Skyrių tvarko JUOZAS VAISNYS, S.J.
Vietininkas kartais nenurodo vietos
Lietuvių kalboje daiktavardžių vietininkas paprastai reiškia vietą, kurioje vyksta veiksmas. Pvz.: Kambaryje dar buvo tamsu. Miške jau sirpo pirmosios avietės.
Vietininkas gali turėti ir laiko reikšmę. Tada jis reiškia tam tikrą momentą, laiko tarpą, kuriame kas nors atsitinka. Pvz.: Šienapjūtėje ir akmuo kruta. Kokių tik pokštų neiškreti jaunystėj.
Laiko reikšmę paprastai turi vietininkas tokių daiktavardžių, kurie apskritai žymi laiko sąvoką (šienapjūtė, senatvė, jaunystė...)
Bėda, kad minėti reikalavimai nūdien labai dažnai pamirštami. Vietininko šiaip jau siaura, konkreti reikšmė, anot mūsų kalbininkų, linkusi abstraktėti, plėstis. Mes, nusižiūrėję į kitas kalbas, dažniausiai rusų, vyksmus, būsenas įspraudžiame į abstrakčių sąvokų “vidų”. Sakome: “Aš pats savo gyvenimą tvarkau ir vairuoju pats — esu kontrolėje”. Mintis būtų aiški, jei sakytume: Esu kalėjime, kambaryje, lauke. Tai konkreti patalpa ar aplinka. O būti kontrolėje — neįmanoma. Taisoma: “Aš pats savo gyvenimą tvarkau ir vairuoju, pats ir save kontroliuoju”.
Kiti pavyzdžiai su pataisymais:
1. Jų veikloje svarbią vietą (= Svarbią jų veiklos vietą) užima suvažiavimai. Juk veikla — ne teatro salė, kur paprastai nurodytos vietos.
2. Reikia tik saugotis dirbtinio pataikavimo, smaližiavimo, veidmainingos meilės, širdyje paslėpto piktumo. Kitaip (geriau — Antraip) — gyvensi tik dienos draugystėj (= gyvensi tik dienos draugyste. Dar geriau — džiaugsies, mėgausies tik vienadiene draugyste), save išniekindamas rytojuj (= rytoj). Čia nenorima pasakyti, kur, kurioje vietoje gyvensi (draugystėj) o kuo gyvensi, džiaugsies, mėgausies — draugyste. Taip pat nenorima pasakyti, kur save išniekinsi (rytojuj), o kada — rytoj.
3. Plauksiu pasroviui... stengdamasis orientuotis esamoje padėty (= pagal esamą padėtį).
4. Taigi Bažnyčios, kaip ir viso mistinio organizmo, negalima uždaryti vien liturginėje veikloje (= apriboti vien liturgine veikla), ¡domus sutapimas — kai ir pats sakinys teigia, kad “negalima uždaryti liturginėje veikloje”. Taip. Juk veikla — ne kokia nors patalpa.
5. Tolimesnė patirtis žmonėse (= Tolimesnė patirtis bendraujant su žmonėmis. Dar geriau — Tolimesnė bendravimo su žmonėmis patirtis) dar aiškiau parodė, kad “Žemė ne rojus, žmonės ne angelai”.
6. Jie jį paliečia ne tik jausmo plotmėje (= jaus-miškai. Arba: Jie liečia ne tik jo jausmų plotmę, vietą), bet yra konkreti išraiška gilaus tikėjimo. Ir vėl: norime pasakyti ne kur jį paliečia — plotmėje, bet ką jie liečia — jausmų plotmę, sritį.
Algirdas Narbutas
■ Lietuvoje 63-se parapijose, kur yra daugiau lenkų, būna pamaldos ir lenkų kalba.
■ Sovietai yra prisipažinę, kad jie yra išžudę daug lenkų karininkų. Katyne atrasta 4.341 jų nužudyta, Charkove, Ukrainoje — apie 4.000, o neseniai atrasti nauji lenkų karininkų kapai Medinge, 95 mylios nuo Maskvos, kur taipgi daug nužudyta. Apskaičiuojama, kad komunistai išžudė apie 15.000 karininkų.
■ Vilniaus universiteto rektoriumi išbuvęs 32 metus prof. Jonas Kubilius savo pasikalbėjime, išspausdintame "Tėviškės žiburiuose" 1991 m. 42 n-ry pareiškė, kad dabar "svarbiausias mūsų uždavinys - mūsų tautai atgimti dvasiškai".
■ Rusijos deputatų suvažiavime Maskvoje kalbėdamas Boris Jelcinas pabrėžė, kad svarbią vietą žmogaus gyvenime užima religija.