje vyksta veiksmas. Pvz.: Kambaryje dar buvo tamsu. Miške jau sirpo pirmosios avietės.

    Vietininkas gali turėti ir laiko reikšmę. Tada jis reiškia tam tikrą momentą, laiko tarpą, kuriame kas nors atsitinka. Pvz.: Šienapjūtėje ir akmuo kruta. Kokių tik pokštų neiškreti jaunystėj.

    Laiko reikšmę paprastai turi vietininkas tokių daiktavardžių, kurie apskritai žymi laiko sąvoką (šienapjūtė, senatvė, jaunystė...)

    Bėda, kad minėti reikalavimai nūdien labai dažnai pamirštami. Vietininko šiaip jau siaura, konkreti reikšmė, anot mūsų kalbininkų, linkusi abstraktėti, plėstis. Mes, nusižiūrėję į kitas kalbas, dažniausiai rusų, vyksmus, būsenas įspraudžiame į abstrakčių sąvokų “vidų”. Sakome: “Aš pats savo gyvenimą tvarkau ir vairuoju pats — esu kontrolėje”. Mintis būtų aiški, jei sakytume: Esu kalėjime, kambaryje, lauke. Tai konkreti patalpa ar aplinka. O būti kontrolėje — neįmanoma. Taisoma: “Aš pats savo gyvenimą tvarkau ir vairuoju, pats ir save kontroliuoju”.

Skaityti daugiau: Kalba

—    Jonai, seniau būdavo, tu man už rankos laikydavai — sako senutė savo vyrui.

Senukas paima ją už rankos.

—    O kartais ir pabučiuodavai, pameni? Senukas tuoj pabučiuoja ją į žandą.

—    O ar pameni, — tęsia toliau senutė, — kartą man į ausį įkandai?

Senukas atsistoja ir eina į kitą kambarį.

—    Kur eini, Jonai? — klausia senutė?

—    Einu atsinešti dantų...

Garsusis fizikas Niutonas pasikvietė draugą pietų. Būdamas labai užimtas, jis pamiršo apie tai pasakyti tarnui, ir šis padavė tik vienam asmeniui. Svečias atvyko, kaip buvo sutarta, Įėjęs jis pamatė garuojančius pietus ant stalo.

Kadangi Niutonas vis tebebuvo užimtas ir į svečią visiškai neatkreipė dėmesio, tai tas atsisėdo, pavalgė ir nieko nesakydamas išėjo.

Po valandos Niutonas, žiūrėdamas į tuščias lėkštes, tarė:

— Keistas dalykas, jeigu ne tie ant stalo stovintieji daiktiniai įrodymai, tai galėčiau pagalvoti, kad šiandien dar nepietavau.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■    JAV federalinis teismas nusprendė, kad Waucondos mokyklų distrikto sprendimas uždrausti religinių laikraščių skleidimą aukštesniosiose mokyklose nepažeidžia JAV konstitucijos. Gaila, kad religinė mintis, taip būtina žmogaus moraliniam ugdymui, neturi reikiamos laisvės JAV valdinėse mokyklose.

■    Braziliją lankydamas, popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintąja lame krašte neturtingiesiems ligonines steigusią, Italijoje gimusią, seselę Liuciją Visintainer, tada vadinamą Motina Paulina. Ji turėjo cukrinę ligą, jos kairė ranka dėl gangrenos buvo amputuota, bet, nežiūrėdama tų sunkumų, daug darbavosi vargšų gerovei.

■    Filme apie Rytų Europos Bažnyčią, rodytą spalio 20 d. JAV televizijos ABC tinkle, buvo matyti kard. Sladkevičius, seselė N. Sadūnaitė, seselė Alb. Pajarskaitė.

■    Kultūrinis žurnalas "Aidai", leidžiamas lietuvių pranciškonų, paskutiniu metu redaguojamas poeto L. Andriekaus, nuo Naujų metų sujungiamas su Lietuvoj leidžiamu "Naujuoju židiniu". Tą sujungtą žurnalą galės užsisakyti ir gyvenantieji Amerikoje.

■    Indianos valstijoje vienintelė lietuvių Šv. Kazimiero parapija, esanti Gary mieste, 1991 m. sulaukė 75 m. sukakties. Ten per paskutinius 25 m. klebonauja prel. dr. Ignas Urbonas.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IŠ VISUR

'Laiškų lietuviams' konkursas

    Konkursas baigiasi ateinančių metų kovo mėn. 1 dieną, tad jau laikas rašyti straipsnius ir siųsti redakcijai. Po kovo 1 dienos gauti straipsniai nebus įtraukti į konkursą. Plačiai apie konkurso taisykles buvo rašyta praėjusiuose numeriuose.

Užsisakykime “Gimtqjq kalbą'

    Visi, kuriems rūpi lietuvių kalbos grynumas ir taisyklingumas, ypač rašytojai, korespondentai, radijo pranešėjai, turėtų užsisakyti “Gimtąją kalbą”, šis kalbos žurnalas ėjo nepriklausomoje Lietuvoje, paskui kurį laiką išeivijoje, o dabar vėl atgaivintas Lietuvoje. “Gimtoji kalba” leidžiama kas mėnesį. Lietuvoje gyvenantys šį žurnalą gali užsakyti savo giminėms ar bičiuliams užsienyje (metinė kaina 40 rb.), o užsienio skaitytojai gali patys užsisakyti (kaina 25 dol.). Praėjusiame numeryje buvome nurodę klaidingą kainą, nes buvome gavę tokias informacijas. Užsiprenumeruoti galima šiuo adresu: Manufacturers National Bank of Detroit, International Banking Department, European Group (13/RS), P.O. Box 659, Detroit, MI 48231, USA. Einamoji sąskaita Detroite Nr. 5000-305580/67084077, su prierašu “Gimtajai kalbai”.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas