Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

Aldonas Pupkis

     Pirmą kartą šiuos žodžius radijo klausytojai išgirdo 1951 m. vasario 16 d., ir štai jau keturis dešimtmečius Lietuvos žmonių ši laida klausoma, mėgstama, nepamirštama — kaip ir kitos išeivijos rengiamos laidos, kurios ilgus metus buvo vienas iš nedaugelio šaltinių, skleidusių tiesos ir šviesos žodį.

    Glaudžiame ausį prie radijo imtuvų ir dabar, sunkiomis Lietuvai dienomis, sukame Amerikos balso bangas, tikėdamiesi išgirsti naujienų ar jau žinomo fakto vertinimų. Nuolatiniams klausytojams gerai pažįstami Kristinos Nakienės,Virginijos Vengrienės, Romo Kasparo, Romo Sakadolskio, Lino Rimkaus ir kitų laidos rengėjų bei diktorių balsai.

     Per keturis dešimtmečius susiklostė savotiška Amerikos balso pranešėjų tartis: ji atrodys kone krištolo skaidrumo, jei palyginsime su kai kurių profesionalių Lietuvos TVR diktorių tartimi. Pirmiausia lietuviškame užjūrio radijuje aiškiai girdėti taisyklingai visose pozicijose tariami balsiai (ypač ilgieji). Tai suprantama, nes ilgųjų ir trumpųjų balsių skirtumą padeda išlaikyt anglų kalba, kurioje tas skirtumas taip pat ryškus, o Lietuvoje dėl rusų kalbos įtakos ir tarminės tarties, deja, jis gerokai niveliuojasi (kirčiuoti trumpieji balsiai pastebimai ilginami, virsta pusilgiais, ilgieji nekirčiuoti — trumpinami).

     Amerikos balso pranešėjų priegaidės aiškios, normali priebalsių tarsena, tik intonacijų vis dažniau prasiskverbia angliškų, sunkiai suderinamų su lietuvių kalbos balsavimu. Ypač tas ryšku, kai kalba kviestiniai radijo svečiai: plika akimi matyti, kaip pamažu nutausta tam tikra mūsų gentainių dalis —jai reikėtų greitosios lietuvių kalbos pagalbos.

     Tai galbūt natūralu, ir visų mūsų — čia, Lietuvoje, gyvenančių, ir užsieniuose įsikūrusių — pareiga padėti lietuviams išlaikyti lietuvybę, pagelbėti tobuliau kalbėti savo tėvų ir senelių kalba. Bet nenatūralu ir gėda, kad nuolatinis radijo korespondentas, pranešantis telefonu naujienas iš Lietuvos, Rimantas Kanapienis savo kalbos kultūra stovi keliomis pakopomis žemiau už mūsų brolius išeivius ir šitaip jiems ne padeda mokytis tėvų kalbos, bet ją žaloja ir darko (ypač savo tartimi ir kirčiavimu).

     Kokia apskritai Amerikos balso laidų kalba? Tai išsiaiškinti bent iš dalies padės šių metų vasario mėnesį klausytų laidų kalbos apžvalga. Bus paminėti ne kokie atsitiktiniai apsirikimai, o dažniau pasikartojančios klaidos; juk mokantis kalbos, pirmiausia svarbu atsisakyti tipiškų kalbos suklydimų.

     Didžiausias pluoštas klaidų pasirodė esąs iš kirčiavimo. Atrodo, tai, kas Lietuvoje dar tik mezgasi, užsienyje jau veda vaisius (pavyzdžiui, įnagininko kirčiavimas: šio tipo klaidų pilna ir nuolatinių radijo darbuotojų, ir kitų žmonių kalboje).

     Daugiausia kenčia 3-osios kirčiuotės vienaskaitos įnagininkas (jo niekada nekirčiuojama galūnė!). Laidų dalyviai pažeidžia šio linksnio kirčiavimą vartodami įvairias kalbos dalis. Štai daiktavardžiai kirčiuojami:

apsirengusios specialiaaprangà    (=ãpranga);

galima rūpintis aplinkosapsaugà    (=ãpsauga);

švenčia supakeltà galvà          (=pakélta gálva);

ištisai kirčiuojama

su   Lietuvà   (=Líetuva);

kad serbai netaptų   mažumà  (=mãžuma);

remiasi   pagarbà  (=pãgarba)

kartu su būsima ekonomine   paramà  (=pãrama). individo teisėms;

 

Tas pat ir su neveikiamųjų dalyvių 3-osios kirčiuotės įnagininku, pvz.:

minimas su aiškiai                                                 išreikštà               (=išréikšta)     valia;

su laisvai                                                             išrinktà                (=ìšrinkta)      vyriausybe;

kaltinamas ardomąja veikla,                                   nukreiptà             (=nùkreipta)   prieš [...];

susipažino su                                                       paruoštù               (=pàruoštu)    protokolu;

tapo šalimi,                                                          priimtà                (=prìimta)      į Europos tarybą,

diktatoriumi,                                                        patrauktù             (=patráuktu)   teisinėn

Prie jų šliejasi ir kiekinių skaitvardžių galininkas:

                                                                 keturiasdešimtaštuonìs                    (=aštúonis);    atsakomybėn.

                                                                          devynìs                (=devynis)      šimtus;

Plg. dar:

surengti atskiras(taisyklingai)                                 apklausas             (=ãpklausas).

Daroma klaidų ir vartojant 2-osios kirčiuotės daugiskaitos galininką:

atnaujintikontrãktus    (=kontraktùs);

miêstus    (=miestùs);

kreipiasi į/.../ dalÿves    (=dalyvès).

Netinkamai kirčiuojamas ir vienaskaitos įnagininkas:

galima abejoti disciplina irmorãle  (=moralè);

vadovautis sveiku prõtu    (=protù);

padaryti jį bereîkšmiu (dvi klaidos iškart!)
 (turi būti: bereîkšmį).

Ir visai jau nė į tvorą, nė į mietą

kalbėjosi suveikėjù  (=veikė'ju).

      Dažnai kliūva kitų tautų tikrinių vardų kirčiavimas. Lietuvoje jau nedažnai sakoma Kopenhãga (=Kopenhagà) arba Prãha (=Prahà), bet ir čia, ir ten nedažnas mokam kirčiuoti žodį Pabaltijys. Tai 34b kirčiuotės žodis, o Amerikos balsas jį linksta kirčuoti pagal 1: Pabaltijyje (Pabaltijyje). Lietuvoje dažnai kirčiuojamas skiemuo -bal-, bet tai irgi netaisyklinga. Reikėtų įsidėmėti, kad šis vietovardis kirčiuojamas kaip bendriniai žodžiai pamiškys, pakraštys, pasiuntinys ir pan. Beje įtaka turi kirčiuotą pirmąjį, o ne paskutinį skiemenį (į'taka),

      Veiksmažodžiai kirčiuojami geriau, bet ir čia klupinėjama vartojant priešdėlines formas. Šaknį, o ne priešdėlį kirčiuojame žodžių nepakeîčia, neneîgia, taip pat pasíekė (ne pàsiekė); prijùngė (ne prìjungė).

      Ir savo spaudoje, ir atvykę į tėviškę užsienio lietuviai ne kartą yra mums prikišę pernelyg dažną tarptautinių žodžių vartojimą. Čia esama daug tiesos, bet dėl to paties papriekaištauti galima ir Amerikos balsui. Antai vykstant karui dėl Kuveito išvadavimo, kone kiekvienoje valandėlėje girdėdavome sakant ofenzyva (paprasti žmonės to žodžio nesupranta). Ar labai bus aiškus kaimo žmogui sakinys: sukilėlių ofenzyva esanti desperacijos ženklas arba kitas: Sistemingai eliminuodamas vidinę opoziciją [...]. Bet juk ar kariuomenė yra defenzyvoje nereiškia to paties, ką kariuomenė yra užėmusi gynybos padėtį?. Dar prasčiau, kada šalia šio jau spėjusio įgristi žodžio ima glaustis lietuviškas, bet verstine reikšme vartojamas kaimynas. Pvz.: ofenzyva (=puolimas, smūgis...) iššaukė (=sukėlė) plataus masto tarptautinę reakciją (gal tarptautinį atgarsį?); išreiškiamas gilus (=nuoširdus, nesavanaudiškas) pasitenkinimas ofenzyva. Kad ofenzyva tikrai čia daug kur keistina puolimu, rodo ir vasario 21 d. sakinys: pradėti sausumos ofenzyvą.

      Kažin ar laidų rengėjai niekaip neišsiverstų be helikopterių (=sraigtasparniai), be reparacijų (grįžimo namo, į gimtąsias vietas), o užsiangažavimą, ir dar pavartotą netaisyklinga forma, galėtų paaiškinti nebent patys laidos rengėjai: Baltieji rūmai galėjo reaguoti neužsiangažuojant.

      Ir lietuviškų žodžių vartojimui galima ką ne ką prikišti. Antai dažnai vartojamas kalbininkų neteikiamas (karo) stovis, ir tik kartais taisyklingai: padėtis.

      Kitos žodyno bėdos tokios pačios kaip ir Lietuvoje. Daugiausia pavartojama žodžių ne savo reikšme (semantizmų). Antai pastovus yra “nekintantis, vienodas”, bet ne “nuolatinis”: žmogaus teisės pastoviai (=nuolatos) atmetamos; Sadamui Huseinui pastoviai (=nuolatos, primygtinai) atmetant reikalavimą. Itin dažni pilnas,-a ir ypač prieveiksmio semantizmai, pvz.: Jie nepilnai (ne visi) įtraukiami į pagrindinę darbo srovę; Irako pajėgos pilnai (=visai, visiškai, galutinai) pasiruošę sausumos mūšiui; pilnai (=sva-riai, įsigilinus) dalyvauti politinėje veikloje. Pats dažniausias semantizmas — jau minėtasis iššaukti, pvz.: ligą iššaukia (=sukelia) [...] mutacija; iššaukė (=sukėlė) didelį pasipiktinimą pasaulyje. Vertalą savistovi ekonomika reikia keisti savarankiška, o išsireikšti — žodžiais pareikšti, pabrėžti, pasakyti; švytintis (=ryškus) rasinės nelygybės pavyzdys; tuo pačiu — žodžiais kartu, drauge: laikysena apklausos, tuo pačiu nepriklausomybės atžvilgiu.

      Kaip ir Lietuvoje, daug kas netaisyklingai pravedama, pvz.: pravesta (=surengta) apklausa, pravestas (=surengtas) referendumas.

      Gana gryna, taisyklinga Amerikos balso laidų sintaksė. Tiesa, vienokių ar kitokių klaidelių pasitaiko, bet kur jų dabar nėra? Sakysim, Lietuvos TV ir spauda tiesiog dūsta nuo linksnių (ypač vietininko) bei padalyvio klaidų. Aptariamose laidose jų buvo vos kelios. Pvz. dinamitu (=dinamito) pakrautas sunkvežimis; turi esmėje (=iš esmės, tiesą sakant) vienodus resursus.

      Pati ryškiausia, nuolat kartojama Amerikos balso sintaksės klaida — kad su padalyviu tikslo aplinkybės šaltiniuose sakiniuose. Lietuvoje ta klaida jau gana reta (čia dažniau pasakoma taip pat netaisyklinga bendratis), o užsieniuose ji jau, galima sakyti, virtusi norma. Galbūt čia pasimokyta iš amerikinės “Gimtosios kalbos”, kai ją redaguodamas Leonardas Dambriūnas konstrukcija kad + padalyvis bandė pateisinti (Skardžius kategoriškai atmetė tokią nuomonę), gal einama iš inercijos, bet ši klaida labai pastebima jau vien dėl pernelyg dažno jos kartojimo. Antai keletas pavyzdžių su taisymais: susitiko pasitarti, kad suradus (=surastų, norėdami surast) [...] sprendimą; ėmėsi priemonių, kad apsisaugojus (=apsisaugotų, norėdami apsisaugoti) nuo puolimų (arba: ėmėsi priemonių nuo puolimų apsisaugoti); perima valdymą, kad užstojus (=užstotų, norėdama užstoti) kelią.

     Apskritai imant, Amerikos balso lietuviškų laidų rengėjai rūpinasi lietuvių kalbos kultūra, stengiasi kalbėti taisyklingai ir įtaigiai. Tai jiems dažniausiai pavyksta. Reikėtų linkėti, kad tam tikri skirtumai, kurių esama Lietuvos radijo žurnalistų ir iš kitų kraštų transliuojamų lietuviškų laidų darbuotojų kalboje, kuo greičiau išnyktų, nes lietuvių kalba kaip ir visa mūsų kultūra yra viena — neskaidoma ir nedalijama.